Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-347-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
II-347-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01715-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Pažeidėjas
S. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-347-1013/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01715-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. K., jo atstovui advokato padėjėjui K. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5358-2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5358-2019 S. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. vasario 4 d. 8.50 val. Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priversdamas jį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, bei tuo sudarė pavojingą situaciją. S. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 170 eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 9).

Šalies argumentai

S. K. atstovas dėl minėto nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas perkvalifikuoti S. K. veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei nurodydamas, kad priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į S. K. išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes, administracinis nusižengimas kvalifikuotas nepateikiant jokių argumentų, todėl nutarimas laikytinas nepagrįstu bei nemotyvuotu. Skunde teigiama, kad ANK 420 straipsnio 1 dalis šiuo atveju taikyta nepagrįstai. Nurodyta, kad S. K. važiavo Geležinio Vilko gatve, pamatęs, jog iš Ateities g. yra daug atvažiuojančių automobilių, o Geležinio Vilko gatvės antra eismo juosta yra laisva, nusprendė persirikiuoti į antrąją eismo juostą ir tokiu būdu sudaryti sąlygas vairuotojams, sukantiems iš Ateities gatvės netrukdomai įvažiuoti į Geležinio Vilko gatvę. Pravažiavęs Geležinio Vilko ir Ateities gatvių sankryžą ieškojo galimybių grįžti į pirmą eismo juostą, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 119 punktas. Šiuo tikslu pradėjo rodyti posūkį vieną kartą, tačiau nepavykus atlikti manevro dėl pirmąja eismo juosta važiavusių mašinų, važiavo toliau. Pamatęs atsirandantį tarpą pirmojoje eismo juostoje nedelsdamas vėl pradėjo rodyti posūkį ir tokiu būdu informavo kitus eismo dalyvius apie savo ketinimą persirikiuoti. Pirmoje eismo juostoje važiavęs automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. vertinimu, paliko vietos jam persirikiuoti, t. y. atsiliko nuo prieš jį važiavusio automobilio, kuris buvo toliau nei vilkiko priekis. Kadangi posūkį rodė jau 10 sekundžių, buvo įsitikinęs, jog rodomą posūkio signalą mato ir šalia važiuojančio automobilio vairuotojas, kuris neabejotinai matė sąstato viduryje (t. y. vilkiko gale/priekabos priekyje) ir sąstato gale įrengtus posūkio signalus. Todėl tokį automobilio „Ford“ vairuotojo elgesį interpretavo kaip leidimą persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Priešingu atveju įprastai vairuotojai padidina greitį ir prisiveja priekyje važiuojantį automobilį. Automobilio „Ford“ padėtį vilkiko ir puspriekabės atžvilgiu S. K. galėjo įvertinti tik per šoninį veidrodėlį, o vilkiko ilgis yra 16 metrų. Žvelgdamas per šoninį veidrodėlį matė tai, jog šalia vilkiko ir puspriekabės nėra automobilių, o vienintelis automobilis yra netoli puspriekabės galo. Vertinant objektyviai, esant intensyviam eismui (šiuo atveju – kamščiui), žvelgiant per vilkiko šoninio vaizdo veidrodėlį nėra galimybių pamatyti ir įsitikinti, ar puspriekabės gale važiuojantis automobilis yra jau už puspriekabės, ar dar ne visai (kaip buvo šiuo atveju). Įprastai apie tai yra sprendžiama vertinant kitų eismo dalyvių elgesį (pvz.: pristabdymą, vietos persirikiavimui padarymą ir pan.). Būtent tokius veiksmus, kurie ir sudarė pagrindą manyti, jog persirikiuoti yra saugu, atliko automobilio „Ford“ vairuotojas – jis paliko didelį tarpą nuo priekyje važiuojančio automobilio, bei, S. K. rodant posūkį, pristabdė. Aptariamu laikotarpiu buvo blogos oro sąlygos: prieblanda, lietus, kas dar labiau apsunkino S. K. galimybes žvelgiant per veidrodėlį tiksliai įvertinti automobilio „Ford“ padėtį vilkiko atžvilgiu. Tuo tarpu automobilis „Ford“ važiavo be įjungtų šviesų ir tokiu būdu galimai pažeidė KET 94 punktą, nustatantį pareigą esant blogam matomumui važiuoti įjungus artimuosius žibintus. Jei automobilis „Ford“ būtų važiavęs įjungtais artimųjų šviesų žibintais, kaip tai numatyta KET 94 punkte, galbūt S. K. būtų galėjęs geriau įvertinti šio automobilio padėtį. Negana to, automobilis „Ford“ buvo pilkas, todėl šis automobilis, žvelgiant per veidrodėlį, susiliejo su aplinka, taigi S. K. buvo dar sunkiau jį pamatyti ir tiksliai nustatyti jo vietą puspriekabės atžvilgiu. Vertinant pažeidimą ir jo sunkumą, būtina atsižvelgti į tai, jog aptariama eismo situacija įvyko pačioje rytinio kamščio Geležinio Vilko g. pradžioje, eismas vyko labai mažu greičiu (jo vertinimu, apie 30 km/h). Puspriekabėje buvo vežamas stiklo taros krovinys, todėl vien dėl šios aplinkybės S. K. stengėsi manevrus atlikti ramiai, tam, kad stiklo taros krovinys nesudužtų, nenuvirstų ir/ar kitaip nebūtų pažeistas. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos iki priimant skundžiamą nutarimą, tačiau priimant jį policijos pareigūnai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir dėl jų nepateikė jokių argumentų. Aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog vairuodamas transporto priemonę S. K. neturėjo tikslo pažeisti KET, o priešingai – gerbė kitus eismo dalyvius, sudarė jiems sąlygas iš Ateities g. lengvai įvažiuoti į Geležinio Vilko gatvę. Vertinant vaizdą iš policijos automobilio vaizdo registratoriaus – akivaizdu, jog S. K. vertinimas dėl persirikiavimo buvo klaidingas. Tačiau tuo metu, kai priėmė sprendimą persirikiuoti, toks vaizdas S. K. buvo neprieinamas, o sprendimą dėl persirikiavimo jis turėjo priimti remdamasis tuo metu jam prieinama informacija, kuri jam suteikė pagrindą padaryti priešingą išvadą (nors ji ir buvo klaidinga). Išdėstyti argumentai patvirtina, jog S. K. veiksmuose nebuvo tyčios. O atlikdamas persirikiavimą, jis ėmėsi protingų priemonių tam, kad toks veiksmas atitiktų galiojančių KET reikalavimus. Pripažįsta, jog vertinant objektyviai S. K. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalies dispoziciją: jis vairuodamas transporto priemonę persirikiavo, persirikiuodamas nedavė (nors tuo metu jam ir atrodė kitaip) kelio puspriekabės gale važiavusiam automobiliui „Ford“. Ši teisės norma visiškai tiksliai apibrėžia S. K. veiksmus ir KET taisyklių pažeidimą užfiksuotą protokole, t. y., reikalavimo duoti kelią persirikiuojant nesilaikymas (t. y. KET 104 punkto pažeidimas), todėl ji yra lex specialis ANK 420 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. S. K. klaidingą situacijos vertinimą persirikiuojant lyginti su ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytais pažeidimais būtų nei teisinga, nei teisėta. Nors objektyvus pažeidimas ir buvo, tačiau jis kilo dėl klaidingo situacijos vertinimo, kuris buvo paremtas tuo metu prieinama informacija. Pažymėtina, jog vieta, kurioje persirikiavo, buvo tam tinkama: kelio ženklinimas – brūkšninė linija, pravažiavus pėsčiųjų perėją. Galiausiai ANK 420 straipsnio paskirtis yra bausti už sąmoningai pavojingą ir/ar chuliganišką vairavimą (dispozicijoje naudojamos sąvokos „organizuotos lenktynės“, „kelia grėsmę eismo saugumui“, „chuliganiškas vairavimas“), tačiau S. K. elgėsi absoliučiai priešingai – stengėsi tinkamai įvykdyti KET reikalavimus, sudarė kitiems vairuotojams sąlygas lengviau įsukti į Geležinio Vilko gatvę. Teisę vairuoti transporto priemonę S. K. turi nuo 1978 metų (t. y. jau 40 metų), nuo 1983 metų vairuoja sunkiasvorę techniką, visą laiką stengėsi laikytis KET reikalavimų. Nors jo darbas yra susijęs su nuolatiniu vairavimu, tačiau jis nėra padaręs šiurkštesnių KET pažeidimų, kaip vairuotojas charakterizuojamas kaip pareigingas. S. K. yra vedęs, tačiau žmona R. K. jau yra pensininkė ir jos pensija sudaro tik 348 eurus per mėnesį, todėl šeimos pajamos yra paremtos išskirtinai S. K. uždarbiu. Jis dirba savo individualioje įmonėje (t. y. S. K. IĮ, į. k. 183805228), kurioje yra vienintelis darbuotojas. Todėl tuo atveju, jei būtų skirtas teisės vairuoti transporto priemonę apribojimas atitinkamam laikui jis ir visa jo šeima netektų pagrindinių pajamų. Tuo tarpu įmonės sąnaudos išliktų, o jas, kaip ir paskirtą baudą, tektų dengti iš žmonos pensijos. Todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas būtų itin sunki bausmė, kuri būtų visiškai neproporcinga padarytam nusižengimui. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių prašo apsvarstyti galimybę S. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę apribojimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, prašo teismo panaikinti 2019 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N- 5358-2019 ir S. K. padarytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį skiriant minimalią 60 eurų baudą (b. l. 2-4).

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Nurodė, prie administracinio nusižengimo bylos pridedami du vaizdo įrašai, vienas iš priekinės vaizdo kameros, kitas – iš galinės, įrengtų tarnybiniame automobilyje. Būtent iš galinės vaizdo kameros matyti, kad S. K. persirikiuoja iš pirmos eismo juostos į antrą ne iš gerų ketinimų, kad sudaryti palankias sąlygas automobiliams išvažiuoti iš šalutinės Ateities g., o tam, kad važiuoti greičiau, nei pirma eismo juosta važiuoja automobiliai, kadangi persirikiavimas įvyksta daug anksčiau, nei privažiuojama sankryža su Ateities g. Be to, matyti, kad S. K., norėdamas grįžti į pirmą eismo juostą, galėjo šį manevrą atlikti iškarto po sankryžos su Ateities g., tačiau jis važiuoja toliau antra eismo juosta. Ir važiuoja ja ne mažiau 600 metrų, o per šį atstumą, jei iš tikro norėjo saugiai persirikiuoti, turėjo ne vieną galimybę, tačiau jis važiavo antra eismo juosta iki pat susidariusios spūsties. Be to, tame pačiame vaizdo įraše matosi, kad „Ford“ automobilis, kuriam S. K. sukėlė realią grėsmę, važiavo su įjungtais priekiniais žibintais, kas paneigia S. K. versiją, neva automobilis važiuoja pažeisdamas KET, bei dėl prasto matomumo, susilieja su aplinka, dėl ko jis negalėjo nustatyti atstumo persirikiuojant, ar jau pravažiavo automobilį „Ford“. S. K. mini, kad norėjo vienoje vietoje persirikiuoti, ir net parodė posūkio signalą, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad jis įjungia posūkio signalą, bet pastebėjęs, kad pirma eismo juosta važiuoja automobiliai, nepristabdo, kad persirikiuoti, o didina greitį bandydamas dar ir juos apvažiuoti. Iš abiejų vaizdo įrašų matyti, kad S. K. vairuodamas piko metu tokį didelį automobilį, važiuoja gan agresyviai, t. y. esant dideliam eismui bei prastom oro sąlygom, nesilaiko saugaus atstumo, kaip, pavyzdžiui, matyti įrašo pradžioje, kad tarp jo sunkvežimio ir tarnybinio automobilio nėra saugus atstumas, be to įraše 08:45:26 važiuoja antra eismo juosta, kai iki priekyje važiuojančio lengvojo automobilio pavojingai mažas atstumas. Be to ir greitis dažnais atvejais yra didesnis nei lengvųjų automobilių, tačiau iškilus pavojui, tokio sunkvežimio sustojimo kelias yra ženkliai ilgesnis nei lengvųjų automobilių. Apibendrinus vaizdo įrašuose užfiksuotą S. K. vairavimą, darytina išvada, kad vairuotojas vairuodamas didelį sunkvežimį atsainiai žiūri į saugaus eismo užtikrinimą, kas matyti kelionės pabaigoje, kai rikiuodamasis priverčia kitą vairuotoją imtis neatidėliotinų veiksmų – stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, t. y. sudarė realų pavojų (b. l. 1).

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo S. K. nurodė, jog palaiko savo skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad kitos įvykio aplinkybės nutarime buvo nurodytos teisingai, su pažeidimo esme sutinka. Priekabą vairuoja apie 30 metų, bendrai dirba su sunkiasvoriu transportu apie 40 metų. Turi individualią įmonę, yra vienintelis vairuotojas ir turi sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. Jei bus nubaustas, jam bus atimta teisė vairuoti, automatiškai praras darbą, pajamas ir „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimą. Kaltę pripažįsta.

Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens atstovas K. D. paaiškino, kad byloje yra vaizdo įrašas, todėl ginčo dėl bylos faktinių aplinkybių nėra. S. K. važiavo, persirikiavo į antrą juostą, paskui norėjo grįžti, bet jam tai nepavyko kelis kartus, jis rodė posūkio ženklą apie 10 sekundžių. Matydamas, kad „Fordas“ pasitraukia, jis tai įvertino, kaip leidimą persirikiuoti. Iš policijos pozicijos, tai buvo neteisingas manevras. Įvertinti objektyviai, kur yra ta mašina lenkiant, yra labai sunku. Ką galėjo padaryti S. K., tai įvertinti situaciją žiūrint pro šoninį veidrodėlį. Svarbi aplinkybė, kad nebuvo įjungtos „Fordo“ artimos šviesos. S. K. ėmėsi visų tuo metu teisingų atrodančių priemonių, kad būtų saugu persirikiuoti. Gal jis tą manevrą turėjo atlikti greičiau. Kas liečia veikos kvalifikavimą, tai čia nebuvo lenkimas, tai buvo persirikiavimas. Kartu nori prašyti, skiriant bausmę atsižvelgti į tai, kad S. K. dirba savo vilkiku, yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, tai pagrindinės šeimos pajamos. Pažeidimas nėra toks sudėtingas, kaip nurodyta 420 straipsnyje, tai nėra kažkoks chuliganiškas vairavimas, todėl gali būti kvalifikuojamas kitaip. Iš pateiktų pažymų matyti, kad Kazakevičius yra gan pavyzdingas vairuotojas, per 10 metų buvo baustas tik 3 kartus, stengiasi vairuoti tinkamai. Kvalifikavimas šioje byloje pagal ANK 420 straipsnį yra nepagrįstas. Pažeidimas buvo, bet toks pažeidimas yra neįmanomas, todėl mano, kad šiuo atveju turi būti kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes S. K. sutinka su pažeidimu. Prašo skirti minimalią sankciją, numatytą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalyje – 60 eurų. Jei teismas kvalifikuos kitaip, prašo skirti mažesnę už sankcijoje numatytą nuobaudą, atsižvelgti į šeimos sudėtingą finansinę padėtį ir į tai, kad paskyrus nuobaudą šeima neteks pagrindinių pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. Kelių eismo taisyklių 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 104 punktas numato, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi; jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Teismas pažymi, kad pagal minėtą ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-25-648/2019).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti tiek iš skundo, tiek iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu S. K. pripažįsta, jog buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, susijusios su automobilio persirikiavimu, tačiau nesutinka, kad administracinė atsakomybė jam turi kilti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Teismas su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija nesutinka. Kaip minėta, atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla esant bent vienam iš alternatyvių veiksmų, kurių vienas – pavojingą situaciją sukėlęs, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Kaip matyti iš į bylą pateikto vaizdo įrašo, S. K., vairuodamas vilkiką su puspriekabe, rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, priverčia šalia važiavusio automobilio „Ford“ vairuotoją stabdyti, keisti važiavimo kryptį, t. y. sukėlė pavojingą situaciją kelyje. Teismas pažymi, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles. Todėl ir S. K., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turintis pareigą mokėti Kelių eismo taisykles, pradėdamas persirikiavimo manevrą, privalėjo duoti kelią transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, bei numatyti, ar spės saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų pabaigti persirikiavimo manevrą, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti persirikiavimo manevro ir palaukti, kol atstumas iki gretima juosta važiuojančios transporto priemonės bus pakankamas persirikiuoti taip, jog kitoms transporto priemonėms nereikėtų keisti važiavimo krypties ar imtis kitų veiksmų, siekiant išvengti eismo įvykio. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė, tęsė persirikiavimo manevrą, padarydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus 9 ir 104 punktuose. Galimybę išvengti pažeidimų patvirtina ir paties S. K. paaiškinimai, jog jis turi ilgametę vairavimo patirtį (sunkiasvorę techniką vairuoja apie 30 metų, bendrai turti teisę vairuoti transporto priemones apie 40 metų), jo darbas susijęs su nuolatiniu vairavimu, todėl S. K. galėjo ir privalėjo numatyti, kad atstumas iki gretima juosta važiuojančios transporto priemonės yra per mažas. Vertintina ir tai, kad S. K. vairuojamas automobilis yra sunkiasvoris, įvykio metu buvo prastos oro sąlygos, iš vaizdo įrašo matyti, kad bandant apvažiuoti priekyje susidariusią spūstį, vilkikas su puspriekabe pakankamai staigiai rikiuojasi iš antros į pirmą eismo juostą ir puspriekabė dėl atliekamo manevro gali kliudyti automobilį, prieš kurį bandoma persirikiuosi, S. K. atliekant persirikiavimo manevrą automobilio „Ford“ vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, turėjo ne tik staigiai stabdyti, tačiau ir keisti judėjimo kryptį, t. y. pasukti į dešinę pusę. Tai aiškiai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytos pavojingos situacijos apibūdinimą, nes buvo sukeltas realus pavojus eismo saugumui. Be to, vaizdo įraše matyti, jog automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo su įjungtais priekiniais žibintais, todėl S. K. versija, kad jis būtų geriau įvertinęs atstumą iki automobilio „Ford“, jei šis būtų važiavęs su įjungtais priekiniais žibintais, vertintina kaip jo gynybinė taktika siekiant sumenkinti jo padaryto nusižengimo pavojingumą. Tas pats pasakytina ir apie S. K. atstovo versiją, kad iš pirmos į antrą juostą jis persirikiavo siekdamas tokiu būdu sudaryti sąlygas vairuotojams, sukantiems iš Ateities g. netrukdomai įvažiuoti į Geležinio Vilko g. Iš pateikto vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog iš tiesų S. K. į antrą eismo juostą persirikiuoja daug anksčiau, nei privažiuojama sankryža su Ateities g. Dėl nurodytų motyvų teismas sprendžia, kad S. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam pagrįstai, įvertinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta 170 eurų bauda su minimalaus termino, t. y. 3 mėnesių, teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Kaip minėta, skunde yra iškeltas klausimas dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinė nuobauda, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas, administracinio poveikio priemonės skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Teismo vertinimu, tai, kad teisė vairuoti transporto priemones S. K. reikalinga darbinėje veikloje, kad turint minėtą specialiąją teisę yra gaunamos šeimos pajamos, savaime nepatvirtina, jog minimalaus įstatyme numatyto termino vairuoti transporto priemones atėmimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad padarytas administracinis nusižengimas, keliantis realų pavojų transporto eismo saugumui, atsižvelgtina į S. K. asmenybę, t. y. kad jis yra garbaus amžiaus, anksčiau yra baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tai, kad buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir būtent minimalaus 3 mėnesių termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas užtikrins ANK 22 straipsnyje įtvirtintos nuobaudų paskirties įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-5358-2019 yra pagrįstas, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o S. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5358-2019 palikti nepakeistą ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė