Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-09 · Administracinė byla Nr. I-8935-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-09
Bylos Nr.
I-8935-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03485-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 1.9.10Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8935-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-03485-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.9.10, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Š. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. liepos 28 d. sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtos baudos išdėstymo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjui paskyrė 868 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko galioti. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 26 d. kreipėsi prašymu į VMI dėl teismo paskirtos baudos išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui. VMI, nustačiusi, kad pareiškėjas pateikė tik dalį reikiamos informacijos, 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-13113 informavo apie trūkstamus duomenis ir dokumentus. 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VMI dėl baudos išdėstymo, tačiau gavo VMI 2016 m. liepos 28 d. raštą Nr. (23.1-08)RNA-23164, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti prašymą. Minėtame rašte konstatuota, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir jo 2016 m. pajamos sudarė 300 Eur, fizinių asmenų anketoje nurodė, kad neturi grynųjų pinigų ir piniginių lėšų bankų sąskaitose, tačiau nepateikė šią informaciją patvirtinančių dokumentų (bankų sąskaitų išrašų). VMI konstatavo, kad šie trūkstami dokumentai laikytini itin svarbiais nustatant pareiškėjo finansinę būklę, todėl jų nesant negalima konstatuoti, kad nedelsiant sumokėjus prašomą išdėstyti baudą, pareiškėjo finansinė būklė taptų kritine arba pareiškėjas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus finansinius įsipareigojimus. Pareiškėjas mano, kad VMI 2016 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. (23.1-08)RNA-23164 nepagrįstas, nes pareiškėjui pildant fizinių asmenų anketą pačioje VMI jis nurodė, kad piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi, tačiau niekas nepaaiškino, kad šis teiginys turi būti patvirtintas atitinkamais bankų sąskaitų išrašais. 300 Eur metinis darbo užmokestis nerodo galimybių nesumokėti paskirtos baudos per atidėjimo laikotarpį, nes teismo sprendimu pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, o jis dirba taksi vairuotoju ir tris mėnesius negalėjo dirbti darbo ir gauti pajamų. Pareiškėjas teigia, kad išdėsčius baudos mokėjimą, sugebės ją sumokėti, o visos baudos sumokėjimas iš karto padarytų jo finansinę būklę kritinę, nes turi mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, mokesčius VMI bei socialinio draudimo įmokas.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–19). Nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 1 dalį mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Tiek MAĮ 88 straipsnio 2 dalis, tiek Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1K-216 redakcija) (toliau – Taisyklės), 7 punktas reglamentuoja, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, kad turės galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir mokestinę nepriemoką galės sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Pagal Taisyklių 8 punktą, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą, vertinama mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami MAĮ nustatyta tvarka. VMI 2016 m. balandžio 26 d. gavo pareiškėjo prašymą leisti paskirtą 868,00 Eur baudą mokėti dalimis per 24 mėn. VMI prie FM 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-13113 nurodė, jog pateiktas prašymas išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą nebus nagrinėjamas, kadangi neatitinka Taisyklių 17 ir 21 punktuose numatytų reikalavimų: nenurodyta nutarimo, kuriuo paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą, data, numeris, subjektas, priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje; baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo terminas; prašymo motyvai. Pateikta nepilnai užpildyta Fizinių asmenų anketa (toliau – Anketa) (neužpildyti Anketos I dalies 12 ir 13 punktai, nenurodyti duomenys apie lėšas, esančias bankų sąskaitose, grynuosius pinigus). A. Š. pateiktame VMI prašyme buvo nurodęs, kad baudos negali sumokėti, nes yra bedarbis, tačiau nenurodė, iš kokių pajamų mokės paskirtą administracinę baudą bei nepateikė dokumentų, kurie įrodo, jog turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas. VMI 2016 m. gegužės 3 d. rašte atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad pakartotinai teikiant prašymą, jis turi pateikti banke esančių dviejų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo baudos už administracinį teisės pažeidimą paskyrimo dienos iki prašymo pateikimo dienos. Pareiškėjas pakartotinai 2016 m. birželio 30 d. pateikė prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu paskirtą baudą, 2016 m. gegužės 1 d. sudarytą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir Anketą, kurioje nurodė, kad neturi grynųjų pinigų, o jo pajamos 2016 m. – 300 Eur, tačiau bankų sąskaitų išrašų nepateikė. Šie trūkstami dokumentai laikytini svarbiais nustatant pareiškėjo finansinę padėtį, jų nesant negalima buvo konstatuoti, jog nedelsiant sumokėjus prašomą išdėstyti baudą pareiškėjo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, t. y. netenkinama privaloma išdėstymo sąlyga, nurodyta MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 7 punkte. Todėl VMI pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir naikinti VMI 2016 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (23.1-08) RNA-23164 nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl VMI 2016 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (23.1-08) RNA-23164 (toliau – Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu Sprendimu atsisakyta išdėstyti pareiškėjui paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimą.

Sprendimas neišdėstyti 868 Eur baudos sumokėjimo priimtas išnagrinėjus 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjo prašymą išdėstyti Vilniaus miesto aplinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-11912-784/2015 paskirtos 868 Eur baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą 2 metų laikotarpiui. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Sprendimą.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Taisyklės. Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Taigi iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo.

MAĮ 88 straipsnio 2 dalis ir Taisyklių 7 punktas reglamentuoja, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą (toliau kartu – mokėtojas), finansinė būklė taptų kritinė arba mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Pagal Taisyklių 8 punktą, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą, vertinama mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčio administratoriaus. Pagal Taisyklių 11 punktą baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo prašymo atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą pateikimo dienos. Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje A438-2139/2011,2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-220/2014).

Taigi sprendimas dėl mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką (baudą), mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką (baudą) vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais (pateikdamas nustatytos formos anketą) savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį.

Atsakovas pagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos (baudos) išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus. Šis reikalavimas nustatytas Taisyklių 8, 21 punktuose. Taigi mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos ar baudos mokėjimą. Tam, kad MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimas galėtų būti priimtas, mokėtojas kartu su prašymu turi pateikti dokumentus, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos ar baudos atidėjimo laikotarpį (mokesčių administratoriaus nustatytos formos užpildytą anketą, kurioje pateikiami duomenys apie mokėtojo finansinę būklę (Taisyklių 21 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl jam paskirtos 868 Eur baudos išdėstymo buvo kreipęsis 2016 m. balandžio 25 d. prašymu (b. l. 24). Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą atsakovas 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-13113 (b. l. 18-19) informavo pareiškėją, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi neatitinka Taisyklių 17 ir 21 punktų reikalavimų: nenurodyta nutarimo, kuriuo paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą, data, numeris, subjektas, priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, baudos už administracinio teisės pažeidimą mokėjimo terminas, prašymo motyvai; pateikta nepilnai užpildyta Anketa (neužpildyti Anketos I dalies 12 ir 13 punktai, nenurodyti duomenys apie lėšas, esančias bankų sąskaitose, grynuosius pinigus; nors prašyme nurodyta, kad pareiškėjas yra bedarbis, tačiau nenurodyta iš kokių pajamų būtų mokama paskirta bauda, nepateikta dokumentų, įrodančių realias galimybes atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jei baudos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas; paprašyta pateikti AB DNB banke ir AB Swedbank esančių sąskaitų išrašus per laikotarpį nuo baudos už administracinį teisės pažeidimą paskyrimo dienos iki prašymo pateikimo dienos.

Pareiškėjas 2016 m. birželio 30 d. prašymu išdėstyti paskirtos 868 Eur baudos mokėjimą 2 metams į atsakovą kreipėsi pakartotinai, pateikdamas dokumentus, įrodančius administracinės baudos paskyrimą, darbo sutartį, Anketą, kurioje nurodė, kad 2016 m. jo pajamos sudarė 300 Eur (b. l. 34–47). Pažymėtina, kad pareiškėjas Anketoje nurodė, kad neturi grynųjų pinigų, lėšų bankų sąskaitose, tačiau nepateikė banko sąskaitų išrašų, kaip buvo nurodyta VMI 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-13113.

VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. birželio 30 d. prašymą, priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 31–32), kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo išdėstyti administracinės baudos mokėjimą. Atsakovas Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas Anketoje nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), 2016 m. gavo 300 Eur pajamų, grynųjų pinigų ir lėšų banko sąskaitose neturi, tačiau nepateikė informaciją apie lėšų banko sąskaitose neturėjimą įrodančių dokumentų – banko sąskaitų išrašų, kaip buvo pažymėta minėtame VMI 2016 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (23.1-08)-RNA-13113. Atsakovas Sprendime nurodė, kad šie dokumentai laikytini svarbiais nustatant pareiškėjo finansinę padėtį, jų nesant negalima konstatuoti, kad nedelsiant sumokėjus prašomą išdėstyti baudą pareiškėjo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus.

Kadangi pareiškėjas su 2016 m. birželio 30 d. prašymu nepateikė atsakovui banko sąskaitų išrašų, patvirtinančių pareiškėjo Anketoje nurodytas aplinkybes apie piniginių lėšų banko sąskaitose neturėjimą, nors tai pareiškėjui buvo nurodyta VMI 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-13113, atsakovas pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo įstatymo suteikta diskrecijos teise ir priėmė Sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl baudos išdėstymo, nes buvo netenkinama MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 7 punkte nustatyta privaloma išdėstymo sąlyga, t. y. pagal esamus duomenis nebuvo galima konstatuoti, kad nedelsiant sumokėjus paskirtą baudą pareiškėjo finansinė būklė taptų kritinė arba turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus. Pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė, t. y. nepateikė dokumentų (nagrinėjamu atveju – banko sąskaitų išrašų), iš kurių būtų matyti, kad jis turi realių galimybių sumokėti baudą per prašomą suteikti baudos atidėjimo laikotarpį.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jam pildant Anketą VMI darbuotojai nepaaiškino, kad šis teiginys turi būti patvirtintas atitinkamais bankų sąskaitų išrašais, teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius, kadangi šių dokumentų pateikimo būtinybė pareiškėjui teikiant 2016 m. birželio 30 d. ir pildant Anketą turėjo būti žinoma iš VMI 2016 m. gegužės 3 d. rašto Nr. (23.1-08)-RNA-13113.

Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas taip pat nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl VMI 2016 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (23.1-08) RNA-23164 pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras