Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-25 · Civilinė byla Nr. 2A-281/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-25
Bylos Nr.
2A-281/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė (pran.), Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Trečiasis asmuo
Šiaulių miesto savivaldybės VTAT
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-281/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-809-71/2010 pagal ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovėms A. B. ir A. B. (kurios įstatyminė atstovė A. B.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių apskrities VMI) ieškiniu, 2010 m. kovo 26 d. pareikštu atsakovėms A. B. ir A. B. pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana), prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis 2008 m. spalio 27 d. dovanojimo sutartis, sudarytas tarp A. B. ir jos dukros A. B., dėl 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypai toliau vadinami Turtu), kuriomis atsakovė A. B. padovanojo nurodytą turtą savo dukrai atsakovei A. B. (toliau – ginčo sutartys); 2) taikyti restituciją ir grąžinti Turtą atsakovės A. B. nuosavybėn (1 b. t., 1-6, 181 l.).

Nurodė, kad Šiaulių apskrities VMI 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 14.4-52-38 patvirtino atsakovės A. B. prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 60 671 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 4 077 Lt delspinigių (iš viso 64 748 Lt mokestinės nepriemokos), tačiau atsakovė A. B., 2008 m. spalio 27 d. ginčo sutartimis padovanojusi nuosavybės teise priklausantį Turtą savo dukrai – atsakovei A. B., veikė nesąžiningai (CK 6.67 str.), siekė pabloginti savo materialinę padėtį ir taip išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu), t. y. sumokėti mokesčius valstybės biudžetui, dėl ko yra pagrindo ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana). Pažymėjo, kad šiai atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo areštuotas ieškovo 2008 m. rugsėjo 3 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti atsakovės A. B. mokestinės nepriemokos įvykdymą, yra įkeistas iki 2033 m. gegužės 21 d. kredito įstaigai paskolinės sutarties vykdymo užtikrinimui, todėl mokestinės nepriemokos išieškojimas iš jo negali būti vykdomas.

Atsiliepimas

Atsakovės A. B. ir A. B. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 126, 138, 217-219 l.). Nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir be pagrindo siekia panaikinti ginčo sutartis, kadangi įsiskolinimo ieškovui dengimui yra areštuotas aukščiau nurodytas butas, kuris įvertintas 75 926 Lt, ir šios sumos pakanka padengti skolas ieškovui. Prašė taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu patenkino ieškinį: pripažino negaliojančiomis ginčo sutartis, nustatė, kad Turtas nuosavybės teise priklauso A. B. ir yra skirtas patenkinti ieškovo reikalavimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, priteisė iš atsakovės A. B. valstybei 1 860 Lt žyminio mokesčio bei 83,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 b. t., 220-224 l.).

Teismas nustatė, kad ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino, numatyto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje. Nurodė, kad paneigti atsakovių teiginiai, jog ieškovas 2008 m. rugsėjo 3 d. ir 2009 m. kovo 16 d., prisijungęs prie Nekilnojamojo turto registro, sužinojo apie ginčo sandorius, kadangi į bylą pateikti nurodyto registro peržiūrėjimo protokolai nepatvirtino, jog būtent ieškovas (Šiaulių apskrities VMI) domėjosi atsakovių nekilnojamojo turto duomenimis, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, prie šios bazės 2008 m. rugsėjo 3 d. ir 2009 m. kovo 16 d. buvo prisijungusi Valstybinė mokesčių inspekcija (t. y. bet kuris VMI padalinys). Teismo nuomone, terminas ieškiniui pareikšti šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos (2009 m. liepos 4 d.), kuriuo paliktas nepakeistas ieškovo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. 14.4-52-38 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir atmestas pareiškėjos A. B. skundas dėl nurodyto ieškovo sprendimo, kadangi nuo paminėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas įgijo teisę pradėti išieškojimo veiksmus; ieškovas ieškinį pareiškė 2010 m. kovo 26 d., todėl nepraleido 1 metų termino ginčyti sandorius.

Teismo teigimu, sudarydama ginčo sutartis, atsakovė A. B. dar nebuvo įvykdžiusi savo prievolės ieškovui, todėl, paminėtomis sutartimis asmeninį turtą perleidusi atsakovei A. B. (savo dukrai), elgėsi nesąžiningai (CK 6.67 str. 1 p.) bei siekė išvengti prievolės įvykdymo, sumažindama savo turto vertę (CK 1.5 str.); kad atsakovė A. B. nepateikė įrodymų apie kitą savo turtą arba pajamas, kurių dydis sudarytų pagrindo teigti, jog atsakovė turi pakankamai turto ar pajamų patenkinti ieškovo reikalavimams.

Pasak teismo, atsakovė A. B. po ginčo sutarčių sudarymo tapo nemoki, nes visą savo turtą padovanojo atsakovei A. B., o turtas, kurį areštavo ieškovas, siekdamas išieškoti mokestinę nepriemoką, yra įkeistas kredito įstaigai paskolinės sutarties vykdymui. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo sutarčių sudarymas buvo neišvengiama būtinybė. Be to, teismo teigimu, ginčo sutartys – neatlygintini sandorai, todėl trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas šiuo atveju nėra reikšmingas. Juolab kad atsakovė ginčo sutartis sudarė su artimu giminaičiu, t. y. dukterimi, o tokiais atvejais preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 1 p., 3.135 str.).

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos actio Pauliana sąlygos, todėl yra pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimus dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovei A. B. nuosavybės teises į ginčo sutartimis perleistą turtą (CK 6.66 str., 6.145 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį (2 b. t., 1-6 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, be pagrindo nurodęs, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius įgijo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę bei sužinojo (turėjo sužinoti) apie jo teises pažeidžiantį sandorį, t. y. 2009 m. liepos 4 d., kadangi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimas yra viena iš actio Pauliana sąlygų, bet ne ieškinio senaties termino skaičiavimo atskaitos taškas. Atsakovas 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 14.4-52-38 įgijo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į 64 748 Lt mokestinę nepriemoką turintį atsakovą, o vėlesni mokestinių ginčų nagrinėjimo komisijos ir teismo sprendimai ją patvirtino. 2008 m. rugsėjo 3 d. ir 2009 m. kovo 19 d. ieškovas peržiūrėjo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovei A. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir 2009 m. kovo 19 d. turėjo pastebėti, kad nurodyta atsakovė perleido savo nekilnojamąjį turtą (išskyrus butą) atsakovei A. B. (savo dukrai). Beje, 2008 m. rugsėjo 3 d. arešto aktu ieškovas areštavo tik atsakovei A. B. priklausantį butą, nors Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta, kad paminėtas butas yra įkeistas.Nesutiktina su teismo išvada, kad dėl ginčo sandorių atsakovė A. B. tapo nemoki. Jos mokestinė nepriemoka be netesybų yra 56 784,16 Lt, o buto ir paskolos dydžių skirtumas byloje nenustatytas. Tuo tarpu ieškovas, areštuodamas hipoteka apsunkintą turtą, išreiškė savo valią, jog areštuojamo turto pakanka patenkinti jo finansinį reikalavimą.Nėra pagrindo pripažinti nesąžininga atsakovę A. B., kadangi ieškovas laisva valia pasirinko, kokį turtą areštuoti, įvertino riziką bei tokiais savo veiksmais leido atsakovei suprasti, jog ji gali laisvai disponuoti neareštuotu turtu.Apygardos teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo vieno ieškinio reikalavimo, tačiau neatsižvelgė į tai, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti (2 b. t., 17-22 l.). Nurodo, kad atsakovė A. B., veikdama nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, padovanojo nurodytai atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą atsakovei A. B. (savo dukrai), siekdama išvengti jai a priori žinomos mokestinės prievolės vykdymo ir sąmoningai sudarydama situaciją, kad ieškovas neturėtų galimybės išieškoti skolos į valstybės biudžetą priverstine tvarka. Ieškovo teigimu, kilus mokestiniam ginčui, skundo padavimas sustabdo išieškojimą (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 101 str.), todėl ieškovas neabejotiną reikalavimo teisę bei teisę reikšti actio Pauliana ieškinį įgijo 2009 m. liepos 4 d., įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimui, kuriuo palikti nepakeisti Šiaulių apskrities VMI 2008 m. rugpjūčio 18 d. ir VMI 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimai Nr. 14.4-52-38 bei Nr. 68-279 ir Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. S-55(7-3/2008), dėl ko neturi reikšmės ieškovo darbuotojų veiksmai, atlikti iki 2009 m. liepos 4 d. Pažymi, kad atsakovės butas buvo įkeistas 2008 m. gegužės 26 d., t. y. po to, kai jai buvo įteiktas 2008 m. balandžio 21 d. ieškovo patikrinimo aktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas bei tinkamai pritaikė civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas, priimdamas teisingą teismo sprendimą.

Dėl ieškinio senaties

Bylos duomenimis, ieškovo 2008 m. kovo 15 d. pavedimu Nr. 35-36 (su kuriuo atsakovė A. B. buvo supažindinta 2008 m. kovo 19 d.) atlikus nurodytos atsakovės mokestinį patikrinimą, 2008 m. kovo 31 d. ieškovo patikrinimo aktu Nr. 35-36, su kuriuo paminėta atsakovė susipažino 2008 m. balandžio 21 d., buvo nustatyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) pažeidimai bei apskaičiuota atsakovės A. B. 123 127,67 Lt gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka (1 b. t., 9-15 l.; Šiaulių apskrities VMI medžiaga prie civilinės bylos Nr. 2-809-71/2010 (toliau - VMI medžiaga); tačiau ieškovo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 14.4-52-38 (kuris išsiųstas atsakovei A. B. 2008 m. rugpjūčio 21 d.) buvo pakeistas 2008 m. kovo 31 d. patikrinimo aktas Nr. 35-36 ir atsakovė A. B. buvo įpareigota sumokėti į valstybės biudžetą 60 671 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 4 077 Lt delspinigių (1 b. t., 64-71 l.). Be to, nurodytos atsakovės 2008 m. rugsėjo 15 d. VMI paduotas skundas dėl mokesčių administratoriaus (ieškovo) 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 14.4-52-38 buvo atmestas 2008 m. lapkričio 21 d. VMI sprendimu Nr. 68-279, kuris paliktas nepakeistas Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. S-55(7-3/2009, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2009 m. liepos 4 d.) palikti nepakeisti aukščiau nurodyti ieškovo, VMI bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimai (1 b. t., 74-79, 81-90 l.; VMI medžiaga).

Pagal įstatymą, ieškiniai CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu gali būti reiškiami per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.). MAĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis nutrūksta, kai sustabdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas, gavus mokesčių mokėtojo skundą, kilus mokestiniam ginčui (MAĮ 110 str. 1 d.). Po išieškojimo senaties termino nutrūkimo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis prasideda iš naujo nuo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose įsiteisėjimo dienos, kai, apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis bei su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia, arba kai mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis (MAĮ 108 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei A. B. (mokesčių mokėtojai) 2008 m. rugsėjo 15 d. padavus skundą dėl ieškovo (mokesčių administratoriaus) 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 14.4-52-38, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutrūko gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos išieškojimo iš atsakovės senatis (MAĮ 108 str. 1 d. 1 p., 110 str. 1 d.), o 2009 m. liepos 4 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimui (dėl kurio atsakovės A. B. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduotas apeliacinis skundas 2009 m. spalio 30 d. buvo grąžintas nurodytai atsakovei, netenkinus jos prašymo dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo), kuriuo buvo atmestas mokesčių mokėtojos – atsakovės A. B. skundas dėl paminėtų mokesčių administratoriaus sprendimų, nurodytos atsakovės mokestinės nepriemokos išieškojimo senatis prasidėjo iš naujo (1 b. t., 74-79, 81-93 l.). Dėl paminėto ieškovas, būdamas valstybės (į kurios biudžetą mokamas gyventojų pajamų mokestis; nagrinėjamu atveju tapusios atsakovės A. B. kreditoriumi) atstovu, turinčiu MAĮ suteiktus mokesčių administratoriaus įgalinimus, tarp jų - vykdyti mokestinių nepriemokų išieškojimą, įgijo reikalavimo teisę nurodytos atsakovės atžvilgiu (MAĮ 2 str. 3, 14 d., 13 str., 26 str. 1 d. 9 p., 89 str., 108 str. 2 d. 1 p.). Ieškovas pareiškė atsakovėms ieškinį 2010 m. kovo 26 d., t. y. nepraėjus 1 metams nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos (2009 m. liepos 4 d.).

Dėl aukščiau nurodyto pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, numatyto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, o atsakovės A. B. apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo neturi teisinės reikšmės teisingam šio klausimo išnagrinėjimui. Juolab kad nepaneigta apygardos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės argumentus, kad senaties terminas dėl sutarčių ginčijimo ieškovui turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009 m. kovo 16 d.; tokių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 str., 178 str., 185 str., 314 str.).

Dėl actio Pauliana sąlygų

Neturi pagrindo ir apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas Pauliano ieškinio sąlygų visetas (CK 6.66 str.).

CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010).

Nustatyta, kad atsakovė A. B. nuo 2008 m. balandžio 21 d. žinojo apie jos nesumokėtą 64 748 Lt gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, tačiau 2008 m. gegužės 26 d. AB bankui „Snoras“ (iki 2033 m. gegužės 21 d.) įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), kredito sutarties įvykdymui užtikrinti, o aukščiau nurodytos nepriemokos įvykdymo užtikrinimui ieškovo 2008 m. rugsėjo 3 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas paminėtas butas (1 b. t., 148-150 l.). Kolegijos nuomone, nurodyta atsakovė, žinodama, jog turi 64 748 Lt mokestinę nepriemoką, kurią privalo sumokėti į valstybės biudžetą (jos nesumokėjusi), o aukščiau nurodytas areštuotas jos turtas (butas) yra apsunkintas hipoteka, ginčo sutartimis neatlygintinai perleisdama visą savo nekilnojamąjį turtą dukrai – atsakovei A. B., neteko galimybės (turto) atsiskaityti su ieškovu. Beje, pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo vaikais, o atsakovės A. B. (ne)sąžiningumas šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi ginčijami neatlygintiniai sandoriai (CK 6.66 str. 2 d.).

Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo teigti, kad atsakovė A. B., ginčo sutartimis padovanojusi jai nuosavybės teise priklausiusį Turtą savo dukrai, veikė nesąžiningai (CK 6.67 str.), siekdama pabloginti savo materialinę padėtį ir taip išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriumi (valstybe), t. y. sumokėti mokesčius valstybės biudžetui, bei pagrįstai pripažino negaliojančiomis ginčo sutartis actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str. 1 d.) ir grąžino atsakovės A. B. nuosavybėn ginčo sutartimis perleistą turtą (CK 6.145 str. 1 d.). Byloje nesant ginčo dėl kitų actio Pauliana sąlygų, teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir apeliantės argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo. Teismas, patenkinęs ieškinį ir pripažinęs negaliojančiomis ginčo sutartis, nustatė, kad šiomis sutartimis perleistas turtas, kurio vertė iš viso 62 008 Lt (24 508 Lt + 37 500 Lt), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. B.. Taigi ieškinys, kurio suma šiuo atveju yra 62 008 Lt, pagal įstatymą apmokestinamas 3 procentų (nuo nurodytos sumos) žyminiu mokesčiu, t. y. 1 860 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Todėl apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovės valstybės naudai 1 860 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, ir 83,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą.

Teisėjai Audronė JarackaitėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis