Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-118-582/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-09
Bylos Nr.
1-118-582/2013
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00794-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Civilinis ieškovas
V. L., Kauno teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis
P. R., M. R.
Advokatai
Arnas Paliukėnas, Gintautas Tamulionis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-118-582-2013;Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00794-2011-0;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1.; (S) 1.2.4.2.8.; 1.2.4.2.10.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Viktorijai Akelienei, Vidai Butiškienei, Daivai Aliulienei, Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorui R. M., kaltinamųjų gynėjams advokatams Arnui Paliukėnui ir Alvydui Tamulioniui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L., jo atstovui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, nedalyvaujant civilinių ieškovų Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „X“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. ir 10 p., 284 str. 1 d., ir

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „X“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. 2011-07-28, apie 10 val. 30 min., viešoje vietoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, pašalinių žmonių akivaizdoje, nukentėjusiam V. L., vykdančiam tarnybos pareigas ir ant automobilio stiklo priklijavusiam pranešimą apie padarytą pažeidimą, tyčia vieną kartą ranka smogė į viršutinę kūno dalį, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė V. L. sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo, būtent: 2011-07-28, apie 10 val. 45 min., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), po nukentėjusiojo V. L. pranešimo apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nukentėjusiajam V. L., einančiam VšĮ „X“ rinkliavos kontrolieriaus pareigas, tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius rankomis į galvos bei pilvo sritis, po ko nukentėjusiajam nugriuvus, tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius koja į pilvo bei juosmens sritis, taip padarydamas nukentėjusiajam minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas akių vokuose, viršutinės lūpos muštinę žaizdą su viršutinio žandikaulio abiejų kandžių panirimu, odos nubrozdinimus veide, pilvo sumušimą, pasireiškusį plonosios žarnos ir jos pasaito plyšimu, ir taip sunkiai suluošino nukentėjusįjį V. L..

M. R. 2011-07-28, apie 10 val. 45 min., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto pavartojimu, pašalinių žmonių akivaizdoje nukentėjusiajam V. L. tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius rankomis į krūtinės bei galvos sritis, po ko jam nugriuvus, tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius koja į galvos sritį, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis P. R. 2013-01-22 teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog įvykis buvo, tačiau nepripažįsta padarytų veiksmų. Nurodė, kad įvyko konfliktas, kad jis su nukentėjusiuoju apsikumščiavo, tačiau ne dėl jo kaltės ir ne jo iniciatyva. 2011 m. liepos 28 dieną 10.35 val. prie stoties turgaus ant mašinos rado užlipintą raudoną lapą, dėl ko norėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti su nukentėjusiuoju, kuris ėjo kontrolieriaus pareigas. Pripažino, kad suduodamas smūgius sužalojo V. L. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., 10 p. (t. 4, b. l. 59).

P. R. 2013-03-18 teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis atvažiavo prie turgaus nusipirkti maisto. Pasistatė automobilį, o sugrįžęs rado užklijuotą baudos lapelį. Netoliese pamatė kontrolierių ir priėjo prie jo aiškintis, dėl ko paskirta bauda. Kontrolierius su juo nekalbėjo. Jis dar kartą bandė su juo kalbėti, bet jis nueidinėjo. Priėjęs dar kartą prie jo, pajuto smūgį, nuo kurio jam buvo prakirsta lūpa, tekėjo kraujas. Tuo metu iš baro buvo išėję du asmenys, vienas iš jų pradėjo jį laikyti. Išsilaisvinęs iš šio asmens rankos, jis paskambino broliui ir paprašė atvažiuoti, nes turi problemų prie turgaus. Atvykus broliui, jam pasakė, kad gavo smūgį nuo kontrolieriaus, ir jie išvažiavo jo ieškoti, kad išsiaiškintų. Privažiavus prie salelės, jis išlipo iš automobilio ir, priėjęs prie nukentėjusiojo, su juo „susikabino“. V. L. pirmas smūgiavo kumščiais, nuo kurių jis gynėsi. Jis nukentėjusiajam sudavė ranka į galvą ir viršutinę kūno dalį, kojomis į pilvą nesmūgiavo. Paaiškino, kad galėjo suduoti šešis smūgius, tačiau tik du iš jų buvo stipresni. V. L. sudavė per kojas, kad galėtų atsitraukti. M. R. konflikte nedalyvavo, smūgių nesudavė, kitų asmenų su jais nebuvo. Po įvykio jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. V. L. gulėjo. Kaltinamasis neigė, kad konfliktas įvyko jo iniciatyva, tvirtino, kad nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam negalėjo būti padaryti. Paaiškino, kad įvykio metu buvo apsirengęs tamsiai, o brolis – šviesiai, konflikto metu jo rankos nebuvo sužalotos. Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 90–91, 96–97), jis teismui parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė, siekdamas padėti broliui M. R..

Ikiteisminio tyrimo metu P. R., 2011-08-29 apklaustas įtariamuoju, savo kaltės nepripažino. Jis parodė, kad smūgiavo kumščiais V. L. abiem rankom į viršutinę kūno dalį, link galvos srities, vieną kartą įspyrė koja į pilvo sritį. M. R., išlipęs iš automobilio, priėjo prie kontrolieriaus, jie pradėjo stumdytis, tarp jų prasidėjo grumtynės, jis priėjo prie jų ir bandė juos išskirti. Po jo smūgių V. L. nukrito ant žemės, o jie su broliu sėdo į automobilį ir išvyko (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (t. 2, b. l. 90–91). Parodymų patikrinimo vietoje metu P. R. savo parodymus iš esmės patvirtino (t. 2, b. l. 96–97).

Kaltinamasis M. R. 2013-01-22 teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino (t. 4, b. l. 59).

Kaltinamasis M. R. 2013-03-18 teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir teismui parodė, kad jam inkriminuojamų kaltinimų nepripažįsta. Paaiškino, kad, paskambinus broliui, jis automobiliu BMW atvyko prie turgaus, kur pamatė kruviną brolį. Jam atsisėdus į automobilį, paklausė, dėl ko ir kas jį sumušė. Brolis atsakė, kad jį sumušė kontrolierius, tačiau nežino dėl ko. Važiuodami gatve, jie prie aikštelės pamatė stovintį kontrolierių. Brolis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie jo išsiaiškinti, dėl ko taip atsitiko. Jis pats nukentėjusiojo nemušė. Buvo apsirengęs šviesiai. Buvo išlipęs iš automobilio, tačiau liko prie jo. Matė, kad brolis su V. L. aiškinosi santykius ir kad V. L. smūgiavo P. į galvos sritį. Brolis gynėsi. Smūgių buvo daug. V. L. smūgiavo ranka į galvą. Grįžus broliui, jie išvažiavo. Prieš ir po įvykio automobilį BMW vairavo jis. Tvirtino, kad ankstesni jo duoti parodymai yra neteisingi, nes jis norėjo pagelbėti broliui, prisiimti kaltę sau. Šiuo metu parodymus pakeitė dėl to, kad broliui jau negali padėti, o ikiteisminio tyrimo metu galvojo, kad padės. Savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, o dabar suprato, kad tik pakenks sau.

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis iš automobilio išlipo ir nuėjo link kontrolieriaus, brolis ėjo iš paskos. Kontrolierius jį atstūmė, tada jis kontrolierių pastūmė ranka į krūtinę, dešine ranka kumščiu sudavė jam į veidą, paskui dar kartą sudavė į veidą, o po šių dviejų smūgių abiem rankom kumščiais dar sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis smūgius į viršutinę kūno dalį, nuo kurių jis nukrito (t. 2, b. l. 142–143).

2012-05-17 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. L. teismui parodė, kad 2011 m. liepos 28 dieną tarp 11–12 valandos jis prie (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių aikštelėje dirbo kontrolieriumi. Aikštelėje pamatęs automobilį, už kurio stovėjimą nebuvo sumokėtas mokestis, surašė protokolą, padarė nuotrauką. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, pajuto prisilietimą prie galvos. Atsisukęs pamatė smūgį, nuo jo atsitraukė ir dėl to smūgio išvengė. Viskas vyko labai greitai. Atsakyti į smūgį smūgiu ranka galėjo automatiškai. Jis buvęs boksininkas Lietuvos rinktinėje, jo gera reakcija, todėl sureagavo anksčiau, nei pagalvojo. Užpuolikas nukrito, pribėgo du vaikinai, kurie padėjo atsistoti. Vėliau priėjęs prie jo vienas vyriškis jam pasakė: „Ateik čia“. Jis priėjo. Iš automobilių pusės sėlino P. R.. Tas vyriškis įsitvėrė jam į rūbus ir pradėjo tampyti. P. R. spyrė jam iš nugaros. Vienas labiau spardė, o kitas smūgiavo rankomis. Jam nukritus ant žemės, vienas jį apsižergęs daužė, o kitas spardė. Jis sąmonės nebuvo praradęs. Patvirtino, jog yra įsitikinęs, kad smūgį į pilvą jam sudavė P. R.. Kojomis jam buvo suduota apie 5–8 kartus, o rankomis – apie 10 kartų. Paaiškino, jog neįsidėmėjo, kad M. R. jį mušė. Įvykio metu jam buvo išmušti penki dantys, galva, rankos, kojos buvo pamėlynavusios. Galva buvo sužalota labiausiai. Paaiškino, kad šiuo metu dėl padarytų sužalojimų jis negali ilgai vaikščioti, nuolat skauda pilvą. Palaiko savo civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 99–101).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino nukentėjusiojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusysis V. L. 2011-09-06 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2011-07-28 dirbo VšĮ „X“. 2011-07-28 dienos metu (duomenys neskelbtini) gatvėje mokamoje vietoje pastebėjo baltos spalvos automobilį, už kurio stovėjimą nebuvo sumokėta. Jis užpildė pranešimą, kurį užklijavo ant automobilio lango, ir šį automobilį nufotografavo. Padaręs šią nuotrauką, norėjo nueiti šiek tiek toliau, tačiau netrukus pajuto, kad jam už nugaros netoli galvos srities kažkas sušlamėjo. Smūgio nepajuto, net jeigu jam ir buvo suduota, tai nestipriai. Po šio šlamesio jis iškart instinktyviai atsisuko ir pamatė, kaip nepažįstamas asmuo smūgiavo savo kairės rankos sugniaužtu kumščiu. Pamatęs šį smūgį, jis instinktyviai atsitraukė nuo jo atgal ir šio smūgio išvengė. Tuo pačiu metu atsitraukdamas nuo jo refleksiškai savo kaire ranka, jos delnu, smūgiavo link šio asmens veido ir sudavė jam į veido apatinę dalį, į dešinę pusę, link žandikaulio srities. Jis yra buvęs boksininkas, todėl kai kuriuos dalykus atlieka automatiškai, instinktyviai. Po šio jo smūgio jaunuolis nukrito ant žemės – pradžioje suklupo ant kelių, po to prisidengęs delnais veidą nukrito ant žemės, galva atsitrenkdamas į savo rankas ir tuomet į grindinį. Iškart po to jis pamatė, kad įvykio vietoje yra du asmenys. Priėjęs prie gulinčiojo, jį pakėlė. Tuo metu šis vyriškis jam nieko nesakė, tačiau nuėjęs netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kalbėjo telefonu. Matė, kad jam netoli lūpos nežymiai kraujuoja. Po konflikto praėjus apie 15–20 minučių, jis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, stovėjo ant šaligatvio. Pamatė, kad nuo jo apie 3–4 metrų atstumu stovi nepažįstamas jaunuolis ir mojuoja link jo ateiti. Jam priėjus prie šio vyriškio, pastarasis, visiškai nieko nesakęs, iškart abiem rankom suėmė jį už drabužių krūtinės srityje ir prisitraukė arčiau savęs. Jis taip pat iškart suėmė abiem rankom pastarajam už drabužių krūtinės srityje. Taip susikibę jie vienas su kitu stumdėsi. Tuo metu jis pamatė, kad link jo iš šono sėlina kitas jaunuolis, su kuriuo prieš tai buvo įvykęs konfliktas. Šis jaunuolis, staiga priėjęs iš nugaros, koja smūgiavo jam į nugarą. Iškart po to jis stengėsi šį jaunuolį užsiversti ant savęs, taip siekdamas išvengti smūgių (1 t., b. l. 20–21).

2013-01-22 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teismui pareiškė, kad M. R. muštynėse nebuvo. Civilinį ieškinį palaikė, neprašė jo priteisti iš M. R..

2003-03-06 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pareiškė, kad M. R. jo nemušė, mušė kitas asmuo, stambesnis ir vyresnis už R., žemesnio už jį ūgio. Trečias asmuo iš automobilio neišlipo ir liko automobilyje už vairo. Ar įvykio vietoje buvo M. R., nežino. Apie tai, kad jį mušęs asmuo buvo R. brolis, sužinojo iš pažįstamų. Tyrėjai sakė, kaip atrodo tas užpuolikas, tačiau ji neteisingai užfiksavo.

Liudytojas N. Z. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad įvykio datos neprisimena. Įvykis buvo prie stoties, prie gėlių turgaus. Atvykęs į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), netoli gamyklos „X“, ir išlipęs iš automobilio, girdėjo, kaip paskui aikštelių prižiūrėtoją ėjęs jaunuolis barėsi ir kažkam skundėsi telefonu, kad jam padėtų. Aikštelių prižiūrėtojui liepė kažką nuimti. Kontrolierius su jaunuoliu nekalbėjo, jis tik nueidinėjo. Jaunuolis iš pradžių patempė kontrolierių už rankovės ir sakė ,,einam atgal“. Vėliau pribėgo prie nukentėjusiojo ir jam smogė, po to dar kartą smogė, po ko pastarasis asmuo nukrito. Jaunuolis darbuotojui sudavė iš nugaros į kaklo sritį. Jis krisdamas griebė už vaikino, tačiau jaunuolis dar kartą sudavė jam ranka, po to spardė kojomis. Kiek tiksliai kartų spyrė, paaiškinti negalėjo, patvirtino, kad daugiau nei vieną kartą. Kontrolierius nuo smūgių gynėsi. Jis kartu su kitu vyriškiu jaunuolį su kontrolieriumi išskyrė. Jaunuolis liko įvykio vietoje ir kažkam skambino telefonu, sakydamas: ,,reikia jį sutvarkyti, atvažiuokit“.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. Z. parodė, kad pastebėjo, jog jaunuolis priešais jį einančiam kontrolieriui staiga smogė ranka į pakaušį. Matė, kad po šio suduoto smūgio kontrolierius nukrito ant žemės, o tas jaunuolis jam gulinčiam vieną kartą spyrė koja į viršutinę kūno dalį, esančią tarp galvos ir juosmens. Jaunuolis, mušdamas kontrolierių, nieko jam nesakė, tačiau vėliau jį atitraukus nuo kontrolieriaus, pastarajam grasino, kad jis pamatys, su kuo susidūrė (1 t., b. l. 91–92).

Liudytojas N. Z. galėjo suklysti dėl suduotų smūgių kiekio, tačiau tai, kad konfliktą pirmas pradėjo P. R. ir po konflikto jis skambino telefonu, patvirtina kiti liudytojai.

Liudytoja A. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ji dirbo pardavėja. Nukentėjusysis dirbo toje pačioje gatvėje automobilių stovėjimo aikštelės kontrolieriumi. Pirkėjas jai pranešė, kad tarp nukentėjusiojo ir klientų įvyko konfliktas.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. parodė, kad pirkėjas cirko direktorius (N. Z.) jai pasakė, jog vaikinas konfliktavo su kontrolieriumi dėl užblokuoto automobilio. Ji, pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kad kontrolierius valė ranka veidą, tačiau kraujo ar sužalojimų nematė. Tuomet cirko direktorius (N. Z.), jai paklausus, kuris kaltininkas, parodė į stovintį rudais plaukais jaunuolį prie (duomenys neskelbtini) namo kampo. Šis jaunuolis sužalotas nebuvo (1 t., b. l. 102–103).

Liudytoja A. S. galėjo suklysti dėl jaunuolio plaukų spalvos, tačiau kitų liudytojų parodymais ir paties kaltinamojo P. R. parodymais nustatyta, kad ji pasakojo apie konfliktą, kuris įvyko tarp P. R. ir nukentėjusiojo V. L.. Savo parodymais ši liudytoja patvirtino, kad įvykio liudininku buvo N. Z..

Liudytojas A. N. teismui parodė, kad P. R. nukentėjusiajam iš nugaros smogė į viršutinę kūno dalį ir nukentėjusysis suklupo. Nukentėjusysis gynėsi, tačiau jis neatsimena kaip.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kampo, link jo ėjo kontrolierius, kuris tikrino, ar automobilius pasistatę asmenys sumokėjo už stovėjimą. Už jo ėjo apie 30 metų amžiaus jaunuolis. Šis jaunuolis ranka smūgiavo kontrolieriui iš nugaros pusės į galvos – sprando sritį. Po šio suduoto smūgio kontrolierius nenukrito, nesuklupo, tačiau iškart po to atsisuko ir smogė jaunuoliui ranka į veido sritį, jam pradėjo bėgti kraujas. Po šių smūgių jie vienas kitam daugiau nesmūgiavo (1 t. b. l. 97–98).

Liudytojas V. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad įvykio datos tiksliai neprisimena. Įvykio dieną atvykęs į turgų matė, kaip nukentėjusysis klijavo ant automobilio lapelį. Grįžęs iš turgaus pastebėjo, kaip einančiam V. L. jaunuolis (P. R.), pasivijęs jį iš nugaros, smūgiavo iš nugaros į kaklo sritį. Vėliau P. R. skambino telefonu ir sakė: ,,atvažiuokite, turiu problemų“. Jis užsirašė įvykio liudytojų duomenis, tai buvo cirko direktorius ir kitas vyriškis. P. R. buvo sulaikę iš aludės išėję du vyrai. Tai buvo įvykio pradžia, o po to viskas vyko prie turgaus. Jis matė tik pirmą įvykį.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad, 2011-07-28 apie 11 val. išėjęs iš turgaus, pastebėjo, kad šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos stovėjo V. L.. Šalia jo buvo vienas nepažįstamas jaunuolis, kuris buvo apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo. Matė, kaip minėtas jaunuolis vieną kartą ranka sudavė V. L. į sprando sritį, kai jis buvo nugara atsisukęs į jaunuolį. Po šio smūgio atsisukęs V. L. sudavė vieną kartą minėtam jaunuoliui delnu į apatinę veido dalį. Iškart po V. L. smūgio jaunuoliui prie jų priėjo keli asmenys, kurie suėmė ir laikė jaunuolį (1 t., b. l. 93–94).

Liudytojas A. Ž. parodė, kad jis, eidamas į policijos komisariatą pranešti apie jam nurodytą konfliktą, matė klūpintį nukentėjusįjį V. L.. Kas dalyvavo muštynėse, nematė. Jam pranešus, kad muša ,,žalią“, jis suprato, kad tai aikštelių kontrolierius.

Liudytojas V. B. parodė, kad dirba VšĮ ,,X“ kontrolės skyriaus vadovu, V. L. yra jo kolega. 20011-07-28 apie 10 val. jam paskambino V. L. ir pranešė, kad jį užpuolė asmuo, kuriam prieš tai jis išrašė pranešimą apie pažeidimą. Bekalbant V. L. jam pranešė, kad jį vėl kažkas puolė ir pokalbis nutrūko. Vėliau jam buvo pranešta, kad V. L. sunkiai sužeistas. Po įvykio V. L. jam pasakojo, kad prie jo pribėgo jaunuolis ir iš nugaros jam smogė, jis davė atkirtį. Kai įsikišo praeiviai, konfliktas baigėsi. Vėliau šis jaunuolis netikėtai iš nugaros vėl jį puolė, smogė ir jį sumušė gulintį. Patvirtino, kad nukentėjusysis buvo užpultas dėl tarnybinių pareigų atlikimo, būtent, kad buvo užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Vėliau P. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis buvo nubaustas, pažeidimą pripažino.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2011-07-28 10.41 val. jam paskambinęs V. L. pasakė, kad Šiaulių gatvėje jis pastebėjo automobilį „Opel Combo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo nesusimokėjęs už stovėjimą mokamoje vietoje, todėl jis šį pažeidimą užfiksavo. Nueinant nuo minėto automobilio, esant (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, prie jo priėjo šio automobilio vairuotojas ir jam smogė iš nugaros, tuomet V. L. jam smogė atgal. Po šio smūgio minėtas asmuo atsitraukė, tačiau netrukus vėl V. L. puolė, bet užpuoliką sutramdė netoli buvę praeiviai, ir tuo konfliktas baigėsi. Pokalbio telefonu metu V. L. pasakė: „mane vėl puola“, ir tuomet pokalbis nutrūko (1 t., b. l. 99–100).

Liudytojas R. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis, sėdėdamas automobilyje aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), matė, kaip buvo mušamas žmogus. Muštynės vyko apie 2–3 minutes. Nukentėjusysis bandė gintis. Iš pradžių vienas jaunuolis smūgiavo, o kitas – apeidinėjo automobilį. Patvirtino, kad nukentėjusįjį mušė kaltinamieji, kurie sėdi posėdžių salėje. Nugriuvusį nukentėjusįjį spardė abu kaltinamieji. Kol nukentėjusysis ėjo atatupstas, jam buvo suduota daug smūgių kumščiais į galvos sritį. Kiek iš viso buvo suduota smūgių, tiksliai pasakyti negali. Jaunuolis su margais marškinėliais stovėjo ties pilvu, o jaunuolis su šviesiais marškinėliais stovėjo ties galva. Jaunuolis su šviesiais marškinėliais spardė nukentėjusįjį į galvą ir pečius. Po įvykio jaunuoliai sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros. Kai jis kėlė nukentėjusįjį, pastarasis buvo sąmoningas.

2013-03-18 teisiamojo posėdžio metu pakartotinai apklaustas liudytojas R. Š. pakartojo, kad nukentėjusįjį mušė kaltinamieji. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo suformuluotas toks klausimas: „Ar jis juos pažįsta?“, o ne „Ar gali atpažinti?“, į tai atsakė, kad jis jų nepažįsta. Muštynių vietoje jis kaltinamuosius matė aiškiai. Baltais marškinėliais vilkintis jaunuolis sėdo į keleivio vietą automobilyje, o kitas – į vairuotojo vietą. Baltus marškinėlius vilkėjo M. R..

Liudytojas R. Š. galėjo neatsiminti, kokios spalvos marškinėlius vilkėjo kiekvienas iš kaltinamųjų, juolab kad pirmą kartą teisiamajame posėdyje paaiškino, kad bijo suklysti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. parodė, kad 2011-07-28 apie 10.50 val. matė, kaip vyriškis su liemene ėjo atbulas, o link jo einantys abu jaunuoliai jam smūgiavo ne mažiau kaip 7–8 kartus kumščiais į veidą, viršutinę kūno dalį. Vėliau vyriškis nuo jam suduoto smūgio nukrito ant žemės, gulėjo ant nugaros. Vyriškiui nukritus abu minėti jaunuoliai – pirmasis, vilkėjęs tamsios spalvos drabužiais, smūgiavo kumščiais į pilvo sritį, o antrasis jaunuolis, dėvėjęs baltos spalvos marškinėlius, – kumščiais smūgiavo gulinčiam vyriškiui į galvos sritį. Po kiek laiko abu jaunuoliai pradėjo spardyti vyriškį – pirmasis įspyrė 3–4 kartus į kairį vyriškio šoną, o antrasis 3–4 kartus į galvos sritį, kojas pakėlę virš vyriškio spirdami jam iš viršaus – pirmasis jaunuolis taip įspyrė vyriškiui į pilvo sritį ne mažiau kaip 4–5 kartus, o antrasis jaunuolis vyriškiui į galvos sritį ne mažiau kaip 3–4 kartus (1 t., b. l. 83–84).

Liudytojas V. I. parodė, kad įvykio dieną rado nukentėjusįjį V. L. kruviną sėdintį ant šaligatvio (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia buvo kraujo bala, jis sunkiai orientavosi. V. L. galva buvo kruvina. Jis jam pasakė, kad jį suspardė du vyriškiai už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) gatvėje nufotografavo automobilį, ten buvo konfliktas su vienu iš užpuolikų, o paskui (duomenys neskelbtini) gatvėje atvažiavo ir to brolis.

Liudytojas S. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad tarnybos metu gavo informaciją, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie turgaus esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sumuštas aikštelių prižiūrėtojas. Nuvykęs į įvykio vietą, sužinojo, kad kaltinamieji pasitraukė iš įvykio vietos automobiliu BMW. Liudytojai pasakė, kad buvo konfliktas ir nurodė minėto automobilio valstybinius numerius. Neprisimena, ar nukentėjusysis jam atvykus gulėjo ar stovėjo, ar jo veidas buvo sužalotas. Pastarasis asmuo jam nieko neatsakė, tik linktelėjo galvą.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad, atvykęs prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios troleibusų stotelės, pamatė ant šaligatvio stovinčius kelis asmenis, iš kurių du priėję pranešė, kad kontrolierius yra sumuštas. Šie asmenys nurodė, kad tai buvo du apie 25–30 metų amžiaus jaunuoliai, kurie sėdo į juodos spalvos BMW modelio automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Tuo metu kontrolierius, kuris buvo sužalotas, buvo šoko būsenos, nieko nekalbėjo, vaikščiojo aplink įvykio vietą. Pastebėjo, kad jo veidas buvo kraujuotas. Apie įvykį informavo Kauno apskr. VPK budėtoją (1 t., b. l. 109).

Liudytojas A. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jam vykdant tarnybines pareigas buvo gauta informacija, jog du asmenys muša automobilių aikštelės prižiūrėtoją. Per duomenų bazę išsiaiškino, kur registruotas automobilis, ir nuvyko tuo adresu. Duris atidariusi moteris paaiškino, kad nurodytą automobilį vairuoja vienas iš jos sūnų. Pastarajam sugrįžus, jis buvo sulaikytas. Įtariamasis aiškino, kad jį užpuolė ir jis gynėsi.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2011-07-28 iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad reikia sulaikyti automobiliu BMW važiuojančius asmenis – du vaikinus, kurių vienas vilkėjo tamsios spalvos marškinėlius, o kitas – šviesios. Gyvenamojoje vietoje sulaikė P. R. ir pristatė jį į Centro PK. P. R. lūpa buvo stipriai prakirsta, iš jos kraujavo. P. R. paaiškino, kad jis dalyvavo konflikte, vykusiame (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje radęs užblokuotą savo automobilį, priėjo prie kontrolieriaus ir jiems bekalbant pastarasis asmuo smogė jam į veidą, prakirto lūpą, dėl to jis paskambino savo broliui M. R. ir paprašė, kad jis atvažiuotų. Broliui atvykus, jie abu konfliktavo su kontrolieriumi, o po to iš įvykio vietos išvyko (1 t., b. l. 111).

Liudytojas S. L. paaiškino, kad įvykio dieną dirbo patruliu. Radijo ryšiu gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje užpultas aikštelės darbuotojas, įtariamieji iš įvykio vietos pasišalino 7 modelio BMW automobiliu. Automobilis priklausė moteriai, registruotai (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie nuvažiavo tuo adresu, kur rado vieną tų asmenų. Minėto asmens krumpliai buvo sužaloti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. L. parodė, kad kartu su patruliu A. V. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą P. R.. Pastebėjo, kad P. R. netoli lūpos žiojėjo skylė, kraujavo (1 t., b. l. 112).

Liudytojas R. G. parodė, kad įvykio dieną patruliavo su A. N.. Buvo gauta informacija, kad įtariamasis pasišalino BMW automobiliu. (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė šį automobilį ir jo vairuotoją pristatė į komisariatą. Automobilyje sulaikymo metu buvo vienas asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. parodė, kad tarnybos metu gavo radijo ryšio pranešimą apie tai, kad kontrolierių sumušė du jaunuoliai, kurių vienas vilkėjo tamsios spalvos marškinėlius, o kitas – šviesios. Sulaikytas M. R. paaiškino, kad dalyvavo konflikte su kontrolieriumi, tačiau kontrolierius pirmas juos užpuolė, konflikte dalyvavo ir jo brolis (t. 1, b. l. 114).

Liudytojas A. N. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad tarnybos metu patruliuodamas kartu su R. G., gavo pranešimą apie įvykį ir duomenis apie automobilį BMW. Sulaikė vieną iš įtariamųjų, kurio pavardė buvo R..

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad per radijo ryšį gavo pranešimą apie užpultą kontrolierių ir kad vienas užpuolikas vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius, kitas – tamsios. 2011-07-28 sulaikė ir pristatė į Centro PK M. R.. Paklausus jo, ar jis nesenai dalyvavo konflikte su kontrolieriumi (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis patvirtino, kad dalyvavo, tačiau sakė, kad juos pirmas užpuolė kontrolierius, kad brolis sužalotas (1 t., b. l. 115).

Policijos pareigūnų A. V., S. L., R. G., A. N. ikiteisminio tyrimo ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai patvirtina, kad M. R. ir P. R. dalyvavo konflikte su nukentėjusiuoju, šią aplinkybę patys kaltinamieji aiškino minėtiems policijos pareigūnams iš karto po įvykio juos sulaikius. Vienas jų vilkėjo tamsios, o kitas – šviesios spalvos marškinėlius.

Specialisto išvadoje Nr. 2120/11(02) konstatuota, kad V. L. padaryti šie sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, viršutinės lūpos paviršinė muštinė gleivinės žaizda su viršutinio žandikaulio abiejų kandžių panirimu, odos nubrozdinimai veide bei pilvo sumušimas, pasireiškęs plonosios žarnos ir jos pasaito plyšimu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka ar spiriant koja. Odos nubrozdinimai veide (klinicistų detaliau neaprašyti) galėjo išsivystyti žmogui griūnant po patirtų smūgių. Visi šie sužalojimai vertinant tiek visumoje, tiek kiekvieną atskirai paėmus, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Pilvo sumušimas su plonžarnės ir jos pasaito plyšimu galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio į priekinę pilvo sienelę ir šiuo atveju greičiausiai spyrio koja. Plonžarnės ir jos pasaito plyšimai yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Minėti sužalojimai padaryti apie keliolika–keliasdešimt minučių iki patenkant į stacionarą ir atitinka užduotyje nurodytą laiką – 2011-07-28, apie 10.30 val. Nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos, tai yra nesusiuvus plyšusios žarnos ir pasaito, žmogus būtų neišvengiamai miręs. Pats taip susižaloti V. L. galėjo tik tyčia (1 t., b. l. 25–26).

Ši specialisto išvada visiškai paneigia kaltinamojo P. R. gynėjo poziciją, kad nukentėjusysis dėl savo sveikatos būklės galėjo įtakoti savo sveikatos sutrikdymo mastą ir net patį sutrikdymą, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti vėliau ir jie gali turėti priežastinį ryšį su V. L. veiksmais. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku –2011-07-28 apie 10.30 val., ir kad laiku nesuteikus medicininės pagalbos, V. L. nuo plonžarnės ir pasaito plyšimo būtų miręs. Tai patvirtina, kad gyvybei pavojingą sužalojimą V. L. gavo įvykio metu, dėl ko atmetama versija, kad V. L. galėjo sužalojimą, kuris yra pavojingas gyvybei, pasidaryti pats. Be to, specialisto išvados patvirtina nukentėjusiojo V. L. ir liudytojo R. Š. parodymus apie tai, kad P. R. nukentėjusiajam smūgiavo į pilvo sritį. Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2011-08-29, pats P. R. neneigė fakto, kad vieną kartą V. L. įspyrė koja į pilvą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiojo V. L. psichinė būklė ir galimos psichinės ligos neturi reikšmės vertinant sužalojimų padarymo mechanizmą, laiką ir kitas aplinkybes.

Specialisto išvadoje Nr. 2060/11(02) nurodoma, kad P. R. konstatuota odos nubrozdinimai dešinėje momeninėje srityje, kiaurinė – muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 99–100).

Iš VšĮ „X“ direktoriaus pranešimo, pateiktos darbo sutarties, rinkliavos kontrolieriaus pareigybinių nuostatų bei 2011 m. liepos 25–29 dienų darbo grafiko kopijų matyti, kad 2011-07-28 V. L. (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijoje kontroliavo, kaip vairuotojai laikosi vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis vietomis automobiliams statyti mokėjimo tvarkos. Automobilio „Opel Combo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. R. dėl padaryto pažeidimo nubaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 39–60).

2011-07-28 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų mūrinis pastatas. Prieš jį matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Matomas ženklas „P“, šalia kurio yra parkavimo automatas. Apie 7 metrų atstumu nuo jo, ant šaligatvio plytelių, matomi rausvos spalvos galimai kraujo pėdsakai. Kairėje pusėje apie 10 metrų atstumu už kraujo dėmių matoma „X“ autobusų stotelė. Įvykio vietos apžiūros metu nuo šaligatvio paimta galimai kraujo dėmės nuoplova (1 t., b. l. 3–9). 2011-07-29 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11–15).

Iš 2011-08-04 daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolų matyti, kad V. L. pateikė žalios spalvos liemenę, ant kurios matomos dėmės, panašios į kraujo dėmes, vyriškus pilkos spalvos marškinius, ant kurių matomos dėmės, panašios į kraujo dėmes, vyriškus tamsios spalvos batus, vyriškas juodos spalvos kojines, laikrodį odine apyranke, ant kurios matomos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Šie daiktai po apžiūros pridėti prie bylos (1 t., b. l. 68, 69–81).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolų matyti, kad V. I. pateikė fotolentelę Nr. 1, kurioje matomos keturios nuotraukos. Fotolentelės apžiūros protokole užfiksuota, kad pateiktas vienas A4 formato popieriaus lapas, kurio viršuje matomas užrašas „Fotolentelė Nr. 1“. Po šiuo užrašu matomos keturios spalvotos nuotraukos. Pirmoje iš jų nufotografuotas oranžinės spalvos pranešimas Nr. 228141, kuriame užfiksuotas pažeidimas ir nurodyti duomenys: automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-28 10.37 val., (duomenys neskelbtini) gatvė, rinkliavos kontrolierius – V. L.. Prie šios nuotraukos matomas užrašas: 2011.07.28 10:39:32. Antroje nuotraukoje matomas baltos spalvos automobilio priekinio stiklo vaizdas, nuotraukos apačioje užrašas: 2011/07/28 10:39. Prie šios nuotraukos matomas užrašas: 2011.07.28 10:39:38. Trečioje nuotraukoje matomas baltos spalvos automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasis vaizdas. Ant automobilio priekinio kairės pusės stiklo matomas oranžinės spalvos lapelis, nuotraukos apačioje užrašas: 2011/07/28 10:39. Prie šios nuotraukos matomas užrašas: 2011.07.28 10:39:45. Ketvirtoje nuotraukoje matoma dalis sankryžos, prie kurios stovi kelio ženklas, tolumoje – automobilis, netoli jo – vyriškis, nuotraukos apačioje užrašas: 2011/07/28 10:40. Prie šios nuotraukos matomas užrašas: 2011.07.28 10:40:09. Lapo apatiniame dešiniajame krašte matomas rankraštinis užrašas „tikra: V. I.“ ir parašas (1 t., b. l. 87, 88–89).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo V. L. ir liudytojų R. Š., N. Z., V. K., A. N., V. B. teismui ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada apie padarytus kūno sužalojimus.

Šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos apie 11 val. nukentėjusįjį V. L., einantį savo darbines pareigas, viešojoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje iš nugaros užpuolė P. R. ir sudavė nukentėjusiajam smūgį, po ko abu susigrūmė ir buvo išskirti kitų asmenų. Nors liudytojų parodymai dėl kai kurių detalių skiriasi, tačiau P. R. inkriminuojama nusikalstama veika yra įrodyta nukentėjusiojo V. L. parodymais bei betarpiškai įvykį mačiusio liudytojo N. Z. parodymais. Tai, kad N. Z. tiesiogiai matė konfliktą, patvirtino liudytoja A. S.. Šis faktas įrodytas ir betarpiškai įvykį stebėjusio liudytojo A. N. parodymais, ir nors liudytojas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusysis nesuklupo, o teismui parodė, kad nuo smūgio nukentėjusysis suklupo, tai nekeičia nusikalstamos veikos esmės. N. Z. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, kad nukentėjusysis nuo smūgio nukrito. N. Z. ir A. N. parodė, kad nukentėjusysis gynėsi. Įvykį betarpiškai matė ir liudytojas V. K., kuris teismui parodė, kad V. L. ėjo, o jaunuolis (P. R.), pasivijęs iš nugaros, jam smūgiavo, P. R. smūgiavo nukentėjusiajam iš nugaros į kaklo sritį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad, gavęs jaunuolio smūgį, atsisukęs V. L. sudavė vieną kartą minėtam jaunuoliui delnu į veido apatinę dalį. Tokie parodymai patvirtina, kad konfliktą pradėjo P. R., o nukentėjusysis nuo jo smūgio gynėsi. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojas A. Ž., kuris parodė, kad konfliktas vyko prie pat autobusų stotelės būdelės, suprato, jog buvo mušamas aikštelių kontrolierius, kurį matė klūpintį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Ž. parodė, kad matė kontrolierių V. L. ant šaligatvio netoli autobusų stotelės besimušantį su jaunuoliu. Nukentėjusiojo V. L. parodymus patvirtino liudytojas V. B., kuriam nukentėjusysis paskambino po pirmo konflikto, ir jų telefoninio pokalbio metu prasidėjo kitas konfliktas.

Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad P. R. norėjo suduoti jam kumščiu į veidą, tačiau nukentėjusiajam atsitraukus, P. R. nepataikė ir nuo nukentėjusiojo atsakomojo smūgio ir galimai prarasto savo smūgio inercijos nukrito į priekį, bei tai, kad nukentėjusysis nepatvirtino, kad (duomenys neskelbtini) nuo P. R. gavo smūgį į veidą, paneigia paminėtų liudytojų N. Z., A. N., V. K. parodymai.

Aplinkybės, ar pirmo konflikto metu buvo nukritęs P. R. ar V. L., vienas, du ar daugiau smūgių buvo suduota, esminės reikšmės neturi, kadangi nukentėjusiojo ir aukščiau nurodytų liudytojų parodymai patvirtinta, kad konfliktą pradėjo ir pirmas smūgiavo P. R.. Antrą konfliktą, įvykusį automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), kurio metu nukentėjusįjį sumušė kaltinamieji P. ir M. R., patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo R. Š. parodymai. Šis liudytojas patvirtino, kad nukentėjusįjį mušė kaltinamieji, kurie sėdi posėdžių salėje.

Nors nukentėjusysis teisme keitė savo parodymus ir nurodė, kad M. R. jo nemušė, tačiau tai paneigia liudytojo R. Š. parodymai ir liudytojų – policijos pareigūnų, kurie sulaikė įtariamuosius P. R. ir M. R., parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis trečio jaunuolio neminėjo, parodė, kad antrojo įvykio metu jį sumušė du jaunuoliai, iš kurių vienas (tas, kuris sudavė smūgį įvykio metu (duomenys neskelbtini)) spardė jį kojomis į pilvo sritį. Specialisto išvadoje Nr. G 2120/11(02) nurodyta, kad pilvo sumušimas su plonžarnės ir jos pasaito plyšimu galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio į priekinę pilvo sienelę ir šiuo atveju greičiausiai spyrio koja. Tai įrodo, kad kūno sužalojimą pilvo srityje, kuris buvo įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam padarė kaltinamasis P. R.. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-29 apklaustas įtariamuoju P. R. parodė, kad kontrolieriui vieną kartą įspyrė koja. Nukentėjusysis parodė, kad P. R. vilkėjo tamsios spalvos drabužius, o M. R. – šviesios spalvos marškinėlius ir šviesiai mėlynos spalvos kelnes. Policijos pareigūnai R. G. ir A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad radijo ryšiu gavo pranešimą apie tai, kad vienas iš kontrolieriaus užpuolikų vilkėjo tamsios spalvos marškinėlius, o kitas – šviesios. Liudytojas R. Š. parodė, kad vienas iš kaltinamųjų buvo apsirengęs šviesiais marškinėliais, kitas – tamsiais marškinėliais, ir kad pirmasis jaunuolis, vilkėjęs tamsios spalvos drabužiais, įspyrė vyriškiui į pilvo sritį ne mažiau kaip 4–5 kartus, o antrasis jaunuolis, dėvėjęs baltos spalvos marškinėlius, smūgiavo gulinčiam vyriškiui į galvos sritį. Šie nukentėjusiojo V. L. ir liudytojo R. Š. parodymai patvirtina, kad nukentėjusįjį kojomis į pilvo sritį spardė tamsios spalvos drabužius vilkėjęs P. R.. Tai, kad antrojo įvykio metu (duomenys neskelbtini), kartu su P. R. nukentėjusįjį sumušė būtent M. R., o ne kitas asmuo, patvirtina liudytojų R. Š., policijos pareigūnų R. G. ir A. N. parodymai bei kaltinamųjų parodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kaltinamųjų veikos aprašyme nurodytą smūgių kiekį mažina, atsižvelgdamas į specialisto išvadą (minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos akių vokuose, viršutinės lūpos muštinė žaizda su dviejų dantų panirimu padaryti mažiausiai trimis smūgiai kietu buku daiktu, pilvo sumušimas su plonžarnės ir jos pasaito plyšimu galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio į priekinę pilvo sienelę ir šiuo atveju greičiausiai spyrio koja), nukentėjusiojo V. L. ir liudytojo R. Š. duotus parodymus.

Teismui netikėti nukentėjusiojo V. L. ir liudytojų R. Š., N. Z., V. K., A. N., V. B. parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jie iš esmės sutampa ir papildo vieni kitus, skiriasi tik detalėse, kurios esminės reikšmės sprendžiant kaltinamųjų kaltės klausimą neturi. Liudytojas R. Š. buvo kviestas į du teismo posėdžius ir abu kartus tvirtai patvirtino, kad nukentėjusįjį mušė abu kaltinamieji. Į klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad atpažinti kaltininkus negalėtų, liudytojas atsakė, kad jo buvo klausiama, ar jis pažįsta kaltinamuosius, todėl atsakė neigiamai, tačiau patvirtino, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu gali atpažinti kaltinamuosius. Liudytojas R. Š., nurodydamas, kad po konflikto už automobilio vairo sėdo M. R., galėjo suklysti. Pastebėtina, kad ši aplinkybė šiuo atveju esminės reikšmės neturi.

Kaltinamojo M. R. parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiojo nemušė, teismas vertina kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo P. R. parodymus apie tai, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis, kad jis koja į pilvo sritį jam nesmūgiavo, kad M. R. nukentėjusiojo nemušė, teismas taip pat vertina kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Abu kaltinamieji davė nenuoseklius parodymus, teisme keitė savo pozicijas dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Jų parodymus visiškai paneigia liudytojų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme M. R. prisipažino dalyvavęs konflikte ir sumušęs nukentėjusįjį. Tokius jo parodymus patvirtina ir liudytojas R. Š.. P. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktuose jis dalyvavo, vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, antro konflikto metu kartu su juo dalyvavo jo brolis M. R.. Tokius jo parodymus patvirtina nukentėjusysis ir kiti įvykių liudininkai. M. R. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dalyvavęs konflikte su nukentėjusiuoju. Tai buvo patvirtinta liudytojų parodymais.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 str.). 2012-09-12 nutartimi teismas nutarė baudžiamąją bylą Nr. 1-208-582/2012, kurioje P. R. ir M. R. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., 10 p., perduoti Kauno apygardos prokuratūrai. Ši teismo nutartis buvo Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-11 nutartimi panaikinta ir baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Kaltinamojo P. R. veika dėl epizodo, įvykusio 2011-07-28 apie 10 val. 30 min., viešoje vietoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis, baigtas.

Kaltinamojo P. R. padaryta veika dėl epizodo, įvykusio 2011-07-28, apie 10 val. 45 min., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 10 p. Kaltinamasis P. R. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl chuliganiškų paskatų, dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo. Sužalojimo laipsnį patvirtino specialisto išvada. Nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis, baigtas. Šį nusikaltimą jis padarė netiesiogine tyčia. Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad P. R. suvokė, jog kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad dėl jo veiksmų šis gali būti sunkiai sužalotas, ir nors šių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus sunkiam sveikatos sutrikdymui.

Kaltinamasis M. R. buvo kaltinamas tik pagal BK 284 str. 1 d. Nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis, baigtas.

Chuliganizmas, tai yra tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškų negerbimą visuomenės. Chuliganizmo objektas — viešoji tvarka. Be to, kai kuriais chuliga­niškais veiksmais dar pažeidžiamas visuomenės saugumas, padaroma žala pilie­čių interesams ir asmenybei ar nuosavybei. Chuliganiški veiksmai dažniausiai padaromi žmonių akivaizdoje ir viešose vietose. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Viešosios tvarkos objektyvioji pusė skiriasi pagal atliekamų veiksmų pobūdį – šiuo atveju kaltinamųjų veiksmai buvo susiję su kėsinimusi į asmenybę.

Kaltinamieji P. R. ir M. R. viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį V. L., padarė jam kūno sužalojimus. Šiuo įvykio metu dėl P. R. smūgio koja nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, kaltinamasis P. R. viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), sumušė nukentėjusįjį V. L..

Abu kaltinamieji santykiams su kontrolieriumi aiškintis pasirinko viešąją vietą, todėl turėjo tyčią demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką.

Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusysis V. L. buvo sunkiai sužalotas. Tai buvo padaryta dėl chuliganiškų paskatų ir dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo. P. R., nepatenkintas V. L. veiksmais jam vykdant savo tarnybines pareigas, pasirinko viešąją vietą santykiams aiškintis ir du kartus sumušė nukentėjusįjį V. L., iš kurių vieną kartą sumušdamas sunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

Kaltinamasis P. R. padarė du atskirus nusikaltimus, nes tarp dviejų nusikalstamų veikų praėjo laiko tarpas, kaltinamasis P. R., pirmam konfliktui pasibaigus, skambino M. R., laukė, kol pastarasis atvyks. Jam atvykus, nuvažiavo ieškoti nukentėjusiojo, ir jį suradę kitoje gatvėje, sumušė. Šios nusikalstamos veikos skiriasi ir savo motyvais: pirmu atveju P. R. buvo nepatenkintas kontrolieriaus veiksmais dėl baudos už netinkamą automobilio stovėjimą, antru atveju jis papildomai turėjo dar ir kitą motyvą – keršyti nukentėjusiajam už tai, kad nuo jo gavo smūgį į galvos sritį.

Analizuojant P. R. veiksmus įvykio metu, darytina išvada, kad P. R. susijaudinęs nebuvo, jo veiksmai buvo apgalvoti, jis suvokė savo veiksmų esmę ir visiškai galėjo juos valdyti. Nusikalstamas veikas P. R. padarė nebūdamas būtinosios ginties būsenos, nes pirmas puolė nukentėjusįjį, kuris turėjo gintis nuo P. R. veiksmų.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems P. R. ir M. R., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, jų veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų P. R. ir M. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

P. R. psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, neteistas. Jis padarė nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, abiem atvejais buvo vartojamas fizinis smurtas prieš asmenį, nusikaltimai tyčiniai, baigti. P. R. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl teismas, bendrindamas P. R. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes, taiko bausmių apėmimo principą.

M. R. psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, neteistas, turi šeimą, mažametį vaiką, dirba, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, neteistas. Jis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą.

Kaltinamajam P. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė sankcijos ribose (BK 50 str. 2 d., 55 str.). Nesant jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, jam skirtinas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. P. R. skirtina tik reali baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kadangi jis nepripažino padaręs nusikalstamas veikas, nesigaili, įvykdė labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Taikyti jam BK 62 str. ir 75 str. nuostatas nėra įstatyminio pagrindo.

Kaltinamajam M. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė sankcijos ribose (BK 50 str. 2 d., 55 str.). Laisvės atėmimo bausmė M. R. skirtina, atsižvelgiant į jo objektyvius chuliganiškus veiksmus, kurie pasireiškė pasikėsinimu į asmenybę, sveikatą. Tokia veika yra pavojingesnė. Nesant jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, jam skirtinas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kadangi kaltinamasis M. R. anksčiau neteistas, dirba, teigiamai charakterizuojamas, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Civiliniai ieškiniai.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė 4706,67 litų dydžio civilinį ieškinį patirtai žalai atlyginti (1 t., b. l. 181, 184). Nukentėjusysis V. L. dėl patirtų traumų gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 4 706,67 Lt. Kauno teritorinės ligonių kasos informacinės sistemos duomenimis, V. L. 2011-07-28 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose atlikta kompiuterinė tomografija ambulatorinėmis sąlygomis, už kurią ligonių kasa įstaigai iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 151,25 Lt. Nuo 2011-07-28 iki 2011-08-11 (14 lovadienių) V. L. gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Chirurgijos ir Centriniame anesteziologijos skyriuose dėl žarnos perforacijos (netrauminės). Už paciento gydymą ligonių kasa įstaigai iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 2 580 Lt. Nuo 2011-08-15 iki 2011-08-31 (16 lovadienių) V. L. gydėsi AB Birštono sanatorijoje „Versmė“ dėl žarnų perforacijos peritonito, gydymo rūšis – reabilitacinis gydymas. Už paciento gydymą ligonių kasa įstaigai iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 1975,42 Lt sumą. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už suteiktas paslaugas iš PSDF biudžeto sumokėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 721 „Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sąrašų patvirtinimo“, TLK iki einamojo mėnesio 12 d. apskaičiuoja ataskaitinio laikotarpio (praėjusio mėnesio) kiekvienos rūšies brangiųjų tyrimų ir procedūrų, išskyrus intervencinės radiologijos procedūras, bazinių kainų balo vertę pagal formulę; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-1I13 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 19, 20 ir 21 punktais, nustatoma lėšų stacionarinėms paslaugoms apmokėti suma, kuri gaunama padauginus šių paslaugų apskaičiuotąją balo vertę iš faktiškai suteiktų paslaugų balų sumos. Balo vertę apskaičiuoja teritorinės ligonių kasos; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-466 „Dėl stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Civilinio kodekso 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p. ir 31 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau VLK). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Ieškovas 4 706,67 Lt prašo priteisti iš M. ir P. R. solidariai. Ieškovas ieškinį grindžia išlaidomis dėl žarnų perforacijos peritonito gydymo.

Kadangi byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. L. sunkų kūno sužalojimą (plonžarnės ir jos pasaito plyšimus) padarė kaltinamasis P. R., o ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasų patirtas išlaidas sudarė sunkaus kūno sužalojimo gydymas, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys visiškai tenkintinas, ieškovo nurodytus 4706,67 Lt priteisiant tik iš kaltinamojo P. R.. Ieškinys M. R. atmestinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 3177,90 litų civilinį ieškinį patirtai žalai atlyginti (2 t., b. l. 3–25). Vadovaujantis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 1 d., V. L. 2011-07-28 darbe įvykęs nelaimingas atsitikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011-09-26 sprendimu pripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl patirtų sveikatos sužalojimų apdraustasis V. L. buvo laikinai nedarbingas, VSDFV Kauno skyriui elektroniniu būdu buvo pateikti V. L. nedarbingumo pažymėjimai už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-07-28 iki 2011-10-14. 2011-09-19 V. L. pateikė prašymą skirti ligos pašalpą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2011-07-28. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais, 2011-09-29, 2011-10-04, 2011-10-04, 2011-10-07, 2011-10-24 sprendimais V. L. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-07-28 iki 2011-08-31 bei nuo 2011-09-02 iki 2011-10-14 paskyrė 3 177,90 Lt ligos pašalpą. V. L. išmokėjus šią ligos pašalpą, Fondo biudžetui padaryta 3 177,90 Lt dydžio žala. Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo ta žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str. numato, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaujantis LR CK 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.279 str. 1 d. reglamentuoja, kad bendrai padarą žalos asmenys nukentėjusiam atsako solidariai. Pagal LR CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ieškovas 3177,90 litų prašo priteisti solidariai iš M. R. ir P. R.. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad įtarimai dėl V. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo pareikšti M. R. ir P. R..

Kadangi byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. L. sunkų kūno sužalojimą (plonžarnės ir jos pasaito plyšimus) padarė kaltinamasis P. R., o ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patirtas išlaidas sudarė pašalpos, išmokėtos dėl sunkaus kūno sužalojimo gydymo ir su tuo susijusiu nedarbingumu, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys visiškai tenkintinas, ieškovo nurodytus 3 177,90 Lt priteisiant tik iš kaltinamojo P. R.. M. R. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl sunkaus kūno sužalojimo padarymo. Ieškinys M. R. atmestinas.

Nukentėjusysis V. L. pateikė 100 500 litų dydžio civilinį ieškinį patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Byloje nukentėjusysis V. L. pareiškė civilinį ieškinį 500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei prašė priteisti iš kaltinamųjų solidariai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (1 t., b. l. 32–35). Ieškovas ieškinyje neturtinę žalą įvertino 50 000 Lt, tačiau reikalavime nurodė, kad solidariai prašo neturtinę 100 000 Lt žalą priteisti iš abiejų kaltinamųjų.

2013-03-18 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas atsisakė reikalavimo M. R.. Teismas nukentėjusiajam CPK 294 str. 2 d. numatytas pasekmes išaiškino.

Nesant priežasčių, dėl kurių teismas negali priimti nukentėjusiojo ieškinio atsisakymo M. R., teismas šį atsisakymą priima, todėl bylos dalis dėl M. R. nukentėjusiojo V. L. pareikšto ieškinio nutrauktina CPK 293 str. 4 p. pagrindu.

Civilinis ieškovas ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad jis dėl patirtų sužalojimų turėjo pirkti vaistus, vartoti geresnį maistą, gerti vitaminus, buvo suplėšyti jo drabužiai.

Civilinis ieškovas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad dėl jam padarytų sužalojimų jis tapo neįgalus, negalės dirbti kaip iki sužalojimų ir dėl to negaus visų pajamų, kurias galėtų gauti būdamas visiškai sveikas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, jaučia baimę dirbdamas savo darbą, patyrė fizinį skausmą, šoką. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Suplėšyti nukentėjusiojo drabužiai ir išlaidos, susijusios su gydymu, kartu galėjo sudaryti 500 Lt sumą, todėl ši ieškinio dalis visiškai tenkintina. Iš kaltinamojo P. R. priteistina 500 Lt ieškovo naudai turtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str.). Nukentėjusysis civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvuoja tuo, kad dėl įvykdyto nusikaltimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, fizinį skausmą, baimę. Teismas pripažįsta, kad dėl padarytų nusikaltimų nukentėjusysis patyrė stresą, fizinį skausmą, nepatogumus ir išgyvenimus, sumažėjo jo darbingumas. Atsižvelgęs į kaltinamojo P. R. materialinę padėtį bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą įvertina 30 000 Lt. Todėl ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies ir iš kaltinamojo P. R. nukentėjusiojo naudai priteistina 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos atmestinas. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Ši norma yra numatyta CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo pasekmės“ ir negali būti taikoma santykiams, kilusiems iš delikto. Todėl šis reikalavimas atmestinas.

P. R. turtui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį motociklą „TMZ Tulica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), į pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), į pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme, – liemenė, marškiniai, batai, kojinės, laikrodis su apyranke pakete Nr. 1, nuoplova su galimais DNR pėdsakais bei kontrolinė nuoplova konteineriuose – sunaikintini; vaizdajuostė pakete Nr. 3 – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam devynis mėnesius laisvės atėmimo.

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 10 p., ir paskirti jam 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir P. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant M. R. per bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą –nuteistiesiems P. R. ir M. R. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. R. priteisti 4 706,67 Lt ieškovo naudai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį M. R. atmesti.

Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. R. priteisti 3 177,90 Lt ieškovo naudai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį M. R. atmesti.

Ieškovo V. L. ieškinį tenkinti iš dalies ir V. L. iš P. R. priteisti 500 Lt turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti – iš viso 30 500 Lt. Kitą ieškinio dalį atmesti. Bylos dalį dėl V. L. M. R. pareikšto ieškinio nutraukti, ieškovui ieškinio atsisakius.

P. R. turtui skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį motociklą TMZ Tulica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), į pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), į pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – liemenę, marškinius, batus, kojines, laikrodį su apyranke, nuoplovas, – sunaikinti; vaizdajuostę palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas