Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Ievai Einorytei, dalyvaujant pareiškėjai A. V. Š., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų LGGRT centro ir VSDFV Kauno skyriaus atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja V. M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjos ir jos tėvai draugavo, todėl yra pažįstamos nuo tada, kai 1947 m. liudininkė grįžo iš Rusijos ir slapstėsi kartu su mama ir teta Kupiškyje. Žinojo, kad ir pareiškėjos motina slapstėsi pas kunigus su vaikais, nes tėvas buvo nuteistas, bijojo, kad ir jų neišvežtų. Pareiškėjos tėvo nepažinojo, buvo mačiusi tik nuotraukose. Kur buvo pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta tiksliai pasakyti negalėjo. Kai aš grįžo į Lietuvą, jai buvo 11 metų, o pareiškėja tuomet dar buvo mažytė. (b.l. 33)

Liudytoja M. A. B., ak. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškėja pažįstamos nuo 1964 m., kai abi gyveno Kupiškyje. Paaiškino, kad jai pasakojo mokytoja G. B. iš Šimonių miestelio, jog ji padeda vienai šeimai iš Kupiškio, nes vyras yra išvežtas, šeima slapstosi, bijo, kad ir jų neišvežtų. Pas ką pareiškėjos šeima Kupiškyje gyveno negalėjo pasakyti. (b.l. 34)

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjos A. V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas K. K., gim. 1911 m., 1944 11 09 buvo suimtas ir kalinamas Šiaulių kalėjime. TSR VRLK kariuomenės Karo Tribunolo 1945 07 18 nuosprendžiu K. K. už tai, kad 1929 m. tarnavo nepriklausomos Lietuvos policijoje, 1941-1944 m. tarnavo grobikų baudžiamuose organuose - policijoje, nuteistas pagal TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1943 04 19 įsako 2 dalį 20 m. katorgos darbų, penkeriems metams atimant teises, nustatytas RSFSR BK 31 str. a, b, c, d, f p, konfiskuojant jam priklausantį turtą. K. K. buvo įkalintas Vorkutlage (b.l. 6). 1956 03 22 TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1955 09 17 įsaku K. K. buvo panaikinta „teismo bauda“, 1956 03 23 paleistas į laisvę. (b.l. 6-7)

1944 m. po tėvo K. K. suėmimo pareiškėjos motina P. K. (b.l. 8), gim. 1913 m., brolis S. K. K., gim. 1939 m., ir 1945 m. gimusi pareiškėja buvo priversti slapstytis, toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nuo 1945 m. iki 1956 m. kartu su motina ir broliu slapstėsi pas mamos seserį E. A., gyvenusią Šakynos vienkiemyje, Šiaulių apsk., paskui apsigyveno Kupiškyje pas mamos pažįstamą zakristijoną M., vėliau pas S. G., tačiau kai vykdavo trėmimai slapstydavosi ir kitose vietose. 1956 m. tėvą K. K. paleidus iš įkalinimo įstaigos, jis išvyko pas savo tėvus, bijodamas, kad gali pakenkti žmonos darbui ir vaikų mokslams, todėl su tėvu pirmą kartą pareiškėja susitiko tik būdama 13 m. Šie faktai nustatyti posėdžio metu pareiškėjos ir liudytojų parodymais (b.l. 32-34).

Pareiškėjos tėvas K. K., gim. 1911 m., buvo politinis kalinys ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1990 07 09 pažymėjimu Nr. 8-10095/90 bei pakartotiniu 2011 02 22 pažymėjimu Nr. 2R-13 reabilituotas (b.l. 6-7). Lietuvos ypatingojo archyvo 2010 04 28 pažyma Nr. P2-2187 patvirtina, kad pareiškėjos tėvas buvo suimtas ir laikomas nelaisvėje (b.l. 7). Pareiškėja buvo nepilnametė, kai tėvas K. K. 1944 11 09 buvo suimtas ir kalinamas iki 1956 03 23 (b.l. 6).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444 str., 445 str.)

Faktas, kad pareiškėja buvo politinio kalinio dukra ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje vietoje, slapstėsi ir taip išvengė trėmimo, įrodytas pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimais, suinteresuoto asmens LGGRT centro atsiliepime išdėstytais faktais, rašytiniais dokumentais. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo normas, tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami - tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (LR Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.).

Pareiškėjai kitokiu būdu negalint gauti reikalingų dokumentų (b.l. 28-29), nustatytinas pareiškėjos prašomas turintis juridinę reikšmę faktas. Pareiškimas pagrįstas, įrodytas (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 177str., 182 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėja A. V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) būdama nepilnametė, tėvo - politinio kalinio, K. K., gim. 1910 m., įkalinimo metu nuo 1945 02 09 iki 1956 03 23, kartu su motina P. K., gim. 1913 m., ir broliu S. K. K., gim. 1939 m., negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir pasislėpusi išvengė tremties.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas nukentėjusių asmenų nuo 1939 - 1990 metų okupacijų tremtinio teisinio statuso suteikimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.