Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-567-312-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-31
Bylos Nr.
1A-567-312-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite (pirm.), Daiva Pranyte-Zalieckiene, Stasys Punys
Nukentėjusysis
T. G.
Nuteistasis
J. P.
Advokatai
Julija Žukienė
Kategorijos

Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-567/2010

Teiseja Ainora Kornelija Maceviciene Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;

1.1.8.2; 1.1.10.1, 1.2.26.2.1; 2.1.14;

2.1.15.3.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gegužes 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes Virginijos Pakalnytes-Tamošiunaites,teiseju Daivos Pranytes-Zalieckienes, Stasio Punio,sekretoriaujant Jurgitai Neliubšienei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,gynejai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentejusiajai T. G.,jos atstovei advokatei Julijai Žukienei,nuteistajam J. P.,vertejai Boženai Seniut,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisves atemimu vieneriems metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtosios bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams šešiems menesiams, ipareigojant J. P. be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Valstybines ligoniu kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisinat iš J. P. Valstybinei ligoniu kasai 409,90 Lt nukentejusiosios gydymo išlaidu.

Nukentejusiosios T. G. pareikštas civilinis ieškinys del turtines žalos atlyginimo buvo atmestas, jos civilinis ieškinys dalyje del atstovavimo išlaidu patenkintas pilnai ir iš nuteistojo priteista 1500,00 Lt advokato pagalbai apmoketi, o dalyje del neturtines žalos atlyginimo civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir nukentejusiosios naudai priteista 4000,00 Lt.

Kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

J. P. nuteistas už tai, kad viešojoje vietoje ižuliais veiksmais, patyciomis demonstravo nepagarba aplinkiniams ir sutrikde visuomenes rimti ir tvarka, t. y. jis 2008 m. liepos 20 d., apie 03.00 val., viešojoje vietoje - UAB „Vilniaus vartu klubas“ naktiniame klube „Pacha“, esanciame adresu Gyneju g. 14, Vilniuje, patyciomis, ižuliais veiksmais, demonstruodamas nepagarba aplinkiniams, sutrikde visuomenes rimti ir tvarka, t. y. priejes prie nukentejusiosios T. G., pradejo rankomis ciupineti jos sedmenis, o pastarajai paprašius liautis, jis keikesi necenzuriniais žodžiais, tokiu cinišku elgesiu pažemindamas T. G. oruma. Po to sudave kumšciu viena karta pastarajai i dešine veido puse, o nuo smugio T. G. nukritus ant žemes, jis, neleisdamas pastarajai pilnai atsikelti, sudave jai ne mažiau dvieju kartu rankomis i galva ir kuna. T. G. išejus i kiema, jis tesdamas nusikalstama veika, pastaraja ižeide necenzuriniais žodžiais bei sudave abiem rankomis ne mažiau triju smugiu i veida ir galvos sriti bei viena karta kumšciu smoge i veida, o nuo smugio pastarajai nukritus ant žemes, spyre T. G. ne mažiau dvieju kartu i kuna ir kairiji šona, šiais savo veiksmais padarydamas nukentejusiajai nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi odos nubrozdinimu kaktoje, poodinemis kraujosruvomis dešines akies vokuose, dešiniame skruoste, paviršine muštine žaizda su kraujosruva viršutines lupos gleivineje, paviršine žaizda su aplinkine kraujosruva apatines lupos raudonyje, odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva dešineje alkuneje ir odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva juosmens kaireje puseje, tokiu savo elgesiu sukeldamas aplinkiniams dideli išgasti bei juos šokiruodamas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendi ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi, o civilini ieškini palikti nenagrineta arba nuosprendi pakeisti ir paskirti 10 MGL dydžio bauda, sumažinti neturtines žalos dydi iki 1000,00 Lt bei ipareigoti atlyginti nukentejusiajai neturtine žala per šešis menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas privalejo nustatyti ar žmonems buvo sukeltas išgastis, ar kilo sumaištis, ar aplinkiniai pasijuto šiurkšciai pažeminti, ar buvo šokiruoti, taciau šiu aplinkybiu teismas nenustate.

Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ji kaltu pažeidus viešaja tvarka, nuosprendi grinde nukentejusiosios ir jos draugu parodymais, laikydamas juos nuosekliais, taciau šiu asmenu parodymu analize leidžia teigti, jog jie nera nuoseklus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentejusioji dave nenuoseklius parodymus. Begant laikui, ji nurodydavo vis kitas aplinkybes, naujas ivykio detales. Nuteistojo isitikinimu, toks parodymu nenuoseklumas rodo nukentejusiosios sieki priderinti savo parodymus prie specialisto išvadu. Apeliantas teigia, jog nukentejusiosios parodymai nera nuoseklus nei del jo veiksmu pobudžio, nei del ju intensyvumo. Taip pat nukentejusioji teige, jog konflikto metu buvo sugadintas jos batelis, taciau nei sugadinto batelio, nei nauju bateliu isigijima patvirtinanciu irodymu ji negalejo pateikti.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nukentejusiosios parodymu nepatvirtina ir kitu asmenu parodymai. I. T. (I. T.) teige, jog mate kaip T. G. guli ant žemes, o nuteistasis suduoda pastarajai smugi i galva. Tokio fakto nepatvirtino nei pati nukentejusioji nei liudytojai M. K., V. N.. Nuteistasis pažymi, jog liudytojas V. N. neatsimena ar šoko su T. G., taciau gerai atsimine, jog nukentejusiajai buvo suduotas smugis i veida, o liudytojas M. K. teige mates smugi, kurio nei vienas kitas byloje apklaustas liudytojas nera mates.

Nenuoseklus ir A. T. parodymai. Šis liudytojas iš pradžiu teige, jog apsauga išvede tik nuteistaji, o veliau aiškino, jog buvo išvesti ne tik liudytojas bet ir kiti asmenys. Be to, I. T. teisme nurode tokias aplinkybes, kuriu nebuvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu.

Šalies argumentai

J. P. teigia, jog nukentejusioji dave nenuoseklius parodymus ir apie konflikta, vykusi lauke. Nukentejusioji nurode tiek skirtinga suduotu smugiu skaiciu, tiek smugiu lokalizacija. Liudytoju I. T., M. K. teiginiai del smugiu skaiciaus bei ju lokalizacijos taip pat yra prieštaringi.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog A. T. teige, kad mate kaip T. G. mušesi su nukentejusiuoju, taip pat nurode, kad ant nukentejusiosios jokiu sužalojimu nemate.

J. P. isitikinimu, teismas nepagristai apkaltinamaji nuosprendi grinde kelianciais abejoniu nukentejusiosios ir jos draugu parodymais. Šiu asmenu parodymai yra nenuoseklus ir prieštaraujantys vieni kitiems.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo kalte taip pat grinde liudytoju A. Ž., G. C., S. M., E. P. parodymais, taciau visiškai nepagristai nurode, jog šie liudytojai vienareikšmiškai teige, jog samyšis ir sujudimas viešojoje vietoje kilo tuo metu, kai vaikinas šokiu saleje trenke merginai i veida.

Liudytojai A. Ž., G. C., S. M., E. P. nurode, jog nukentejusiosios sumušimo nei klube, nei lauke nemate. Liudytojos A. Ž. ir V. M. nurode, jog nuteistajam sudavus nukentejusiajai per sedmenis, pastaroji sudave smugi nuteistajam, o šis nukentejusiajai. Liudytoju G. C. ir S. M. parodymai leidžia daryti išvada, jog nukentejusioji buvo konflikto tesinio iniciatore. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino šiuos liudytoju teiginius, todel padare nepagristas išvadas.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentejusiajai neturtine žala, nukrypo nuo teismu praktikos analogiškose bylose. Apelianto nuomone, nukentejusiajai padarytas sužalojimas nesukele ypatingu ar nepataisomu pasekmiu, nepaliko liekamuju reiškiniu, todel priteista neturtines žalos pinigine išraiška yra nepagrista.

J. P. atkreipia demesi i tai, kad nukentejusioji logiškai nesugebejo paaiškinti, kas sudaro patirta neturtine žala. Nukentejusioji nepateike jokiu duomenu, kurie leistu teigti, jog jos baimes yra pagristos, jog jai reikejo psichologines pagalbos. Be to, iš liudytojo M. K. parodymu matyti, jog nukentejusioji ir toliau lankosi klubuose.

Apelianto nuomone, nukentejusiosios nesažininguma rodo tai, kad ji bande prisiteisti sugadintu bateliu kaina, taciau tokio reikalavimo niekuo nepagrinde.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad priteisdamas neturtine žala, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nuteistojo turtines padeties.

Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai jam paskyre laisves atemimo bausme, tokio sprendimo teismas nemotyvavo, nors baudžiamasis istatymas to reikalauja.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokurore, nukentejusioji ir jos atstove prašo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise J. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Nuteistojo kaltuma del jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina irodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinejimo metu, aptarti nuosprendyje.

Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamaji nuosprendi grinde nepatikimais nukentejusiosios bei jos pozicija palaikanciu liudytoju parodymais.

Nukentejusioji T. G. 2008 m. liepos 20 d. pareiškime, t. y. neužilgo po konflikto, nurode, jog vienas vyriškis pradejo ja ciupineti, ji pasake, kad jis nelystu, tada jis trenke jai i veida („sumuše mane“), ji nukrito ant žemes, buvo sužeistas veidas. Po to ji išejo i lauka, kur tas pats vyriškis pradejo ja vadinti „blogiausiais žodžiais“, bande vel lysti, pradejo mušti (t. 1, b. l. 23-24).

Nukentejusioji 2008 m. liepos 22 d. pareiškime nurode, jog vyriškis jai ignybo i sedmenis, ji atsigreže ir papraše jo liautis, taciau tas pats vyriškis vel ignybo i sedmenis. Tada nukentejusioji pareikalavo nutraukti tokius veiksmus. Po tokio reikalavimo vyriškis, vartodamas necenzurinius žodžius, iškart sudave jai ne mažiau triju smugiu ranka i galvos sriti, nuo smugiu nukentejusioji nukrito, jai iš lupos bego kraujas. T. G. su drauge išejo i lauka, ten vel pamate ta pati vyra, kuris vartodamas necenzurinius žodžius, be jokios priežasties pradejo ja mušti, sudave ne mažiau triju smugiu i galvos sriti, o jai nukritus, dar sudave kelis smugius koja (t. 1, b. l. 20). Iš esmes analogiškas aplinkybes nukentejusioji nurode ir 2008 m. liepos 31 d. bei 2008 m. spalio 22 d. vykusiu apklausu metu (t. 1, b. l. 32-36).

Pirmosios instancijos teisme nukentejusioji paaiškino, jog J. P. sugriebus nukentejusiajai už sedmenu, ji papraše patraukti rankas. Tuomet pastarasis eme šaukti necenzurinius žodžius, trenke i veida. T. G. nukritus ant žemes, buvo suduotas dar vienas smugis, trenke rankomis, neleido atsikelti. Išejus i lauka, J. P. vel pradejo vartoti necenzurinius žodžius, sudave nukentejusiajai, ji vel nukrito ant žemes, tada nuteistasis vel sudave smugius koja bei ranka. Sudave kelis kartus, galbut - tris (t. 3, b. l. 22-23).

Taigi, nukentejusioji iš esmes viso proceso metu dave analogiškus parodymus. Ji viso proceso metu teige, jog konfliktas prasidejo, kadangi J. P. priekabiavo prie jos, t. y. ignybo i sedmenis. Nukentejusiajai pareiškus pastaba ir paprašius nelysti, nuteistasis pradejo vartoti necenzurinius žodžius bei emesi smurto, necenzuriniai žodžiai bei smurtas buvo naudojami ir išejus i lauka. Teismas pastebi, kad iš tikruju nukentejusioji ne visais atvejais nurode analogiškas ivykio aplinkybes, t. y. suduotu smugiu seka ar ju lokalizacija, taciau parodymuose pasitaikantys netikslumai nera esminiai. Pažymetina, kad net ir atpasakojant tuos pacius ivykius, neimanoma visiškai tikslai ir vienodai, vartojant tuos pacius terminus, nurodyti visu ivykio detaliu. Nauju ivykio aplinkybiu nurodymas nera pagrindas teigti, jog nukentejusioji duoda nenuoseklius parodymus, kadangi papildomos apklausos ir yra atliekamos tam, kad butu patikslinti ar papildyti anksciau duoti parodymai. Šiuo atveju, nukentejusioji gali sažiningai klysti. Kaip jau mineta, esminese dalyse (del konflikto pradžios, smurto vartojimo, konflikto tesinio) nukentejusioji duoda nuoseklius parodymus, jais netiketi nera jokio pagrindo.

Liudytoja I. T. pirmosios instancijos teisme nurode, jog M. K. pirmasis pamate, jog T. G. yra mušama, kadangi tuo metu jis stebejo nukentejusiaja. Liudytoja mate kaip nuteistasis suduoda du smugius nukentejusiajai. Iš T. G. lupos bego kraujas. Liudytojai ir nukentejusiajai nusileidus žemyn ir išejus i lauka, J. P. pradejo vartoti necenzurinius žodžius, sudave T. G. tris smugius i galvos sriti (t. 3, b. l. 25-26). Iš tikruju, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja yra nurodžiusi, kad mate, kaip J. P. suduoda smugius gulinciai nukentejusiajai (t. 1, b. l. 102). Taciau toks teiginys neleidžia abejoti liudytojos parodymu patikimumu, kadangi tiek pati nukentejusioji, tiek liudytojas M. K. yra nurode, kad nuo pirmojo smugio nukentejusioji buvo nukritusi, o velesni smugiai buvo suduoti trukdant jai atsikelti, t. y. jai vis dar bunant ant žemes. Taigi teiginys, kad smugiai buvo suduoti nukentejusiajai gulint, yra tik subjektyviu ivykio aplinkybiu suvokimu pagristas susidariusios situacijos apibudinimas, neturintis jokios itakos vertinant I. T. parodymu patikimuma. Apeliantas teisus teigdamas, jog liudytoja I. T. ikiteisminio tyrimo metu neminejo apie tai, kad mate kelis smugius, taciau kolegijos isitikinimu tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytoja nurode, jog mate dvieju smugiu sudavima, neleidžia daryti išvados, jog ji duoda neteisingus parodymus. Pažymetina, kad tokie parodymai neprieštarauja byloje esantiems irodymams, t. y. nukentejusiosios parodymams, specialisto išvadai Nr. G 5713/08(01), kurioje nurodoma, jog sužalojimai nukentejusiajai buvo padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 77-81).

Liudytojas M. K. pirmosios instancijos teisme nurode, jog mate, kai J. P. pastume T. G., trenke jai i veida, nuo ko ji nukrito. Po to jai bandant atsistoti, dar karta trenke. Liudytojas pašauke savo draugus, su kuriais priejo prie nukentejusiosios. Nuteistasis apsaugos darbuotoju buvo išvestas iš klubo. T. G. lupa buvo kruvina. Veliau liudytojas pro langa mate, kaip J. P. budamas lauke, sudave T. G. ir pastaroji vel nukrito, jai buvo suduotas smugis koja. Be to, liudytojas patikslino savo parodymus ir nurode, jog lauke nukentejusiajai buvo suduoti keli smugiai, taciau kiek tiksliai ju buvo - pasakyti negalejo (t. 3, b. l. 24-25). Abejoti šio liudytojo parodymu patikimumu nera jokio pagrindo, esminese aplinkybese jo parodymai sutampa.

Liudytojas V. N. pirmosios instancijos teisme parode, jog su T. G. ejo i šokiu aikštele, jis ejo priekyje ir atsisukes pamate, jog kilo konfliktas tarp nukentejusiosios ir vyriškio, pastarasis sudave smugi nukentejusiajai (t. 3, b. l. 56). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas iš esmes nurode analogiškas aplinkybes (t. 2, b. l. 1-2). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas nurode, kad neatsimena ar buvo pradejes šokti su nukentejusiaja, o ne ar apskritai su ja šoko. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurode, jog mate, kaip nukentejusiajai buvo suduotas vienas smugis, apie kitus smugius jis nieko paaiškinti negalejo. Be to, pirmosios instancijos teisme V. N. paaiškino, kad ivykio metu buvo neblaivus, todel visko gerai neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni. Pastebetina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurode, jog po smugio nukentejusioji buvo nukritusi, o teisme šios aplinkybes liudytojas nei paneigti, nei patvirtinti negalejo. Kolegija ivertinusi tai, kad liudytojas V. N. nurode, jog ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo tikslesni, remiasi butent jais, tuo labiau, kad juos patvirtina liudytoju M. K., I. T. bei pacios nukentejusiosios parodymai.

Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. T. nurode, jog pirmieji parodymai apie ivyki buvo tiksliausi (t. 3, b. l. 39). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurode, jog M. K. pamacius, kad T. G. yra mušama, jie nuejo i konflikto vieta. Paties konflikto, vykusio klubo viduje, liudytojas nemate. Nurode, jog apsauga vede visus i lauka. Pastebejo, kad nukentejusiajai pradejo tinti paakys, kraujas iš veido dar nebego. Išeinant iš patalpu, pro langa pamate, jog tas pats vyriškis lyg vel puole nukentejusiaja (t. 1, b. l. 113). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino papildomos apklausos metu (t. 2, b. l. 115). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisejo, A. T. jau nurode, kad nukentejusioji budama lauke, sudave ar idreske J. P., o pastarasis jai sudave smugi (t. 1, b. l. 120-124). Šia aplinkybe pirmosios instancijos teisme liudytojas paneige, nurode, jog palankius nuteistajam parodymus dave, kadangi norejo jam pagelbeti (t. 3, b. l. 39). Pažymetina, kad aplinkybe ar nuteistasis ir nukentejusioji bei kiti asmenys iš klubo buvo išvesti kartu, ar iš klubo buvo išvestas tik nuteistasis, esmines reikšmes nagrinejamu atveju neturi. Skirtingas išejimo iš klubo aplinkybiu nurodymas neleidžia teigti, jog liudytojas A. T. netiksliai nurodo esmines ivykio aplinkybes. A. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisejo, iš tikruju parode, jog nemate ant T. G. kuno sužalojimu, taciau tos pacios apklausos metu jis nurode ir tai, kad neatsimena ar nukentejusioji buvo sumušta. Vertinant šiuos liudytojo teiginius su pirmosios instancijos teisme nurodytomis aplinkybemis bei tuo, kad jis nurode, jog pirminiai jo parodymai yra tiksliausi, kolegija konstatuoja, kad liudytojas mate nukentejusiosios patirtus sužalojimus. Dar karta atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad A. T. nurode priežastis, del kuriu jo parodymai buvo nenuoseklus ir kokios jo nurodytos aplinkybes atitinka matytus faktus.

Kaip jau mineta, aplinkybe, jog nukentejusioji bei liudytojai papildomu apklausu ar akistatu metu nurode naujas aplinkybes ar jas tikslino, neleidžia daryti išvados, jog duodami parodymai buvo keiciami. Apeliaciniame skunde nurodomi netikslumai nelaikytini esminiais ir neturi reikšmes nuteistojo veiksmu vertinimui.

Aplinkybe, kad specialisto išvadoje nurodytas smugiu skaicius (sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 80)), kuriais nukentejusiajai buvo padaryti sužalojimai yra mažesnis nei nurodo pati nukentejusioji ar liudytojai, nepaneigia nukentejusiosios bei liudytoju parodymu, kadangi net neturint specialiu žiniu yra aišku, jog ne kiekvienu smugiu yra padaromi sužalojimai.

Taigi, iš nukentejusiosios parodymu matyti, jog konfliktas prasidejo del nederamo nuteistojo elgesio (žnybimo nukentejusiajai i sedmenis). Iš nukentejusiosios, liudytoju M. K., V. N. parodymu darytina išvada, jog nukentejusiajai buvo suduotas smugis ir ji po šio smugio nukrito. Nukentejusiosios, liudytoju M. K., I. T. parodymai leidžia konstatuoti, jog nuteistasis sudave smugius nukentejusiajai bandant atsikelti. Nukentejusiosios, liudytoju M. K., I. T. bei A. T. parodymai irodo tai, kad J. P. smurtavo nukentejusiosios atžvilgiu ir lauke. Nukentejusiosios bei liudytoju parodymu patikimuma patvirtina ju sutapimas esminese aplinkybese bei sutapimas su specialisto išvada Nr. G 5713/08(01). Iš dalies nuteistojo kalte patvirtina ir kitu liudytoju, tiesiogiai nemaciusiu konflikto, parodymai. Tuo paciu šie parodymai iš dalies patvirtina ir gincijamu parodymu patikimuma.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad liudytojai A. Ž., G. C., S. M., E. P. nei konflikto klubo patalpose, nei konflikto tesinio prie klubo nemate. Visgi, pagristas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog šiu liudytoju parodymai leidžia daryti išvada, kad samyšis ir sujudimas viešojoje vietoje kilo tuo metu, kai vaikinas šokiu saleje merginai trenke i veida. Liudytojai G. C., S. M., E. P., kurie tuo metu dirbo apsaugos darbuotojais, pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog reagavo gave informacija apie nuteistojo elgesi, t. y. smugiu sudavima nukentejusiajai. Iš liudytojos A. Ž. parodymu taip pat matyti, jog samyšis prasidejo butent po to, kai nuteistasis sudave nukentejusiajai.

Liudytoja A. Ž. taip pat nurode, jog apeliantui sugriebus nukentejusiajai už sedmenu, pastaroji sudave smugi apeliantui, o šis sudave nukentejusiajai. Visgi, liudytoja paties konflikto nemate, o jos nurodytos aplinkybes del smugio sudavimo nuteistajam nenurode joks kitas asmuo, išskyrus nuteistojo drauge V. M., kurios parodymu teisingumas kelia abejoniu. Cia butina pastebeti, jog liudytoja V. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme negalejo kategoriškai nurodyti, jog J. P. buvo suduotas smugis, t. y. liudytoja negalejo nurodyti, nei kas, nei kam sudave smugi, taip pat nebuvo isitikinusi ar apskritai buvo suduotas smugis (t. 2, b. l. 17).

Atkreiptinas nuteistojo demesys, kad liudytoja A. Ž. pirmosios instancijos teisme nera teigusi, jog iš klubo buvo išvesdinta ir nukentejusioji.

Liudytojas G. C. ikiteisminio tyrimo metu teige, jog tiek nuteistasis, tiek nukentejusioji jam matant elgesi nekulturingai (t. 2, b. l. 25), taciau, kolegijos nuomone, nurodyta aplinkybe nera reikšminga nei nuteistojo, nei nukentejusiosios elgesio vertinimui, kadangi liudytojas negalejo nurodyti kaip šie asmenys elgesi prieš konflikta ar jo metu. Pastebetina, jog liudytoja A. Ž. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog mergina necenzuriniu žodžiu nevartojo (t. 3, b. l. 55).

Pastebetina, jog byloje nera duomenu, kurie leistu teigti, jog T. G. ivykio metu buvo neblaivi. Ivertinus tai, kad jos atžvilgiu buvo nepadoriai elgiamasi, jai buvo padaryti sužalojimai, visiškai tiketina, jog susidariusioje situacijoje ji galejo elgtis ne visiškai iprastai, aktyviau reikšti savo emocijas, atrodyti apsvaiguis ir pan. Net jei ir nukentejusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tai nekeicia nuteistojo veiksmu vertinimo, kadangi byloje nustatyta, jog butent J. P. elgesi agresyviai nukentejusiosios atžvilgiu, o ne atvirkšciai.

Aplinkybe, jog nuteistasis buvo sumuštas, nepaneigia nukentejusiosios bei jos versija patvirtinanciu liudytoju parodymu teisingumo. Priešingai, prie klubo iejimo buvusiu asmenu reakcija leidžia suprasti, jog butent J. P. elgesys aplinkiniu buvo ivertintas kaip visiškai nepriimtinas, del šiu veiksmu pats nuteistasis ir nukentejo, t. y. buvo sumuštas. Duomenu, kurie leistu daryti prielaida, jog apelianta sumuše nukentejusiosios draugai, byloje nera.

Apeliaciniame skunde nera gincijama, jog visas konfliktas vyko viešoje vietoje, taciau keliamos abejones del nusikalstamu veiksmu vertinimo kaip kelianciu išgasti, sumaišti, aplinkiniu šiurkštu pažeminima ar šokiravima. Apeliacini skunda nagrinejanciai kolegijai kaip ir pirmosios instancijos teismui nekyla abejoniu, jog nuteistojo veiksmai sukele aplinkiniams išgasti, sumaišti, del jo veiksmu aplinkiniai pasijuto šokiruoti. Tokia išvada akivaizdžiai patvirtina vien ta aplinkybe, jog aplinkiniai, reaguodami i J. P. neteisetus veiksmus, bande ji sulaikyti, jo paties atžvilgiu panaudojo smurta. Pažymetini liudytojo G. C. teiginiai, iš kuriu matyti, jog liudytojas suprato, kad nukentejusiajai buvo suduotas smugis iš aplinkiniu reakcijos (t. 3, b. l. 55). Aplinkybe, kad aplinkiniai buvo šokiruoti neteisetais apelianto veiksmais patvirtina ir tai, kad dalis byloje apklaustu liudytoju apie ivykio aplinkybes sužinojo paties ivykio nemate, t. y. iš aplinkiniu asmenu kalbu. Ši aplinkybe be jokios abejones rodo, kad nuteistojo veiksmai paveike konflikta maciusius asmenis, o pats veiksmu pobudis negalejo kelti jokiu teigiamu emociju. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad del nuteistojo veiksmu nukentejusioji bei jos draugai turejo palikti pasilinksminimo vieta, t. y. neplanuotai nutraukti pasirinkta laiko praleidimo buda, tuo paciu klubo darbuotojai buvo priversti slopinti iškilusi konflikta, siekti, jog jis dar labiau neigiamai nepaveiktu lankytoju. Necenzuriniu žodžiu (šiais veiksmais pasireiške patycios), smurto nukentejusiosios atžvilgiu vartojimas (šiais veiksmais pasireiške tiek patycios, tiek ižulus elgesys) viešojoje vietoje, matant kitiems asmenims, be jokios abejones, laikytinas ižuliais veiksmais bei patyciomis, demonstruojanciomis nepagarba aplinkiniams bei trikdantis visuomenes rimti bei tvarka.

Neturtine žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai del asmeniui gyvybiškai svarbiu dalyku, tokiu kaip sveikata, yra ypac dideli. Pažymetina ir tai, kad CK nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui.

Nepagristas nuteistojo teiginys, jog butent sužalojimo sunkumas yra lemiamas požymis, pagal kuri nustatytina padarytos neturtines žalos pinigine išraiška. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, privalo atsižvelgti i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str.2 d.).

Nustatant nukentejusiajai padarytos neturtines žalos dydi atsižvelgtina, jog dalis sužalojimu padaryta veido srityje, t. y. matomoje kuno vietoje. Nukentejusiosios atžvilgiu buvo smurtaujama matant kitiems pašaliniams asmenims bei jos draugam. Del šios priežasties nukentejusioji be abejones patyre pažeminima, stresa. Del smurtiniu J. P. veiksmu T. G. patyre ne tik pažeminima bei stresa, bet ir fizini skausma. Be to, sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padaryti iš esmes be jokios priežasties. Del neteisetu apelianto veiksmu nukentejusioji kuri laika buvo nedarbinga (t. 1, b. l. 70-71), turejo dalyvauti baudžiamajame procese, kuris savaime, nepriklausomai nuo asmens procesines padeties, yra susijes su papildomu stresu. Vertinant padarytos neturtines žalos dydi, taip pat atsižvelgtina i tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyciniais nuteistojo veiksmais, suduodant ne viena o visa eile smugiu.

Pažymetina, jog pagal galiojancia teismu praktika turtine civilinio atsakovo padetis nera lemiamas kriterijus, nustatant neturtines žalos dydi. Kolegijos isitikinimu, J. P. turtine padetis nera tokia, del kurios butu galima dar labiau mažinti priteistos neturtines žalos dydi.

Pastebetina, kad ivertines visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ženkliai sumažino nukentejusiosios prašomos priteisti neturtines žalos dydi. Kolegijos nuomone, priteistos neturtines žalos dydis neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Apeliantas teisingai pastebi, kad teismas, ivertindamas neturtine žala pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, kitomis teises normomis, bet ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika. Taciau pažymetina ir tai, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galia turi tik tokie ankstesni teismu sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kuriu faktines aplinkybes yra tapacios arba labai panašios i tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi buti taikoma ta pati teise, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Del Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsniu (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Nagrinejamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentejusiajai 4000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, nuo teismu praktikos nenukrypo, kadangi ivertino visas neturtines žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir prieme šioje konkrecioje baudžiamojoje byloje nustatytus faktus atitinkanti sprendima.

Apelianto teiginiai, jog nukentejusioji bande nesažiningais budais gauti kuo didesne materialine nauda, yra nepagristi ir vertinti kaip jo subjektyvi nuomone. Aplinkybe, kad nukentejusioji negalejo pagristi civilinio ieškinio dalyje del turtines žalos, nera pagrindas teigti, jog ji piktnaudžiavo savo teisemis.

Ivertinus visa kas aptarta, konstatuotina, jog mažinti nukentejusiajai T. G. priteistos neturtines žalos dydi nera jokio pagrindo.

Pagristas nuteistojo J. P. apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodel už padaryta nusikaltima skyre laisves atemimo bausme, nors pagal baudžiamaji istatyma tai padaryti privalejo. Vistik, kolegijos isitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide.

Nors J. P. padaryta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkiu nusikaltimu, taciau pats veikos pobudis, nusikalstamu veiksmu aktyvumas rodo, jog nuteistajam pagristai paskirta griežciausia Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausme. Butent apeliantas buvo kilusio konflikto iniciatorius. Apelianto netinkamas elgesys, nederamai, nepadoriai lieciantis prie nukentejusiosios kuno rodo, jog jis kita žmogu vertina tik kaip priemone savo baziniams (nagrinejamu atveju ir nevaldomiems) poreikiams tenkinti, o tai yra visiškai nepriimtina demokratineje visuomeneje, kurioje žmogus yra didžiausia vertybe, o ne priemone tenkinti nevaldomus pagrindinius kito asmens poreikius. Pastebetina, kad paprašius nutraukti netinkama elgesi, nuteistasis dar karta parode savo ypatingai neigiama požiuri i kitus asmenis, pacia visuomene ir eme vartoti necenzurinius žodžius, smurtauti moters atžvilgiu, tokius veiksmus jis kartojo ir veliau, t. y. lauke. Kaip jau buvo mineta tokie neteiseti veiksmai sukele ir aplinkiniu asmenu nepasitenkinima bei smurtinius veiksmus.

J. P. elgesys leidžia daryti išvada, jog jis nesuvokia visuomeneje egzistuojancios tvarkos, bendro sugyvenimo taisykliu esmes, nera linkes jos laikytis, savo nepasitenkinima visuomeneje vyraujancia elementaraus padoraus elgesio tvarka, yra linkes reikšti neteisetais budais, taip bandydamas itvirtinti savo tariama pranašuma prieš visa visuomene ar atskirus jos narius. Del šiu priežasciu nuteistajam pagristai paskirta laisves atemimo bausme. Kolegijos isitikinimu, ji visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. itvirtintus tikslus ir yra tinkama priemone jiems pasiekti.

Pirmosios instancijos teismas ivertino tai, kad J. P. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkiu nusikaltimu, administracine tvarka jis buvo baustas tik už KET pažeidimus, ankstesnis jo teistumas yra išnykes, todel apeliantui paskirtosios laisves atemimo bausmes vykdymas pagristai buvo atidetas. Kolegija konstatuoja, kad paskirtosios laisves atemimo dydis nera laikytinas per griežtu, taip pat nuteistajam tinkamai parinktas bausmes vykdymo atidejimo terminas bei paskirtas ipareigojimas.

Esant tokioms aplinkybems, keisti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo J. P. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininke Virginija Pakalnyte-TamošiunaiteTeisejai Daiva Pranyte-ZalieckieneStasys Punys