- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- 1-1000-1049/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-14530-17-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- E. S.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamajam E. S., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, laiduotojai L. S., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S., 2017-03-26, apie 22.40 val., Kauno r., Domeikavos sen., Kumpių k., Verslo g., prie pastato Nr. 15, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,49 promilių etilo alkoholio kraujyje).
Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-03-26 po ilgos ligos pirmą dieną išėjo į darbą, nes sausio 23 d. buvo susilaužęs dubenį, išgulėjo du mėnesius lovoje nejudėdamas, turėjo nedarbingumą. Pabodo gulėti, todėl paprašė, kad gydytoja užbaigtų nedarbingumą ir išėjo į darbą. Darbe kryptelėjo, labai stipriai suskaudo, nežinojo, kur dėtis iš skausmo, galvojo vėl lūžo kaulas, su savimi neturėjo vaistų nuo skausmo. Aikštelėje buvo vairuotojai baltarusiai, sako liaudiškai išgerk. Taip E. S. ir padarė. Skausmas šiek tiek atlėgo, tada sugalvojo šiek tiek patraukti mašiną, kad ryte niekam netrukdytų, įsėdo į ją, patraukė, tačiau tuo metu prie mašinos priėjo direktorius. E. S. pamatė, kad šiek tiek pavažiavęs atsirėmė į apsauginį stulpelį, niekam jokios žalos nepadarė. Net neketino niekur važiuoti, tik pora metrų patraukti automobilį į šoną. Visa tai vyko praėjus trumpam laikui nuo tada, pavartojo alkoholio, truputį atlėgo skausmas, šilta pasidarė, praėjo gal 15 min. ir sėdo už vairo. Šiek tiek jautė alkoholio poveikį, tačiau buvo nelabai apsvaigęs. Pavažiavo tik atgal, apie vieną metrą. Priėjęs direktorius jam nieko nesakė, iš karto skambino policijai. Ir iš darbo E. S. atleido dėl to, kad buvo išgėręs. Nors dirba 3 metai, tai pirmas toks atvejis, alkoholį vartoja retai. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1983 metų, 33 metus neturėjo nė vieno įvykio, nėra padaręs jokių pažeidimų. Tu metu tiesiog nepagalvojo, dabar labai gailisi. Automobilis „Citron C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam, automobilio vertė apie 4000 eurų, jis 2009 metų laidos. Tai, kad jo kraujyje buvo nustatyta 2,49 promilių alkoholio koncentracija, neginčija, kraujas buvo paimtas jo akivaizdoje.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad yra kaltinamojo žmona, apie įvykį 2017-03-26 sužinojo iš jo paties. Prieš šį įvykį vyras ilgai sirgo ir tai buvo jo pirma diena darbe. Patikino, kad vyras alkoholio netoleruoja ir jį vartoja labai retai, nežino, kas įvyko, kad vyras pavartojo alkoholio, norėjo patraukti savo automobilį į kitą vietą, tačiau jo viršininkas su juo žiauriai pasielgė. Savo vyrą charakterizuoja teigiamai, kaip gerą ir sąžiningą žmogų, turintį sveikatos problemų, abu sutaria gerai, santuokoje gyvena nuo 1988 metų, veda bendrą ūkį, kartu gyvena du pilnamečiai vaikai. Mano, kad galės daryti vyrui teigiamą įtaką kaip laiduotoja. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti jai laiduojant, nekonfiskuoti automobilio.
Išvada dėl E. S. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
2017-04-03 liudytojas V. Č. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi. 2017-03-26, apie 22.00 val., atvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini), adresu Verslo g. 15, Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r., kiemą ir pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia UAB (duomenys neskelbtini), sargo pareigas einantis E. S., vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartinai manevruoja, vairuodamas du kartus atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelę juosiančią apsauginę tvorelę. Tai pamatęs E. Č. išlipo iš savo automobilio, priėjo prie E. S. vairuojamo automobilio, atidarė jo dureles ir paprašė sustoti. Matėsi, kad E. S. buvo visiškai girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, tuomet V. Č. ištraukė automobilio užvedimo spynelės raktelius ir paskambino 112, bei pranešė apie neblaivų vairuotoją, po to kartu su E. S. laukė pareigūnų. Tvorelei apgadinimai nepadaryti, pretenzijų neturi (b. l. 17 – 18).
Iš 2017-03-27 Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo R. S. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, kad 2017-03-26, apie 22.57 val., Verlos g., ties pastatu r. 15, Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r., Kauno apskrities VPK Kelių policijos rinktinės Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausieji patruliai E. B. ir V. K., alkotesteriu patikrino automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. S., gim. (duomenys neskelbtini)., blaivumą, nustatė, kad jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,19 promilių girtumas. E. S. pristatytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kur paimtas jo kraujo mėginys toksikologiniam tyrimui, automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatytas į policijos saugojimo aikštelę Kaune, Chemijos g. 4B (b. l. 5).
Iš 2017-03-26 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. tarnybinio pranešimo nustatytas, kad 2017-03-26, dirbant radijo šaukiniu „1890“, kartu su vyr. patruliu V. K. Kauno miesto Centro PK teritorijoje, apie 22.43 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas, kad Kauno r., Domeikavos sen., Kumpių k., Verslo g. 15, asmuo sulaikė neblaivų vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu , pareigūnus pasitiko pranešėjas V. Č., kuris padavė automobilio raktą ir paaiškino, kad šalia jo stovintis vyriškis, kuris dirba įmonės sargu, vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo šalia esančioje aikštelėje. V. Č. nurodė, kad matė kaip įmonės sargas E. S. vairavo minėtą automobilį, važiuodamas juo atsirėmė į apsauginę tvorelę, tačiau žalos nepadarė. Matydamas neblaivų asmenį V. Č. sustojus jo vairuojamam automobiliui išėmė iš automobilio užvedimo spynelės raktelius ir iškvietė policiją. E. S. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,19 promilių girtumo laipsnis. Apie sulaikytą neblaivų įtariamai automobilį vairavusį asmenį informuotas Kauno AVPK budėtojas bei NVRS. E. S. buvo pristatytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą blaivumo patikrinimui (b. l. 8).
Kiš alkotesterio kvito matyti, kad 2017-03-26, 22.57 val., E. S. nustatytas 2,19 promilės girtumas (b. l. 9).
Iš 2017-03-26 apžiūros protokolo matyti, kad nuo 23.25 val. iki 23.45 val., įvykio vietoje, šalia Verslo g., Kumpių k., Domeikos sen., Kauno r., esančio pastato Nr. 15, apžiūrėtas automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat įvykio vieta. Fotografuota (b. l. 11 – 15).
Iš 2017-03-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2918/2017(01), matyti, kad E. S. kraujo mėginyje, paimtame 2017-03-26, 23.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,49 promilės etilo alkoholio (b. l. 22).
Iš 2017-03-26 VĮ „Regitra“ informacinės pažymos apie kelių transporto priemonę matyti, kad keleivinis automobilis „Citroen C5“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. S., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 23).
Iš 2017-03-26 transporto priemonė aprašo matyti, kad automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubraukti abu bamperiai, kairės pusės sparnas, abi dešinės pusės durys ir abu sparnai, priekinės kairės pusės durys (b. l. 24).
Automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-07 gražintas savininkui E. S. (b. l. 27 – 29).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. S. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad E. S. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ja manevravo, ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims) tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. E. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 7 d.
E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. bei liudytoju apklausta L. S. pateikė prašymus atleisti E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato, pateikė L. S. charakterizuojančius dokumentus.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamojo gynėja palaikė pateiktą prašymą.
Laiduotoja L. S. sutinka laiduoti už kaltinamąjį E. S., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba Kauno J. G. meno gimnazijoje, mokytoja, charakterizuojama teigiamai, yra kaltinamojo žmona, kartu santuokoje gyvena beveik 30 metų, turi du pilnamečius vaikus, veda bendrą ūkį, abu gerai sutaria, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galinti daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui.
Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis E. S. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jokia žala nepadaryta, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas administracine tvarka, laiduotoja L. S. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. S. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą L. S. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti L. S. kaip laiduotoja, nes ji neteista ir nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, dirba, yra kaltinamojo sutuoktinė. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Nors teismo posėdžio metu prokurorė prašė taikyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, tačiau įvertinus tiek paties kaltinamojo, tiek ir laiduotojo asmenybes, teismo įsitikinu visiškai pakankamas minimalus vienerių metų laidavimo terminas. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir E. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatytinas 1 (vienerių) merų laidavimo terminas, be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu subausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (2,49 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Nors teismo posėdžio metu prokurorė prašė taikyti BK 67 str. įtvirtiną baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam 3 (trijų) metų terminui, tačiau įvertinus tai, kad E. S. anksčiau niekada nebuvo baustas administracine tvarka, charakterizuojamas iš esmės teigiamai, jo veiksmais nepadaryta didelė žala, šis terminas trumpintinas iki 2 (dviejų) metų. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam E. S. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dviejų) metų terminą.
Teismo posėdžio metu prokurorė taip pat prašė teismo taikyti BK 72 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis E. S., t. y. automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas E. S., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Citroen C5“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso E. S. (b. l. 23). Nors tiek kaltinamasis, tiek jo gynėja ir laiduotoja prašė nekonfiskuoti transporto priemonės, atkreipė dėmesį, kad E. S. niekur neketino važiuoti, o automobilis gyvybiškai reikalingas dėl specialiųjų kaltininko poreikių, susijusių su jo sveikatos būkle, tačiau teismas sprendžia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas neprieštarauja teisingumo principui, kadangi nepaisant to, kad E. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,49 promilių etilo alkoholio kraujyje) nenuvažiavo ilgo atstumo, tačiau jo veika manevruojant automobiliu ne tik formaliai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7 d., požymius, tačiau ir nepašalina teismo abejonės dėl to, kokiu tikslu iš viso reikėjo sėsti už automobilio vairo, nors jis dar kaltinamajam esant blaiviam ir atvykus į darbą, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 11 – 15), buvo tvarkingai priparkuotas, todėl abejotina tikraisiais E. S. ketinimais tuo metu, be to, tai akivaizdžiai rodo kaltininko polinkį šiuo atveju veikti nusikalstamai būnant neblaiviam. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad E. S. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Citroen C5“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.
Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio poveikio.
E. S. yra pasirašytinai įpareigotas jam gražintą automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugoti, nekeisti jo dabartinės būklės, jo neparduoti, neišnuomoti ar kitaip neperleisti kitiems asmenims iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti (b. l. 29).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
E. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0491479, nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti perduotas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-4304, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 17,37 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš E. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 40 str., BPK 297 str., 298 str., 304 – 305 str., 307 str., 313 str.,
nusprendžia:
E. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. S. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti E. S., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
E. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0491479, nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti perduotas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. S. atėmimą.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti E. S. priklausantį turtą – automobilį „Citroen C5“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) numeris VF7RD9HZC9L553992.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. S. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.