Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Gyčio Večersko ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Ritai Laurynaitienei, gynėjai Angelei Fominienei, nukentėjusiajai M. L., jos atstovėms R. L., J. Š., apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Kauno apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu I. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Nuosprendyje tenkintas Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys ir iš I. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 301,41 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios M. L. atstovės pagal įstatymą - R. L. civilinis ieškinys ir iš I. K. priteista M. L. naudai 1500 litų neturtinei žalai atlyginti. Iš I. K. išieškota 2698,50 Lt nukentėjusiosios atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu I. K. nuteista už tai, kad 2012-11-17 apie 21 valandą viešoje vietoje – Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro, keikė nukentėjusiąją M. L. necenzūriniais žodžiais, po to, pasivijusi nukentėjusiąją, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį - ranka vieną kartą sudavė M. L. į dešinį skruostą, sugriebusi jai už plaukų, parvertė ant žemės, spyrė ne mažiau penkių kartų M. L. į galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarydama M. L. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame skruoste, pakaušyje, pereinant į viršugalvį, kairio raktikaulio projekcijoje, dešinėje šlaunyje, tuo nežymiai sutrikdydama M. L. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Atmestini skundo argumentai, kad buvo pažeisti LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimai. Iš bylos medžiagos bei apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino įrodymus bei priėmė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį. Skirtingai nuo skundo argumentų, pagrįstų tik dalimi apeliantei palankių ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, apylinkės teismas nuosprendyje rėmėsi visuma įrodymų, ištirtų teisme, tinkamai juos vertino ir motyvavo, kodėl jais vadovavosi, todėl nuteistosios teiginiai, jog ji nepadarė LR BK 284 str. numatytos veikos, vertintini kritiškai. Kolegija, skirtingai nei apeliantė, konstatuoja, jog apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, baudžiamasis įstatymas yra taikytas tinkamai, todėl negalima sutikti su skundo teiginiais, jog skunde išdėstytos aplinkybės sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą bei priimti joje teisingą nuosprendį.

Kolegija nesutinka su apeliantės vertinimu, kad teismo išvada apie jos neva įvykdytą visuomenės rimties sutrikdymą, neatitinka bylos aplinkybių visumos.

Negalima sutikti su teiginiais, kad apylinkės teismas nuosprendyje nepasisakė dėl nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo sudėties būtinojo elemento - subjektyviosios pusės. Nusikalstama veika, kurios padarymu apkaltinta I. K., gali būti padaryta, ir šiuo atveju buvo padaryta, tyčia. Tad pripažinus, kad I. K. padarė tyčinę LR BK 284 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, nebuvo objektyvios būtinybės detaliau pasisakyti dėl šio subjektyviosios pusės požymio. Teismas nuosprendyje pažymėjo, jog veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Nuosprendyje buvo akcentuota, kad nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro, kuriame tą vakarą vyko šokiai. Nuosprendyje aptartais įrodymais patvirtinta, jog I. K. panaudojo fizinį smurtą M. L. atžvilgiu viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, kurie, matydami neteisėtus I. K. veiksmus, ragino ją liautis. Įvykio vieton buvo iškviesti savisaugos grupės nariai, kuriems teko merginas išskirti. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad I. K. savo įžūliais veiksmais sutrikdė visuomeninę rimtį bei viešąją tvarką ir tokie jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d.

Skunde pateikiami gan tendencingai atrinkti kai kurie ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duomenys, palankūs nuteistajai, tačiau atmetama visuma teisme ištirtų įrodymų, patvirtinančių I. K. kaltę padarius būtent LR BK 284 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką.

Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad kaltinamoji I. K. teisme nurodė aplinkybes, kurių nepatvirtino kiti įrodymai. Ji tvirtino, kad būdama išgėrusi du alkoholinius kokteilius, su nukentėjusiąja susitiko lauke prie bendruomenės centro, kur M. L. ją užkalbino, kai I. K. iš rankų iškrito cigaretė. Anot jos, ji gražiai paprašiusi, kad M. L. neužliptų ant jos cigaretės, tačiau pastaroji ją iškeikė ir paprašė cigaretės. Jos nedavus, M. L. nuėjo už pastato kampo. Tuomet ji nuėjusi M. L. iš paskos ir, ją pasivijusi, padėjo ranką jai ant peties bei paprašė eiti pasikalbėti atokiau. Tuomet M. L. griebė ją už plaukų, jos susistumdė ir abi pargriuvo. Nukritus, M. L. atsirado virš jos, sudavė jai į veidą. Tik tuomet ji koja nustūmė M. L. nuo savęs, o aplink stovėję asmenys liepė joms liautis. Kažkas M. L. atkėlė nuo jos ir jos buvo išskirtos.

Nukentėjusioji M. L. parodė, kad jai su K. B. išėjus iš diskotekos ir einant namo, prie bendruomenės centro pastato stovėjusi ir rūkiusi I. K. pametė cigaretę. Jai einant link jos, I. K., vartodama keiksmažodžius, jai pasakė neužlipti ant cigaretės. M. L. peržengus ant žemės gulinčią kaltinamosios cigaretę ir nuėjus už pastato kampo, kaltinamoji ją pasivijo, sudavė smūgį į veidą, griebė už plaukų. Jos susikibo ir abi nugriuvo ant žemės. I. K., gulėdama ant jos, sudavė daugiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis jai į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų. Aplink buvo žmonių, kurie liepė nemušti, atkėlė I. K. nuo jos ir padėjo I. K. atsistoti. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo galvą, pilvą, kojas, ji verkė.

Liudytoja V. Ž. patvirtino, jog matė kaltinamąją ir nukentėjusiąją jau po muštynių, kuomet pati nuėjo už pastato. Tuo metu I. K. garsiai rėkė M., kad ją „pakas“, kad ji pati šaukšteliu išsikas sau duobę. I. tuo metu laikė kažkoks vaikinas. Verkiančios M. L. kaktoje ir kakle ji matė sužalojimus, matė išrautus jos plaukus, purvinus rūbus. Ji skundėsi, kad skauda nuo sumušimų galvą.

Liudytojas L. M. patvirtino tai, kad paties konflikto nematė, atėjo jau po jo, kuomet tarp I. K. ir M. L. stovėjo vaikinai. Girdėjo, kaip I. K. vartojo įžeidžiančius žodžius M. L. atžvilgiu, keiksmažodžius, kaltino M. L., kad ši sulaužė akinius, nors akiniai nebuvo sulaužyti.

Apklaustas liudytoju T. G. parodė, kad būdamas prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro durų, išgirdo riksmus už kampo. Atbėgęs ten, pamatė ant žemės kaltinamąją I. K. ir nukentėjusiąją M. L.. Tuo metu I. laikė M. už plaukų. Jis su kitais vaikinais merginas išskyrė - atitraukė I. nuo M.. I. buvo agresyviai nusiteikusi, rėkavo, veržėsi iš jo rankų, kaip jis išsireiškė „ardėsi“.

Liudytojas A. Š. davė analogiškus parodymus ir patvirtino, jog šokių metu kaip savisaugos būrio narys prižiūrėjo tvarką. Matė šokiuose kaltinamąją, iš kvapo ir elgesio galėjo spręsti, kad ji tą vakarą buvo išgėrusi. Šokių metu išgirdo, kad kieme muštynės. Atėjęs už pastato kampo, pamatė keletą stovinčių žmonių, o ant žemės gulinčias I. ir M.. M. šaukė ,,paleisk plaukus“, o I. jos plaukų nepaleido. Tuomet jis atitraukė I. nuo M. ir perdavė ją P. A.

Liudytoja O. T. parodė, kad vykstant šokiams, ji stovėjo prie durų ir rinko pinigus iš įeinančių. I. K. atėjo neblaivi, sunkiai laikėsi ant kojų, nerišliai kalbėjo, kabinėjosi prie įeinančių ir išeinančių žmonių. Iš salės išėjusi M. L. užlipo ant iškritusios iš rankų I. cigaretės. Pastaroji pradėjo ant M. rėkti, išvadino ją ,,šyva“, ,,kurva“. M. nuėjus, I. ją nusivijo ir puolė. Ji nubėgo į salę pakviesti savisaugos grupės narių. Kai pati grįžo atgal, pamatė, kad I. su M. guli ant žemės, o jas išskyrę yra savisaugos grupės vaikinai. M. buvo purvina, suspardyta, ant kaktos-nubrozdinimas. V. Ž. jai parodė kuokštą išrautų M. plaukų. Kai jas atskyrė, kaltinamoji pradėjo rėkti, kad „pakas“ M., kad ji sulaužė jos akinius. A. Š. rado jos akinius, apžiūrėjo ir pasakė, kad akiniai nesulaužyti.

J. M. patvirtino, jog matė šokiuose apsvaigusią I. K., nuo jos jautėsi alkoholio kvapas. Šokių metu I. K. išėjo į kiemą parūkyti. Rūkydama išmetė cigaretę. Pro šalį tuo metu ėjusi M. L. tą cigaretę peržengė. I. supyko, pradėjo rėkti ant jos necenzūriniais žodžiais, išvadino M. „šyva“. M. nuo I. nuėjus, I. puolė ją vytis, šaukdama „ateik čia, aš tau parodysiu“. Supratusi, kad kils muštynės, liudytoja nubėgo į salę pakviesti savisaugos grupės vaikinų - pakvietė A. Š. ir jo draugus. Jiems pasakė, kad eitų į lauką pažiūrėti, kas vyksta, minėjo, kad gali blogai baigtis. Pati už pastato kampo nėjo žiūrėti. Po įvykio ji tik pamatė, kad M. ant kaktos ir skruosto buvo mėlynės, o jos rūbai buvo purvini.

Liudytoja K. B. parodė, kad 2012-11-17 nuėjo į (duomenys neskelbtini) bendruomenės centre vykusius šokius. Iš ten ji išėjo su M. L., lydėjo ją namo. Tik išėjusios iš bendruomenės centro, jos perlipo per iš I. K. rankos iškritusią cigaretę. Pastaroji pradėjo rėkti ant jų, vartojo keiksmažodžius. Joms nereaguojant ir su M. užėjus už kampo, I. K. jas pasivijo. Ji pamatė, kaip pribėgusi prie M. I., tiesė link jos rankas. Po to pamatė, kaip jos abi parkrito ant žemės. Jas apstojo kiti priėję žmonės, po to kažkas tai I. su M. išskyrė. I. vis grasino M., kad ją „pakas“ su šaukšteliu. M. skruostas buvo nubrozdintas, išrauta daug plaukų, kelnės apspardytos.

Specialistas I. K. taip pat konstatavo sveikatos sutrikdymą - galvos smegenų trauminę ligą, tačiau skirtingai nei nukentėjusiajai M. L., šis sužalojimas buvo nustatytas ne objektyviais ir neginčijamais duomenimis, o remiantis pačios tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes. Specialistas išvadoje nurodė, jog duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b. 1. 125).

Kolegija, įvertinusi visumą tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, konstatuoja, jog įrodymai byloje įvertinti tinkamai, laikantis LR BPK 20 straipsnio 5dalyje nustatytos tvarkos, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą dėl I. K. kaltės.

Nors I. K. savo kaltės ir nepripažino, jos kaltę padarius būtent LR BK 284 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką patvirtina šioje nutartyje ir apylinkės teismo nuosprendyje aptarti duomenys. Kolegija neturi pagrindo abejoti aptartais įrodymais ir vertinti juos kitais, nei juos vertino apylinkės teismas. Akivaizdu, kad visuma ištirtų ir apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų patvirtina, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir, kad jį panaudojo I. K., padarydama M. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame skruoste, pakaušyje, kairio raktikaulio projekcijoje ir dešinėje šlaunyje t.y. lengvas galvos smegenų sukrėtimas, M. L. nustatytas objektyviais duomenimis ir šiais sužalojimais nėra pagrindo abejoti. Gi I. K. kūne jokių realiai matomų sužalojimų nebuvo nustatyta, jai galvos smegenų trauminė liga konstatuota tik pačios tiriamosios nusiskundimais, todėl konstatuoti, jog jai taip pat buvo padaryti kokie tai sužalojimai, kolegija neturi pagrindo.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad į smurtinius veiksmus peraugęs konfliktas prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro tarp M. L. ir kaltinamosios I. K., įvyko kaltinamosios iniciatyva ir jos valia. Teismas įrodymais pagrindė ir motyvavo, kodėl pripažino I. K. kaltę padarius būtent LR BK 284 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką. Su tokia veikos kvalifikacija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

Visuma byloje ištirtų duomenų tik patvirtina, jog I. K. veikė ir M. L. atžvilgiu smurtinius veiksmus panaudojo be aiškios asmeninės motyvacijos, kaip pretekstą tokiems savo veiksmams mažareikšmę dingstį t. y. tai, kad nukentėjusioji peržengė, o gal ir neatsargiai užmynė ant I. K. pamestos cigaretės. Po to sekę nuteistosios veiksmai -riksmas, grubus reikalavimas sustoti, necenzūriniai žodžiai, pasivijimas jau nueinančios tolyn M. L., galiausiai ir smurtas jos atžvilgiu, tik skatina daryti išvadą, jog I. K. veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, o tik po to sužaloti nukentėjusiąją. Savo neapykantai išreikšti bei žodiniam konfliktui išspręsti kaltininkė pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį - buvo akivaizdžiai sutrikdyta kultūros renginio veikla, šokiuose dalyvavusių bei tvarką juose prižiūrinčių asmenų rimtis, riksmais, necenzūriniais žodžiais ir galiausiai smurtu, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Todėl I. K. veiksmai buvo visiškai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Viešoje vietoje atlikti smurtiniai veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas tik fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau taip veiksmai kvalifikuotini tik tuomet, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių. Pabrėžtina tai, kad, veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008).

Taigi, kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad I. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos veiksmams, kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje vartodama necenzūrinius žodžius, keldama triukšmą-šaukdama, grasindama bei, dėl menkavertės priežasties suduodama smūgius nukentėjusiajai ir nežymiai sutrikdydama jos sveikatą, padarė viešosios tvarkos pažeidimo požymius turinčią veiką, numatytą BK 284 straipsnis 1 dalyje. Visi kaltinime nurodyti veiksmai atlikti viešojoje vietoje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo daug nemažai pašalinių, konflikte nedalyvavusių asmenų, kurių rimtis buvo sutrikdyta. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad be aiškių priežasčių, o dėl menkavertės dingsties naudodama smurtą prieš kitą asmenį, nuteistoji viešojoje vietoje bei įžūliais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką.

Teismas pagrįstai nenustatė I. K. atsakomybę lengvinančių, o tik sunkinančią aplinkybę - kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors byloje nėra I. K. girtumą patvirtinančių medicininių duomenų, tačiau pati nuteistoji neneigė vartojusi alkoholį (tvirtino išgėrusi du alkoholinius koktelius). Kad įtakos jos veiksmams turėjo būtent alkoholis, patvirtino J. M., O. T., M. L., Ž. A., V. Ž., A. Š., R. L., P. A. parodymai. Skirdamas bausmę, teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad I. K. neteista, padarė nesunkų nusikaltimą, kad teisiama pirmą kartą, mokosi, todėl skyrė jai būtent nuosprendyje nurodytą ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Skunde akcentuojami kai kurių liudytojų kai kurie neesminiai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų neatitikimai, kurie, anot apeliantės, nebuvo pašalinti teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau skunde aptariami prieštaravimai ar netikslumai parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, buvo pašalinti ar bent jau aptarti, apklausiant liudytojus teisminio nagrinėjimo metu. Būtent teisme liudytojai patvirtino, kad jų parodymai, duoti teisme, yra teisingi, todėl dar kartą aiškintis juos apeliacinės instancijos teisme bei aptarti neesminius ir reikšmės veikos kvalifikavimui neatitikimus, kolegija nemato objektyvaus pagrindo. Būtina pažymėti, kad didžioji dalis skunde nurodytų liudytojų įvykio metu buvo vartoję alkoholio, matė įvykį, kuris buvo tamsiu paros metu, nevisiškai gerai apšviestoje ir aiškiai matomoje vietoje, tad visiškai suprantama, jog galėjo ir nematyti ar neatsiminti ilgą laiko tarpą visas skunde nurodytas aplinkybes.

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. O pagal BPK 113 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o iškilus klausimams, kurių šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Skunde teigiama, jog iš LR BPK 110 str., 112 str. normų turinio seka, jog civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris tą žalą patyrė, t. y. nukentėjusysis. Nors nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta M. L., tačiau ji nepasinaudojo įstatymo suteikta teise pareikšti civilinį ieškinį - civilinį ieškinį dėl M. L. patirtos neturtinės žalos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė M. L. atstovė pagal įstatymą R. L.. Apeliantės nuomone, R. L. pareikštas civilinis ieškinys (t. 1, b. 1. 21-25) negalėjo būti priimtas, jį pareiškęs asmuo negalėjo būti pripažintas civiliniu ieškovu, todėl R. L. šioje byloje pareikštinas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

LR BPK 28 str. yra nustatyta, jog nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Šio BPK straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą.

Taigi, nukentėjusiojo atstovui įstatymas suteikia teisę teikti bet kokius prašymus savo ir savo atstovaujamojo vardu ir teikti įrodymus byloje, kurioje jis atstovauja nukentėjusį asmenį. R. L. yra įstatyminė nukentėjusiosios M. L. atstovė, kuriai LR BPK 54 str. suteikia teisę padėti savo atstovaujamajai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Nukentėjusioji M. L. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog civilinį ieškinį jos vardu ir jos valia pareiškė jos motina R. L., todėl pareikštąjį civilinį ieškinį ji palaiko.

Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl civilinio ieškinio. Nors LR BPK 54 str. nėra tiesiogiai nustatyta teisė nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ši įstatymo norma suteikia teisę padėti jo atstovaujamam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, tame tarpe ir teise pareikšti civilinį ieškinį. LR BPK 28 str. 2d., suteikianti nukentėjusiojo atstovui teisę pareikšti prašymus savo atstovaujamojo vardu, nedraudžia atstovaujamojo vardu pareikšti ir prašymą pripažinti atstovaujamąjį civiliniu ieškovu, pareikšti jo vardu civilinį ieškinį, juo labiau, atstovaujamo asmens prašymu ir su jo žinia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir LR CK 2.5 straipsnyje yra nustatyta, jog fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės t.y. 18 metų. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji neturėjo tokio amžiaus, neturėjo galimybės pasinaudoti pilna apimtimi savo civilinėmis teisėmis, jos vardu šią teisę įgyvendino atstovė pagal įstatymą jos motina. Tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, todėl atmestinas apeliantės prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu.

Nepilnametės M. L. atstovė pagal įstatymą R. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė M. L. (1 t., b.l. 21-25). Kadangi nukentėjusioji neturtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų I. K. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta padaryta neturtinė žala (LR BPK 109 str.).

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dvasiniai išgyvenimai. Teismui nekyla abejonių, jog dėl I. K. veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame skruoste, pakaušyje, pereinant į viršugalvį, kairio raktikaulio projekcijoje ir dešinėje šlaunyje. Neabejojama, kad nukentėjusioji kentė fizinį skausmą ne tik įvykio metu, bet ir tam tikrą laiką po įvykio. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl fizinio skausmo ir sužalojimų nukentėjusioji patyrė ir nepatogumus kasdieniniame gyvenime, negalėjo lankyti mokyklos, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo jaučiamas nuosmukis mokymosi procese ir rezultatuose, susilpnėjo atmintis, koncentracija. Kadangi nukentėjusioji buvo sužalota viešoje vietoje, stebint kitiems asmenims, ji patyrė pažeminimą, emocinį sukrėtimą, taip pat ir dvasinius išgyvenimus, nes, būdama nepilnametė, buvo sužalota pilnametės.

Nukentėjusioji bei jos atstovė pagal įstatymą nurodė, jog dėl patyčių, susijusių su šiuo įvykiu, nukentėjusiajai teko pakeisti mokyklą, dėl susilpnėjusios atminties ir koncentracijos neišlaikė transporto priemonės vairavimo egzamino teorinės dalies (2 t., b. l. 27, 28). Tačiau jokių objektyvių duomenų, kad šios aplinkybės yra tiesiogiai susijęs su sužalojimo pasekmėmis, nepateikė. Teisiamajame posėdyje ištyrus pateiktus duomenis ir išklausius nukentėjusiąją bei jos atstovę, ryšys tarp sužalojimo ir mokyklos pakeitimo bei vairavimo egzamino neišlaikymo, nenustatytas, jis objektyviai neįrodytas, todėl nustatant neturtinės žalos dydį, į šias nukentėjusiosios bei jos atstovės nurodytas aplinkybes neatsižvelgiama.

Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, į tai, kad nukentėjusiąją I. K. sužalojo veikdama tyčinės kaltės forma, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus bei į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai sumažintas iki 1500 litų.

Dėl kitų skundo motyvų

Nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, pati užpuolė I. K., o pastaroji nuo jos tik gynėsi. Tokie skundo argumentai nėra pagrįsti faktiniais duomenimis, priešingai – jie paneigti šioje nutartyje aptartais įrodymais, todėl nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog nuteistoji veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nėra byloje ir duomenų, kad konfliktas tarp nukentėjusios ir I. K. kilo dėl sulaužytų nuteistosios 830 litų vertės akinių, dėl ko ši labai susijaudino. Ši aplinkybė taip pat nėra patvirtinta neginčijamais įrodymais, todėl tokie skundo teiginiai atmestini.

Negalima sutikti su apeliante, kad sužalojimai I. K. kūne galėjo atsirasti ir atsirado jų grumtynių metu nukritus ant žemės, o ne nusikalstamo smurtavimo M. L. atžvilgiu metu, nes tokią įvykio versiją paneigia nuosprendyje ir šioje nutartyje aptarti duomenys.

Rezoliucinė dalis

Kolegija , vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d. 1p .

nutarė:

Nuteistosios I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.