Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S. atstovo advokato Mariaus Naviko (toliau – advokatas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo apygardos teismui argumentai

4. Teikiamu skundu advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti nuteistojo A. S. atstovės advokato padėjėjos skundą bei jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Pasak advokato, nesutiktina su skundžiamos nutarties išvadomis, nes jos tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo išnagrinėjo formaliai. Sutiktina, kad nagrinėjant prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, turi būti įvertintos visos su nuteistuoju susijusios aplinkybės, jo elgesys iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir jos atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino ir labiausiai akcentavo A. S. elgesį praeityje, t. y. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, beveik ignoruojant jo elgesį šiuo metu. Visos nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos pakankamai seniai, jam būnant jauno amžiaus. Pats nusikalstamų veikų skaičius negali reikšti didelio nusikalstamų veikų pakartotinumo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad du teistumus A. S. įgijo už tuo pačiu metu įvykdytas dvi skirtingas nusikalstamas veikas. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis nepadarė išvadų dėl savo veiksmų, jų nevertino kritiškai ir pagal pasikartojantį modelį darė naujas nusikalstamas veikas, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra didelė.

6. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, kaip ir komisija, neatsižvelgė į tai, jog nuo 2017 m. iki 2018 m., t. y. apie vienerius metus, nuteistasis būdamas laisvėje ne tik elgėsi tinkamai ir pavyzdingai, neatliko jokių teisės pažeidimų, bet ne tik teoriškai, tačiau ir praktiškai įrodė, kad jo elgesys pasikeitė bei jis gali gyventi visuomenėje nepažeisdamas įstatymų, pagal joje priimtas taisykles ir nenusikalsti. Pirmosios instancijos teismas vertino tik teorines prielaidas, koks galėtų būti nuteistojo elgesys ateityje jį lygtinai paleidus, nors, kaip minėta, A. S. būdamas laisvėje parodė, kokio elgesio iš jo galima bus tikėtis, t. y. jis nenusikals, dirbs, toliau kurs savo šeimą ir laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

7. Skunde akcentuojama, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo nubaustas tris kartus, tačiau ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama ir neigiamai charakterizuoti nuteistojo elgesį. Negalima atmesti tikimybės ir nevertinti aplinkybės, kad kai kurie pažeidimai pataisos įstaigoje gali būti padaromi ir nesant nuteistojo valios bei jo kaltės. Pažymėtina, kad pataisos įstaigoje galiojančios taisyklės įprastai yra griežto, imperatyvaus pobūdžio ir nuobaudos skyrimui pakanka tik fakto, jog pažeidimas yra padarytas, neatsižvelgiant į padarymo aplinkybes ir priežastis. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad nuteistajam paskirtos nuobaudos yra nebegaliojančios, o nuo paskutinės nuobaudos skyrimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį A. S. nebuvo paskirta naujų nuobaudų, t. y. nuteistasis stengiasi nepažeidinėti pataisos įstaigoje galiojančių taisyklių.

8. Pasak gynėjo, nuteistojo padarytas administracinis nusižengimas pataisos namuose, jo necharakterizuoja teigiamai, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimas ir buvimas izoliuotam nuo visuomenės, atskirtam nuo šeimos bei artimųjų yra nelengvas išbandymas kiekvienam nuteistajam. Pažymėtina, kad A. S. padarytą administracinį nusižengimą vertina neigiamai. Nuteistasis 2020 m. rugpjūčio 19 d. gavo pažymėjimą, jog jis išklausė užsiėmimų ciklą „(duomenys neskelbtini)“, skirtą informuoti apie psichotropinių medžiagų vartojimo riziką ir žalą, taip pat motyvuoti keisti vartojimo sukeltą rizikingą elgesį, kreiptis pagalbos ir ją priimti.

9. Skunde taip pat nurodoma, kad siekiant įvertinti asmens elgesio pokyčius, turi būti analizuojamas jo elgesys skirtingais laikotarpiais, t. y. įvertinamas jo elgesys praeityje bei esamas elgesys. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino nuteistojo elgesį praeityje, nusikalstamų veikų padarymo metu, kuris, akivaizdu, jog buvo netinkamas, tačiau nevertino A. S. elgesio pastaruoju metu. Nuteistasis 2017 m. būdamas laisvėje ne tik įsidarbino, bet vienu metu dirbo dviejose darbovietėse, neįvykdė jokių su finansinės naudos siekimu susijusių nusikalstamų veikų, kas tik patvirtina jo pastangas keistis ir žymias elgesio korekcijas bei siekį gauti pajamų tik teisėtais būdais. Šis nuteistojo elgesys ir yra piniginių lėšų paskirstymo įgūdžių bei materialinių ir finansinių išteklių valdymo gebėjimų tobulinimas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad per nuteistasis darbo pataisos įstaigoje negavo ne dėl savo kaltės, nors tokį norą buvo pareiškęs.

10. Skunde pažymima, kad nuteistasis dėjo visas pastangas tam, jog koreguotų savo elgesį teigiama linkme ir galėtų gyventi visuomenėje pagal joje priimtas taisykles. Nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo išsilavinimą ir profesiją, bandė įsidarbinti pataisos įstaigoje, būdamas laisvėje 2017-2018 m. nenusikalto, o siekdamas gauti pajamų tik teisėtu būdu įsidarbino net dviejose darbovietėse, susituokė ir sukūrė šeimą, iki šiol neturi jokių skolų, pagal turimas galimybes stengiasi dalyvauti įvairiose elgesį keičiančiose programose. Būtent visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pagal savo turimas galimybes deda visas pastangas tam, jog galėtų parodyti, kad jo elgesys kardinaliai pasikeitė teigiama linkme ir jis be didesnių kliūčių gali gyventi visuomenėje, laikydamasis įstatymų, o ne būdamas nuo jos izoliuotas. Manytina, kad nuteistojo gyvenimas laisvėje labiau jį motyvuoja ir keičia jo elgesį tinkama linkme.

11. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Advokato skundas atmestinas

12. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

13. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Apygardos teismui įvertinus pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir komisijos nutarimą, skundo argumentus bei A. S. asmens bylą, konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga, tinkamai įvertino A. S. asmenybę ir jo elgesio atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, bei išsamiai motyvavo procesinį sprendimą atmesti skundą dėl komisijos nutarimo.

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (past. – ją atliko (duomenys neskelbtini)), t. y. A. S. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, kurioms esant formaliai gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad yra pagrindas svarstyti klausimą dėl A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui būtina ir dar viena, apygardos teismo vertinimu, esminė sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant šią riziką.

16. (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 9 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, jog ši rizika yra vidutinė, t. y. 82 taškai, kuri yra artima ne žemai, tačiau aukštai (past. – žema nuo 0 iki 40 taškų, vidutinė nuo 41 iki 99 taškų, aukšta nuo 100 iki 168 taškų). Nagrinėjamo skundo kontekste būtina įvertinti A. S. realią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad nuteistojo dinaminių (past. – kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra net 42 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tam padaryti, t. y. jis tik dalinai vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, bausmės atlikimo metu nedirba, o nuostatos į darbą yra neigiamos (past. – jis nesistengia mažinti dinaminio kriminogeninio veiksnio darbinės patirties stokos), stokoja iniciatyvos dalyvauti socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. S. nėra motyvuotas iš tiesų keisti savo elgesį teigiama linkme, o skunde nurodomos teigimai jį apibūdinančios aplinkybės (būdamas laisvėje beveik vienerius metus legaliai dirbo, sukūrė šeimą, ilgą laiką nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, stengiasi vykdyti Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones) gali būti laikomos tik siekiu palankaus sprendimo ir tolimesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo neizoliavus jo nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą.

17. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą rašytinę medžiaga, matyti, jog iš tiesų galima įžvelgti tam tikrus teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius. A. S. dalyvavo programoje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, palaiko socialinius ryšius su tėvais ir broliu, yra vedęs, tačiau vaikų neturi, bausmės atlikimo metu buvo skatintas vieną kartą. Apygardos teismo vertinimu, šie teigiami pokyčiai nėra pakankami išvadai, jog pataisos įstaigoje išbūto laiko jau užteko nusikalstamiems nuteistojo polinkiams pakeisti. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad vis dar išskiriami A. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys veiksniai – polinkis elgtis neapgalvojus elgesio pasekmių, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir visuomenės vertybes, jam būdingas nusikalstamų veikų padarytos žalos nuvertinimas ir nusikalstamo elgesio racionalizavimas. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri privalo patvirtinti akivaizdžią, o ne formalią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. A. S. padaryta pažanga šiuo metu vis dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų nuteistojo asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas svarbias aplinkybes, sprendžiant skunde nurodomo komisijos nutarimo pagrįstumo klausimą, ir padarė teisingą išvadą, kad komisija pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo instituto nuteistajam. Pirmosios instancijos teismo išvadoms, įvertinus skundo nagrinėjimo medžiagą, iš esmės pritaria ir apygardos teismas.

18. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis teistas penkis kartus (past. – didžioji dalis teistumų susiję su disponavimu narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis), laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pažymėtina, kad nuteistasis pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, o pirmą kartą buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) metų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskutinį kartą A. S. buvo nuteistas už tai, jog dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurios tikslas – platinti narkotines medžiagas, kas padidina jo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina ir tai, kad A. S. pataisos įstaigoje realiai bausmę pradėjo atlikinėti (duomenys neskelbtini), o nuo šios dienos iki (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirtos trys nuobaudos ir kartą nuteistasis padarė administracinį nusižengimą. A. S. nuobaudos buvo paskirtos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), administracinį nusižengimą nuteistasis padarė ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini), t. y. pažeidimus A. S. daro sistemingai, o pirmoji nuobauda buvo gauta praėjus vos daugiau nei pusei metų nuo bausmės vykdymo pradžios. Šios aplinkybės patvirtina, kad net būdamas izoliuotas ir puikiai suprasdamas, jog privalo preciziškai laikytis pataisos įstaigoje galiojančios tvarkos, A. S. tai ignoravo, teigiamų išvadų po paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau nusižengdavo pataisos įstaigoje galiojančiai tvarkai. Pažymėtina ir tai, kad du nuteistojo pažeidimai nėra atsitiktinio pobūdžio ir yra analogiški (past. – nuteistojo kompiuteryje buvo rasta Wi-Fi plokštė su antena), kas tik patvirtina, jog asmuo nėra linkęs daryti teigiamų išvadų iš savo netinkamo elgesio. Įvertinus A. S. asmenybę, yra akivaizdu, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas – neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, o jo iš dalies teigiamas elgesys pataisos įstaigoje izoliacijos sąlygomis, nepatvirtina, jog jis ir būdamas laisvėje laikysis įstatymų bei vėl nenusikals, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas negali būti taikomas.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, o komisija ir pirmosios instancijos teismas, atsisakydami taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymo institutą, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti A. S. gynėjo advokato Mariaus Naviko skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.