- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-583-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- V. D., J., J. D.
- Ieškovas
- L. P., K. P.
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant atsakovams V. D., jos atstovei adv. Albinai Cirulienei, atsakovui J. D., jo atstovei adv. T. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. P. ir K. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-36-559/2009 pagal ieškovų L. P. ir K. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. D. ir J. D., dalyvaujant trečiajam asmeniui Jonavos rajono 1-ojo notarų biuro notarei V. P., dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo iš dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai L. P. ir K. P. patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 8-10) prašė panaikinti iš dalies 2006 m. birželio 28 d. Jonavos rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. P. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo atsakovai V. D. ir J. D. paveldėjo pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kitais pastatais - kiemo rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotais Nekilnojamojo turto registre Nr. 20/174522, ir 0,2125 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) Jonavos r. Ieškovai nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 25 d. su velioniu V. K. buvo sudarę dvišalę sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo už 35 000 Lt parduoti ieškovams gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius Jonavos r., (duomenys neskelbtini) Namo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti įforminta notariškai iki 2004 m. birželio 30 d.. Pagal sutarties 5 p. velioniui V. K. ieškovai sumokėjo 4 000 Lt avansą, kuris įskaitomas į namų valdos pirkimo kainą. Pasirašius sutartį, velionio leidimu ieškovai su šeima apsigyveno name, pardavė savo turėtus butus, perkamo namo remontui ir aplinkos tvarkymui panaudojo 20 000 Lt. Nustatytu terminu namo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes velionis 2005 m. liepos 5 d. pareikalavo išsikelti iš namų valdos ir įgaliojo atsakovę V. D. parduoti jam priklausančią namų valdą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, dėl ko atsakovė pradėjo reikalauti didesnės kainos už namų valdą. Todėl ieškovai kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atsakovui V. K. įvykdyti prievolę pagal dvišalę sutartį. Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, tačiau 2008 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovų apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas: teismas patvirtino gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą tarp pardavėjo V. K. ir pirkėjų – ieškovų už 35 000 Lt sumą ir nustatė, kad pardavėjui jau yra sumokėta 4000 Lt. Pirkėjai visiškai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, 2008 m. rugsėjo 9 d. įnešę į notaro depozitinę sąskaitą 31 000 Lt. 2009 m. birželio 16 d. pagal atsakovų prašymus, pateiktus notarui Z. B., atsakovams į jų asmenines sąskaitas buvo pervesti pinigai, t.y. kiekvienam po 14 200 Lt, kuriuos atsakovai pagal testamentą galėjo paveldėti po velionio V. K. mirties. Taigi sandoris įvykdytas ir tuo pagrindu Jonavos rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. P. 2006 m. birželio 28 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas šio turto dalyje turi būti panaikintas. Turtas jau nuo 2008 m. liepos 29 d. registruotas ieškovų vardu, todėl paveldėjimo teisės liudijimas šioje dalyje negali būti paliktas galioti, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Įpėdiniai gali paveldėti tik tą turtą, kuris priklauso mirusiajam, t.y. atsakovai galėjo paveldėti tik 31 000 Lt, kuriuos ir yra priėmę.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų L. P. ir K. P. bylinėjimosi išlaidas: iš kiekvieno po 1500 Lt J. D., po 250 Lt atsakovei V. D. ir po 44,63 Lt valstybei. Teismas ieškovų reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies panaikinimo atmetė dėl šių priežasčių: Ieškovai reikšdami reikalavimą nurodė, kad negalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, kuris palikėjui nepriklausė. Todėl buvo būtina nustatyti, ar iki palikimo atsiradimo momento turtas, kuris buvo šalių ginčo objektas, priklausė nuosavybės teise palikėjui V. K.. Notarė, išduodama atsakovams paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, vadovavosi VĮ Registrų centro Kauno filialo 2006 m. birželio 3 d. pažyma ir pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Taigi notarė prieš išduodama paveldėjimo teisės liudijimą įsitikino, kad palikimo atsiradimo momentu gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu nuosavybės teise priklausė palikėjui V. K. ir nebuvo jokių aplinkybių, draudžiančių išduoti paveldėjimo teises patvirtinančius dokumentus. Ta aplinkybė, kad dėl minėto turto buvo kilęs ginčas teisme ir buvo taikyti atitinkami draudimai disponuoti nekilnojamaisiais daiktais, nesudarė pagrindo neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas ir paveldimi ne tik daiktai, bet ir apsunkinimai ir su turtu susijusios prievolės. Po palikimo priėmimo palikėjo teisių perėmėjai įstojo į ginčo bylą vietojo palikėjo V. K.. Su tuo sutiko ir patys ieškovai, patikslinę ieškinį ir pareiškę reikalavimus turto paveldėtojams. Į notaro depozitinę sąskaitą atsakovų vardu buvo įnešta likusi už nekilnojamojo turto pirkimą pinigų suma – 31 000 Lt, kurią atsakovai priėmė. Paveldėjimo teisės liudijimas savo reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą gali būti nuginčyta ginčijant jos įgijimo pagrindą – palikimo priėmimą. Tik nuginčijus teisę, paneigiamas ir ją patvirtinusio dokumento teisėtumas. Ieškovai patys savo veiksmais pripažino atsakovų teises į paveldėtą turtą, pareikšdami jiems reikalavimus ir sumokėdami jiems kainos dalį. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimu, ir ieškovų daiktinės teisės į ginčo nekilnojamuosius daiktus buvo įregistruotos 2008 m. liepos 29 d., tuo pačiu išregistruotos atsakovų daiktinės teisės į šiuos daiktus. Todėl pripažinus niekiniu ir negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nei ieškovų, nei atsakovų teisės ar pareigos nekilnojamojo turto atžvilgiu nepasikeis, ir ieškovams nesukels jokių teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Ieškovai L. P. ir J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Ieškovai nurodo, kad jie sandorį visiškai įvykdė, nes atsakovams pervedė likusią kainos dalį už nupirktą gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą. Kadangi sandoris yra įvykdytas, 2006 m. birželio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalis dėl nupirkto nekilnojamojo turto turi būti panaikinta. Turtas nuo 2008 m. liepos 29 d. registruotas ieškovų vardu, todėl paveldėjimo teisės liudijimas šioje dalyje negali būti paliktas galioti. Ginčas dėl palikimo objekto (namo su priklausiniais ir žemės sklypo) kilo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos, o ieškinys teismui pateiktas dar iki turto įregistravimo ieškovų vardu Nekilnojamojo turto registre ir iki to momento, kai atsakovai priėmė iš ieškovų prievolės pagal sutartį įvykdymą pinigais. V. K. įpėdiniai 2006 m. birželio 28 d. paveldėjo visą turtą, tame tarpe ir ieškovams priklausantį gyvenamąjį namą su statiniais ir žemės sklypu. Įpėdiniai gali paveldėti tik tą turtą, kuris priklauso mirusiajam. Todėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas naikintinas, kaip prieštaraujantis imperatyviems įstatymo reikalavimams, o atsakovai galėjo paveldėti tik 31 000 Lt sumą. Be to, teismo procesų metu buvo taikyti apribojimai turtui, draudžiant jį perleisti, tame tarpe ir paveldėti. Teismo priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos (3 000 Lt) prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovo atstovas dalyvavo ne visuose posėdžiuose, dalyvaujant atstovui byla iš esmės buvo nagrinėta tik viename teismo posėdyje. Atstovas sudarė su atsakovu sutartį jau parengus bylą nagrinėjimui, ir jis neparengė teismui nei vieno procesinio dokumento. Byla nėra sudėtinga ar didelės apimties. Todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas J. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti galioti, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad atsakovai įstatymų nustatytu laiku ir terminais kreipėsi į notarų biurą, jiems 2006 m. birželio 28 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kurio pagrindu atsakovai paveldėjo mirusiajam V. K. priklausiusį turtą. Ieškovų teigimu, sandoris buvo pilnai įvykdytas 2009 m. birželio 16 d., kai atsakovai gavo iš notaro depozitinės sąskaitos ieškovų sumokėtus pinigus. Tačiau pagal pirkimo-pardavimo sutartį ieškovų įsigytas turtas jų vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2008 m. liepos 29 d., t.y. iš karto po to, kai buvo tenkintas jų ieškinys, kuriuo buvo pripažinta sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su mirusiuoju V. K.. Teismo sprendimu, kurio pagrindu įregistruotos ieškovų daiktinės teisės pagal teismo patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, kartu buvo panaikintos ir atsakovų daiktinės teisės pagal paveldėjimo teisės liudijimą, jas išregistruojant. Atsakovams paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai, nes turtas tuo metu nuosavybės teise priklausė V. K. ir buvo registruotas jo vardu. Ieškovai tik po Kauno apygardos teismo sprendimo nuo 2008 m. liepos 29 d. yra teisėti ginčo turto bendraturčiai. Šalių ginčas dėl nuosavybės teisių yra išspręstas kitoje byloje, todėl nėra jokio pagrindo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškinio patenkinimas nesuteiks ieškovams jokių papildomų daiktinių teisių. Teismas taip pat teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Byloje įvyko ne vienas parengiamasis teismo posėdis, patys ieškovai tikslino savo reikalavimus, advokatas turėjo važiuoti iš Vilniaus į Jonavą, jis yra pateikęs ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
Atsakovė V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti galioti, apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad notarė, prieš išduodama pavedėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, įsitikino, kad palikimo atsiradimo momentu gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas nuosavybės teise priklausė palikėjui V. K.. Nebuvo jokių aplinkybių, draudžiančių išduoti paveldėjimo teises patvirtinančius dokumentus. Paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas - teisės ir pareigos perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu, jeigu nėra įstatyme nustatytų išimčių, paveldimi ne tik kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės, bet ir turto apsunkinimai ir su turtu susijusios prievolės. Turto pirkimo-pardavimo sutartį teismas patvirtino 2008 m. birželio 11 d., ieškovų daiktinės teisės į ginčo nekilnojamuosius daiktus įregistruotos 2008 m. liepos 29 d., t.y. po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą gali būti nuginčyta, tik ginčijant jos įgijimo pagrindą - palikimo priėmimą. Vėliau pasikeitus aplinkybėms, ieškovų daiktinės teisės į ginčo turtą buvo įregistruotos. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, o CPK 2 straipsnyje nurodyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Tai reiškia, kad pateisinamas tik toks kreipimasis teisminės gynybos, kai yra būtina apginti pažeistą materialinę subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, t.y. teismas sprendžia ne bet kokius ginčus, o tik ginčus dėl teisės ar įstatymo saugomo intereso, ir kreipimasis į teismą negali būti savitikslis. Todėl kiekvieno teisminio ginčo nagrinėjimo atveju būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo ar nebuvo materialiosios subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip jis turėtų būti pašalintas. Iš ieškovų paduotų pareiškimų turinio matyti, kad jie lyg ir siekia apginti savo daiktinę teisę – nuosavybės teisę į ginčo turtą – namų valdą. Tačiau ieškovų nuosavybės teisė į namų valdą atsakovų veiksmais šiuo metu nėra niekaip pažeidžiama. Ieškovai neginčija, kad jų nuosavybės teisės į ginčo turtą nuo 2008 m. liepos 29 d. yra įregistruotos (t.1, b.l. 7, 10-12), jie taip pat nenurodo, kad atsakovai nuo šio momento kokiu nors būdu pažeidžia ar riboja jų teisę valdyti, naudotis ar disponuoti nuosavybe. Todėl iš esmės nėra konstatuotas realus ieškovų daiktinės teisės pažeidimas.
Ieškovai ginčija atsakovams dar 2006 m. birželio 28 d. išduotų paveldėjimo teisės liudijimų dalį šio turto dalyje (t.1, b.l. 21-23), nurodydami, kad paveldėjimo teisės liudijimai atsakovams negalėjo būti išduoti, kadangi turtas priklauso jiems, ir atsakovai negalėjo jo paveldėti kaip palikėjo V. K. turto. Tokiu būdu iškyla nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo laiko požiūriu problema. CK 6.393 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu ( CK 6.398 straipsnio 1 dalis), o pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo (CK 6.398 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktas tarp ieškovų ir V. K. nebuvo pasirašytas, todėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perėjimas ieškovams nustatytinas, remiantis kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Kadangi buvo parduodamas nekilnojamasis turtas, sutartis dėl jo perleidimo turėjo būti sudaryta notarine tvarka, o notarinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia ir negali šalims sukelti teisinių pasekmių – nuosavybės teisių perėjimo (CK 6. 393 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje nustatyta, kad tik Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartimi ir 2008 m. liepos 3 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo (t.1, b.l. 8, 18-20) buvo patvirtintas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas tarp pardavėjo V. K. ir pirkėjų K. P. ir L. P.. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik nuo šio momento, nes tik nuo šio momento ji buvo įforminta tinkamu būdu (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Atsakovai būtent šios Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu nuo 2008 m. liepos 29 d. įregistravo savo daiktines teises į ginčo nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog iki sandorio tarp ieškovų ir V. K. patvirtinimo ginčo namų valdos nuosavybė dar nebuvo pasikeitusi, ir ji nuosavybės teise priklausė V. K., todėl jam mirus galėjo būti paveldėta įstatymų nustatyta tvarka (CK 5.1 straipsnis). Kad paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo metu turtas priklausė V. K. patvirtino ir notarei pateikti Nekilnojamojo turto registro pažyma ir pažymėjimas. Todėl atsakovams dar prieš du metus iki sutarties patvirtinimo, t.y. 2006 m. birželio 28 d. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai niekaip negalėjo ir negali pažeisti ieškovų nuosavybės teisių, nes ieškovai tuo metu jų dar neturėjo, o aplinkybių, kliudžiusių atsakovams išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, nenustatyta. Pažymėtina, kad ir ieškovų inicijuotas teismo procesas dėl sutarties sudarymo patvirtinimo iš esmės nebūtų procesiškai galimas, jei nustatyta tvarka nebūtų įvykęs V. K. teisių perėmimas paveldėjimo būdu (CPK 48 straipsnis, CK 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jei paveldėjimas būtų neteisėtas, ieškovai nebūtų galėję įvykdyti sandorio.
Be to, kaip jau nurodyta, ieškovų daiktinės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą teismo sprendimo pagrindu šiuo metu yra įregistruotos, vadinasi, atsakovų daiktinė teisė yra išregistruota, nes Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Todėl ankstesnė nekilnojamojo turto registracija, pasikeitus daiktinės teisės turėtojui ir įregistravus jo teises, negali pažeisti pastarojo teisių.
Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl J. D. priteistų atstovavimo išlaidų. Atsakovas J. D. sutartį su advokato padėjėju sudarė 2009 m. balandžio 28 d. (t.1, b.l. 113-114), atstovas dalyvavo 3 teismo posėdžiuose (t.1, b.l. 116-117, 146-161, t. b.l. 47-80), į teismo posėdžius vyko iš Vilniaus, yra parengęs atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t.2, b.l. 14-15). Todėl priteista 3 000 Lt atstovavimo išlaidų suma nepažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R -85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimų.
Nenustačius pagrindų sprendimą pakeisti ar jį panaikinti, apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 1250 Lt iš kiekvieno atsakovo atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) - po 400 Lt iš kiekvieno atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.