Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalį, veikdama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų vardu,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovui, trečiojo asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, ir tretiesiems asmenims D. V. ir Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir galiojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė A. V. teismo posėdžio metu (2020 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garo įrašas: 14 min. 19 sek. – 46 min. 50 sek.) prašė tenkinti ieškinį, remdamasi jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad ji tuo metu dirbo žemės ūkio įmonėje. Jai ginčo sutarties nedavė. Žemės ūkio įmonė užsidarė apie 1997 m. Pagal ginčo sutartį įsigytame name ji gyvena iki šiol.

Ieškovės atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu (2020 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garo įrašas: 55 min. 00 sek. – 58 min. 29 sek.) teisiniais argumentais pagrindė ieškovės nurodytas faktines aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovės atstovas, tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą, neatvyko į teismo posėdį, prašė civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 66-67), todėl byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo D. V. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo trečiajam asmeniui įteikti tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 64-65).

Trečiojo asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovas, tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą, neatvyko į teismo posėdį, prašė civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 69-70), todėl byla išnagrinėta Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro ieškinio reikalavimas pripažinti A. V. ir Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonės (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta. Ieškovė siekia įrodyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo išreikšta šalių suderinta valia dėl gyvenamojo namo su priklausiniais pardavimo ieškovei, ieškovė atliko visus Butų privatizavimo įstatyme nustatytus veiksmus būstui privatizuoti, tokiu būdu ne tik įgijo, bet ir įgyvendino teisę privatizuoti gyvenamąjį namą su priklausiniais, todėl yra pagrindas gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį pripažinti sudaryta. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byloje pasitvirtinus aplinkybėms, kad ieškovė įvykdė (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, neprieštaraus ieškinio patenkinimui.

1964 m. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 58 straipsnio 5 dalis numatė, kad tais atvejais, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu (iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančioje CK 1.93 straipsnio 4 dalyje). Sprendžiant dėl minėtoje įstatymo normoje įtvirtintos ieškovės teisės reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, reikšmingomis aplinkybėmis pripažintina tai, ar šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, taip pat tai, ar toks sandoris neprieštaravo tuo metu galiojusioms imperatyviosioms teisės normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu šalių veiksmai atitinka sandorio šalių suderintą valią dėl teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir panaikinimo (šioje byloje – dėl gyvenamojo namo su priklausiniais pardavimo ieškovės privatinėn nuosavybėn) ir tie veiksmai neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, sandoris pripažintinas sudarytu ir galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007).

Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant dėl to, ar ieškovė turėjo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012; kt.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizavimo objektas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bei nepapuolė į nurodyto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą neprivatizuotinų objektų sąrašą.

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Ieškovė A. V. ieškinyje nurodė, kad ginčo gyvenamajame name gyveno nuo 1987 m. pavasario. Ieškovės pateikta pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad A. V. (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5). Ieškovė nurodė, kad šeimai minėtą būstą suteikė tuometinis Vilkaviškio rajono V. Kapsuko kolūkis. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. V. patvirtino, kad ieškovė dirbo žemės ūkio bendrovėje, fermoje. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nekilo. Iš to seka, kad ieškovė A. V. buvo tinkamas subjektas, galintis privatizuoti ginčo gyvenamąjį namą su priklausiniais. Šią aplinkybę netiesiogiai įrodo ir ieškovės su ieškiniu pateikti (duomenys neskelbtini) Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8-9, 10).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat nėra jokio ginčo dėl to, kad ieškovė A. V. pasinaudojo teise privatizuoti gyvenamąjį namą su priklausiniais, kuriame faktiškai gyveno ir juo naudojosi. (duomenys neskelbtini) minėtas butas buvo įkainotas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 7-11 punktai). Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad buvo įkainotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1957 m., 46,05 m² naudingo ploto, kurį pirkėja A. V. perka iš pardavėjos V. Kapsuko žemės ūkio įmonės, atstovaujamos vadovo S. S. Nurodytame įkainojimo akte yra užfiksuota, kad gyvenamojo namo su priklausiniais kaina yra 12 236 rubliai, iš kurios 1 493,00 rublių mokama grynais pinigais, o 10 743,00 rublių mokama investiciniais čekiais (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8-9). (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimu V. Kapsuko žemės ūkio įmonė informavo ieškovę, kad perkamo namo su priklausiniais kaina yra 12 236,00 talonai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10). Ieškovė A. V. už jį sumokėjo visą mokėtiną sumą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 12.1 punktas). Iš (duomenys neskelbtini) mokėjimo kvito matyti, kad A. V. už gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais sumokėjo 1 493,00 rublių (elektroninės bylos apyrašo b. l. 11). Taupomojo banko pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) iš V. A. nebalansinės sąskaitos V. Kapsuko žemės ūkio įmonei nurašyta 6 743,00 rublių (elektroninės bylos apyrašo b. l. 12). Iš Lietuvos žemės ūkio banko Vilkaviškio banko skyriaus pranešimo apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos matyti, kad (duomenys neskelbtini) iš D. V. V. Kapsuko žemės ūkio įmonei už namą nurašyta 4 000,00 rublių (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13). Taigi, ieškovė pasinaudojo teise privatizuoti gyvenamąjį namą su priklausiniais, kuriame faktiškai gyveno ir juo naudojosi, atlikdama šiai teisei įgyti būtinus veiksmus, kurių pagrindu susiklostė ieškovės ir tuometinio gyvenamojo namo su priklausiniais valdytojo V. Kapsuko žemės ūkio įmonės santykiai dėl gyvenamojo namo su priklausiniais privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kt. straipsniai). Konstatuotina, kad nustatytos visos Butų privatizavimo įstatymo numatytos gyvenamojo namo su priklausiniais privatizavimo sąlygos.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos ir Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonės (duomenys neskelbtini) sutartis buvo sudaryta vieninteliu egzemplioriumi, kurį pasiliko pardavėjas, t. y. Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonė. Šis sandoris nebuvo patvirtintas notarine forma.

Nors Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo rašto matyti, kad Vilkaviškio rajono Pajevonio apylinkės V. Kapsuko žemės ūkio įmonės (buvusio V. Kapsuko kolūkio) archyvinio fondo 1992 metų dokumentuose, Vilkaviškio rajono Pajevonio apylinkės tarybos ir viršaičio archyvinio fondo 1992, 1993 metų dokumentuose, Vilkaviškio valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo 1992 metų dokumentuose, Vilkaviškio rajono notarų biuro archyvinio fondo 1992-1994 metų dokumentuose duomenų apie A. V. ar D. V. įsigytus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), iš Vilkaviškio rajono Pajevonio apylinkės V. Kapsuko žemės ūkio įmonės (kolūkio) nėra (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6), tačiau, minėta, ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji sumokėjo (duomenys neskelbtini) Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešime nustatytą gyvenamojo namo su priklausiniais kainą. Šie dokumentai patvirtina, kad ieškovė įvykdė ir vieną iš esminių gyvenamojo namo su priklausiniais privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlygų, t. y. sumokėjo už perkamą turtą. Ieškovė gyvenamąjį namą su priklausiniais priėmė, jame gyveno, juo rūpinosi, jame tebegyvena iki šiol. (duomenys neskelbtini) Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimas, bei aplinkybės, užfiksuotos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos rašte (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13), kad: (duomenys neskelbtini) privatizavus V. Kapsuko žemės ūkio įmonę ir įsteigus Sodėnų žemės ūkio bendrovę, V. Kapsuko žemės ūkio įmonės neprivatizuotas turtas buvo perduotas Sodėnų žemės ūkio bendrovei, kuri likviduota 1998 m. vasario 27 d. be teisių perėmėjo; perduodamo turto sąraše gyvenamųjų namų nėra; ginčo gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybei nepriklauso. Kad perduodamo turto sąraše gyvenamųjų namų nėra, patvirtina Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonės privatizuojamo turto priėmimo-perdavimo Sodėnų žemės ūkio bendrovei aktas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13), bei pats Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonės privatizuojamo turto priėmimo-perdavimo Sodėnų žemės ūkio bendrovei aktas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13), iš kurio matyti, kad perduodamo turto sąraše gyvenamųjų namų nėra, patvirtina V. Kapsuko žemės ūkio įmonės ketinimą parduoti gyvenamąjį namą su priklausiniais ieškovams. V. Kapsuko žemės ūkio įmonė, nurodydama sumokėti kainą ir priimdama mokėjimą, patvirtino ir įgyvendino valią dėl privatizavimo sandorio sudarymo. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis, nekilnojamieji daiktai – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo matyti, kad namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 15). Statiniams šiuo adresu sudaryta kadastrinių matavimų byla (elektroninės bylos aprašo b. l. 16-36).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo atveju nebuvo atliktas paskutinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 19 p. veiksmas – sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro ir įregistruota.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tinkamai išreiškė savo valią pirkti jai skirtą ir jos naudojamą gyvenamąjį namą su priklausiniais bei teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjo už perkamą turtą nustatyto dydžio kainą, t.y. įvykdė jai, kaip pirkėjai, tenkančią pagrindinę pareigą – sumokėti daikto kainą (CK 6.344 straipsnis (1964 m. Civilinio kodekso 253 straipsnio 1 dalis), taip įgyvendindama savo teisę įgyti gyvenamąjį namą su priklausiniais privačion nuosavybėn. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu atliko visus įstatyme nustatytus veiksmus gyvenamajam namui su priklausiniais privatizuoti, t. y. įvykdė visas sąlygas gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, naudojosi turtu ir juo naudojasi ligi šiol, tačiau ieškovei įvykdžius esminę sutarties sąlygą – sumokėti daikto kainą, Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonė notarinės rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Buto pirkimo–pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta, tačiau šis veiksmas yra ne vienašalis, bet dvišalis, t. y. jo atlikimas priklauso ne tik nuo pirkėjo, bet ir nuo pardavėjo valios. Pareiga organizuoti visų reikalingų pirkimo-pardavimo sutartims įforminti dokumentų rengimą, sudarytų sutarčių tvirtinimą ir teisinę registraciją buvo numatyta pardavėjui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 19 punktas). Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonė 1992 m. gruodžio 17 d. likviduota ir iš juridinių asmenų registro išregistruota. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, kad po to, kai ieškovė sumokėjo už perkamą gyvenamąjį namą su priklausiniais nustatyto dydžio kainą, jo pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove nesudaryta dėl to, kad nebuvo visų būtinų sąlygų tokiai sutarčiai sudaryti. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonės (jos darbuotojų) veiksmų, nes gavus įmoką už perkamą turtą, žemės ūkio įmonė buvo likviduota, nevykdžius šalių suderinto susitarimo dėl gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo.

Tokios aplinkybės atitinka CK 1.93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią teismui pripažinti sandorį galiojančiu, kai viena iš šalių vengia jį įforminti notarine tvarka.

Ieškovės teisė į ginčo gyvenamąjį namą su priklausiniais buvo garantuota kompetentingų institucijų sprendimais, ieškovė turėjo teisėtus lūkesčius pasinaudoti specialaus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavusio Butų privatizavimo įstatymo suteikta teise Lietuvos gyventojams įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn, todėl ieškinys tenkintinas ir (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. V. ir Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonės dėl gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinio (šulinio), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) sudaryta ir galiojančia, bei pripažintina, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties tarp A. V. ir Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonės pagrindu ieškovė A. V. nuosavybės teise įgijo (privatizavo) gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinį (šulinį), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė neprašė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei byloje teikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (elektroninės bylos apyrašo b. l. 38).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė 7,33 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Be to, iš atsakovės turėtų būti priteistas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė, paduodama ieškinį, buvo atleista. Byloje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonės veiksmų. Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonė likviduota, pasibaigus juridiniam asmeniui, teisės ir pareigos neperėjo kitiems juridiniams asmenims, todėl teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad situacijoje, kai nėra valstybės pareigūnų kaltės, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės neturėtų būti priteisiamos. Byla buvo inicijuota iš dalies ir dėl to, kad ieškovė, nebūdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, elgdamasi pasyviai, neinicijavo sutarties patvirtinimo notarine forma, todėl valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistini (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės A. V. ieškinį tenkinti.

Pripažinti (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartį tarp A. V. ir Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonės sudaryta ir galiojančia bei pripažinti, kad šios (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties tarp A. V. ir Vilkaviškio rajono V. Kapsuko žemės ūkio įmonės pagrindu ieškovė A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo (privatizavo) gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinį (šulinį), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.