Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį ir 187 straipsnio 2 dalį traukiama T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2012-09-12 apie 22 val. 15 min. greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) automobilyje, kuriuo buvo vežama iš Klaipėdos AVPK areštinės adresu Jūros g. 1, Klaipėda, į Respublikinę Klaipėdos ligoninę adresu S. N. g. 3, Klaipėda, iškoliojo rusiškais necenzūriniais žodžiais GMP vairuotoją, med. felčerę bei ją lydinčius policijos pareigūnus, nepakluso jų teisėtiems reikalavimams nutraukti neteisėtą veiką, atvežta į Respublikinės Klaipėdos ligoninės priėmimo skyrių, viešoje vietoje, šūkavo, rėkavo, iškoliojo rusiškais necenzūriniais žodžiais ją apžiūrinčius gydytojus, policijos pareigūnus, nepakluso jų teisėtiems reikalavimams nutraukti savo neteisėtą veiklą taip įžeisdama jų garbę ir orumą bei pažeidžiant viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu prašė bylą nutraukti, kadangi nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika. Nurodė, kad tą dieną buvo vežama į skirtingas ligonines net 4 kartus. Policininkai ir ligoninės darbuotojai buvo faktiškai susitarę veikti prieš ją, prašė, kad paguldytų į ligoninę, kad būtų išgelbėtas nėštumas, prašė, kad būtų iškviesti gydytojai, kadangi serga trijomis nepagydomomis ligomis. Šioje byloje ji yra nukentėjusioji, buvo tampoma draskoma, tai patvirtina medicininė išvada. Buvo bejėgiškumo stadijoje, neturėjo galimybės greitai gauti medicinos pagalbos. Administracinės teisės pažeidimu nelaikomas pažeidimas, jei jis padarytas būtinosios veiklos padėtyje. Turėjo vienintelį tikslą apsaugoti savo ir savo vaiko sveikatą, nepagarbos pareigūnams nerodė ir nenorėjo rodyti. Neturėdama jėgų ir negalėdama pati nueiti iki greitosios pagalbos mašinos, negalėjo apsiginti, tokia padėtimi pasinaudojo nurodyti pareigūnai, kurie neprisistatė, nenurodė savo pažymėjimų, nesakė savo pareigų. Greitosios pagalbos mašinoje buvo tik D., L., kitų pareigūnų nebuvo. Į greitosios pagalbos mašiną patalpino su neštuvais, jokie pareigūnai greitosios pagalbos mašinoje nebuvo. Nežino jokių necenzūrinių žodžių, jokiomis užsienio kalbomis. Kad žodžiai „mentai“, „gaidžiai“, „kūrvos“ yra necenzūriniai, neatitinka tikrovės, „mentai“, „gaidžiai“, nėra necenzūriniai žodžiai ir ne rusiškos kilmės. Žodis „kūrva“ yra indiškos kilmės, tai yra moteris teikianti aukštos kokybės intymaus pobūdžio paslaugas ir nėra necenzūrinis žodis. Kiti keiksmažodžiai, kuriuos pasakė liudytojai posėdžio metu buvo sugalvoti teismo posėdžio metu, teismo salėje. T. patvirtino, kad greitosios medicinos pagalbos automobilyje nevažiavo, jis vairavo tarnybinį automobilį, todėl jokių necenzūrinių žodžių jis negirdėjo, ir negalėjo girdėti. Tikrovės neatitinka D. parodymai, kad priėmimo skyriuje keikėsi, nors ji stovėjo koridoriuje ir gydytojos kabinete nebuvo. Protokolas surašytas tik dėl įvykių vežant į ligoninę, o ne atgal. Pareigūnai, A. L., V. D. buvo įspėti apie tai, kad buvo nėščia, bet jie mušė. Atsakomybė negali būti taikoma, kadangi negalima reikalauti atitinkamo elgesio iš žmogaus, kuris pats negali savęs aptarnauti ir padėti. Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad veiksmuose nebuvo jokių ATPK kodekse nurodytų veiksmų.

Liudytoja A.V. D. 2013-03-21 posėdžio metu paaiškino, kad prisimena aplinkybes, susijusias su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. 2012-09-12 gavo iškvietimą į areštinę, atvykus, moteris reikalavo nuvežti ją į ligoninę, kiek žino, ryte moteris jau buvo nuvežta į ligoninę. Tuo metu jai vaistų jokių nereikėjo. Moteris reikalavo, kad pamatuotų cukrų, kraujo spaudimą, padarytų kardiogramą. Visi tyrimų rezultatai buvo normos ribose. Moteris reikalavo, kad būtų vežama į gydymo įstaigą. Vežant į ligoninę, kartu važiavo vairuotojas A. L. ir du policininkai. Prieš išvažiuojant į ligoninę, moteris vaidino, jog nepaeina, krenta, mašinoje pasidarė agresyvi, arši. Greitosios pagalbos automobilyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo necenzūrinius žodžius. Žodžius vartojo visų atžvilgiu, tai yra, jos, vairuotojo, policininkų. Ligoninėje moteris pati nėjo, nešė su neštuvais. Ligoninėje, ar vartojo necenzūrinius žodžius, negali pasakyti, bet ligoninėje gydytojos kabinete moteris šūkavo, rėkavo. Kai išėjo iš kabineto tikriausiai buvo koridoriuje žmonių, žmonės galėjo girdėti moters rėkavimą. Visą laiką nuo išvažiavimo iš areštinės ir ligoninėje kartu buvo policijos pareigūnai. Policininkai tiesiog stovėjo, prievartos nenaudojo. Policininkai padėjo pakelti moterį areštinėje, kadangi moteris nestovėjo ant kojų. Sumušimo, sužeidimo žymių nebuvo. Policininkai ėmė moterį už parankių ir padėjo nuvesti iki greitosios mašinos. Ji vaidino, kad jai bloga, kritinėjo. Ji galėjo ir eiti ir visą kitą daryti, bet nenorėjo to daryti 9b.l. 143, 1 tomas).

Liudytojas A. L. 2013-03-21 posėdžio metu paaiškino, kad automobilyje moteris keikėsi, plūdo visus, buvo viskuo nepatenkinta. Ji sakė necenzūrinius žodžius: „b“, „na“ (b.l. 143, 1 tomas). Kartu taip pat važiavo viena pareigūnė. Iš areštinės moterį už parankių atvedė pareigūnai vyrai, pareigūnai ją prilaikė, kad moteris nesukluptų. Nuo automobilio ją nešė su neštuvais į ligoninę, priėmime ji pati perėjo nuo vienų iki kitų neštuvų. Priėmimo skyriuje moteris rėkavo, bet ką sakė, negali pasakyti. Priėmimo skyriuje buvo darbuotojų, žmonės atkreipė dėmesį į moters šaukimą. Policijos pareigūnai nevartojo jokių smurtinių veiksmų.

Liudytoja A. D. 2013-03-21 posėdžio metu paaiškino, kad prisimena, jog gavo iškvietimą pagelbėti iš areštinės nuvežti žmogų į gydymo įstaigą. Prisimena, kad buvo labai įžūli moteris, keikėsi, įžeidinėjo (b.l. 143, 1 tomas). Šie žodžiai buvo vartojami vežant moterį automobilyje ir po apžiūros, kai vežė ją atgal į areštinę. Necenzūrinius žodžius vartojo jos su kolega, dviejų greitosios pagalbos darbuotojų atžvilgiu. Priėmimo skyriuje moterį reikėjo nešti, ji negalėjo paeiti, prašė guldyti, prašė iškviesti kitus gydytojus. Buvo visada kartu su moterimi nuo išvežimo iš areštinės iki grįžimo į areštinę. Moteris rėkė, šaukė, ką tiksliai sakė, pasakyti negali. Ligoninės kabinete buvo gydytoja, sesutė, koridoriuje buvo kiti pacientai. Moteris pati nėjo. Kolega važiavo su tarnybiniu transportu. Ligoninėje vedė moterį už pažastų ir kėlė į vežimėlį, moters nemušė, kitaip nesužalojo. Nebent keliant galėjo suspausti. Prašė ilgą laiką gražiuoju, kad moteris pati eitų, bet ji nenorėjo, todėl teko nešti. Buvo įspėta, kad negalima keiktis necenzūriniais žodžiais.

Liudytojas E. T. 2013-03-21 posėdžio metu paaiškino, kad atsimena, kai vežė moterį iš areštinės į ligoninę. Tarnybiniame pranešime yra nurodęs teisingas aplinkybes. Vežant į ligoninę, važiavo su tarnybiniu automobiliu, grįžtant į areštinę, moteris vartojo necenzūrinius žodžius, bet negali tiksliai atkartoti tų žodžių. Kieno atžvilgiu buvo panaudoti necenzūriniai žodžiai negali prisiminti. Daugiau nei nurodyta tarnybiniame pranešime paaiškinti negali (b.l. 144, 1 tomas).

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinės postinės A. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-09-12 kartu su ja GMP automobiliu vyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pareigūnė A. D., GMP ekipažas. Vežant iš areštinės į Klaipėdos Respublikinę ligoninę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šūkavo ir necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo GMP darbuotojus, į prašymus nusiraminti nereagavo. Priėmimo skyriuje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šūkavo, į prašymus nusiraminti, viešoje vietoje nešūkauti nereagavo, po gydytojo apžiūros, gavus leidimą grįžti į areštinę, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dar garsiau pradėjo šūkauti, įžeidinėjo medicinos personalą, nepakluso reikalavimams praeiti į tarnybinį automobilį, įžeidinėjo visus necenzūriniais žodžiais „kurvos, mentai, gaidžiai“. Grįžtant į areštinę, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo, į prašymus neįžeidinėti nereagavo (b.l. 10).

Slaugytojos Z. J. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo priėmimo skyriuje rėkė, buvo triukšminga, kaltino apgavyste, šaukė neliesti, ilgai reikėjo prašyti, kad apleistų kabinetą, nes laukė kitas pacientas (b.l.14).

Pareigūnės A. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visą kelią vykstant GMP tarnybiniu automobiliu į ligoninę ir vykstant atgal policijos tarnybiniu automobiliu įžeidinėjo, šūkavo necenzūriniais žodžiais, teigė, kad atleis iš darbo, nes yra būsima seimo narė, ligoninės priėmimo skyriuje elgėsi nepadoriai, šūkavo, rėkavo, koliojosi, pareigūnų atžvilgiu bei GMP personalo. Visą laikotarpį nevykdė teisėtų reikalavimų nusiraminti, viešoje vietoje nešūkauti, nerėkauti necenzūriniais žodžiais, neįžeidinėti pareigūnų kitų asmenų akivaizdoje (b.l. 8).

Teismas nagrinėdamas administracinę bylą, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tai yra bet kurie faktiniai duomenys, nustato ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo yra kaltas (Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose buvimo padaryti.

Šias aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyresniosios patrulės A. D., patrulio E. T., Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinės postinės A. P. tarnybiniai pranešimai, Klaipėdos GMP stoties vairuotojo-sanitaro A. L., med. felčerės A.V. D., slaugytojos Z. J. paaiškinimai, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo S. L. tarnybinis pranešimas, liudytojų paaiškinimai.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas turi būti atliktas viešose vietose, pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčine veika, kuria tiesiogiai arba netiesiogiai per papildomus objektus (pavyzdžiui, žmonių garbę ir orumą, rimtį, sveikatą arba turtą) pažeidžiama būtent minėta viešoji tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N-62-1410/2008 ir Nr. N14-2084/06).

Byloje esantys įrodymai, pagrindžia aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje, priimamajame, šūkavo, rėkė, triukšmavo, koliojosi. Akivaizdu, kad triukšmą girdėjo ligoninės personalas, kiti pacientai. Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys viešoje vietoje trikdė visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles ir yra pažeidžiantis viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų vartotas smurtas.

Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Byloje esantys įrodymai, pagrindžia aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu vartojo GMP automobilyje, ligoninėje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog ji pareigūnų atžvilgiu rusiškų necenzūrinių žodžių nevartojo, GMP automobilyje nevažiavo nė vienas pareigūnas, kad pareigūnai nepagrįstai, jos atžvilgiu naudojo smurtą, paneigta visuma byloje esančių įrodymų. Pačios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, nurodyti prašyme (b.l. 30, 1 tomas), kad žodžiai „mentai“, „kurvos“, „gaidžiai“ nėra necenzūriniai žodžiai ir ne rusiškos kilmės, iš dalies patvirtina, pareigūnų, kitų liudytojų nurodytas aplinkybes, tai yra, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad keiksmažodžiai buvo vartojami pareigūnų ir GMP darbuotojų atžvilgiu. Taigi darytina išvada, kad policijos pareigūnų reikalavimai nutraukti neteisėtus veiksmus –įžeidinėjimą – buvo teisėti.

Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, bei jų kaip liudytojų, kitų liudytojų parodymų objektyvumu. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, iš esmės tarpusavyje neprieštarauja, atitinka pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, GMP darbuotojų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Neesminiai prieštaravimai logiškai gali būti paaiškinami praėjusiu pakankamai ilgu laikotarpiu po įvykio.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi už inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus yra numatytos pakankamai didelio dydžio baudos, administracinis areštas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai vertinami abejotinais objektyvumo prasme.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinės teisės pažeidimu nelaikomas pažeidimas, jei jis padarytas būtinosios veiklos padėtyje, nurodė, kad ji yra nukentėjusioji, buvo tampoma draskoma, mušama.

Teismo nuomone, byloje nebuvo reikalingos specialios žinios išvadai padaryti, kad teismo posėdžio protokoluose, kituose rašytiniuose įrodymuose nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykio metu vartojami žodžiai buvo necenzūriniai ir žeidžiantys policijos garbę ir orumą, ši aplinkybė yra akivaizdi, vertinant šių žodžių pobūdį.

Lietuvos Respublikos ATPK 18 straipsnis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad 2012-09-14 administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosrūvomis įvairiose kūno vietose, kuris galėjo būti padarytas 2012-09-12-13 dienomis (b.l. 117, 1 tomas). Tačiau byloje nėra įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų naudoti neteisėti veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto įvykio metu. Byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo griuvinėjo, todėl galėjo susimušti. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iki sprendimo priėmimo šioje byloje būtų kreipusis į atitinkamas institucijas dėl policijos pareigūnų, medikų neteisėtų veiksmų. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atlikti veiksmai nevertintini kaip būtinoji gintis ir asmens atsakomybės padarius jai inkriminuotus pažeidimus nepašalina.

2013-03-13 teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nutraukti administracinę bylą, nes suėjo 6 mėnesių senaties terminas (b.l. 111). 2013-03-18 nutartimi nutarta prašymą nutraukti administracinę bylą spręsti, išnagrinėjus bylą (b.l. 115).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, nurodytas terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-767/2008 ir kt.). Jei šie terminai yra pasibaigę, t.y. nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Administracinės teisės pažeidimo protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašytas dėl 2012-09-12 įvykusio įvykio. 2013-02-13 nutartimi nutarta pratęsti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą, bet ne ilgiau, negu numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje (b.l. 48). 2013-03-01 nutartimi pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, bet ne ilgiau, negu numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 3 dalyje (b.l.80).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad buvo laiku pratęstas Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nutraukti administracinę bylą, netenkintinas.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir objektyviai įvertinus liudytojų parodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybių, darančių administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną negalimą, nenustatyta (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnis).

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą (nebuvimą). Padaryti tyčiniai administraciniai teisės pažeidimai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo praeityje bausta už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 174 ir 175 straipsniuose, padarymą, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos ATPK 29 straipsnio 1 dalis), teismas laiko, kad tokių aplinkybių byloje nėra.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrinamos, skiriant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą. Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą pagalba. Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, pats turi pasirūpinti atstovu, jeigu mano, kad pačiam yra per sunku ginti savo teises. Todėl, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pageidavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu naudotis advokato pagalba, tai pats, o ne teismas turėjo tuo pasirūpinti. Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo II skirsnyje yra numatyta eilė įvairių teisių, kuriomis naudojantis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Teismas šiai savo teisei įgyvendinti buvo atidėjęs teismo posėdį tris kartus (b.l. 46, 66, 145, 1 tomas). Be to, teismas buvo priėmęs nutartį skirti advokatą (gynėją) šioje byloje, kreipėsi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad būtų išspręstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas pateiktas 2013-01-29 dėl teisinės pagalbos suteikimo šioje administracinėje byloje (b.l. 104). Kaip matyti iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsakymo, kad nebuvo galimybės išspręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo dėl teisinės pagalbos suteikimo, kadangi nebuvo pateikti reikalingi dokumentai, apie tai tarnyba administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį informavo du kartus (b.l. 124-129, 1 tomas). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad prašymas suteikti teisinę pagalbą šioje administracinėje byloje buvvo neišspręstas dėl pačio administracinėn atsalkomybėn traukiamo asmens netaliktų būtinų atlikti veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsniu, 174 straipsniu, 187 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. Ž. prašymo nutraukti administracinę bylą.

Skirti T. Ž., administracinę nuobaudą – 200,00 Lt (dviejų šimtų Lt 00 ct) dydžio baudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, padarymą.

Skirti T. Ž. administracinę nuobaudą – 400,00 Lt (keturių šimtų Lt 00 ct) baudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu skirti T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 400,00 Lt (keturių šimtų Lt 00 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nesumokėjus baudos per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.