Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei S. M.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. B., D. M., V. B., institucijai, duodančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

0 pareiškimas tenkinamas.

1 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos ir medicininių dokumentų matyti, kad V. B. nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, ligos eiga progresuojanti. 2014 m. sausio 29 d. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2014 m. birželio 18 d,. konsultuota KMUK, jai nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, diagnozuota (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga. 2016 m. rugpjūčio 3 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga, nustatyta, jog V. B. neorientuota, kontaktui sunkiai prieinama, pasimetusi, reikalinga priežiūros. 2017 m. gruodžio 13 d. nustatyta, jog nepažįsta artimųjų, vyro, psichinis stovis blogas, prarasta atmintas. 2019 m. balandžio 2 d. stebimas ryškus (duomenys neskelbtini) funkcijų sutrikimas, yra slaugoma (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10 – 11). Byloje pateikta VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos 2019 m. balandžio 25 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „D. V. B. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse“, iš kurios matyti, kad V. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose, dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. Asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose, kaip savitvardos įgūdžių, sveikatos priežiūros, šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių ir politinių teisių įgyvendinimo srityse. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad asmuo savarankiškai nesupranta informacijos ir negeba priimtų sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba nuosekliai ir aiškiai paaiškinti sprendimo esmės ir priežasties, negeba savarankiškai ir savanoriškai atlikti nuoseklių veiksmų (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 12 – 16).

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso toliau – CPK) 466 straipsnio 1 dalis, 467 straipsnio 4 dalis, 471 straipsnio 1 dalis, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pagal CK 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

10. Psichikos sutrikimas / psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

11. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniu tam tikroje srityje iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis).

12. CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. V. B. psichinei būsenai ištirti ir nustatyti, 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 65 – 67). Pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. rugsėjo 16 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, V. B. konstatuota įgyta (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga. R. V. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); V. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių teisių įgyvendinimo srityje (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 81 – 85).

13. Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Minėtai teismo ekspertų išvadai pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertai, vadovaudamasis CPK 214 straipsniu, būtų atsisakę pateikti išvadą arba prašę pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Ekspertų išvada yra motyvuota, paremta byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu V. B. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta ekspertų išvada, kurioje išsamiai ir visapusiškai ištirta V. B. psichikos būklė bei ekspertų, atlikusių tyrimus, kvalifikacija. Atsižvelgiant į šias teisiškai svarbias aplinkybes, abejoti ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumu teismas neturi pagrindo.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma lemiama įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo. Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Pažymėtina tai, kad reikšmingą vaidmenį neveiksnumo instituto modernizavimo procese atlieka Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio jurisprudencija remiasi ir Lietuvos A. T., formuodamas savo praktiką. Visišką asmens veiksnumo apribojimą EŽTT laiko itin griežta priemone Konvencijos 8 straipsnio, užtikrinančio asmeniui sritį, kurioje jis gali laisvai plėtoti ir įgyvendinti savo asmenybę, prasme, todėl pabrėžia, kad psichinio sutrikimo, netgi rimto, buvimas negali būti vienintelė priežastis, pateisinanti visišką veiksnumo apribojimą. EŽTT pažymi „kokybinius“ tokio sutrikimo reikalavimus. Remiantis EŽTT praktika, siekiant pateisinti visišką asmens veiksnumo apribojimą, psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų išimtinės priemonės taikymą (dėl nurodytų principų žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Savo ruožtu „kokybiniai“ reikalavimai, susiję su asmens psichiniu sutrikimu, suponuoja tam tikrus reikalavimus nacionalinei teisei, kurioje turėtų būti įtvirtintos „tarpinės“ situacijos tarp veiksnumo ir neveiksnumo. EŽTT yra kritikavęs valstybių teisines sistemas, neįtvirtinančias tokios galimybės (žr. cituotą Shtukaturov v. Russia).

15. Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Minėtai teismo ekspertų išvadai pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertai, vadovaudamasis CPK 214 straipsniu, būtų atsisakę pateikti išvadą arba prašę pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Ekspertų išvada yra motyvuota, paremta byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu V. B. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta ekspertų išvada, kurioje išsamiai ir visapusiškai ištirta V. B. psichikos būklė bei ekspertų, atlikusių tyrimus, kvalifikacija. Atsižvelgiant į šias teisiškai svarbias aplinkybes, abejoti ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumu teismas neturi pagrindo.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma lemiama įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo. Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Pažymėtina tai, kad reikšmingą vaidmenį neveiksnumo instituto modernizavimo procese atlieka Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio jurisprudencija remiasi ir Lietuvos A. T., formuodamas savo praktiką. Visišką asmens veiksnumo apribojimą EŽTT laiko itin griežta priemone Konvencijos 8 straipsnio, užtikrinančio asmeniui sritį, kurioje jis gali laisvai plėtoti ir įgyvendinti savo asmenybę, prasme, todėl pabrėžia, kad psichinio sutrikimo, netgi rimto, buvimas negali būti vienintelė priežastis, pateisinanti visišką veiksnumo apribojimą. EŽTT pažymi „kokybinius“ tokio sutrikimo reikalavimus. Remiantis EŽTT praktika, siekiant pateisinti visišką asmens veiksnumo apribojimą, psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų išimtinės priemonės taikymą (dėl nurodytų principų žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Savo ruožtu „kokybiniai“ reikalavimai, susiję su asmens psichiniu sutrikimu, suponuoja tam tikrus reikalavimus nacionalinei teisei, kurioje turėtų būti įtvirtintos „tarpinės“ situacijos tarp veiksnumo ir neveiksnumo. EŽTT yra kritikavęs valstybių teisines sistemas, neįtvirtinančias tokios galimybės (žr. cituotą Shtukaturov v. Russia).

17. Teismas , įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens V. B. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens V. B. psichikos būklei, ji pripažįstama neveiksnia tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai ir kuriose jis nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti.

18. Teismas , priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens V. B. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jos amžių, jos elgseną šiuo metu, taip pat į keliamą grėsmę sau, kadangi ji būdama nekritiška savo elgesiui, gali save susižaloti, kelti grėsmę kitiems asmenims. Iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio akivaizdu, kad V. B. visose srityse reikalinga pagalba, ji savarankiškai nesugeba savimi pasirūpinti, būtina nuolatinė priežiūra. Taigi, teismas sutinka su eksperto išvada, kad ekspertizės akte nurodytose srityse V. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

19. Pripažinus asmenį neveiksniu veiksniu tam tikrose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, inicijuojama byla dėl globos šioje srityje nustatymo ir globėjo šioje srityje bei turto administratoriaus paskyrimo (CPK 505, 506 straipsniai).

20. Valstybė šioje byloje patyrė 18,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas L. R. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 2.1(NPT-2)-19T-253-1742 yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, o pašto išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šios išlaidos iš jo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 468 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimas tenkinamas.

Pripažinti suinteresuotą asmenį V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia:

turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra), sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių teisių įgyvendinimo srityje.

Inicijuoti bylos dėl globos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo iškėlimą.

Išsiųsti teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.