Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1283-601/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2010-01-13Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2010-09-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-08
Bylos Nr.
2A-1283-601/2010
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13328-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pran.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
B. Š.
Atsakovas
K. K.
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1283-601/2010(Proceso Nr. 2-05-3-13328-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija 36.1; 35.3.5; 35.3.6; (S) 42.4; 44.2.4.1; 44.5.1; 110.6; 121.18; 121.21
Pirmos instancijos teismo teisėja Eglė KriaučiūnienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajanko, dalyvaujant ieškovei B. Š., ieškovės atstovui A. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. ir jos atstovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3371-848/2010 pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovei K. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės jos neveikimu padarytą 6 000 Lt žalą, atsiradusią pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad 2008-11-28 civilinėje byloje Nr. 2-22204-364/2008 dėl prievolės nevykdymo ieškovės prašymu ieškinio reikalavimų užtikrinimui Kauno miesto apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovės pinigines lėšas, o nesant piniginių lėšų ar jų esant nepakankamai, atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 4 154,76 Lt sumai (b. l. 7). Tą pačią dieną areštas buvo įregistruotas Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre (b. l. 8). 2008-12-15 Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Regina Agrba tenkino atsakovės B. Š. atskirąjį skundą ir 2008-11-28 nutartį panaikino, įpareigodama atsakovę į 2008-12-29 teismo posėdį pateikti tinkamus įrodymus dėl turto, į kurį gali būti nukreiptas areštas, sąrašą arba siūlyti konkretų turtą (b. l. 11). Turto areštas išregistruotas 2008-12-30 (b. l. 12). Ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, kad dėl pritaikytų jos turtui laikinųjų apsaugos priemonių bei dėl to, kad atsakovė nesikreipė į antstolį surasti konkretų jos turtą, ji nevykdė 2008-11-20 su S. B. sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties dėl jai priklausančios sodybos sąlygų, dėl ko patyrė 6 000 Lt žalą (2008-12-15 pirkėjui grąžino 5 000 Lt avansą ir sumokėjo 6 000 Lt netesybų) (b. l. 15). Kadangi preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota, teismas laikė, kad jos negalima laikyti pagrindu ieškovės nurodytiems patirtiems nuostoliams įrodinėti. Taip pat teismas pažymėjo, kad net ir laikant preliminariąją sutartį tinkamu pagrindu ieškovės patirtiems nuostoliams įrodinėti, ieškinys laikytinas nepagrįstu, neįrodytu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tą pačią dieną (kaip ir priimta nutartis panaikinti turto areštą) S. B. grąžino avansą ir sumokėjo 6000 Lt netesybas, teismui kyla pagrįstų abejonių, kodėl ieškovė nesiėmė priemonių išvengti galimų nuostolių, juk pagrindinės sutarties sudarymas buvo jau tik laiko klausimas - buvo galima būsimam pirkėjui paaiškinti, kad laikinosios apsaugos priemonės 2008-12-15 teismo nutartimi panaikintos, kad teismui pateikus duomenis apie konkretų turtą, jam bus pritaikytas areštas ir bus galima pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, paaiškinti, kad ir areštuoto turto suma nėra didelė (turto arešto akto registro pažymėjime turto arešto mastas nurodytas 4 154,76 Lt, b.l.8). Todėl kyla pagrįstos abejonės ar tokia sutartis buvo pasirašyta iš viso, jei buvo, tai ar pirkėjo ketinimai įsigyti turtą buvo rimti, ar sutartis nebuvo pasirašyta tik dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė atskirajame skunde taip pat neužsiminė, kad yra sudariusi preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl pritaikyto turto arešto negalės sudaryti pagrindinės sutarties bei patirs nuostolius, kas teismui taip pat kelia pagrįstų abejonių, jog sutartis buvo realiai sudaryta. Šių abejonių ieškovė galimomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą sąlygojo tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pakvitavime (b.l.15) nurodyta, kad „sutartis nutraukta dėl B. Š. kaltės“. Kuo pasireiškė ta kaltė, ieškovė teismui duomenų taip pat nepateikė. Taip pat, kaip nepagrįstą, teismas atmetė ieškovės argumentą, kad dėl atsakovės nevykdymo teismo nurodymo ir nesikreipimo į antstolį dėl konkretaus nekilnojamojo turto arešto ieškiniui užtikrinti, buvo areštuotas visas ieškovės turtas ir ji patyrė 6000 Lt žalą. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų turto arešto būsena turto arešto aktų registre buvo nurodyta kaip laikina (b.l.8). Todėl K. K. nesikreipiant į antstolį ir nepateikiant registrui tikslių turto duomenų, turto areštas galėjo būti išregistruotas po 1 mėnesio nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo. Sistemiškai aiškinant teisės normas atsakovė į antstolį bei hipotekos įstaigą galėjo kreiptis 1 mėnesio laikotarpyje. Byloje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta 2008-11-28, o panaikinta - 2008-12-15, todėl vieno mėnesio laikotarpis dar nebuvo nepraėjęs. Atsižvelgiant į tai teismas nelaikė, kad atsakovė nesikreipdama į antstolį, iš kart po nutarties priėmimo, atliko neteisėtus veiksmus. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo teisę civilinio ieškinio reikalavimų užtikrinimui kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė ir jos atstovas prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 000 Lt jos patirtą žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) įstatymas neįpareigoja fizinių asmenų privalomai registruoti preliminarių sutarčių, šalys tą gali daryti laisva valia;

2) teismas klaidingai sprendė, kad apeliantė neįrodė, kad ji realiai vykdys pagrindinę sutartį pagal preliminariosios sutarties sąlygas, kadangi ieškovė, tik sužinojusi apie viso savo turto areštą, telefonu kreipėsi į teisėją bei pateikė atskirąjį skundą dėl arešto panaikinimo;

3) turto areštą teismas nuėmė nedelsiant, neleisdamas atskirojo skundo išsiųsti į Kauno apygardos teismą, tai patvirtina, kad atsakovės veiksmuose dėl nesikreipimo į antstolį yra kaltė;

4) K. K., nevykdė teismo įpareigojimo skubiai vykdyti nutartį ir kreiptis į antstolį dėl konkretaus B. Š. turto arešto, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ko pasėkoje B. Š. negalėjo laiku įvykdyti pardavimo sandorio;

5) teismas nesirėmė notaro V. L. kontoros išduotos hipotekos pažyma, patvirtinančia, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną 2008-12-08 visas B. Š. nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, draudžiant jį parduoti, areštas nebuvo panaikintas, todėl B. Š. negalėjo vykdyti pagrindinės sutarties;

6) teismas nemotyvavo, kodėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešus B. Š.;

7) S. B. išgirdęs, kad visas B. Š. turtas areštuotas, atsisakė pirkti sutartyje aprašytą sodybą (jo niekas negalėjo priversti pirkti preliminarioje sutartyje numatytą sodybą), pakvitavime nurodant, jog dėl B. Š. kaltės sodyba nebuvo laiku parduota, todėl ieškovei nieko kito neliko, kaip sumokėti sutartines netesybas;

8) B. Š. kaltė pasireiškia tuo, kad pagrindinės sutarties sudarymo dieną ji nors ir labai norėjo, bet negalėjo parduoti savo turto, dėl jo arešto;

9) teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2008-12-15 nutartis ieškovei buvo įteikta tik po kelių dienų, o turto areštas buvo panaikintas tik 2008-12-30, kadangi pagal preliminarią sutartį B. Š. ir S. B. privalėjo įvykdyti pagrindinį sandorį 2008-12-08, nuo šios dienos B. Š. atsirado prievolė grąžinti įmokėtą avansą ir sumokėti netesybas;

10) teismas ir K. K. nenurodė jokio įstatyminio pagrindo, kaip B. Š. galėjo negrąžinti S. B. avanso ir nesumokėti netesybų;

11) teismas neišklausęs S. Butrimavičiaus, neturėdamas įrodymų, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog realiai norėjo parduoti sodybą;

12) teismas neteisingai aiškino CPK 152str., jog žodis „skubiai“, reiškia, kad K. K. galėjo mėnesio laikotarpyje kreiptis į antstolį, dėl konkretaus B. Š. turto suradimo, jog skubiai vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdymą pavedant antstoliui, asmuo prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali ignoruoti teismo nutartį;

13) K. K., kaip skolininkė, turėjo pareigą teismui įrodyti, jog ji elgėsi pagal įstatymą, taip pat turėjo įrodyti, ar B. Š. galėjo išvengti žalos atsiradimo ir ar S. B. norėjo realiai vykdyti sandorį;

14) teisėja E. Kriaučiūnienė teismo metu, nepanaikino abejonių, kad ji galimai yra susijusi ir pažįstama su K. K. ir N. K., jai dirbant prokurore (baudžiamoji byla Nr. 20-2-0178-07), neprijungė prie bylos apeliantės pateiktų dokumentų, galimai įrodančių jų pažintį, neišsiaiškino galimų K. K. keršto veiksmų, apribojant B. Š. teises, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš K. šeimos yra priteistos pinigų sumos kitoms, B. Š. padarytoms, žaloms atlyginti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdžio metu apeliantė prašė apeliacinį skundą patenkinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir, kad teisėja galimai buvo šališka, dėl ko teismo sprendimas turi būti naikintinas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Sprendžiant ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Tuo tarpu apeliantė nenurodė iš esmės jokių naujų nei faktinių, nei teisinių aplinkybių susijusių su bylos esme, kurios turėtų būti papildomai ištirtos, nenurodė jokių naujų įrodymų, kurie nebuvo tiriami bei neprašė jų tirti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje esančius įrodymus tiek pirmosios instancijos teismas galėjo, tiek apeliacinės instancijos teismas gali bylą išnagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės nesutinka su teismo materialinės teisės normų vertinimu (teismas visiškai neteisingai aiškina kaltės atsiradimą civilinėje teisėje, atsakomybės civilinėje teisėje institutą, sutarties laisvės principą, skubaus nutarties vykdymo klausimą...) ir nustatytų aplinkybių (įrodymų) vertinimu, kas nėra pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai, kad teisėja 2008 m. balandžio 23 d., būdama Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurore, pateikė ieškovei atsakymą dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-0178-07 (b. l. 171), kurioje įtariamuoju buvo atsakovės sutuoktinis, nesudaro pagrindo teisėją laikyti šališka (tuo labiau, jog nėra duomenų, jog ji būtų atlikusi ikiteisminį tyrimą). Kitų įrodymų dėl teisėjos nešališkumo apeliantė nepateikė bei, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė nereiškė šiai teisėjai nušalinimo, todėl teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą atmeta, kaip nepagrįstą ir sąlygotą nepalankaus teismo sprendimo.

Nustatyta, kad 2008-11-28 civilinėje byloje Nr. 2-22204-364/2008 dėl prievolės nevykdymo ieškovės K. K. (nagrinėjamoje byloje atsakovės) prašymu ieškinio reikalavimų užtikrinimui Kauno miesto apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovės B. Š. pinigines lėšas, o nesant piniginių lėšų ar jų esant nepakankamai, atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 4 154,76 Lt sumai (b. l. 7). Tą pačią dieną areštas buvo įregistruotas Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre (b .l. 8). 2008-12-15 Kauno miesto apylinkės teismas tenkino atsakovės B. Š. atskirąjį skundą ir 2008-11-28 nutartį, kuria areštuotas atsakovės turtas 4154,76 Lt sumai, panaikino įpareigodamas atsakovę į 2008-12-29 teismo posėdį pateikti tinkamus įrodymus dėl turto, į kurį gali būti nukreiptas areštas, sąrašą arba siūlyti konkretų turtą (b. l. 11). Turto areštas išregistruotas 2008-12-30 (b. l. 12). Apeliantė 6 000 Lt žalos atsiradimą grindžia tuo, jog, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovės skubaus nesikreipimo į antstolį dėl apeliantės konkretaus turto arešto, ji 2008-12-09 negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pagal 2008-11-20 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 14), dėl ko turėjo sumokėti pirkėjui baudines netesybas (6 000 Lt).

Iš apeliantės paaiškinimų ir procesinių dokumentų matyti (nors aiškiai to neįvardino), kad apeliantė nuostolių atsiradimą grindžia CPK 95 str., t. y. dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 str. turi būti įrodytas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-589/2006), o ši pareiga tenka apeliantei, kuri grindžia nuostolių atsiradimą šiuo pagrindu. CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė neįrodė, kad dėl atsakovės kaltės (piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis) atsirado žala apeliantei. Atsakovė kitoje byloje pateikusi teismui ieškinį (kuris 20010-03-22 teismo sprendimu patenkintas), pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks atsakovės veiksmas neprieštaravo CPK nuostatoms. Pažymėtina, kad nei atsakovei pareiškus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei teismui pritaikius atsakovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (4 154,76 Lt sumai), nebuvo žinoma apie sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, net savo atskirtajame skunde dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė nenurodė, jog yra sudaryta tokia sutartis ir gali atsirasti dėl to nuostoliai (tvirtino, kad gali nurodyti konkretų turtą, kuriam gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės) (b. l. 11), o ieškinį teismui dėl iš to kilusių nuostolių pateikė tik 2009 m. liepos 28 d. (daugiau kaip po 6 mėnesių). Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra abejonių ar buvo ieškovės nurodytu laiku pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. CPK 185 str. numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė.

Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pritaikytą laikinųjų apsaugos priemonių mastą (4 154,76 Lt sumai), į atsakovės skubotą nuostolių (6 000 Lt) atlyginimą pirkėjui (sumokama 2008-12-15, t. y. tą pačia dieną, kai priimama nutartis panaikinti areštą), į tai, kad apeliantė turėjo galimybę sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 4 154,76 Lt, ko pasekoje būtų panaikitas areštas (CPK 146 str.) ir būtų galimybė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, sprendžia, kad apeliantė, esančioje situacijoje, nesiekė išvengti galimų nuostolių ir elgėsi nerūpestingai. Tai, kad atsakovė skubiai nesikreipė į antstolį dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo, nėra pakankama aplinkybe konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, juo labiau, kad ši nutartis buvo panaikinta po 2 savaičių po jos priėmimo (2008-12-15).

Taip pat pažymėtina, kad CK 6.165 str. 4 d. numatyta, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantė vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, o pirkėjas reikalavo atlyginti dėl to kilusius nuostolius. Pagal byloje esančią medžiagą, galima daryti išvadą, jog apeliantės kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nebuvo (iš esmės tą tvirtina ir apeliantė, nurodžiusi, kad nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės), o pats pirkėjas atsisakė pirkti sužinojęs apie laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliantės geranoriškas sumokėjimas 6 000 Lt kaip nuostolių atlyginimą, negali būti vertintinas, kaip neišvengiami nuostoliai, atsiradę dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų ar neveikimo.

Be to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad neįregistravus 2008 m. lapkričio 20 d. preliminariosios sutarties viešame registre, kuria apeliantė remiasi įrodinėdama galimų nuostolių dydį, nėra pagrindo, nustatant galimų ieškovės nuostolių dydį, atsižvelgti į sudarytą preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo -pardavimo sutartį (b. l. 14) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.2-857/2008; 2008-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr.2-268/2008).

Motyvuojamoji dalis

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepažeidė nei procesinės teisės, nei materialinės teisės normų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėAlbinas Čeplinskas