- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- 1N-63/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- A. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios A. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2013 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas A. M. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2013 m. kovo 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu A. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose kiekvieną dieną, išskyrus švenčių ir poilsio dienas, nuo 23 val. iki 6 val., kiek tai nesusiję su darbu. Iš nuteistosios A. M. nukentėjusiajam Z. S. priteista 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 700 Lt proceso išlaidų.
Byloje priešpriešiniu A. M. privataus kaltinimo skundu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami Z. S. ir D. S., tačiau jie išteisinti nenustačius, jog padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika.
A. M. nuteista už tai, kad 2006 m. lapkričio 14 d. apie 11.30 val. Vilkaviškio m., (duomenys neskelbtini) esančioje savo ir S. M. namų valdoje, staiga kilusio konflikto dėl įėjimo į jos namų valdą bei naudojimosi nuotekų šalinimo sistema metu tyčia sudavė akmeniu į galvą Z. S., padarydama jam lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, lengvą sumušimo sindromą, galvos sumušimą, nubrozdinimą galvoje, taip nežymiai sutrikdydama jo sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi nuteistosios A. M. apeliacinį skundą atmetė.
Nuteistoji A. M. 2009 m. birželio 10 d. ir 2009 m. birželio 15 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydama baudžiamojoje byloje atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2009 m. birželio 22 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nesant tam pagrindo.
Nuteistoji A. M. šį nutarimą apskundė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – Generalinė prokuratūra).
Generalinio prokuroro 2009 m. liepos 30 d. nutarimu nuteistosios skundas atmestas. A. M. nepasinaudojo nutarimo apskundimo tvarka.
2013 m. vasario 6 d. nuteistoji A. M. pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama baudžiamojoje byloje atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Generalinis prokuroras 2013 m. kovo 5 d. nutarimu A. M. prašymą atmetė motyvuodamas, jog nuteistoji nenurodė nė vienos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio l dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurios būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.
Nuteistoji A. M. padavė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydama panaikinti Generalinio prokuroro 2013 m. kovo 5 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja 2013 m. kovo 26 d. nutartimi atmetė nuteistosios A. M. skundą dėl Generalinio prokuroro 2013 m. kovo 5 d. nutarimo konstatuodama, kad šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tokį sprendimą motyvavo tuo, jog A. M. prašyme dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.
Šalies argumentai
Nuteistoji A. M. skunde nurodo, kad byla turėtų būti atnaujinta, remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytomis aplinkybėmis.
Nuteistosios nuomone, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu ji nepagrįstai nuteista už nežymų Z. S. sveikatos sutrikdymą, nes tik gynėsi nuo neteisėtų nukentėjusiuoju pripažinto asmens veiksmų. Iš karto po įvykio atlikto medicininio tyrimo išvados patvirtina, jog ji įvykio metu buvo sužalota. Nuteistoji nesutinka su teismo išvada, kad ji galėjo sužaloti daugiau nei 100 kg sveriantį vyrą, nes ji yra smulkaus kūno sudėjimo ir fiziškai to negalėtų padaryti. Bylą nagrinėjęs teismas į tai neatsižvelgė. Ne ji, bet Z. S. turėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnį.
Nuteistoji A. M. atkreipia dėmesį į melagingus nukentėjusiojo Z. S., D. S. bei liudytojų S. M., A. T. M., B. S. ir J. V. parodymus, kuriuos teismas nepagrįstai vertino kaip patikimus ir paneigiančius jos versiją dėl konflikto eigos. Nuteistoji taip pat ginčija 2006 m. lapkričio 15 d. specialisto išvados, kuria nustatyti nukentėjusiajam Z. S. padaryti sužalojimai, pagrįstumą ir nurodo, jog tyrimo dieną Z. S. nebuvo gydymo įstaigoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismų atlikti įrodymų vertinimai nepagrįsti išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai sutrukdė teismams padaryti teisingas išvadas, reikšmingas A. M. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl to yra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą.
Be to, skundžiamoje teismo nutartyje teisiškai neįvertinti jos pateikti dokumentai, liudijantys Z. S. valstybės turto grobstymą ir valstybinės žemės užgrobimą. Jie patvirtina faktą, jog įvykio dieną Z. S. neturėjo teisės būti jos žemės sklype, o jo neteisėtiems veiksmams nutraukti nuteistoji ėmėsi būtinų priemonių.
Nuteistajai taip pat kelia abejonių jos privataus kaltinimo bylą nagrinėjusių teisėjų bei Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro veiksmų teisėtumas (piktnaudžiavimas tarnyba). Ji iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir apygardos teismui pateiktame skunde dėl proceso atnaujinimo.
Šalies argumentai
Nuteistoji A. M. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2013 m. kovo 26 d. nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.
Teismo posėdyje nuteistoji A. M. prašo jos skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. M. skundas atmetamas.
BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo teisėjo nutarties, gali panaikinti teisėjo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks aukštesniojo teismo teisėjo sprendimas gali būti priimtas tik nustačius, kad žemesniojo teismo teisėjas nagrinėjamu klausimu padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.
Aukštesniojo teismo teisėja, išnagrinėjusi nuteistosios A. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos nutarties ir turimą medžiagą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja tinkamai išanalizavo A. M. skundo dėl Generalinio prokuroro 2013 m. kovo 5 d. nutarimo argumentus ir juos motyvuotai atmetė, todėl teisėjos sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.
Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima atnaujinti baudžiamąją bylą, nustatytos BPK 444 straipsnio 1 dalyje.
Nuteistoji skunde aprašo bylos aplinkybes ir nesutinka su įrodymų vertinimu nagrinėjant jos baudžiamąją bylą.
Aukštesniojo teismo teisėja atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. apeliacinį skundą, nutartyje konstatavo, jog byloje esantys įrodymai išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisingai įvertinti, nepažeidžiant BPK reikalavimų, teismo išvados neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
Skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2013 m. kovo 26 d. nutarties nagrinėjanti aukštesniojo teismo teisėja neturi teisinių galių iš naujo ar kitaip (taip, kaip nori nuteistoji) vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja teisingai įvertino Generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir ar pagrįstai A. M. skundą atmetė.
Dėl to negali būti patenkintas nuteistosios prašymas iš naujo vertinti rašytinius įrodymus – jos bei Z. S. sužalojimus patvirtinančias specialisto išvadas, žemės sklypo ir namų valdos statybos dokumentus, leidimus, šalto vandens ir nuotekų valymo sutartį bei kitus dokumentus.
Tai, kad teismų priimti sprendimai nuteistosios netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Nuteistosios skunde dėstomi samprotavimai dėl liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų melagingumo, Z. S. atlikto medicininio tyrimo objektyvumo negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu byla gali būti atnaujinta, tik esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo nustatytas liudytojo (ar nukentėjusiojo) parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas.
Tokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų pripažinti kaltais dėl melagingų parodymų davimo A. M. skunde nurodyti liudytojai ar nukentėjusysis arba dėl melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimo specialistas, surašęs išvadą dėl Z. S. sužalojimo, nėra.
Kaip matyti iš nuteistosios skundo, prašydama atnaujinti baudžiamąją bylą, ji įsitikinusi, jog tą bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o tam iš dalies turėjo įtakos ir prokuroro bei bylą nagrinėjusių teisėjų piktnaudžiavimas (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
Tokie skundo argumentai taip pat nepagrįsti.
BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais byla gali būti atnaujinta, tik esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų bei ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno (taip pat ir prokuroro) piktnaudžiavimo faktas ir dėl to priimtas neteisėtas bei nepagrįstas nuosprendis.
Tokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo teisėjai ir prokuroras (privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas paprastai neatliekamas) būtų pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo, nėra.
Nuteistosios skundo argumentas, kad baudžiamoji byla turėtų būti atnaujinta, remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytomis aplinkybėmis, irgi nepagrįstas.
Šiuo pagrindu byla gali būti atnaujinta, tik esant tokioms aplinkybėms, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas (jau minėta, jog privataus kaltinimo byloje jis neturėjo būti atliktas) bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas, o išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Nuteistoji, nurodydama po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo paaiškėjusias aplinkybes – teismo sprendimu įgytą nuosavybės teisę į buitinių nuotekų išvadą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimą, jog Vilkaviškio mieste nėra nuotekų šalinimo sistemos, nepagrįstai jas vertina kaip naujai paaiškėjusias, reikšmingas nagrinėjant privataus kaltinimo bylą.
Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistosios argumentais, kad šie dokumentai gauti po nuosprendžio įsiteisėjimo ir jie baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo žinomi. Tačiau šios aplinkybės negali būti pripažįstamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, kadangi nepaneigia išteisintųjų ir liudytojų nurodytų aplinkybių dėl kilusio konflikto priežasčių bei tuo metu nuotekų šulinio bendro naudojimo sistemos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 16 d. pranešimas, jog šulinys, esantis Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini), su nuotekų tinklais nėra šios bendrovės nuosavybė, nėra pagrindas paneigti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išvadą dėl A. M. padarytos veikos.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, kuriuo nustatytas faktas, kad A. M. ir S. M. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į buitinių nuotekų išvadą, nepaneigia nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytų šulinio naudojimosi 2006 m. aplinkybių ir patvirtina, jog tuo metu šis įrenginys nebuvo A. M. nuosavybė, dėl kurios kilo konfliktas su kaimynais.
Nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytos būtinos sąlygos atnaujinti baudžiamąją bylą.
Aukštesniojo teismo posėdyje A. M. pateikta rašytinė medžiaga įrodo jos aktyvią pilietinę poziciją, tačiau tai nereiškia, kad anksčiau priimti teismų sprendimai dėl jos padarytos nusikalstamos veikos turi būti peržiūrėti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistosios A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2013 m. kovo 26 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.