Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Kęstučiui Gaubiui, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiajai R. D., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. D., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, išlaikytinių neturintis, pradinio išsilavinimo, darbingas visiškai, laikinai nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, anksčiau teistas - 2020 m. liepos 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 6 mėn. laisvės apribojimo (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis K. D. 2022 m. lapkričio 18 d., apie 16.30 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini) bendrų išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus buitinio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė rankos delno pagrindu į veidą šeimos nariui sutuoktinei R. D., sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis K. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis K. D. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio, netrukus po įvykio, kai buvo paleistas iš sulaikymo, atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją savo žmoną, su kuria santuokoje gyvena jau 41 m., ši jam atleidusi, jie visiškai susitaikę, toliau kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, nuo įvykio vakaro nebesipyksta. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dienos popietę namuose, kambaryje abu su žmona dviese gėrė stiprų alų, jo išgėrė maždaug po 1 litrą, jautė apsvaigimą. Baigiant išgertuves nukentėjusi ėmė jam įkyriai priekaištauti dėl buitinių dalykų, jis dėl to susinervino ir nesusilaikęs sudavė nestipriai 1 kartą delno pagrindu priešais sėdinčiai nukentėjusiai į veidą (kažkur į kaktą ar nosį), kad būtų ką sužalojęs, nepastebėjo, iki tol sutuoktinės veidas buvo sveikas, pats po smūgio išėjo kitą kambarį, girdėjo, jog žmona telefonu iškvietė policiją. Nuo smūgio jam kažkiek pačiam skaudėjo delno pagrindą, pripažįstantis, kad fizinį skausmą nuo jo smūgio jautė ir nukentėjusioji. Jis alkoholiu nepiktnaudžiaujantis, priklausomybės jam neturi, nuo įvykio dienos alkoholio atsisakęs visiškai, pasižadantis blaiviai gyventi ir ateityje bei daugiau nebenusikalsti.

3. Iš esmės tokias pačias aplinkybes apie kaltinamojo ir nukentėjusios bendras išgertuves, konflikto pobūdį bei jo kilimo priežastis, tiek kaltinamojo, tiek pačios nukentėjusios girtumą, kaltinamojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją pobūdį, jo vietą, smūgių skaičių, lokalizaciją ir kt. byloje yra patvirtinusi ir nukentėjusioji R. D. (b. l. 36-37) bei netiesioginis nusikaltimo įvykio liudytojas P. J. (b. l. 68-69), kurių po nusikaltimo įvykio atliktų apklausų metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka.

4. 2022 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nusikalstama veika įvykdyta (duomenys neskelbtini) esančios sodybos mediniame vieno aukšto gyvenamajame name, užėjus per laukujes duris patenkama į priebutį, iš jo – į virtuvę. Iš pastarosios per durų angą patenkama į miegamojo kambarį, kuriame ir yra konkreti nusikaltimo įvykio vieta. Kambarys apstatytas baldais, viduryje kambario rastas stalas, prie jo iš vienos pusės pastatytas fotelis, iš kitos – išskleidžiamas su miegamąja vieta kampinis minkštas baldų kampas, aplinka netvarkinga (b. l. 19-28).

5. 2022 m. lapkričio 18 d. policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo per bendrąjį pagalbos centrą gautą iš nukentėjusios R. D. informaciją (pranešimą) apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio bendrų išgertuvių metu buitinio konflikto metu, abiem esant girtiems, sutuoktinis (kaltinamasis K. D.) jai, R. D., sėdinčiai miegamajame kambaryje, sudavė ranka į veidą (nosį), dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis namuose buvo rasti akivaizdžiai neblaivūs, nukentėjusioji, be to, buvo ir labai susijaudinusi, skundėsi skausmu sumuštoje vietoje, jos nosies dešinėje šnervėje užfiksuoti sukrešėjusio kraujo likučiai (b. l. 13-16).

6. 2022 m. lapkričio 18 d., 17.58 – 18.00 val. atlikta nukentėjusios R. D. asmens (kūno) apžiūra jos nosies dešinėje šnervėje užfiksuotas sukrešėjęs kraujas (b. l. 39-44).

7. 2022 m. lapkričio 18 d., atitinkamai 17.18 val. ir 17.20 val. laiku (praėjus maždaug valandai po nusikaltimo įvykio) atliktomis patikromis alkotesteriu fiksuota nukentėjusiajai R. D. artimas sunkiam 2,25 prom. girtumas, o kaltinamajam K. D. – kiek mažesnis vidutinis 1,58 prom. girtumas (b. l. 55-59).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

8. Kaltinamojo K. D. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios ir netiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos bei nukentėjusios asmens (kūno) apžiūromis) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir pakankamai išsamius.

9. Nukentėjusios R. D. ir netiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo P. J. liudijimai bylos procese taip pat buvo nuoseklūs, jų byloje pateikti duomenys iš esmės sutampa, atitinka kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant nukentėjusiojo emocinę būklę (didelį susijaudinimą), nusiskundimus skausmais sumuštoje vietoje bei kraujavimo žymes iš sumuštos nosies, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-7) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl girtumo ir kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jį savo priekaištais suerzinusią nukentėjusiąją sutuoktinę ir, suduodamas jai delno pagrindu į veidą (kaktos-nosies sritį), sukėlė jai kurį laiką trukusį fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. D. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgį delno pagrindu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (sunkesnės pasekmės nėra proceso įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos). Trečia, smūgis delno pagrindu, sukėlęs nukentėjusiajai, jos tvirtinimu, kuris kt. bylos duomenimis nėra paneigtas, ženklų ir kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą iškart po nusikaltimo įvykio bei ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, jau 41 m. laiką gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, jų šeimos santykiai nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015), - aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra šeimos nariai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

11. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmuo, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi (vienas), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso šeimos narių (sutuoktinių) ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji, negana to, dar iki nusikaltimo įvykio pasielgusi rizikingai ir tam tikru mastu provokuojančiai, kartu su anksčiau jos atžvilgiu jau smurtavusiu sutuoktiniu namuose pati girtaudama bei tuo pačiu jam, jau apgirtusiam ir pati būdama jau gana sunkiai girta, įkyriai reikšdama vienasmenius priekaištus dėl nesutarimų buityje.

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamu pripažįstamu veiksmu kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su paties smurtinio veiksmo atlikimu (smūgio sudavimu) (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar patenkinamai : nors kaltinamasis nusikalto viso ketvirtą kartą, o teisiamas antrą kartą (b. l. 99-103) ir dėl savo pobūdžiu analogiškos nusikalstamos veikos (tos pačios nukentėjusios atžvilgiu), dėl ko laikytinas recidyvistu, tačiau kita vertus, nuo pirmesnio nusikaltimo įvykdymo jau buvo praėję beveik pustrečių metų, paskutiniųjų metų laikotarpiu kaltinamasis nebuvo baudžiamas ir administracinėmis nuobaudomis (b. l. 104), iki 2000 m. periodiškai dirbo arba registravosi ieškančiu darbo bedarbiu Užimtumo tarnyboje (b. l. 105, 106), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvena seniūnijos suteiktame socialiniame būste), 41 m. gyvena šeimoje, pragyvena iš sūnaus paramos bei savo darbo - pavienių uždarbių pas aplinkinius žmones, yra sunkios turtinės padėties, duomenų, kad alkoholiu piktnaudžiautų, byloje nėra.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja tai, kad : a) jis visiškai prisipažino kaltu, padėjo savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškia gailėjimąsi dėl jos, kurio nuoširdumą be kita ko patvirtina nukentėjusios atsiprašymas, viešas pasižadėjimas nebenusikalsti ir kitas po veikos įvykdymo kaltinamojo elgesys, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo rizikas, b) kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas ir tam tikra dalimi provokavęs pačios nukentėjusios elgesys su juo (punktas 11) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis teismas kvalifikuoja : a) nusikaltimo įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, kas, kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, tiesiogiai priežastingai ir nulėmė jo staigiąją tyčia nusikalsti (suduoti nukentėjusiai), bei b) kad naują nagrinėjamą byloje tyčinį nusikaltimą kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnį tyčinį bei savo pobūdžiu analogišką nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

15. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus ženkliai mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiųjų naudai ir kartu konstatavus dar patenkinamą kaltinamojo asmenybę, yra teisinga kaltinamajam paskirti nesusijusią su laisvės jam atėmimu švelniausios rūšies pagal baudžiamojo įstatymo sankciją viešųjų darbų bausmę, tačiau savo dydžiu jau didesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis (dėl analogiškų nusikalstamų veikų recidyvo bei anksčiau jau atliktos laisvės apribojimo bausmės), kita vertus, būtų neteisinga paskirti maksimalų ar labai artimą tokiam dydį (trukmę), kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 11 - 14), buvo nustatyta 2 atsakomybę lengvinančios ir kitų kaltinamojo pavojingumą mažinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 11-14), didesnė (griežtesnė) nei vidurkis viešųjų darbų bausmė bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Skirtinos viešųjų darbų bausmės trukmė nustatytina 9 mėn. po 20 val., viso – 180 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir faktinio pagrindo jį, esant recidyvistu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, davė pakankamai išsamius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 6 mėn. viešų darbų po 20 val., viso – 120 val.

16. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 valandas skiriamų viešų darbų bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam, kaip padariusiam smurtinę nusikalstamą veiką savo šeimos nariui, paskirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėn. nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamajam K. D. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-95) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Civilinių ieškinių nepareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje taip pat nėra. 2022 m. lapkričio 29 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kad kaltinamajam K. D. byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 231,15 Eur (b. l. 125-126). Tarnybos teismo prašymu parinktas gynėjas buvo teismo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto (būtinas gynėjo dalyvavimas) juridiniu pagrindu, todėl pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies taisykles turi būti sprendžiama dėl aptariamų išlaidų išieškojimo iš kaltu pripažįstamo K. D.. Kadangi teismas byloje nustatė (punktas 13), jog kaltinamasis K. D. yra sunkios tiek asmeninės, tiek turtinės padėties, šiuo metu nuolatinio darbo nedirba ir reguliarių pajamų negauna, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog gynėjas šiuo atveju kaltinamajam buvo paskirtas ir dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime ne kaltinamojo iniciatyva (prašymu), tačiau buvo paskirtas teismo be jo valios dėl imperatyvaus įstatymo reikalavimo, aptariamos išlaidos iš kaltinamojo K. D. neišieškotinos, nes tai prieštarautų teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

K. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso – 180 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę K. D. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso – 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 (šešias) valandas skiriamų jam viešųjų darbų bausmės.

Paskirti K. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo jam išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis), iš K. D. nepriteisti ir neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.