Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Finansinių sprendimų agentūra” atstovei advokato padėjėjai Daivai Galdikaitei, atsakovei I. P., atsakovui M. P., jo atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansinių sprendimų agentūra” ieškinį atsakovams M. P., I. P. dėl skolos solidariai priteisimo dokumentinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

30. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nutraukė su juo Sutartį, nenurodydama Sutarties nutraukimo priežasčių, nutrūkus sutartiniams santykiams, jis nebeturėjo galimybės pasirūpinti, išsiaiškinti, kodėl draudėjai nemoka įmokų pagal sudarytas draudimo sutartis. Iš Sutarties turinio matyti, kad ieškovė ir atsakovas susitarė, jog ieškovė turi teisę nedelsiant įsigaliojančiu pranešimu vienašališkai, raštu pranešdama atsakovui, nutraukti Sutartį, jeigu atsakovas pažeidžia nors vieną iš Sutarties sąlygų (8.2 punktas); ieškovė turi teisę nedelsiant įsigaliojančiu pranešimu vienašališkai, raštu pranešdama atsakovui, nutraukti Sutartį, jeigu atsakovas savo veikla daro ar gali padaryti neigiamą įtaką ieškovės ar draudiko reputacijai ar kitaip pakenkti ieškovei ar draudikui arba valstybinės institucijos paskiria atsakovui sankcijas už taikytinos teisės pažeidimus (8.3 punktas); kitais nei 8.2 ir 8.3 punktuose išvardintais atvejais kiekviena šalis gali nutraukti Sutartį raštu įspėjusi kitą šalį prieš 10 kalendorinių dienų (8.4 punktas). 2017 m. lapkričio 3 d. pranešimas (1 t. 24 b. l.) patvirtina, kad ieškovė informavo atsakovą, jog nuo 2017 m. lapkričio 13 d. ji vienašališkai nutraukia su atsakovu Sutartį, vadovaujantis Sutarties 8.4 punktu. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog kreipėsi dėl teisminės gynybos, ginčydamas Sutarties nutraukimą. Be to, atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog Sutarties su juo nutraukimas sąlygojo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartis nemokėjimą, kad nenutraukus su juo Sutarties įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis būtų mokamos. Atkreiptinas dėmėsys, kad įmokos pagal dalį gyvybės draudimo sutarčių (šio sprendimo 14, 16, 19 – 22 punktai) nebuvo mokamos bei gyvybės draudimo sutartys buvo nutrauktos (šio sprendimo 15, 24 punktai) prieš Sutarties nutraukimą, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad išnaudojo galimybes pasirūpinti, išsiaiškinti, kodėl draudėjai nemoka įmokų pagal sudarytas gyvybės draudimo sutartis ar šias sutartis nutraukė.

32. Vertindamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, teismas pažymi, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

34. Kilus ieškovės ir atsakovo ginčui dėl sutartinių santykių pobūdžio ir abipusių įsipareigojimų vykdymo, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, nustatyti, ar sutartį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Aiškinant CK 6.193 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, teismui taikant įstatyme išdėstytus ir kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; kt.).

35. Iš Sutarties turinio matyti, jog: Sutarties 1 punktu atsakovas patvirtino, kad jis yra nepriekaištingos reputacijos, turi pakankamą kvalifikaciją, atitinka ieškovės, draudiko ir taikytinos teisės draudimo tarpininkams nustatytus reikalavimus, jis gali suteikti tarpininkavimo paslaugą, turi profesinių, finansinių ir organizacinių galimybių savarankiškai tinkamai įgyvendinti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir nori prisiimti visą su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, Sutartyje numatytas tarpininkavimo paslaugas teiks savo sąskaita ir rizika bei atsakomybe; Sutarties 5.1 punktu atsakovas patvirtino, jog jam yra suprantama ir priimtina, kad pagrindas teisei į komisinį atlygį yra draudėjo tinkamai vykdoma draudimo sutartis, be to, atsakovo teisė į komisinį atlygį priklauso ir nuo aplinkybių, kurių atsakovas negali įtakoti (pvz. netinkamai mokamos draudimo įmokos pagal draudimo sutartį, nutraukiama ar pasibaigia kitais pagrindais ši Sutartis ir pan.). Išmokėtą, tačiau neuždirbtą komisinį atlygį atsakovas Sutartyje bei Komisinio atlygio tvarkose nustatytais terminais bei sąlygomis privalo grąžinti ieškovei. Ši atsakovo prievolė išlieka ir pasibaigus arba nutrūkus šiai Sutarčiai bet kokiais pagrindais ir galioja iki tinkamo, visiško ir pilno atsiskaitymo su ieškove (Sutarties 5.7 punktas); Sutarties 9.4 punktu atsakovas patvirtino, kad jam yra išaiškintos ir visiškai suprantamos Sutartyje ir jos prieduose nustatytos sąlygos, taip pat atsakovas pareiškė ir garantavo, kad jis yra susipažinęs su visais jo veiklą reglamentuojančiais taikytinos teisės reikalavimais; Sutarties 9.12 punktu atsakovas patvirtino, kad Sutartis buvo įdėmiai šalių perskaityta, kiekviena jos sąlyga individualiai aptarta, Sutarties turinys ir pasekmės aiškios. Atsakovas pilnai ir visiškai pripažino Sutarties terminus bei sąlygas, kaip atitinkančius tikrąją jo valią ir ketinimus, juos supranta ir įsipareigoja jų laikytis.

36. Šio sprendimo 35 punkte aptarta Sutarties turinio analizė patvirtina, kad pats atsakovas, pripažindamas turįs profesinių, finansinių ir organizacinių galimybių savarankiškai tinkamai įgyvendinti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir visą su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, pasirašė kiekvieną Sutarties lapą, įdėmiai susipažinęs su Sutarties turiniu, sąlygomis, jos sukuriamomis pasekmėmis, individuliai aptardamas kiekvieną Sutarties sąlygą. Į bylą nepatekta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas buvo verčiamas, skubinamas pasirašyti Sutartį, nebuvo tinkamai supažindintas ar negalėjo susipažinti su Sutarties sąlygomis, atsakovas teikė pasiūlymus keisti Sutarties sąlygas, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė, kokios Sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Spręstina, kad atsakovo teiginiai dėl Sutarties sąlygų nesąžiningumo yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta ir Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 16-21), kuria atsakovė įsipareigojo atsakyti ieškovei kaip solidari bendraskolė, jei atsakovas nevykdys įsipareigojimų pagal Sutartį, taigi, atsakovas turėjo laiko įvertinti, išanalizuoti Sutarties sąlygas, teikti siūlymus dėl jų keitimo.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas buvo paskirtas konsultantų grupės vadovu, taigi, nei ieškovei, nei atsakovui nekilo abejonių dėl atsakovo, kaip specifinio verslo srities profesionalo, kuriam keliami didesni rūpestingumo, atidumo, kruopštumo reikalavimai dalyvaujant gyvybės draudimo sutarčių sudaryme, turinčio atitinkamas profesines, finansines, organizacines sąvybes, galimybių suvokti ir savarankiškai tinkamai įgyvendinti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Aplinkybė, kad atsakovas neturi teisinio išsilavinimo, nepaneigia atsakovo, kaip atitinkamos srities verslaus asmens, sugebėjimo tinkamai susipažinti, suvokti ir vykdyti Sutarties sąlygas.

38. Vadovaujantis teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutarties sąlygas, tinkamai neatsiskaitė su ieškove, todėl jam kilo prievolė grąžinti ieškovei 1748,30 Eur sumą, t. y. grąžinti ieškovei jam išmokėtą, tačiau neuždirbtą komisinį atlygį (CPK 178 str., 185 str.).

39. Sutarties 7.1 punktu ieškovė ir atsakovas susitarė, kad Sutarties šalis, laiku neatsiskaičiusi su kita šalimi, nukentėjusiajai šaliai pareikalavus raštu, mokės 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos mokėti sumos. Atsakovui buvo siunčiami pranešimai apie susidariusį įsiskolinimą ieškovei (1 t. 9-11 b. l.), atsakovas įsiskolinimo neapmokėjo, todėl ieškovė nuo 893,16 Eur skolos sumos, kuri turėjo būti sumokėta iki 2018 m. birželio 2 d., už 96 pradelstas dienas iki ieškinio padavimo dienos 2018 m. rugsėjo 6 d., pagrįstai priskaičiavo 17,15 Eur delspinigius, taikant 0,02 proc. tarifą.

Motyvuojamoji dalis

40. CK 6.81 straipsnyje įtvirtinta laiduotojo atsakomybė, kai prievolė neįvykdyta, t. y. skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Ieškovės ir atsakovės 2016 m. lapkričio 25 d. pasirašyta Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 16-21) atsakovė neatlygintinai, neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo, kaip solidarinę prievolę turinti bendraskolė, atsakyti ieškovei, jeigu atsakovas tinkamai ir laiku nevykdys visos prievolės ar jos dalies pagal Sutartį su visais esamais ir vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais bei priedais (1.1 punktas). Atsakovė (laiduotoja) įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir atsakovas (draudimo konsultantas) už įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą ir nuostolių atlyginimą, įskaitant, bet neapsiribojant avansu išmokėto, tačiau neuždirbto, todėl grąžintino komisinio atlygio grąžinimą, delspinigius, nuostolius ir visas bei bet kokias pagal Sutartį mokėtinas sumas (1.2 punktas). Atsakovai neginčijo Laidavimo sutarties sąlygų ir nustatytų atsakovei prievolių pagal Laidavimo sutartį.

41. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ieškovė teisėtai ir pagrįstai suformulavo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 1748,30 Eur skolą, 17,15 Eur delspinigius.

42. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo sutartinių santykių pobūdį, tikslus, Sutarties versliškumą, atsakovo veiklos savarankiškumą, išmokų gavimą priklausomai nuo veiklos rezultato, ieškovė pagrįstai suformulavo procesinį reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 1170 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis ir 1150 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.; 1 t. 14, 220-221, 2 t. 23-24, 43-44 b. l.). Ieškovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas. Įvertinus ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, jog buvo susipažįstama su bylos medžiaga, ruošiamas ieškinys, teikiami pakankamai didelės apimties rašytiniai įrodymai, susiję su šalių sutartiniais santykiais, rašytiniai duomenys, susiję su 12 draudėjų gyvybės draudimo sutarčių sudarymu ir vykdymu, teikiamas atsiliepimas į atsakovų prieštaravimus, atsižvelgiant į ieškovės atstovės užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad ieškovės patirtos 1150 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių, kurie nagrinėjamu atveju sudaro 3368,52 Eur sumą, todėl, teismo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti ieškovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas.

44. CPK 430 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. preliminariu sprendimu teismas priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis po 360 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo, galutiniu sprendimu priteistinos ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų papildomai ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos, t. y. po 225 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

45. Ieškinį tenkinus visiškai, įvertinus, kad valstybė nagrinėjamoje byloje patyrė 20,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, valstybei priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų 20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, t. y. po 10 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. preliminarų sprendimą, kuriuo UAB „Finansinių sprendimų agentūra”, juridinio asmens kodas 304225150, buveinė Baltų pr. 193A-35, Kaunas, priteista: solidariai iš M. P., a. k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1748,30 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 30 ct) skola, 17,15 Eur (septyniolikos eurų 15 ct) delspinigiai, 6 (šešių) proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1765,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš M. P., a. k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidos; iš I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti UAB „Finansinių sprendimų agentūra”, juridinio asmens kodas 304225150, buveinė Baltų pr. 193A-35, Kaunas, iš M. P., a. k (duomenys neskelbtini) gyv. Aido g. 15-26, Šiauliai, 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) teisinių paslaugų išlaidas.

Priteisti UAB „Finansinių sprendimų agentūra”, juridinio asmens kodas 304225150, buveinė Baltų pr. 193A-35, Kaunas, iš I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) teisinių paslaugų išlaidas.

Priteisti valstybei iš M. P., a. k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 10 Eur (dešimties eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 10 Eur (dešimties eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.