Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V. ir VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

siekdamas įregistruoti daiktines teises, pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), esančią sodybą, kurią sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nurodė, kad jo senelių iš tėvo pusės J. ir Z. V. įkurta sodyba nuo jos įkūrimo (duomenys neskelbtini) iki šių dienų nepertraukiamai buvo valdoma artimiausiais giminystės ryšiais susijusių V. giminės narių: po pareiškėjo senelių J. ir Z. V. mirties jų turtą paveldėjo ir iki mirties valdė tėvų įrengtoje sodyboje su šeima likęs gyventi jų sūnus, pareiškėjo tėvas L. V.; po L. V. mirties likusį jo turtą kaip savo valdė sutuoktinį pergyvenusi pareiškėjo motina M. V., kuri kaip sąžininga įgijėja teisėtai ir nepertraukiamai faktiškai valdė turtą nuo pat L. V. mirties (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini), su vaikais likusi gyventi tėviškėje, visą laiką turtu rūpinosi, prižiūrėjo, saugojo bei naudojo jį kaip savo. Po motinos M. V. mirties palikimą priėmęs pareiškėjas E. V. toliau rūpinosi ir iki šiol rūpinasi bei prižiūri senelių įrengta sodyba. Visą šį laiką po pareiškėjo senelių ir tėvų mirties sodyba niekada nebuvo apleista ar bešeimininkė, sodyboje skirtingu laiku likę V. turtu nepertraukiamai rūpinosi, todėl valstybė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad perimtų turtą savo žinion.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo senelių iš tėvo pusės J. ir Z. V. įkurta sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), nuo jos įkūrimo (duomenys neskelbtini) iki šiol nepertraukiamai valdoma artimiausiais giminystės ryšiais susijusių V. giminės narių. Po pareiškėjo senelio J. V. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė ir pareiškėjo senelė Z. V. Po Z. V. mirties (duomenys neskelbtini) jos turtą paveldėjo ir iki mirties valdė tėvų įrengtoje sodyboje su šeima likęs gyventi jų sūnus, pareiškėjo tėvas L. V., kuriam mirus likusį jo turtą kaip savo teisėtai ir nepertraukiamai faktiškai valdė sutuoktinį pergyvenusi pareiškėjo motina M. V. Nuo pat L. V. mirties (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) M. V. su vaikais gyveno minėtoje sodyboje, visą laiką turtu rūpinosi, prižiūrėjo, saugojo bei naudojo jį kaip savo. Iš pateiktų atsiskaitymo už elektros energiją knygelių matyti, kad M. V. iki pat savo mirties mokėjo už minėtoje sodyboje suvartotą elektros energiją. (Duomenys neskelbtini) mirus motinai M. V., jos palikimą pagal įstatymą priėmęs pareiškėjas E. V. toliau rūpinosi ir iki šiol rūpinasi bei prižiūri senelių įrengta sodyba. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad daiktinės teisės į (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos. Byloje niekas neginčija nei pareiškėjo E. V., nei jo motinos M. V., nei senelės Z. V. sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo, bendrai trunkančios ilgiau nei dešimt metų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punkte įgyjamoji senatis yra įtvirtinta kaip savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Be to, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas, yra išaiškinęs, kad pagal CK nustatytą reglamentavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai); 4) daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis); 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka teismų praktikos suformuotas sąlygas, kurioms esant yra pagrindas nustatyti asmeniui teisę į nekilnojamojo turto objektą įgyjamosios senaties pagrindu. Akcentuotina, kad nei pareiškėjo senelė, nei motina, nei jis, kaip teisių perėmėjas, nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į sodybos statinius kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėjas nėra jo savininkas. Sodybos statiniai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Pareiškėjo senelė iš tėvo pusės Z. V., vėliau pareiškėjo motina M. V. ir pats pareiškėjas E. V., kaip jos teisių perėmėjas, sąžiningai įgijo statinius, juos sąžiningai valdo visą valdymo laiką nuo (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką nekilnojamieji daiktai buvo valdomi atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką jie buvo valdomi kaip savi, išlaikoma ir gerinama jų būklė. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjo argumentus, kad minimų statinių valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad jis, valdydamas sodybą sudarančius statinius buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į juos, patvirtina byloje pateikti duomenys ir tai, kad paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, jog, nors ir nebūdamas pareiškime įvardintų statinių savininku, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai juos valdė, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į anksčiau minėtus (duomenys neskelbtini), esančią sodybą sudarančius statinius (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas dėl daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.