Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam V. F.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, anksčiau teistas 3 kartus, tačiau teistumas išnykęs, gyvenantis Kauno r., Vilkijoje, Marmos g. 8-2, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2013m. lapkričio 19d. apie 12.50 val. Kauno rajone, Vilkijoje, Bažnyčios g. 23, Vilkijos policijos nuovados viršininko tarnybiniame kabinete, kur buvo pristatytas dėl administracinės teisės pažeidimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vilijos policijos nuovados viršininko V. F. reikalavimų nesiplūsti necenzūriniais žodžiais ir V. F. spyrė kojos keliu į pilvą, o dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, kai pastarasis jį sulaikė be leidimo išeinantį iš tarnybinio kabineto, tokiu būdu panaudojo fizinį smurtą ir nežymiai sutrikdė V. F. sveikatą, tai yra pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui – policijos pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

Be šių kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais.

Nukentėjusysis V. F. parodė, kad jis lapkričio 19 d. grįžo iš Kauno būdamas tarnyboje, uniformuotas. Buvo pietų metas. Buvo gal po 12.40 val. Jis kiekvieną kartą važiuoja pro prekybos centrą „Iki“. Ten nuolat renkasi asocialių asmenų, kurie prašinėja iš žmonių pinigų, užsiiminėja smulkiomis vagystėmis. Nuolat iš parduotuvės skambina vadovė, kad tie asmenys nuolat pagaunami ką nors vagiant. Todėl jis pats atvažiuoja prie „Iki“ juos išvaikyti. Tą sykį atvažiavo pietų metu. Pamatė, kad prie „Iki“ parduotuvės neblaivus A. Č.. Priėjęs prisistatė. Jis akivaizdžiai buvo neblaivus, sunkiai orientavosi, buvo nekoordinuoti judesiai. Buvo vieša vieta, tai suprato, kad padarytas administracinės teisės pažeidimas. Pareikalavo vykti su juo į nuovadą protokolo surašymui. Nuvažiavo tada į nuovadą. Buvo pietų metas. Kolegos gėrė kavą. Jis jį nusivedė į savo kabinetą. Atsisėdo už stalo ir pradėjo ieškoti duomenų bazėje dokumentų. Buvo bepradedąs forminti pareiškimą, kai A. Č. pradėjo kabinete karščiuotis, keiktis necenzūriniais žodžiais. Jam pasakė tada, kad apsiramintų. Tada jis čiupo už durų rankenos. Durys atsidaro į išorę, o jis jas traukė į save. Tada jis A. Č. paėmė už rankovės. Švelniai patraukė ir staiga jis spyrė kojos keliu. Jis tada paleido A. Č. rankovę, užsidengė rankomis pilvo apačią. Tuo metu A. Č. užsimojo ir smogė jam į kairę veido pusę, tačiau jis spėjo pagauti A. Č. ranką ir užsukti už nugaros. Uždėjo antrankius. Tada atbėgo kiti darbuotojai, bet A. Č. jau stovėjo su antrankiais. Paklausė, kas atsitiko. Jiems paaiškino. A. Č. buvo uždarytas į sulaikymo kamerą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis sulaikytas 2 parom. Girtumas buvo apie 2,85 promiles, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Jis su kaire ranka bandė atidaryti duris, o iš dešinės kojos kelio spyrė. Durys jo atžvilgiu buvo iš kairio šono. Smūgis į veidą buvo iš dešinės rankos, o pataikė į kairės pusės paakį. Po šio įvykio buvo pas teismo medikus.

Liudytojai R. P., G. M. ir R. M. davė iš esmės tapačius parodymus Jie parodė, kad įvykis buvo lapkričio 19 dieną, po pietų Vilkijos policijos nuovadoje, kur buvo pristatytas A. Č.. Jie visi tuo metu buvo nuovadoje ir nuėjo pas viršininką į kabinetą pažiūrėti kas vyksta, nes išgirdo ten judesį. Kabinetas buvo praviras. Jame pamatė prie stalo stovintį A. Č.. Kairėje stalo pusėje stovėjo viršininkas. Pastebėjo viršininko paraudusį veidą. Jis paaiškino, kad A. Č. jam pasipriešino, todėl bus surašytas tarnybinis pareiškimas ir jie turės jį uždaryti į areštinę. Viršininkui buvo raudona ant skruosto po akimi. Viršininką tą dieną matė ir iki įvykio. Jo veidas nebuvo raudonas. Viršininkas sakė, kad įvyko pasipriešinimas. Jis nedetalizavo pasipriešinimo, o jie jo neklausė. A. Č. jiems atėjus į kabinetą jau buvo su surakintomis rankomis. Jis jau vykdė reikalavimus. Po to A. Č. buvo nustatytas girtumas, surašytas protokolas ir jis buvo nuvežtas į Putvinskio gatvę. Ten jis buvo patalpintas į areštinę. Jis buvo laikinai sulaikytas.

Byloje esančiame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vilijos policijos nuovados viršininko V. F. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-11-19 apie 12.50 val. Kauno rajone, Vilkijoje, Bažnyčios g. 23 esančioje Vilkijos policijos nuovadoje A. Č. jam pasipriešino, tai yra spyrė jam koja į pilvo sritį bei sudavė smūgį ranka į veido sritį. Dėl to A. Č. atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonė antrankiai (b.l. 1).

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G3024/13(02) matyti, kad V. F. konstatuota, kad V. F. padaryta poodinė kraujosruva veide, kuri padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant tiesioginį smūgį kumščiu 2013-11-19 dieną vieno trauminiu poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 12).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-11-19 14.18 val. A. Č. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas (b.l. 57).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str.

Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad A. Č., paprašytas policijos pareigūno – nukentėjusiojo V. F. nesikeikti ir nepasišalinti iš kabineto, nepakluso šiam reikalavimui, o sulaikomas policijos pareigūno, spyrė jam kojos keliu į pilvą ir dešine ranka smogė į veidą bei pataikė į kairės pusės paakį, tokiu būdu aktyviai, naudodamas jėgą, pasipriešino policijos pareigūnui V. F..

BK 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti.

BK 230 straipsnyje yra pateiktas valstybės tarnautojo apibrėžimas. Minėto straipsnio 1 d. nustato, kad šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Nukentėjusysis šioje byloje įvykio metu dirbo policijoje, kuri yra teisėsaugos institucija. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims. Jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už jų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnas nagrinėjamu atveju įvykio metu ėjo tarnybines pareigas, prisistatė kaltinamajam, dėvėjo policijos uniformą, pasakė kaltinamajam dėl ko jis pristatytas į policijos nuovadą. Taigi kaltinamasis žinojo, kad jis yra policijos pareigūnas. Tai reiškia, kad jis suvokė, jog naudoja smurto veiksmus prieš policininką, kuris vykdo tarnybines pareigas ir jokių neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu neatlieka.

Pažymėtina, kad BK 286 straipsniuose nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. BK 286 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tad vien neteisėtų veiksmų padarymas lemia nusikalstamos veikos baigtumo momentą. Tai reiškia, kad šioje byloje pagal joje surinktus ir aukščiau nurodytus ištirtus įrodymus A. Č. nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 286 str.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro neabejotiną pagrindą A. Č. pripažinti kaltu padarius BK 286 str. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

A. Č. duodamas parodymus nors ir nurodė, kad visiškai prisipažįsta kaltu, tačiau neigė ir nepripažino faktiškai visų esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių (suduotų smūgių kojos keliu ir ranka policijos pareigūnui), todėl konstatuotina, kad jis faktiškai neprisipažino ir todėl tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad kaltinamasis neprisipažino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 55) A. Č. atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. Č. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė neturėdamas teistumo, kas reiškia, kad yra laikomas pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą teisiamu asmeniu, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.), kas yra tipinė bausmė tokiam asmeniui.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta viena A. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad jis yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, išsituokęs, anksčiau jau iš viso 3 kartus teistas, daugiau nei dvidešimt kartu baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus, charakterizuojamas neigiamai (kaip niekada nedirbęs, pastoviai girtuokliaujantis, linkęs valkatauti ir agresyvus asmuo, b.l. 19), dėl ko darytina išvada, kad A. Č. yra linkęs į įvairių teisės pažeidimų darymą, savo tokio elgesio ir gyvenimo būdo pakankamai kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro, kas rodo jo nenorą taisytis ir taikytis prie socialiai priimtinų kiekvienam žmogui elgesio taisyklių.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi švelniausia iš BK 286 str. sankcijoje numatytų bausmių – viešieji darbai, kuri yra, kaip minėta, tipinė bausmė pirmą kartą teisiamam asmeniui (A. Č. teistumas išnykęs). Bausmės dydis nustatytinas artimas BK numatytam viešųjų darbų bausmės maksimaliam dydžiui.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str. ir paskirti jam 10 (dešimt) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant A. Č. neatlygintinai dirbti per šį laikotarpį po 30 (trisdešimt) valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Į A. Č. paskirtą bausmę vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2013-11-19 iki 2013-11-21 (dvi dienos), kai jis buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (BK 66 str. ).

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.