Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 3 d. priimto nutarimo Nr. 2P/8-8 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) 2015 m. vasario 3 d. priėmė V. K. atžvilgiu nutarimą, kuriame nurodė, kad nuo 2013-12-15 perkančioji organizacija perka maisto produktus Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms iš UAB „Pontem“ (buvusi UAB „Smulkus urmas“) nepaskelbusi apie viešojo pirkimo konkursą ir neįvykdžiusi kitų viešojo pirkimo procedūrų. Taip V. K., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, neužtikrino sklandaus ir organizuoto perkančiosios organizacijos funkcijų vykdymo, teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių nuostatų laikymosi perkančiajai organizacijai siekiant įsigyti reikalingų prekių. V. K. pripažintas kaltu, pažeidęs Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1, 2 d., padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 171³ str. 1 d., ir nubaustas 434 EUR bauda.

2015-02-23 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. skundas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 3 d. priimto nutarimo Nr. 2P/8-8 panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo. Šiame skunde V. K. nurodo, kad jis nėra tinkamas jam inkriminuojamo pažeidimo subjektas, kadangi laikėsi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas per se nevykdo Administracijos organizuojamų viešųjų pirkimų dėl viešųjų pirkimų procedūrų apimties ir masto. Vadovavimas perkančiajai organizacijai turi būti suprantamas ir aiškinamas kaip organizacinių – administracinių priemonių sudarymas, kas ir buvo įgyvendinta tinkamai ir laiku, o ne tiesioginės pareigos perkėlimas įstaigos vadovui vykdyti patį pirkimą ir (ar) kontroliuoti sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Nenustatyta jokių aplinkybių ir nesurinkta objektyvių įrodymų dėl jo tyčinių ir aktyvių veiksmų, kuriais sąmoningai siekė ir pavedė pirkti Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms maisto produktus iš UAB „Pontem“, nepaskelbus apie viešojo pirkimo konkursą ir neįvykdžius kitų viešojo pirkimo procedūrų, taip pat neatsargių veiksmų. Jam priėmus 2010-08-04 įsakymą Nr. 40-762 „Dėl viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo“, 2011-11-30 įsakymu Nr. 40-1023 patvirtinus Viešųjų pirkimų procedūrų vadovą, užtikrinant VPĮ laikymąsi, buvo įgaliotas Švietimo, kultūros ir sporto departamentas, taip pat esantis ir savarankiškas asignavimų valdytojas (įgalioti asmenys buvo atsakingi už tinkamą maisto produktų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms viešojo pirkimo procedūras, kadangi departamentas turėjo visus valdingus įgaliojimus, pareigą inicijuoti ir organizuoti maisto produktų viešojo pirkimo procedūras) siekė išvengti situacijų dėl VPĮ pažeidimo (b. l. 4-9).

2015-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. K. prašymas bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi dėl didelio užimtumo negali dalyvauti bylos nagrinėjime. Pažymi, kad palaiko savo skundą. Esant nurodytoms aplinkybėms skundas buvo nagrinėjamas V. K. nedalyvaujant, nes jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą (ATPK 300 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. nustato, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

LR Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. reglamentuoja, jog pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

LR Viešųjų pirkimų įstatymo 21¹ str. 4 d. numato, kad perkančiosios organizacijos vadovai, Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

ATPK 171³ str. 1 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.

Skunde V. K. kelia klausimą, ar jis, kaip perkančiosios organizacijos vadovas, yra tinkamas subjektas jam inkriminuoto ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtyje. Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad V. K. kaip perkančiosios organizacijos vadovas, yra tinkamas subjektas jam inkriminuoto ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtyje, kadangi jis, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas yra tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas už LR Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1, 2 d. įgyvendinimą, sudarant pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti maisto produktus Vilniaus ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Ši išvada grindžiama žemiau išdėstytais argumentais.

LR vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 1 p. nustato, kad Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų <...> įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Šios dalies 2 punktas reglamentuoja, kad tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, <...>, gali <...> leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, <...>. Šios dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2014-10-01) numatė, kad organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių <...> veiklos nuostatus, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1-399 „Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuostatai“ 15.1. p., 15.2. p. Taigi, iš šių teisės normų seka išvada, jog Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, jis tiesiogiai, asmeniškai atsako už įstatymų įgyvendinimą jo kompetencijai priskirtais klausimais, tačiau jis turi teisę leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, tam, kad jie padėtų Savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti įstatymus jo kompetencijai priskirtais klausimais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 2 d. sprendime Nr. 1-399 netgi yra nuostatų, kurios sukonkretina Savivaldybės administracijos direktoriaus asmeninę atsakomybę ir jam padedančių struktūrinių padalinių pagalbą. Pavyzdžiui, Savivaldybės administracijos direktorius atsako už Administracijos personalo valdymą, kurį organizuoja per Teisės ir personalo departamento Personalo skyrių (15.6. p.). Nors nei įstatymuose, nei Savivaldybės tarybos sprendime nėra nurodyta, kad už viešuosius pirkimus atsakingas Savivaldybės administracijos direktorius, kuriuos organizuoja per Savivaldybės struktūrinius padalinius, Viešųjų pirkimų skyrių, tačiau būtent tiesioginės ir asmeninės Savivaldybės administracijos direktoriaus atsakomybės įtvirtinimas įstatymu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu eliminuoja galimybę administracinę atsakomybę pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymo 21¹ str. 4 d., ATPK 171³ str. 1 d. taikyti kitiems pirkimus atliekantiems asmenims, pažeidusiems VPĮ. Atsakomybė pirkimų iniciatorių vadovams, numatyta Viešųjų pirkimų procedūrų vadovo 35, 40, 42 p. gali būti drausminė, tačiau ne administracinė (šiame kontekste pažymėtina, kad T. G. neiškelta administracinė byla pagal ATPK 171³ str. 1 d. kaip viešąjį pirkimą atliekančiam asmeniui). Savivaldybės administracijos direktorius dėl savo asmeninės ir tiesioginės atsakomybės privalo ne tik organizuoti, tačiau ir kontroliuoti Viešųjų pirkimų procedūrų vadovo įgyvendinimą. Išvadą, kad Savivaldybės administracijos direktorius, remiantis jo tiesiogine ir asmeninę atsakomybe, privalo kontroliuoti vidaus teisės aktų įgyvendinimą, patvirtina teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-1237-09) ir LR vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 3 p., įsigaliojusi nuo 2014-10-01, numatanti, kad Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių <...> veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos <...> metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje. Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, šis punktas papildytas Savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga kontroliuoti savivaldybės administracijos strateginio planavimo dokumentų (pavyzdžiui, biudžetinių metų Savivaldybės administracijos pirkimų planus (Viešųjų pirkimų procedūrų vadovo 8 p.)) detalizuojančių dokumentų (pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų procedūrų vadovo) įgyvendinimą. Taigi, LR vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 3 p. pakeitimas atitinka ir teismo padarytą išvadą, jog Savivaldybės administracijos direktorius kontroliuoja Viešųjų pirkimų procedūrų vadovo įgyvendinimą. Šiuo atveju, Savivaldybės administracijos direktorius tik išleido vidaus tvarkos dokumentus, reglamentuojančius viešųjų pirkimų procedūras ir skyrė tarnybinę nuobaudą T. G., tačiau byloje nėra duomenų, kad Savivaldybės administracijos direktorius ėmėsi Viešųjų pirkimų procedūrų vadovo įgyvendinimo kontrolės priemonių, dėl to pažeidė LR Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1, 2 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra teisinio pagrindo patenkinti prašymą ir panaikinti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 2P/8-8 palikti nepakeistą ir V. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.