Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. K. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m. kovo 23 d., apie 19.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tyčia ne mažiau du kartus kumščiu sudavė į veidą ir spyrė koja į kairį šoną gulinčiai lovoje savo sugyventinei R. J., po to suėmęs už plaukų nukentėjusiajai R. J. ištempė ją iš lovos ant grindų ir ne mažiau 10 kartų sudavė kumščiu ir spyrė į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, galvos plaukuotosios dalies dešinėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą dešiniame žaste, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis K. B. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog 2025 m. kovo 23 d. vakare žiūrėjo televizorių, kuomet išgirdo kitame kambaryje telefonu kalbančią sugyventinę, ji kalbėjo su kitais vyrais. Paklausus, su kuo kalba, sugyventinė nurodė, jog tai ne kaltinamojo reikalas. Kaltinamasis supyko ir du kartus sudavė nukentėjusiajai į veidą, spyrė į šoną, paėmęs už plaukų sudavė dar dešimt kartų į įvairias kūno vietas. Pripažino smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu ir galėjęs padaryti jai kaltinime nurodytus sužalojimus. Atsiprašė nukentėjusiosios, pretenzijų ji jam neturi, kartu negyvena.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sugyventinis K. B. anksčiau prieš ją nesmurtavo, gyveno kartu apie penkerius metus. 2025 m. kovo 23 d., apie 19.15 val., miegamajame kambaryje, jai būnant blaiviai, gulint lovoje, jos blaivus sugyventinis priėjęs priekaištavo, kad ji ilgai naudojasi telefonu, vadino ją necenzūriniai žodžiais. Ji jo paklausė, kas tu toks esi, kad galėtum taip aiškinti jai. Būtent dėl to K. B. supyko, tada priėjęs prie lovos du kartus kumščiu sudavė į veidą ir koja spyrė jai į kairį šoną, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Po to jis paklausė, ar jai nesvarbu kartu pragyventi 5 metai, jis dėl to labai įniršo ir jai, būnant lovoje, suėmęs jai už plaukų ištempė iš lovos, pargriovė ant žemės. Pargriuvus skausmo nejuto, tik juto skausmą, kai suėmęs labai stipriai už plaukų juos tempė, iki šiol labai skauda dėl plaukų tempimo visą pakaušį. Jai pargriuvus ant grindų, ne mažiau 10 kartų kumščiais ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas, dėl ko juto stiprų skausmą, atskirti kur ir kaip sudavė, negali, nes užsidengusi stengėsi save apsaugoti, todėl tiksliai visų suduotų smūgių ir tiksliai kur nurodyti negali, tačiau tikrai jų buvo ne mažiau 10. Konfliktas baigėsi tuo, kad ji stipriai rėkė paleisti, ką jis ir padarė. Tada jis atėmė telefoną jai gulinčiai ant žemės iš rankų ir nuėjo nieko nesakęs į kitą kambarį. Ji labai išsigandusi išbėgo į lauke esančią lauko virtuvėlę, kur buvo dar vienas telefonas, tuoj pat skambino bendruoju pagalbos numeriu ir išsikvietė pagalbą. Pirmiausia atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri ją apžiūrėjo. Nustatė veido sumušimą, po įvykio sukilo aukštas spaudimas, greitosios medicinos darbuotoja davė nuo spaudimo vaistų, tačiau į ligoninę nevyko, atsisakė. Iki atvykstant policijai, buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, bijojo eiti į namus, kur buvo sugyventinis (b. l. 19–20).

5. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad jos sugyventinis K. B. atsiprašė, ji jam atleido, atlygino visą padarytą žalą, dėl to civilinio ieškinio neteiks. Pretenzijų savo sugyventiniui nebeturi (b. l. 22).

6. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad vizualiai apžiūrint R. J., ant veido, dešinėje pusėje, prie akies matosi kraujosruva ir patinimas, kairėje veido pusėje, prie kairės ausies matomas patinimas ir paraudimas (b. l. 31–36).

7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G352/2025(04) nurodyta, kad R. J. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, galvos plaukuotosios dalies dešinėje, kairėje šlaunyje; odos nubrozdinimai dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. R. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. J. nustatytų sužalojimų atvejais, įprastomis sąlygomis sužalojimų padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Jei nurodyti veiksmai atliekami artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, jie atitinkamai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

9. K. B. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė sudavęs sugyventinei kaltinime nurodytus smūgius, smurtavęs jos atžvilgiu. Dėl sugyventinio smurto jautusi fizinį skausmą patvirtino ir pati nukentėjusioji, dėl ją išgąsdinusio kaltinamojo elgesio nukentėjusioji iš karto kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu. Jai padarytas nežymus sužalojimas taip pat nustatytas specialisto. Tiek kaltinamasis teisme, tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino įvykio metu kartu gyvenę, vedę bendrą ūkį. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas jai smūgius kumščiu ne tik į veidą, bet ir į kitas kūno vietas (10 kartų), suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels R. J. fizinį skausmą ir ją sužalos, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

10. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. B. 2025 m. kovo 23 d., apie 19.15 val., nukentėjusiosios R. J. atžvilgiu atliko veiksmus, nurodytus šio nuosprendžio 1 pastraipoje, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti sugyventinės atžvilgiu, jie kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

11. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

12. K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

14. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, K. B. anksčiau, 2014 m., buvo pripažintas kaltu dėl analogiškos smurtinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2014 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu), tačiau teistumas už šią nusikalstamą veiką išnyko 2018 m. pradžioje (b. l. 96–99). Šiuo metu K. B. laikomas teistu 2024 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu (pagal BK 235 straipsnio 1 dalį). Taigi šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama smurtinė nusikalstama veika ir BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, už kurią buvo nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, yra visai kito pobūdžio (nusikalstamų veikų darymo modelis nesusiformavęs). Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgtina ir į tai, kad administracine tvarka jis baustas daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, greičio viršijimą (b. l. 111–120), turi pragyvenimo šaltinį (užsiima individualia veikla), kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, visiškai nevartoja alkoholio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pagrindo pripažinti K. B. recidyvistu šiuo atveju nėra.

15. K. B. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurį baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaip minėta ankstesnėje pastraipoje, kaltinamasis turi pragyvenimo šaltinį, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nevartoja alkoholio. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, su nukentėjusiąja nurodė šiuo metu nebegyvenantis, pati nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis jos atsiprašė, atlygino padarytą žalą, todėl civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 22). Jog neturi pretenzijų, nukentėjusioji nurodė ir teismui (b. l. 164). Neigiamai kaltinamojo asmenybę šiuo atveju apibūdina tai, kad jis visai neseniai, praeitų metų rudenį, buvo nuteistas už kitą nusikalstamą veiką, nors bausmę ir atliko, teistumas už šią nusikalstamą veiką nėra išnykęs. Įvertinęs tiek padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir pavojingumą, tiek kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju yra teisinga. Visgi šios bausmės terminas nustatytinas mažesnis – 9 mėnesiai (nustatyta tik kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nukentėjusioji turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog žalą jis jai atlygino). Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, jam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kadangi buvo padaryta smurtinė nusikalstama veika tuometinės sugyventinės atžvilgiu, K. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

16. Į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 23 d., 20.40 val., iki 2025 m. kovo 24 d., 13.17 val. (b. l. 66-73), tai yra, viena diena, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

17. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

18. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2025 m. balandžio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 91,66 Eur (b. l. 158–161). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte (b. l. 156), pats kaltinamasis jokio turto neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo neišieškotina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, skirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 23 d., 20.40 val., iki 2025 m. kovo 24 d., 13.17 val., tai yra, vieną dieną, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš K. B. neišieškoti.

K. B. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.