Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1080-109/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-27
Bylos Nr.
2A-1080-109/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
Atsakovas
R. V.
Ieškovas
P.
Civilinė byla Nr. 2A-1080-109/2010;

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simonavičienė;

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.2; 30.10; 121.15; 121.18; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant atsakovei R. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-277-475/2010 pagal ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovei R. V. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nusta t ė:

Šalies argumentai

ieškovas P. Ž. 2009 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę R. V. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visa manta, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 20 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu nuosavybės teise įgijo atsakovei priklausiusį butą, tačiau atsakovė jame gyvena ir naudojasi ieškovui priklausančia nuosavybe, gera valia neketina išsikelti. Be to, atsakovė nemoka už komunalinius patarnavimus, dėl to yra susidarę įsiskolinimai (b. l. 3).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu (b. l. 63-65) ieškinį patenkino visiškai, iškeldino atsakovę R. V. su visa manta iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamo ploto, sprendimo vykdymą atidėjo iki 2010 m. birželio 1 d. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės ieškovui 400 Lt teisinei pagalbai apmokėti ir 132 Lt žyminį mokestį bei 17 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovas ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo pareiškė gindamas savo, kaip buto savininko, teisę valdyti ir naudoti nuosavybės teise priklausantį objektą. Ieškovo, kaip buto savininko, nuosavybės teisės į ginčo objektą yra patvirtintos, nes yra atlikta daiktinių teisių registracija (b. l. 7-8). Šios teisės įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytos. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad ieškovas kokiu nors pagrindu yra perdavęs kai kurias iš jam priklausančių teisių į ginčo butą. Priešingai, net pati atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas yra nusipirkęs butą iš varžytinių, t. y. tokiu būdu ji patvirtino neturinti nuosavybės teisės į ginčo butą. Jos gyvenimo faktą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute patvirtina sąskaitos už mokamus komunalinius patarnavimus (b. l. 14-15). Kadangi ieškovo teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti negali būti ribojama (CK 4.37 str. 1 d., 4.39 str.), ir ši teisė ginama remiantis CK 4.93 str. 1 d., 4.98 str., teismas padarė išvadą, kad atsakovė R. V. prieš ieškovo P. Ž. valią, be teisinio pagrindo gyvendama ieškovui priklausančiame bute, pažeidžia buto savininko teises. Teismas iš dalies patenkino atsakovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui nuosavybės teisės į ginčo butą yra įregistruotos jau 2008-11-20 ir nuo to laiko, t. y. jau daugiau kaip metus, jis negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių, todėl sprendimo vykdymą atidėjo iki 2010-06-01, t. y. neiškeldinant atsakovės šaltuoju metų laiku bei sudarant sąlygas atsakovei susirasti kitą gyvenamąją patalpą (CPK 284 str.).

Šalies argumentai

Atsakovė R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismui manant, kad ieškinys yra pagrįstas, apeliantė prašo pakeisti teismo sprendimą atidedant jo vykdymą dvejiems metams (b. l. 69-71). Nurodo, kad teismas negalėjo tenkinti ieškinio, nes ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Įvykus varžytinėms 2008-11-20 naujuoju buto savininku tapo ieškovas, tačiau apeliantė iš jo negavo jokios pretenzijos ar raginimo palikti gyvenamąsias patalpas, priešingai – jis žodžiu nurodė sutinkąs, kad ji kurį laiką pagyventų ir mokėtų už komunalinius patarnavimus. Todėl apeliantė mano, kad tarp šalių susiklostė nuomos santykiai, dėl to buvo susitarta žodžiu, ir to nedraudžia įstatymas. Be to, Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, nurodydamas konkrečią vykdymo atidėjimo datą – 2010 m. birželio 1 d., nesusiedamas šios datos su teismo sprendimo įsiteisėjimu. Apeliantė nurodo, kad ji atsiliepime buvo prašiusi sprendimo vykdymą atidėti ne iki konkrečios datos, bet nurodytam laiko tarpui – 2 metams, todėl teismas prašymą turėjo spręsti šiose ribose. Apeliantė nurodo mokanti už komunalinius patarnavimus, o ta aplinkybė, kad butas buvo parduotas iš varžytinių dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriumi rodo, kad apeliantės materialinė padėtis yra sunki ir ji neturi kur išsikelti.

Atsiliepimas

Ieškovas P. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 83-84) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė iškėlė naują aplinkybę dėl galimų nuomos santykių tik apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą apie tai nebuvo kalbėta. Ieškovas nurodo, kad nei žodžiu, nei raštu nesitarė su atsakove dėl būsto panaudos ar nuomos, atsakovė nebuvo keldinama tik tol, kol vyko procesas dėl varžytinių akto, tačiau atsakovė buvo informuota, kad pasibaigus procesui ji turės išsikelti. Ta aplinkybė, jog atsakovė neturi lėšų įsigyti naują būstą, ieškovo pažeistų nuosavybės teisių kontekste nenagrinėtina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis.

Bylos esmė

Byloje nustatyta, kad ieškovas P. Ž. pagal 2008 m. lapkričio 20 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).

2009 m. kovo 9 d. nutartimi teismas patvirtino 2008 m. lapkričio 20 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0085-08-0989 dėl R. V. priklausančio dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo pirkėjui P. Ž. (b. l. 10, 11).

Hipotekos teisėja 2009 m. balandžio 1 d. priėmė nutartį dėl įkeisto turto arešto panaikinimo, lėšų paskirstymo, hipotekos išregistravimo (b. l. 13).

2009 m. balandžio 14 d. VĮ Registrų cento pažymėjimas Nr. 636993 patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku įregistruotas ieškovas P. Ž. (b. l. 7).

Ieškovas 2009 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu (b. l. 63-65) ieškinį patenkino visiškai, iškeldino atsakovę R. V. su visa manta iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamo ploto, sprendimo vykdymą atidėjo iki 2010 m. birželio 1 d.

Atsakovė iš esmės ginčija teismo sprendimą, nes ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. neįspėjo jos dėl išsikeldinimo, be to, tarp jos ir ieškovo susiklostė faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai.

Dėl iškeldinimo

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalies siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaigą.

Pagal ieškovo paaiškinimus 2010 m. sausio 12 d. teismo posėdyje, jis atsakovei leido pagyventi bute iki turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo teisme, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė neįrodo, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai ginčo buto panaudos santykiai, nes teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytinių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis) ir tik nutarčiai, kuriai patvirtintas varžytinių aktas, įsiteisėjus, laikoma, kad turtas parduotas (CPK 725 straipsnio 6 dalis). Dėl to, kolegijos nuomone, ieškovo sutikimas leisti atsakovei gyventi ginčo bute iki 2009 m. kovo 9 d. nutarties, kuria patvirtintas turto pardavimo iš varžytinių aktas, įsiteisėjimo nebuvo reikalingas.

Apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, t. y. reikšti materialiuosius teisinius šalies reikalavimus, kurie sudaro ieškinio dalyką, taip pat materialinio pobūdžio atsikirtimus. Šis draudimas nustatytas atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai). Apeliaciniame skunde apeliantė iškėlė naują pirmosios instancijos teisme nenagrinėtą aplinkybę, kad ji nuomojosi ieškovo ginčo butą. Kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys ketino sudaryti ginčo gyvenamosios patalpos panaudos ar nuomos sutartį.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad šalių nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių apsaugą ir gynimą.

Kadangi ieškovas, tapęs ginčo buto savininku, negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), o atsakovė gyvena ir naudojasi jam priklausančioje nuosavybėje be teisinio pagrindo ir ieškovo sutikimo, teismas pagrįstai atstatė ieškovo pažeistas teises ir atsakovę su visa manta iškeldino iš jam priklausančio buto CK 4.98 straipsnio pagrindu.

Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtinais atvejais: kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. (CPK 281 straipsnis). Iškeldinimas nepatenka į skubiai vykdytinų sprendimų sąrašą (CPK 282 straipsnis).

Nustačius, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi, atsakovei už parduotą butą iš varžytinių, atskaičius skolas kreditoriams, buvo pervesta į jos atsiskaitomąją sąskaitą virš 90 000 Lt (b. l. 13), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė vienių metų laikotarpyje galėjo įsigyti kitą butą. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo 2009 m. gegužės 15 d. (b. l. 5), butu negali disponuoti iki šiol, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo atidėti atsakovės iškeldinimą dar dvejiems metams, nes tokiu atveju bus sumenkintas pats sprendimas ir pažeisti teisėti ieškovo interesai.

Teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. gegužės 27 d., todėl teismo nustatytas sprendimo įvykdymo terminas iki 2010 m. birželio 1 d. nekeistinas.

Dėl nurodytų argumentų teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. (CPK 328 straipsnis, 185, 329, 330 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas patyrė 2,70 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės R. V. (a. k(duomenys neskelbtini) priteisti 2,70 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai Aušra BaubienėRaimondas Buzelis