- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-600-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- O. G.
- Ieškovas
- I. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui O. G. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. G. 2005-12-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo (ieškovės tėvo) O. G. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme iki ieškovė mokysis Vilniaus kolegijoje, bet ne ilgiau, kol jai sukaks 24 metai. Nurodė, kad jos motina mirė 1995-10-07, tėvas, praėjus metams po sutuoktinės (ieškovės motinos) mirties, įregistravo santuoką su G. G.. Jiems gimė sūnus ir nuo to laiko santykiai tarp ieškovės ir atsakovo su pamote pablogėjo. 2005-11-15 ieškovė buvo išvaryta iš namų ir nuo to laiko gyvena pas senelę (duomenys neskelbtini). Senelė iš gaunamos senatvės pensijos padeda ieškovei materialiai bei aprūpina ją gyvenamuoju plotu. Ieškovės tėvas dukros gyvenimu visiškai nesidomi, materialinio išlaikymo arba kitokios būtinos paramos neteikia. Nors ieškovė yra pilnametė, tačiau nedirba ir savo pajamų neturi, kadangi nuo 2005-09-01 mokosi Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakulteto dieniniame skyriuje. Mokslus kolegijoje iš dalies finansuoja valstybė, o likusią dalį – 500 Lt kas pusmetį turi mokėti pati ieškovė. Ieškovės materialinė padėtis yra itin sunki: ji gyvena iš valstybės mokamos socialinės pašalpos, kuri 2005 metais buvo 136,68 Lt, o 2007 metais - 324,41 Lt, bei iš močiutės gaunamos senatvės pensijos sutaupytų lėšų. Tik nuo 2007 metų rugsėjo mėn. ieškovei mokama 104 Lt dydžio stipendija. Kad galėtų tenkinti savo minimalius poreikius, ieškovė turi išleisti 722 Lt kas mėnesį. Tokių pinigų ieškovė neuždirba, todėl nuolat priversta skolintis iš savo senelės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, nes ji gyvena pas senelę, kuri jai padeda finansiškai, tad jai pačiai nereikia rūpintis gyvenamuoju plotu, mokėti nuomos mokestį, rūpintis gyvenamojo ploto išlaikymu ir kt. komunalinėmis išlaidomis. Jo (atsakovo) vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1300 Lt per mėnesį, iš kurių jis turi pareigą išlaikyti šeimą, savo nepilnametį sūnų, nekilnojamąjį turtą, grąžinti kreditą ir palūkanas pagal sudarytą su banku kredito sutartį. Atsakovas prašė ieškovės prašomą priteisti 300 Lt kasmėnesinį išlaikymą sumažinti iki 150 Lt arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo O. G. ieškovės naudai išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2005-12-29 iki ieškovė mokysis Dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, kol ieškovei sukaks 24 metai. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalaujama suma - 300 litų tik minimaliai atitiktų jos poreikius maistui, drabužiams, avalynei įsigyti bei apmokėti mokymosi išlaidas. Be to ši suma atitinka atsakovo turtinę padėtį, nes jis turi pastovų darbą - dirba UAB „Vilniaus troleibusai“, pakankamai nekilnojamojo turto - butą (duomenys neskelbtini), ir jis turės realią galimybę teikti prašomą išlaikymą. Teismas nurodė, kad ieškovės 2005 – 2006 metais gautos pajamos nesudarė net 1/3 minimalios mėnesio algos, iki 2007-09-01 pajamos nesudarė net ½ minimalios mėnesio algos, o nuo 2007-09-01 pajamos neženkliai viršija ½ minimalios mėnesio algos. Šios ieškovės pajamos yra mažesnės už jos patiriamas išlaidas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, turi nuolatinį darbą bei legalų pajamų šaltinį. 2007 metais jo vidutinis darbo užmokestis siekė 2115,89 Lt. Jo sutuoktinė taip pat turi nuolatinį darbą, jos darbo užmokestis 1600 Lt kas mėnesį. Tokiu būdu atsakovo šeimos pajamos sudaro 3715 Lt kas mėnesį, o kiekvienam šeimos nariui tenka po 1238 Lt kas mėnesį. Teismas pažymėjo, kad priteisiamas išlaikymas ieškovei nesudaro net pusės minimalios mėnesio algos ir mažesnė suma negalėtų patenkinti net minimalių ieškovės poreikių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas O. G. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą, atsižvelgė tik į ieškovės interesus ir nepaisė atsakovo interesų bei jo pareigos išlaikyti šeimą, nepilnametį sūnų, kuris negali sau užtikrinti tinkamų vystymosi ir gyvenimo sąlygų bei kurio interesai, vertinant pateikto ieškinio kontekstą, yra prioritetiniai. Remiantis Konstitucija, tėvai privalo išlaikyti tik nepilnamečius vaikus. K. T. 2007 m. birželio 7 d. nutarimu nekonstatavo tėvų pareigos teikti paramą pilnamečiams, besimokantiems dieniniuose skyriuose vaikams, ne vyresniems nei 24 metų, neatitikties Konstitucijai, tačiau pažymėjo, kad, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas net nevertino tos aplinkybės, ar ieškovei yra būtinas išlaikymas, o preziumavo, kad tėvai visais atvejais privalo išlaikyti besimokančius vaikus iki 24 metų amžiaus. Butas, kuriame gyvena atsakovas su šeima, yra vienintelis jo nuosavybės teise valdomas turtas ir vienintelė jo šeimos gyvenamoji vieta, kurios išlaikymas taip pat reikalauja išlaidų. Todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atsakovo labai geros finansinės padėties įrodymas. Teismas neatsižvelgė į atsakovo turimus skolinius įsipareigojimus bankui, nevertino Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakulteto 2006-02-20 pažymos, kurioje nurodyta, kad ieškovė 2005/2006 metų pavasario semestre buvo nepažangi studentė. Pareigos mokėti už mokslą atsiradimas priklauso nuo pačios ieškovės pažangumo. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos - 2007-06-29 nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2007, kurioje konstatuota, jog, sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, turi būti konstatuotos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodyta paramos būtinumo sąlyga yra vertinamoji, tačiau teismas nesiaiškino, ar ieškovė išnaudojo visas galimybes pagerinti savo turtinę padėtį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi galimybės gauti kredito, neturi legalaus pajamų šaltinio ir nekilnojamojo turto, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius. Teismo išvados prieštarauja LR Vyriausybės 2006-09-25 nutarimo Nr.942 „Dėl valstybės paskolų aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriaus 2006-12-21 įsakymo Nr.V1-67 „Dėl paskolų skyrimo studentams nuostatų patvirtinimo“ nuostatoms, kurios patvirtina, kad studentai konkurso tvarka turi galimybę gauti paskolą ne tik studijoms, bet ir gyvenimo išlaidoms apmokėti. Tokia galimybe ieškovė nepasinaudojo. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ji bandė susirasti darbą, nors teismas, remdamasis ieškovės teiginiu, tokią išvadą padarė. Teismas netinkamai vertino aplinkybę apie ieškovės gaunamą iš SODROS kasmėnesinę 324,41 Lt išmoką, kuri iš esmės atitinka ieškovės minimalius poreikius. Be to ieškovė gyvena pas senelę jai nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl nėra apsunkinta išlaidomis, susijusiomis su gyvenamojo būsto susiradimu ir jo išlaikymu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad įstatymas gali išplėsti tėvų pareigą išlaikyti pilnametį vaiką, kuris mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir nustatyti tėvams pareigą teikti pilnamečiam vaikui materialinę pagalbą, jeigu vaikas siekia išsilavinimo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė, nors ir būdama darbingo amžiaus, besimokydama dieną kolegijoje, negali dirbti ir gauti pajamų, nes studijas dieniniame skyriuje suderinti su naktiniu darbu faktiškai neįmanoma. Atsakovo skoliniai įsipareigojimai bankui nereiškia jo sunkios turtinės padėties. Atsakovui, išvarius ieškovę iš gyvenamosios vietos, kurioje ieškovė augo nuo mažens, ieškovė apsigyveno pas senelę ir tai taip pat kainuoja. 2005-11-12 ieškovė buvo sumušta atsakovo sutuoktinės ir išvaryta iš buto. Dėl šių aplinkybių ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir tai turėjo įtakos mokymosi rezultatams 2005/2006 m. pavasario semestre. Pastaruoju metu ieškovė mokosi pažangiai. Senelė ieškovės mokymuisi suteikė paskolą, kurią, baigusi mokslus, ieškovė turės grąžinti. Išlaikyti nepilnametį sūnų turi pareigą ne tik atsakovas, bet ir jo sutuoktinė, kurios pajamos, kaip nurodė pats apeliantas, per mėnesį sudaro apie 2500 Lt. Teismo priteista 300 Lt suma nėra didelė, valstybės teikiama našlaitės pašalpa ją viršija. Teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir teisingai nustatė išlaikymo dydį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teisėjų kolegija CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė atsakovo pateiktus naujus įrodymus – 2008-03-17 Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakulteto pažymą Nr.(22.1-15)V6-135 su priedu - I, II ir III kurso paskaitų tvarkaraščiu (b.l. 117-121).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo O. G. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantas ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.
CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas priteisia iš tėvų išlaikymą pilnamečiam vaikui tuo atveju, kai jam būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Respublikos K. T. 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, Nr.IX-2571) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, konstatavo, kad, esant tam tikroms sąlygoms, tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti paramos reikalingą pilnametį vaiką, įgijusį vidurinį išsilavinimą ir besimokantį aukštesnės ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir ne vyresnį negu 24 metų amžiaus, tol, kol baigsis laikas, per kurį minėtas asmuo gali įsigyti išsilavinimą, reikalingą ateityje kaip pagrindą tolesniam gyvenimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką jau po K. T. nutarimo: jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Teismas gali išlaikymą tokiam asmeniui priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2007, kat. 78.2.1). Remiantis K. T. 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir jų kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-248/2008, kat. 78.2.1).
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė I. G. laikotarpiu nuo 2005-09-01 metų studijavo Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakulteto dieniniame skyriuje, kurį turėjo baigti 2008-06-30. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad ieškovė, nors ir būdama pilnametė ir darbingo amžiaus, ginčo metu dirbti ir užsidirbti pragyvenimui negalėjo, kadangi, siekdama išsilavinimo, leisiančio jai ateityje turėti nuolatinį pragyvenimo šaltinį ir išlaikyti save, studijavo aukštosios mokyklos - Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakulteto dieniniame skyriuje. Ieškovės savarankiškas pragyvenimo šaltinis – tik jos po motinos mirties gaunama 324,41 Lt socialinė pašalpa ir nuo pažangumo priklausanti 104 Lt stipendija, o nuolatinis darbas studijų laiku neabejotinai trukdytų ieškovės mokslams. Tokiu būdu teisėjų kolegija pažymi, kad buvo nustatytos būtinos sąlygos priteisti išlaikymą iš atsakovo (ieškovės tėvo) pilnamečiam vaikui: vaikas, kurio amžius nesiekė 24 metų, buvo studentas, mokėsi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, todėl realios galimybės dirbti ir pakankamai užsidirbti pragyvenimui, nepadarant žalos mokymosi procesui ar savo sveikatai, negalėjo. Dėl šių priežasčių ieškovei atsirado paramos būtinybė. Priešinga išvada neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CPK 1.5 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad paramos būtinumo sąvoka, nurodyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje, yra vertinamoji, todėl apie jos įrodytumą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestį už mokslą, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos, higienos priemonių įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatant paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas (CK 3.192 str. 2 d., CPK 4 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-104/2007, kat. 78.2.1; 113.6.2.7). Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad atsakovas, gaudamas pakankamai pajamų, yra materialiai pajėgus teikti ieškovei paramą, kurios atsakovui geranoriškai neteikiant, ji turi būti priteista teismo tvarka.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas nustatė ieškovės poreikius ir įvertino tėvo (ieškovės motina yra mirusi) turtinę padėtį, todėl, atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir sąžiningumo principus bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisės normos išaiškinimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo po 300 Lt periodinėmis išmokomis pilnametei dukrai iki tol, kol ieškovė mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovei, gyvenant pas senelę, nereikia rūpintis gyvenamuoju plotu, jo išlaikymu, mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius ir t.t. Tokie teiginiai neatitinka nei byloje nustatytų aplinkybių, nei protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Jie vertintini, kaip atsakovo siekis savo pareigą dėl dukros išlaikymo perkelti jos invalidei senelei, kuri tokios pareigos neturi.
Atmestinas taip pat atsakovo argumentas, kad teismo išvados prieštarauja LR Vyriausybės 2006-09-25 nutarimo Nr.942 „Dėl valstybės paskolų aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriaus 2006-12-21 įsakymo Nr.V1-67 „Dėl paskolų skyrimo studentams nuostatų patvirtinimo“ nuostatoms, nustatančioms, kad studentai konkurso tvarka turi galimybę gauti paskolą ne tik studijoms, bet ir gyvenimo išlaidoms apmokėti. Būtinybė ieškovei rūpintis valstybinės paskolos gavimu nekilo, kadangi tokią paskolą, kaip ir gyvenamąją vietą, ieškovei suteikė senelė, tačiau, kaip tvirtina ieškovė, ji šią paskolą privalės grąžinti. Šios aplinkybės byloje atsakovo nebuvo paneigtos. Tokiu būdu konstatuotina, jog ieškovė jau pasinaudojo realia ir jai prieinama galimybe gauti paskolą mokslams.
Apeliantas iš esmės yra teisus, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog pareigos mokėti už mokslą atsiradimą sąlygoja pačios ieškovės pažangumas. Tačiau byloje pateikti įrodymai – šalių paaiškinimai, Vilniaus apygardos teismo 2007-03-27 nuosprendis (b.l. 62) patvirtina ieškovės paaiškinimus apie susiklosčiusią įtemptą situaciją tarp ieškovės ir atsakovo bei jo sutuoktinės, todėl tikėtina, kad ši situacija ir nurodytos aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos ieškovės pažangumui atitinkamu laikotarpiu.
Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad ieškovė savo poreikius pagrindė tinkamais bei pakankamais įrodymais ir tie poreikiai nėra per dideli, atitinka minimalius poreikius bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Apeliantas skunde tokią teismo išvadą ginčija, nurodydamas, kad ieškovė šiuo metu gauna 324,41 Lt socialinių išmokų ir tokia suma atitinka ieškovės minimalių poreikių tenkinimą. Tačiau sutikti su tokiu apelianto teiginiu negalima, nes jis nėra pagrįstas objektyviais įrodymais (CPK 178 str.). Be to nuo 2008-01-01 LR Vyriausybės nutarimu patvirtinta minimali mėnesio alga sudaro 800 Lt, tuo tarpu priteista 300 Lt parama nesudaro nė pusės šios minimalios mėnesio algos ir netgi priteisus iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį, ieškovės gaunamos pajamos neviršija vienos minimalios mėnesio algos dydžio. Be to visuotinai žinoma aplinkybė, kad kainos prekėms ir paslaugoms visą laiką kyla, keičiasi ir bendras pragyvenimo lygis (CPK 182 str. 1 p.). Atsakovo argumentai dėl prisiimtų skolinių įsipareigojimų bankui, kas, jo nuomone, įrodo sunkią finansinę jo padėtį, atmestini, nes atsakovas, prieš sudarydamas sutartį dėl ilgalaikio kredito, turėjo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį bei pareigą tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Be to nurodytas kreditas sąlygojo įsigyti šeimai vertingo nekilnojamojo turto (gyvenamojo būsto), kas rodo turtinės padėties pagerėjimą, o ne atvirkščiai. Kita vertus, paskolos suteikimas liudija apie tai, kad bankas įvertino atsakovo šeimos finansinę padėtį kaip pakankami stabilią, antraip tokia paskola nebūtų suteikta.
Atsakovas neginčijamai teisingai ir pagrįstai nurodo, kad jis turi pareigą išlaikyti ir kitą savo vaiką – mažametį A. G. (b.l. 15). Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, šiam sūnui atsakovas skiria nuolatinį išlaikymą, aprūpina jį gyvenamuoju plotu, kartu gyvena, bendrauja, rūpinasi ir t.t. Be to šio nepilnamečio išlaikymo pareiga tenka ir atsakovo sutuoktinei – vaiko motinai, kuri ją taip pat vykdo tinkamai (dirba ir gauna pastovias pajamas, gyvena kartu ir pan.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekvienam atsakovo šeimos nariui, įskaitant ir mažametį sūnų, tenka po 1238 Lt per mėnesį. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Tuo tarpu ieškovei, kuri šiuo metu jau yra pilnametė, tačiau taip pat yra atsakovo dukra, nuo to laiko, kai mirė jos motina (ieškovė tada dar buvo nepilnametė) ir dukra išėjo gyventi pas senelę, atsakovas neteikė jokios paramos (nepalaikė tarpusavio ryšių, nesidomėjo dukros gyvenimu ir nerėmė materialiai). Materialinį išlaikymą turi teikti abu tėvai, bet ieškovė neturi galimybės gauti išlaikymo iš savo motinos, kadangi ji yra mirusi. Netekus motinos, ieškovė gauna dalį, bet ne pakankamą, reikalingo išlaikymo iš valstybės, tuo tarpu tėvas, būdamas darbingo amžiaus ir turėdamas pakankamai pajamų, tokio išlaikymo dukrai neteikia ir teikti nesutinka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad palikimą po buvusios sutuoktinės (ieškovės motinos) mirties nepilnametės dukros atžvilgiu priėmė atsakovas (b.l. 96) ir juo naudojasi iki šiol, jau tapus dukrai pilnametei. Taigi ieškovės turtinė padėtis yra sunki ir dėl to, kad ji realiai nėra gavusi jokio turto (paveldėjusi) po savo motinos mirties, nes atsakovas, būdamas jos įstatyminiu atstovu, neužtikrino tuo metu nepilnametės dukters turtinių interesų ir visą paveldėjimą įformino tik savo vardu. Parama, kaip ir išlaikymas, yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl situacija, kai išlaikymo vaikui neteikia vienintelis galimas jo davėjas – tėvas, naudodamasis dukros privalomąja palikimo dalimi (CK 5.20 str.), prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad atsakovas turi teikti paramą dukrai ir pagrįstai priteisė iš jo materialinį išlaikymą, kuris iš esmės nepablogina paramą teikiančio tėvo ir kitų jo šeimos narių turtinės padėties.
Atsakovo pateikti nauji įrodymai - 2008-03-17 Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakulteto pažyma Nr.(22.1-15)V6-135 su priedu - I, II ir III kurso paskaitų tvarkaraščiu nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Atvirkščiai, jie patvirtina ieškovės teiginius, kad paskaitos vyksta praktiškai kiekvieną darbo dieną, dėl ko ieškovės galimybė dirbti realiai yra ribojama. Šie įrodymai taip pat rodo, kad praktika vasaros metu yra atliekama iki birželio 28 d. (III kurse iki 2008-06-28 vyko baigiamojo darbo rengimas ir gynimas). Todėl palankiausiomis aplinkybėmis ieškovė galėtų nepertraukiamai dirbti tik du vasaros mėnesius, tačiau net ir tokiu atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad dviejų mėnesių nenuolatinio darbo atlyginimo pilnai užtektų ieškovei pragyventi visus metus, mokesčiui už mokslus sumokėti ir t.t.
Kiti atsakovo atskirojo skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo finansines galimybes bei šalių pateiktus įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nuo šios praktikos nukrypo.
Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (b.l. 125).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo O. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 (vieną šimtą) litų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.