Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. U. laikotarpyje nuo 2012-05-20 21.30 val. iki 2012-05-21 1 val. 30 min. bute, esančiame Karaliaučiaus g. 13-15, Vilniuje grasindamas peiliu ir kirviu bei panaudodamas psichologinį smurtą, pagrobė svetimą, A. Š. priklausantį turtą: jis demonstruodamas kirvį bei peilį pareikalavo atiduoti jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5360 Galaxy“, 489 Lt vertės bei 12 litų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. U. kaltę pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad dėl telefono pagrobimo prisipažįsta. Jis buvo namuose adresu Karaliaučiaus g. 13-15. Ji (nukentėjusioji A. Š.) atvažiavo pasiimti 45 Lt, jis jai buvo skolingas. Ji atvažiavo pati, jis jos nekvietė. Jis ką tik iš Vokietijos buvo grįžęs. Tuo metu jis gėrė alų. Ji užėjo pasiimti 45 Lt iš anksčiau už suteiktas paslaugas. Anksčiau, kai jis su mašina važinėjo, ji stotyje dirbo, teikė intymias paslaugas. Jis ją į vidų įsileido. Ji pasakė, kad nueis į vonios kambarį. Ji buvo ilgai, todėl nuėjo pasižiūrėti. Jis užėjo, o ji ten badosi, narkotikus vartoja. Paskui ji išėjo su savo taše ir ją pasidėjo šalia. Jie sėdėjo, o ten yra dvi sujungtos lovos, ji pradėjo linguoti, o tada jis telefoną iš rankinuko ir išsitraukė. Kortelę jai atgal įdėjo, neišmetė. Jų name apiplėšė 17 rūsių, tai jis visus įrankius sunešė į namus ir sudėjo. Tai gal ji peilius, kirvį matė, nes ten pas jį daug buvo tų įrankių. Nei jis gąsdino, nei ką. Jis telefoną pasiėmė, užsikišo į kišenę ir jie abu išėjo. Jis ją dar laiptais iš ketvirto aukšto nuvedė. Ji pasakė, kad ji eina pas mamą. Jis pasakė, kad eina iki degalinės. Jie taip išsiskyrė. Nieko taip ir nebuvo. Ji buvo nuo narkotikų apsvaigusi. Paklausė, kur ji duriasi, pasakė, kad į kirkšnį. Kitą dieną jis vakare grįžo apie 9-10 val., ji atvažiavo mašina su vienu draugu. Ji sakė „atiduok telefoną ir viskas baigsis gerai“. Paskui rado tą lapelį, jis byloje yra. Jokio žiedo nerado. Tai jos išmislas viskas yra. Kaltinamasis atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad nukentėjusioji buvo kambaryje. Bute yra vienas kambarys, virtuvė. Peilis buvo vienas ant lentelės, nes ten ridikus pjaustė kambaryje. O kitas peilis buvo kambary. Kirvis buvo padėtas virtuvėje ant žemės. Visi įrankiai buvo sudėti ant žemės. Jis namuose buvo apie 8 val. Nukentėjusioji buvo bute apie dvi valandas. Raktai visada buvo duryse, niekas nieko nebuvo užrakinę. Būnant bute jos telefonas skambėjo. Ji atsiliepė. Nežino kas skambino, lyg sakė, kad mama. Ji bendravo. Tuo metu buvo kambary, ji vaikščiojo kambaryje. Ji trumpai pakalbėjo ir viskas. Telefoną jis pats iš tašės paėmė. Kai „eina dvi lovos“, jis prisėdo viename kampe, ji kitame, o per vidurį buvo tašė. Jis iš tos tašės ir ištraukė telefoną. Tai buvo po narkotikų, po skambučių. Jos akys jau buvo užsivertusios, o rankinukas buvo viduryje. Jis galvojo, kad ji nieko nematė. Kitą dieną ji tą lapelį įkišo į duris. Turi originalą. Lapelis „grąžink telefoną ir su policija problemų nebus“. Jos raštas ir dar net numeris telefono yra įrašytas. Į jos tašę net nebuvo gerai įlindęs. Kai mama jos paskambino, telefonas ant viršaus buvo, jį paėmė, o kortelę įmetė atgal. Ji buvo pas jį atvažiavusi į namus, du kartus: prieš pusantrų ir gal kažkur prieš metus. Į laiptinę gali patekti su kodu. Kodą surenki ir viskas, gal kaimynas ją įleido. Jis nežino, kaip ji ten pas jį užėjo. Taigi vaikšto žmonės, tai kodas nereikalingas. Vieni išeina, kiti įeina. Nukentėjusioji niekada nebuvo iki tol jo namuose, tik jo automobilyje. Jis buvo davęs jai buto adresą. Jis buvo likęs skoloj, sakė: „Kada užvažiuosi, užeisi pas mane ir aš atiduosiu skolą.“ Ji buvo sakiusi, kad Pilaitėje gyvena. Skola buvo už paslaugas, kurias ji teikė. Jis buvo grįžęs iš Vokietijos, pinigų turėjo užsidirbęs. Jis specialiai jai nedavė pinigų. Ji dozę suvartojo ir galvojo, gal ji ir neprisimins, todėl jos telefoną paėmė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Š. paaiškino, kad susipažino jie (ji su kaltinamuoju), kai ji važiavo 54 autobusu iš stoties. Jis prisikabino, ji dar pasakė, kad nelįstų prie jos. Jis pradėjo kalbėti apie šeimą, vaiką, žmoną. Pasakojo, lindo ir išėjo iš kalbos, kad jis išvažiuoja į Vokietiją ir kad naujos statybos namuose gali butą išnuomoti. O ji kaip tik tuo metu ieškojo buto nuomotis. O jis jai sakė, kad išnuomos labai pigiai. Išlipo stotelėje, pasiūlė užeiti pasižiūrėti to buto. Jie dar nuėjo iki jos namų. Jis palaukė trečiame aukšte, nes ji gyvena ketvirtame aukšte. Ji užėjo namo, pasakė „mama einu pasižiūrėti buto“ ir išėjo. Tai buvo vakare 8-9 val. Paskui nuėjo iki jo buto. Pasižiūrėjo jo butą, virtuvėje sienos buvo labai išpaišytos, netvarkingas butas. Kai norėjo išeiti, durys buvo užrakintos. Paprašė atrakinti duris, bet jis neatrakino. Pasakė, kad pati pasiims raktus, tai jis tada pasiėmė peilį. Peilį prikišo prie jos. Jis laikė gal 4, gal 3 valandas. Jos mama skambinėjo, o jis laikė peilį ir sakė, kad nieko ten nesakytų. Ir dar su kirvuku tuo rodė jai prie rankų, kad nukapos. Paskui paėmęs telefoną dar vaikščiojo ir kažkam „tipo“ paskambinęs kalbėjo, kad tuoj atvažiuos berniukai, išprievartaus ir taip toliau. Ir kad ji čia ne pirma, kad ten nuotraukos guli, mergų, kurias jau jie yra užpjovę. Ir taip 4 valandas. Telefonas ir žiedas buvo tašėje. Nežino kodėl jis iš jos paėmė 12 ar 14 litų, nežino kodėl tokią sumą. Nes pas ją ten dar litų buvo. Pasakė duoti būtent tokią sumą. Kai buvo telefonas, galvojo tualete paskambins mamai. Pasakė, kad „tipo“ eina į tualetą, bet jis neleido durų užsidaryti. Negalėjo nei paskambinti. Jis visą laiką grasino, morališkai žlugdė. Kai jis telefoną jau atėmė, kortelę jai atidavė. Jis atėmė telefoną prie jos akių. Jis visą laiką su peiliu vaikščiojo ir vis prikišdavo prie jos. Buvo kirvukas, su juo vaikščiojo ir grasino. Kai iš namų išvedinėjo, tai uždėjo tokią juodą kepurę, kad nematytų. Kai policija atvažiavo buvo sumaišiusi puses. Uždėjo ant galvos juodą kepurę ir nuvedė į apačią, už namo ir paliko. Tada ji išbėgo į kelią, susistabdė pirmą mašiną ir išsikvietė policiją. Tiksliau vaikinas iš mašinos iškvietė policiją. Atvažiavo policija, ji su policija nuėjo, bet niekas neatidarė durų. Jis stovėjo su peiliu, sakė duok telefoną, tai nejaugi neduosi. Kortelę jis gražino. Ikiteisminio tyrimo metu galvojo, kad gal žiedo pas ją nebuvo. Ji dažniausiai sidabrą nešioja, o ten buvo sužadėtuvių žiedas, bet ji su tuo vaikinu jau buvo išsiskyrę. Jis pas ją voliojosi rankinuke. Žiedas rankinuke buvo, nes kitur ji jo niekur nerado. Yra tikra, kad rankinuke buvo tas žiedas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikra, nes galvojo, kad gal jį kažkur pasidėjo. Dabar yra tikra, o tai kur jis galėjo dingti, jeigu iki šiol jis neatsirado. Žiedas su akute ir rombeliais, tai buvo sužadėtuvių žiedas. Jį jai padovanojo I. Z.. Ji vartojo narkotikus prieš tai. Ji buvo reabilitacijoje daugiau nei metus. Tai buvo po reabilitacijos, nes ji po reabilitacijos nevartojo. Po įvykio šio pradėjo vartoti, buvo pora kartų. Leidosi narkotikus visur, į rankas, kojas. Tame bute nesileido narkotikų, nedirbo stotyje, neteikė intymių paslaugų. Žino, kad yra taip parašyta. Bet buvo toks dalykas, kad kai ji buvo visiškai „apsivartojusi“ ir ją paėmė policija, liepė pasirašyti. Ji sakė, kad nepasirašys, kad dėl narkotikų gali pasirašyti, o dėl šito ne. Bet ji buvo labai „apsivartojusi“. Visos pasirašė, jas išleido. ją laikė, paskui davė lapą pasirašyti. Nieko nematė, pasirašė ir paskui po mėnesio ar dviejų atėjo laiškas su bauda už prostituciją. Tai buvo tas vienas kartas. Mama sumokėjo baudą, ji neapskundė, jai atrodo, kad tada buvo nepilnametė. Jis apie tai žino, kadangi jie šnekėjo. Jis apie šeimą savo pasakojo, o ji jam pasakojo apie narkotikus ir reabilitaciją. Apie prostituciją jokios kalbos net nebuvo. Teismas parodė nukentėjusiajai byloje esantį dokumentą – lapelio kopiją (b.l. 98.) Nukentėjusioji paaiškino, kad ji lapelį rašė. Jį uždėjo prie durų, bet jai atrodo, kad net ne ant tų durų uždėjo. Jai atrodo laiptinės durys buvo atidarytos, ar kažkas ėjo. Ji buvo priėjusi ne vieną kartą prie tų durų. Net tą vakarą draugo paprašė, kad su ja nueitų iki jo namų. Ji neatsimena kokią ekspertizę nuėmė. Nieko jie abu bute nedarė, jis visą laiką jai grasino kaip papjaus. Į butą nuėjo tikslu pasižiūrėti butą, nes jis „tipo“ po poros dienų turėjo išnuomoti butą ir labai pigiai. Ji nežino kodėl neišleido iš buto, manė, kad jis iš viso ją papjaus ir ji jau galvojo, kad dukros, mamos nepamatys. Jis sakė, kad išsitrauks tuoj tą „klijonkę“, kad kraujai nesitaškytų ir papjaus, netgi rodė per kurias vietas. Lapelį uždėjo atrodo kitą dieną. Jai reikėjo telefono, nes ten visi numeriai buvo. Jai dzin tas 12 litų. Ji neprisimena, kodėl lapelyje parašė apie ekspertizę. Matyt turėjo omenyje tai, kad viską surašė policija. Nukentėjusioji atsakydama į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad peilį jis atsinešė iš virtuvės, o kirvukas buvo lentynoje - pasideda, paima ir vėl pasideda ir vėl paima. Tą patį vakarą tai buvo. Tai kirvuką, tai peilį paimdavo. Jai atrodo, jis turėjo alaus „baklaškę“. Jis peilį laikė, alų gėrė ir jai grasino. Tai truko tikrai ilgai, jai mama skambino ne vieną kartą. Ji mamai sakė, kad tuoj grįš, viskas gerai, nesijaudink. Parėjęs namo, kaltinamasis nusirengė iki pusės viršaus, pas jį buvo tatuiruotė ir šlykšti krūtinė balta. Nepamena, kurioje vietoje buvo tatuiruotė. Jos manymu, jis paėmė telefoną dėl to, kad ji policijai nepaskambintų. Jis buvo išgėręs, gal jam ten trūko ant alkoholio. Jis laikė peilį prieš ją ir liepė atiduoti telefoną. Liepė prieš tai atiduoti 12 ar 14 Lt. Pinigai buvo rankinuke, o telefonas rankoje. Neatsimena iš kur paėmė kepurę, bet uždėjo ant galvos. Ji buvo visiškai juoda, nes ji nieko nematė. Už rankos vedė per aukštus, išvedė iš laiptinės ir dar per visą gatvę už namo užvedė. Ji neatsimena kada jis apsirengė, ji atsimena tatuiruotę. Ji neatsimena kuo buvo apsirengusi. Nepamena fakto, kad būtų nusirengus ar rengėsi. Nebuvo kalbos apie lytinius santykius bute. Kad dingo žiedas pastebėjo gal kai namie jau buvo ar kitą dieną.

Kito teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji (apklausus tyrėją G. V.) paaiškino, kad buvo tas išprievartavimas, koks dabar ten skirtumas. Ji nenori, kad vyras sužinotų. Taip, jis ją išprievartavo. Ji per kaltinamąjį pusę metų su vyru negyveno. Tą naktį atvykus policijos pareigūnams sakė dėl plėšimo ir dėl išprievartavimo. Būtų reikėję važiuoti daryt kažkokius tyrimus, rūbus tirti. Pareigūnams sakė, kad ją išprievartavo. Grasinimas peiliu buvo panaudotas iš karto. Tyrėja viską papasakojo teisingai. Ji tyrėjai papasakojo tik tas įvykio aplinkybes, kurias norėjo, bet papasakojo ne visas. Tik tas, kurios liečia plėšimą. Kitų aplinkybių ji nepasakojo. Praėjusiame posėdyje nurodė, kad tyrėja parašė melagingą tarnybinį pranešimą, nes šalia buvo vyras. Jis virš valandos ar dviejų valandų laikė, iš pradžių nesakė nieko dėl išprievartavimo, paskui jam tik „susisuko“. Visų pirma jis neišleido jos, vaikščiojo su tuo peiliu, grasino. Išprievartavo kambaryje ant lovos.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad buvo gegužės mėnuo, tiksliai dienos neatsimena, žino, kad tuo metu bakalaurinį darbą atidavinėjo. Jis važiavo iš Kauno į butą Vilniuje, buvo apie 2 val. nakties. Pamatė nukentėjusiąją bėgančią ant kelio į jo automobilį. Kadangi jau buvo 2 val. nakties, tai daugiau automobilių Pilaitės raj. nebuvo. Jis sustojo, paklausė kas nutiko. Ji pasakė, kad ją apiplėšė, kad kažkas pavogė telefoną. Tada ji išlipo. Suprato, kadangi ji neturi telefono, tai reikia iškviesti policiją. Paklausė, kaip jis atrodė, kaip apsirengęs, ji sakė džinsais ir šviesiais marškiniais. Paklausė, kur jis nubėgo, tada ji parodė, jis atsisuko. Kiti namai buvo už kelių šimtų metrų, bet aplinkui nieko nesimatė. Jis tiesiog iškvietė policiją. Ji maždaug ranka pamojo atgal, suvokė, kad galbūt ją apiplėšė kažkur autobusų stotelėje. Ji tik pamojo ranka ir nieko nesakė. Jis suprato, kad gatvėje. Dar pagalvojo, kad nieko keisto, jei ji laukė ar ėjo gatve, tai lengva naktį prisikabinti prie vienos merginos. Mergina buvo liekna, brunetė, tamsaus gymio. Vasariškai apsirengusi, džinsai, palaidinė, striukytė. Sakytų, kad mergina buvo apsvaigusi, jam taip pasirodė. Nesijautė alkoholio kvapo. Nuo to kaip ji bėga, matėsi, bet galbūt ji buvo išsigandusi, jautėsi laisvumas. Jam pasirodė, kad ji apsvaigusi iš to, kaip ji bėgo link automobilio, taip laisvai, nekoordinuotai. Tiesiog ji pasakė, kad toks ir toks paėmė iš jos telefoną. Plaukai buvo susivėlę, nesušukuoti. Tuo momentu ji pasirodė nelabai tvarkinga. Tai nebuvo įelektrinti plaukai.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. R. paaiškino, kad M. U. pažįsta, jis jo draugas. Nukentėjusiosios nepažįsta. Supranta, kad į teismą yra pakviestas dėl telefono. Anksčiau jis (M. U.) buvo praradęs jo telefoną. Po to atvežė kitą telefoną po 2-3 dienų. Jis davė jam telefoną su liečiamu ekranu, atrodo juodos spalvos. Jis nesakė, iš kur gavo telefoną. Jis telefonu nesinaudojo. Jį paskolino savo sūnui. Telefonas buvo gal juodos, pilkos spalvos. Galėjo būti baltos spalvos. Pareigūnai telefoną paėmė iš jo sūnaus. Sūnus sakė, kad paėmė tą telefoną, kurį jam davė. Gal sūnus pasikeitė korpusą, bet lyg tai tas telefonas. 2012 m. gegužės 20 d. jis buvo užėjęs pas jį Pietario g. Nuo kaltinamojo buto Karaliaučiaus g. 13 iki jo namų labai didelis atsumas, kur Pilaitė, o kur Savanoriai. Vakarop jis buvo pas jį užėjęs į svečius po pietų kažkur, po 16 val.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja M. Š. paaiškino, kad buvo vasara, ji (dukra A. Š.) grįžo iš miesto. Ji prižiūrėjo anūkėlę, dukra sako: „Aš einu, va susipažinau su vyru, jis išvažiuoja lyg tai į Vokietiją“. Paskui jau vakaras, laukia, skambina ji jai, jau nebeatsimena ar atsiliepė ar ne, kiek ten kartų. Paskui lygtai atsiliepė, pasakė „Viskas gerai, aš tuoj grįšiu.“ Paskui jau telefonu nešneka, nešneka nieko, nutilo visiškai, jau nebekalba visiškai, nebeatsiliepia. Paskui ji grįžo visa apsiašarojusi, visa strese ir sako, kad ją apiplėšė, smurtavo prieš ją. Naktis tada, o jai iš ryto keltis į darbą ir ji jokių veiksmų nesiėmė. Pasakė, kad eitų miegoti ir viskas, ką daugiau darysi. Na paskui ryte į darbą, ji pasiliko su anūkėle ir kreipėsi į policiją. Sakė, kad telefoną paėmė, kad ten žiedas, pinigai. Ir, kad buvo smurtas naudojamas. Uždarė, laikė, kad ten su peiliu kažką. Liudytoja, atsakydama į klausimą dėl dingusio dukros žiedo, paaiškino, kad dabar tai tikrai negali apibūdinti žiedo. Tą vakarą (A. Š.) aplinkybes pasakojo labai aptakiai, nes ji ten net nesigilino, todėl kad jai svarbiausia buvo anūkė. Ji paaiškino, kad dukra turėjo žalingų įpročių, bet ji gydėsi, išsigydė. Reabilitacijoje gulėjo metus ir daugiau. Dabar jokių problemų šeimoje. Bent jau jai nežinoma.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas I. Z. paaiškino, kad A. Š. tai buvusi draugė. Draugavo apie 2,5-3 metus, neatsimena. Daug visokių dovanų pridovanojo, įsimintinesnė dovana – auksinis žiedas „Strazai“ ant žiedo kaip, ženklas „Versace“ toks, be akučių. Padovanojo gal prieš 6 metus. Žiedą padovanojo sužadėtuvių proga. Neatsimins kiek žiedas kainavo, nes pirktas 2006 m., apie tūkstantį litų.

Teisiamajame posėdyje apklausta pareigūnė liudytoja G. V. paaiškino, kad ji priiminėjo pareiškimą ir apklausinėjo liudytoją. Šiek tiek prisimena dėl kokių aplinkybių kreipėsi. Ji (A. Š.) kreipėsi dėl plėšimo. Nurodė trumpai tokias aplinkybes, kad važiavo autobusu, ją pradėjo kalbinti įkyriai kažkoks keleivis. Tada jie išsikalbėjo, ji paminėjo, kad ieško buto. Tada jis pasakė, kad turi butą ir pats lyg tai ruošiasi išvažiuoti. Tada jie susitarė nueiti apžiūrėti to buto. Adreso nežino, bet lyg tai Karaliaučiaus g. Tada kai jie atėjo į šį butą, jis atrodo užrakino duris, pradėjo grasinti peiliu, kirviu ir iš jos pagrobė telefoną. Tada ji lyg tai žiedo pasigedo iš rankinuko. Teisėjai pagarsinus G. V. tarnybinį pranešimą, esantį bylos lape 14, ji paaiškino, kad paskambino smurtinių skyriaus vyriausioji J. J., kuri pasakė, kad pas juos atvyko pareiškėja, tačiau ji nenori rašyti pareiškimo dėl išžaginimo ar išprievartavimo, bet kreipėsi dėl plėšimo. Ji su ja tada pabendravo ir ji sakė, kad tikrai vertė ją santykiauti, bet taip nieko ir nepaaiškino. O dėl plėšimo davė parodymus. Kreipėsi dėl plėšimo. Ji nežino kaip, kokiom aplinkybėm pareiškėja atsidūrė Smurtinių nusikaltimų skyriuje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2012-05-21 protokolo pareiškimo matyti, kad A. Š. pareiškė, kad laikotarpyje nuo 2012-05-20 21.30 val. iki 2012-05-21 3 val. nepažįstamas vyras vardu “M” savo bute, adresu Karaliaučiaus g. 13-15, Vilniuje grasindamas peiliu ir kirviu pagrobė 12 litų, mobiliojo ryšio telefoną Samsung 500 Lt vertės ir galimai auksinį žiedą 600 litų vertės Padaryta 1112 Lt turtinė žala (b. l. 1).

Iš Vilniaus AVPK registruojamų policijoje įvykių ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2012-05-21 01 val 36 min. gauta informacija, jog prieš 2 min. prie “Maximos” vaikinas apie 170 cm, lieknas, mėlyni džinsai, šviesūs su juostelėm marškiniai) apiplėšė merginą, atėmė MRT, pavogė 12 Lt, grasino su peiliu (b. l. 9).

Iš registruojamų policijoje įvykių ataskaitų žiūryklės matyti 2012-05-21 23 val. 16 min. skambinta iš tel. (duomenys neskelbtini) (toks telefono numeris yra nukentėjusiosios A. Š.). Nurodyta, jog pranešėja teigia, kad vakar ją apiplėšė asmuo, kurį ji ką tik pamatė eidama namo. Vyras apsirengęs baltais marškiniais ir džinsais, neblaivus, nuėjo į 13 namo kiemą. Vakar rašė pareiškimą (atimti telefonas Samsung Galaxy ir žiedas), b. l. 13.

Iš 2012-05-21 tyrėjos G. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad ją informavo Vilniaus aps. VPK NTV Smurtinių nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja J. J., kad į komisariatą kreipėsi A. Š., dėl galimo išprievartavimo, dėl kurio atsisakė rašyti pareiškimą. A. Š. 2012-05-20 apie 21.30 54 – o maršruto autobuse susipažino su vyru, kuris prisistatė Mariaus vardu. Ji su juo nuėjo apžiūrėti pastarojo buto, adresu Karaliaučiaus g. 13-15, kur pastarasis jai grasindamas peiliu ir kirviu bei kitaip atimdamas galimybę priešintis reikalavo su ja lytiškai santykiauti. A. Š. atsisakė duoti paaiškinimus ir rašyti pareiškimą dėl galimo išžaginimo ar seksualinio prievartavimo, motyvuodama tuo, kad bijo viešumos. Ji pareiškė, kad nurodys tik plėšimo aplinkybes (b. l. 14).

Iš 2012-06-21 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. R. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną “Samsung Galaxy, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41). Iš byloje esančio pakvitavimo matyti, kad A. Š. atsiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną Samsung S5360, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Pretenzijų neturi (b. l. 45).

Iš pareiškimo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje matyti, kad A. Š. pareiškė 612 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 47).

Iš 2013-01-11 tarnybinio pranešimo matyti, kad išnagrinėjus celių buvimo vietas, nustatyta, kad M. U. ir nukentėjusioji A. Š., nusikaltimo padarymo metu buvo Pilaitės mikrorajone, jų judėjimo kryptis 2012-05-20 vakare, pagal prisijungimus prie mobiliojo ryšio bokštų, panaši (b. l. 58).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Nors M. U. neigia jog įvykdė nusikalstamą veiką – apiplėšė nukentėjusiąją A. Š. panaudodamas kirvį ir peilį, psichologinį smurtą, tačiau teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. U. įvykdė kvalifikuotą plėšimą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiosios, liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nukentėjusioji iš pat pradžių nurodė, kad prieš ją buvo padaryta ir kita sunkesnė nusikalstama veika (galimai išžaginimas ar seksualinis prievartavimas) Iš 2012-05-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusioji A. Š. kreipėsi į policiją dėl to, kad kaltinamasis M. U. 2012-05-20 adresu Karaliaučiaus g. 13-15, Vilniuje jai grasindamas peiliu ir kirviu bei kitaip atimdamas galimybę priešintis reikalavo su juo lytiškai santykiauti. Ji atsisakė duoti parodymus dėl galimo išžaginimo ar seksualinio prievartavimo, motyvuodama tuo, kad bijo viešumos (b. l. 14). Iš nukentėjusiosios rašyto lapelio kopijos, esančios bylos lape Nr. 98, kurį kaip ji parodė „lapelį uždėjau atrodo kitą dieną“ matyti, kad nukentėjusioji reikalauja (nori), kad kaltinamasis atiduotų telefoną. Ji nurodo „jeigu nenori, kad parašyčiau pareiškimą ir ilgam sėstum, atiduok telefoną <...> Lauksiu iki 12 val. bet tada ilgam sėsi, nes ekspertizę nuėmė nuo manęs“. Tai, kad nukentėjusioji nedavė parodymų dalyje apie galimai kitą nusikalstamą veiką, kuria ir nekaltinamas M. U. nereiškia, kad nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs ar neišsamūs. Jos parodymus iš dalies patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Nukentėjusioji A. Š. iš karto po įvykio ir viso teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius, nekintančius ir aiškius parodymus apie tai, kad kaltinamasis M. U. grasindamas peiliu ir kirviu ją apiplėšė, paėmė telefoną bei 12 litų. Ji išėjusi iš kaltinamojo M. U. priklausančio buto ir sustabdžiusi A. M. vairuojamą automobilį pastarajam nurodė, jog iš jos nepažįstamas asmuo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, 12 litų, grasino peiliu. Paaiškino kaip atrodė vaikinas, kuris ją apiplėšė kaip buvo apsirengęs. Tai patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys – A. M. pateikta informacija policijai, b. l. 9. Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad išbėgusi į kelią ir jį stabdžiusi mergina buvo išsigandusi. Pastaroji aplinkybė paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusioji nieko nesuprato (po narkotikų pavartojimo) ir jai nematant jis pagrobė iš jos telefoną. Nelogiška, kad nukentėjusioji gera valia atiduotų kaltinamajam telefoną ir sustabdžiusi nepažįstamą žmogų, išsigandusi praneštų apie prieš ją įvykdytą nusikalstamą veiką. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ilgai visiškai nepripažinęs jokios nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją, vėliau surinkus neabejotinus įrodymus, dalyje pripažino. Patekimo į butą aplinkybes taipogi skirtingai pasakoja kaltinamasis ir nukentėjusioji. Teismas tiki nukentėjusiosios versija, kad jie susipažino 54 maršruto miesto autobuse, tai patvirtina ir tyrėjos L. V. tarnybinis pranešimas, kuri išnagrinėjusi celių buvimo vietas nurodė, kad M. U., ir nukentėjusioji A. Š., nusikaltimo padarymo metu buvo Pilaitės mikrorajone, jų judėjimo kryptis 2012-05-20 vakare, pagal prisijungimus prie mobiliojo ryšio bokštų, panaši (b. l. 58). Kita vertus, nėra svarbu įvykdyto nusikaltimo aplinkybėms konstatuoti kurioje vietoje nukentėjusioji ir kaltinamasis susipažino. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nusikaltimas buvo įvykdytas laikotarpyje nuo 2012-05-20 iki 2012-05-21, adresu Karaliaučiaus g. 13-15, tai neneigia ir kaltinamasis. Tai, kad nukentėjusioji neatpažino iš kaltinamojo buto paimto kirvio ir trijų peilių, teismo vertinimu, taipogi jokiu būdu nerodo jos suinteresuotumo apkalbėti M. U., priešingai ji sąžiningai nurodo, kad neatpažįsta jai pateiktų atpažinti daiktų (b. l. 46).

Teismas tiki nukentėjusiosios parodymais ir netiki kaltinamojo parodymais. Pirmą kartą apklausiamas kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu 2012-06-04 nurodė, kad jam priklausančiame bute, adresu Karaliaučiaus g. 13-15, Vilniuje iš viso jis nebuvo, bandė suklaidinti policijos pareigūnus nurodydamas, jog jame gyveno draugas V. M., kuris sekmadienį išskrido į Vokietiją, neigė kirvių buvimą bute (b. l. 90). Antrą kartą apklausiamas kaltinamasis taipogi kaltės visiškai nepripažino, nurodė, kad mergina pati pas jį atėjo, kad jo bute pabuvo apie valandą, jis jokio telefono pas ją nematė ir jo akivaizdoje niekas jai neskambino (b. l. 91).

Kaltinamasis parodymus keitė, tik trečią kartą apklausiamas, tuomet, kai buvo neabejotinai nustatytos telefono buvimo aplinkybės (tarnybinis pranešimas, b. l. 36, A. R. apklausos protokolas, b. l. 40), kaltinamasis pripažino jog jis pagrobė iš nukentėjusiosios A. Š. telefoną. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis paėmė nukentėjusiosios rankinuką ir apžiūrinėjo jame esančius daiktus, teisiamajame posėdyje jis paaiškino, kad nukentėjusiosios krepšelio nekraustė, kadangi jai skambino motina telefonas buvo viršuje ir jis jį paėmė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu jis pinigų neturėjo, o teisiamajame posėdyje paaiškino, kad buvo grįžęs iš Vokietijos ir pinigų jis turėjo. Iš jo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje akivaizdu, jog kaltinamasis siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės nurodo ne visas, netiksliai aplinkybes.

Teismas iš M. U. reiškiamo kaltinimo šalina aplinkybę, jog jis pagrobė iš nukentėjusiosios 600 litų vertės žiedą. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji kitą dieną pasigedo žiedo ir todėl niekas kitas jo negalėjo iš krepšio paimti apart kaltinamojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žiedas nėra surastas, o kaltinamasis neigia paėmęs žiedą be to išš pat pradžių nukentėjusioji nesuprato, kad dingo žiedas. Ji galvoja, kad niekur kitur jis dingti negalėjo. Visgi įrodinėjimo tikslu priimant apkaltinamąjį nuosprendį yra neabejotinos kaltinamojo kaltės nustatymas. Įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl žiedo pagrobimo nėra. Kaltinamajame akte bei nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje neteisingai yra nurodyta nusikaltimo padarymo data – 2012-05-12. Teismas tikslina datą, nurodo, jog tai yra 2012-05-20 ir vertina kaip apsiriko klaidą. Be to, atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus, liudytojo A. M. parodymus tikslina nusikaltimo padarymo laiką.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis naudodamas kirvį bei peilį (juos demonstruodamas), vartodamas psichologinį smurtą iš nukentėjusiosios A. Š. pagrobė jai priklausantį turtą: 12 litų bei telefoną. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, M. U. suvokė, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojos valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

K. M. U. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai atėmė žmogui laisvę, o būtent: jis, 2012-05-20 apie 21.30 val., įtikino nukentėjusiąją A. Š., kad neva nori išnuomoti jai savo butą, esantį Karaliaučiaus g. 13-15, Vilniuje, įkalbėjo pastarąją į tą butą nueiti, kur užrakinęs buto duris iš vidaus, neleido A. Š. pasišalinti iš minėto buto, ir tokiu būdu neteisėtai atėmė nukentėjusiajai A. Š. laisvę, laikydamas pastarąją nelaisvėje iki 2012-05-21 apie 01.30 val. t. y. BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu.

Teismo vertinimu, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, šioje dalyje nepatvirtina M. U. reiškiamo kaltinimo. BK 146 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą. Šio įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia. Išnagrinėtoje byloje, remiantis nukentėjusiosios parodymais, ji atėjo į kaltinamojo M. U. butą savo noru, turėdama tikslą apžiūrėti butą ir galbūt jį išsinuomoti. Jokių duomenų, kad kaltinamasis apgaulės būdu ar iš anksto turėdamas tikslą suvaržyti nukentėjusiajai laisvę teismas neturi. Nėra aiškiai ir tikslai nustatytas laikas, kurį nukentėjusioji praleido kaltinamojo bute. Atsakydama į kai kuriuos itin svarbius klausimus dėl pastarojo kaltinimo (kada kaltinamasis duris užrakino) nukentėjusioji nurodė, kad daug ko neatsimena, jai su atmintimi negerai dėl vartojimo, duris užrakino tikriausiai iš karto, (b. l. 164, 165). Teismo vertinimu, jeigu kažkurį laiką kaltinamasis ir neleido nukentėjusiajai išeiti iš buto tai vertintina tik kaip psichologinio smurto dalis, ko pasekoje buvo užvaldytas nukentėjusiosios turtas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokių įrodymų šioje baudžiamojoje byloje dėl pareikšto pastarojo kaltinimo nesurinkta, todėl M. U. pagal BK 146 straipsnį išteisintinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala.

Nukentėjusioji A. Š. pareiškė 612 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, tokio dydžio žalą sudaro žiedo kaina 600 litų bei 12 litų grynais pinigais, telefonas nukentėjusiąjai yra grąžintas, ji dėl to pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad teismas žiedo pagrobimą pašalino iš M. U. pareikšto kaltinimo, nukentėjusiajai priteistina tik 12 litų turtinei žalai atlyginti.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Teismas, skirdamas M. U. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau M. U. teistas 1 kartą, tačiau teistumas yra išnykęs, taigi laikytinas neteistu, baustas administacine tvarka (b. l. 111-115). Jis nusikaltimo darymo metu niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos matyti, kad jam yra diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 119). Iš Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 91 TPK-PL-23 matyti, kad jam teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti netikslinga (b. l. 123). Pažymėtina, kad už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimą iki 7 metų. Tuo pačiu teismas pažymi, jog nėra pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Kita vertus, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad M. U. jokių sužalojimų nukentėjusiajai nepadarė, fizinio skausmo nesukėlė, galimai nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų (liudytojas A. M., kuris pirmasis matė po įvykio nukentėjusiąją nurodė, kad mergina jo manymu buvo apsvaigusi, tačiau alkoholio kvapo nesijautė).

Bausmės trukmė turėtų būti parenkama vadovaujantis BK 61 str. numatytomis taisyklėmis. Pripažintina, kad BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkio paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina gerokai mažesnė negu sankcijos vidurkyje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

M. U. laikinai sulaikytas 2012 m. birželio 4 d. 14.00 val. (b.l. 66), paleistas iš sulaikymo 2012-06-06 9 val. 40 min. (b.l. 149). Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką M. U. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros).

Kardomąjąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. U. palikti tas pačias – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. 11377576) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais,

nusprendė:

M. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir nubausti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 6 d. (2 paros).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Kardomąjąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. U. palikti tas pačias – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šias kardomąsias priemones panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir faktiškai pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę.

Priteisti iš M. U. nukentėjusiosios A. Š. naudai 12 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, kurie nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 19 Vilniuje, pagal 2013-01-29 kvitą B Nr. 044030 3 virtuvinius peilius, kirvį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o juodą kepurę grąžinti M. U..

M. U. pagal BK 146 straipsnį išteisinti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.