- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2-2212-1130/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00110-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „NEO Finance“ prašė teismo priteisti iš atsakovės A. J. 2905,28 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 138,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. sausio 30 d., 12,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2905,28 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 141,35 Eur tarpininkavimo mokestį, 1380 Eur administravimo mokestį, 6,06 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai įteikti atsakovei asmeniškai 2020-02-12, tačiau atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 ir 6 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 24 d. ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė A. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė AB „NEO Finance“ suteikė atsakovei 3559,23 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1190,97 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 12,00 procentų), 185,25 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1590,00 Eur administravimo mokestį iki 2023 m. gegužės 28 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal nurodytą sutartį, todėl 2020 m. sausio 8 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Nutraukus vartojimo kredito sutartį, atsakovė liko skolinga ieškovei 2905,28 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 138,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 6,06 Eur sutartines palūkanas, 141,35 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1380 Eur administravimo mokestį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteistina 2905,28 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma ir 141,35 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 138,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. sausio 30 d., 12,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2905,28 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pabrėžiama, kad yra dviejų rūšių palūkanos: pirma, palūkanos – kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos); antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytą sutarties bendrųjų sąlygų 1.16. punktą, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas bendrovei. Nagrinėjamu atveju 2018 m. gegužės 24 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), šalys sulygo dėl 12,00 procentų dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovei dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkte šalys susitarė, jog sutarčių nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteikto vartojimo kredito bei nemokėjo vartojimo kredito sutartimi sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimai priteisti jos naudai iš atsakovės 138,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 30 d.), taip pat 12,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2905,28 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįsti ir tenkintini.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6,06 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. rugpjūčio 29 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 31 d). CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Remiantis tuo, kad ieškovė ir atsakovė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 6.1. punktą susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (12,00 procentų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bei tuo, kad atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 6,06 Eur kompensuojamąsias palūkanas, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1380 Eur sutarties administravimo mokesčio. Pagal vartojimo kredito sutarties 1.30. punktą, sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Iš mokesčio pavadinimo spręstina, jog šis mokestis skirtas padengti kredito davėjo išlaidas, susijusias su kredito suteikimu ir administravimu. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti 1380 Eur sutarties administravimo mokestį atmestinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3191,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė byloje patyrė iš viso 349,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (103,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (69,81 procento) priteistina 243,64 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2905,28 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų penkių eurų ir 28 ct) skolą, 138,63 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų ir 63 ct) palūkanas, 12,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą 2905,28 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų penkių eurų ir 28 ct) vartojimo kredito sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 6,06 Eur (šešių eurų ir 06 ct) kompensacines palūkanas, 141,35 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro ir 35 ct) tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3191,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 243,64 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, į. k. 303225546, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo apskųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.