Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajam A. S., nuteistajam S. V., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nuteistajam V. G., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. V. ir V. G. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, V. G. nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 50 (penkiasdešimt) parų arešto, pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. V. bei V. G. solidariai priteista 145 litai turtinei ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. V. ir V. G. pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad 2009 m. liepos 10 d. apie 24 val., Šakių rajone, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, per rūsio langą įsibrovė į A. S. priklausantį gyvenamąjį namą ir panaudodami smurtą – suduodami ne mažiau septynis smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. S. į įvairias kūno vietas, padarydami poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, krūtinėje, abiejose šlaunyse, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir pagrobė 145 litus, du pakelius cigarečių, 9,15 Lt vertės, ir taip nukentėjusiajam padarė 154,15 Lt turtinę žalą.

Be to, V. G. nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 17 d. apie 14 val., Šakių rajone, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, slapta pagrobė 4500 Lt vertės V. V. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip nukentėjusiajai padarydamas 4500 Lt turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Nukentėjusysis paliko teismui spręsti apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus.

Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų S. V. ir V. G. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl S. V. kaltės

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata yra pateikta Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje visuma, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad S. V. įvykdė jam inkriminuotą veiką ir jis pagrįstai nuteistas pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas įsibrovus į patalpą).

Apeliaciniame skunde S. V. teigia, kad jis nukentėjusiojo nemušė, pas jį į namus ėjo atsiimti skolos, neturėjo išankstinio tikslo įvykdyti plėšimą. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo A. S. parodymai nepatikimi dėl jo sveikatos būklės.

Kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Nuosprendyje teismas išdėstė įrodymus, kurių pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl S. V. kaltės ir nusikalstamos veikos aplinkybių. Apelianto argumentus apie tai, kad jis prieš nukentėjusįjį nenaudojo smurto ir nukentėjusysis jam buvo skolingas, paneigia nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl atlikto darbo jis su S. V. buvo atsiskaitęs, skolingas nebuvo, o įvykio metu prieš jį smurtavo du asmenys. Kolegijos nuomone, pats patekimo į gyvenamąjį namą būdas ir įsibrovimas į patalpą (nuteistieji įlindo pro rūsio langą) rodo, kad S. V. ir V. G. pateko į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą prieš jo valią, turėjo tikslą į ten patekti, o toks patekimo būdas nėra normali situacija siekiant normaliu būdu spręsti kilusius klausimus ar siekti susigrąžinti skolą. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistiesiems patekus į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą, jokios kalbos apie skolą nebuvo. Nuteistieji išjungė elektrą ir tuomet nukentėjusįjį mušė, o tai rodo, jog jie siekė būti neatpažinti. Byloje nustatyta, kad S. V. ir V. G. veikė bendrininkų grupėje ir ši aplinkybė patvirtinama byloje surinktais įrodymais. Bendrininkaujant svarbu tai, kad veikiant bendrininkams palengvėja paties nusikaltimo padarymas, t. y. bendrininkai vienas kitam palengvina nusikaltimo darymą. Bendrininkų grupė pagal LR BK 25 str. 1 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Susitarimas dėl bendrų veiksmų gali kilti bet kurioje nusikaltimo darymo stadijoje, būti spontaniškas ir išreiškiamas ne tik išankstiniu konkrečių veiksmų aptarimu, suderinimu, tačiau žodžiais ir neišreikštas, o išreikštas konkliudentiniais veiksmais - mimika, gestu ar kitu poelgiu, neveikimu, reiškiančiu, parodančiu pritarimą kito asmens daromiems veiksmams. Pažymėtina, kad ir bendrininkų grupei iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas nėra būtini bendrininkų požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai bent du bendrininkai turi vykdyti objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį). Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistieji buvo bendrininkavimo subjektai, jie abu turėjo tikslą apiplėšti nukentėjusįjį. Nustatyta, kad patekę į gyvenamąją patalpą nuteistieji iš karto nukentėjusįjį užpuolė, prieš jį smurtavo, surado ir pagrobė pinigus. Tai rodo ne tik turėtą tikslą - pagrobti svetimą turtą, bet taip pat ir tai, kad nuteistieji, taip pat ir S. V., vienodai suprato objektą, į kurį kėsinamasi, suprato vienas kito veiksmus, suvokė, jog vykdo pavojingą nusikalstamą veiką ir taip norėjo elgtis. Kiekvieno iš jų indėlis į nusikaltimą buvo svarbus pasiekti bendrą tikslą - apiplėšti A. S.. Nors nuteistasis S. V. apeliaciniame skunde teigia, kad iš anksto su V. G. nesitarė dėl apiplėšimo, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, išankstinis detalus veikos aptarimas, vaidmenų pasidalinimas nėra būtinas, o sutarimas, pritarimas nusikalstamiems veiksmams šiuo atveju išreikštas konkrečiais smurto veiksmais. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis S. V. pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu bendrininkų grupėje, jo veika pagal LR BK 180 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ir jų teisingumu, nes byloje nėra duomenų, kad A. S. dėl psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Be to, įvertinama tai, kad nukentėjusiojo parodymai nėra vienintelis įrodymas byloje, patvirtinantis apelianto kaltumą dėl padaryto nusikaltimo. Nuosprendyje nurodyti ir kiti įrodymai, kurie atitinka nukentėjusiojo parodymus, tai liudytojo R. J. parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir šiuose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Todėl atmestinas S. V. skundo argumentas, kuriuo jis abejoja dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo.

Kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti nuosprendį, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padaręs plėšimą ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Todėl atmetama apelianto S. V. apeliacinio skundo dalis dėl jo nuteisimo už plėšimą.

Kitoje dalyje (dėl bausmės) apeliaciniai skundai tenkintini pasikeitus aplinkybėms.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas bausmę nuteistiesiems, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamųjų asmenybes, vertino kitas aplinkybes.

Skirdamas bausmę S. V., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (LR BK 11 straipsnis), baustas administracinėmis nuobaudomis, nebuvo jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šių aplinkybių pagrindu teismas S. V. pagrįstai skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę. LR BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Nustatydamas bausmės dydį S. V., teismas pagrįstai vertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (plėšimas padarytas įsibraunant į patalpą, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata, padaryta 154,15 Lt turtinė žala). Kvalifikuojančių požymių (įsibrovimas į patalpą) turinti nusikalstama veika rodo didesnį jos pavojingumo laipsnį. Atsižvelgta į kaltės formą ir rūšį (plėšimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, apeliantą charakterizuojančius duomenis.

Apeliantas S. V. skunde nurodė, kad anksčiau nebuvo teistas, padėjo buvusiai žmonai išlaikyti dvi nepilnametes dukras, padėjo savo neįgaliems tėvams, dirbo, o netekęs darbo užsiregistravo darbo biržoje, jam reikalingas gydymas, nes yra diagnozuotas aukštas kraujospūdis ir bronchinė astma. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas 54 straipsnyje nurodo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau neišskiria nė vienos iš jų reikšmingumo prieš kitas. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės nepersveria visų kitų aplinkybių, lėmusių bausmės paskyrimą. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad nuteistiesiems sveikatos apsauga bausmės atlikimo vietoje yra garantuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir kitomis poįstatyminiuose aktuose numatytomis priemonėmis.

Apeliantas V. G. skunde taip pat prašo sušvelninti paskirtą bausmę. LR BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo yra numatytos ir alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas. V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką (BK 178 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertino tai, kad apeliantas iki šio nusikaltimo padarymo anksčiau teistas nebuvo. Šių aplinkybių pagrindu teismas V. G. pagrįstai skyrė arešto bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Skirdamas bausmę V. G. už plėšimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 5 dalis), apeliantas baustas administracine tvarka, neigiamai charakterizuojamas Šakių rajono savivaldybės administracijos Kidulių seniūnijos, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, teismas, skirdamas apeliantams bausmes, tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalies normas ir BK 61 straipsnio 1, 2 d. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikti duomenys apie tai, kad apeliantai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir nukentėjusysis A. S.. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir parodo besitaisantį jų požiūrį į nusikaltimo padarinius bei jų šalinimą. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra aplinkybė, parodanti teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Lengvinančios aplinkybės buvimas leidžia teismui pagal taikomo straipsnio sankcijos ribas paskirti švelnesnę bausmės rūšį ar jos dydį. LR BK 61 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmė dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 14 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog veiką padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), apeliacinės instancijos teismas nustatė ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistieji savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas jau vertino LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nevertina, tačiau pažymi, kad jeigu nustatomos ir atsakomybę lengvinanti, ir sunkinanti aplinkybės, teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, sprendžia, kurios iš jų yra reikšmingesnės skiriant bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam atlyginta padaryta žala, o tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra pagrindas paskirtas bausmes apeliantams švelninti. Naikintina nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl civilinio ieškinio tenkinimo, nes žala atlyginta. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. G. paskirtas bausmes už plėšimą ir automobilio pagrobimą subendrino iš dalies jas sudėdamas, tačiau subendrindamas bausmes neteisingai nurodė LR BK 63 straipsnio 3 dalies pagrindą, nes ši norma reglamentuoja visišką bausmių sudėjimą. Todėl būtina šį netikslumą ištaisyti. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1, 2 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

nuteistųjų S. V. ir V. G. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 nuosprendį pakeisti.

Pripažinti V. G. ir S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie savo noru atlygino padarytą žalą.

S. V. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį skirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

V. G. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį skirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, subendrinti bausmes, skirtas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 1(vienam) mėnesiui.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.