Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, eI3-6854-257/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-11
Bylos Nr.: eI3-6854-257/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01122-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas: R. M.
Atsakovas: Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Advokatai: Mindaugas Klemenis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-6854-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01122-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 55.1.1; 55.1.3; 57.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 5 d. raštą Nr. R5-515 ,,Dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo R. M. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas sutiko dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Mindaugas Klemenis apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, teismo pranešimais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. R5-515 „Dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo“, informavo jog nepritaria pareiškėjo R. M. prašymui dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadangi į „Ventos“ gyvenamųjų namų kvartalą dviejų metų laikotarpyje planuojama įvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus. Atsakovės raštas grindžiamas 2021 m. gegužės 3 d. Nuolatinės gėlo požeminio vandens gręžinių komisijos (toliau – Komisija) protokolu Nr. AU6-8. Komisija, svarstydama (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko R. M. prašymą gauti leidimą gėlo požeminio vandens gręžiniui projektuoti adresu (duomenys neskelbtini), (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė neleisti rengti projekto. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Skundžiamas atsakovės raštas yra deklaratyvus, nemotyvuotas, neparemtais jokiais duomenimis (faktais), o tik prielaidomis, ir pažeidžia pareiškėjo teises, todėl turi būti panaikintas dėl žemiau nurodytų argumentų. Visų pirma, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 24 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais terminais neįgyvendinti šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, numatantys komunalinių tinklų, priskirtų prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai, tiesimą. Kadangi viešasis vandens tiekėjas ir savivaldybė neužtikrina geriamojo vandens tiekimo, todėl pareiškėjas turi teisę pasirinkti geriamojo vandens gavimo būdą. Atsakovės teiginys, jog į „Ventos“ gyvenamųjų namų kvartalą dviejų metų laikotarpyje planuojama įvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, yra deklaratyvus ir niekuo neparemtas, kadangi nėra parengtas joks projektas dėl centralizuoto geriamo vandens ir buitinių nuotekų šalinimo, ir nėra numatyta investicijų. Be to, UAB „Mažeikių vandenys“ išduotose 2021 m. balandžio 12 d. Prisijungimo prie tinklų techninėse sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog paklojus magistralinio tinklo atkarpą yra galimybė pasijungti į (duomenys neskelbtini) esančius vandentiekio ir slėginius buitinių nuotekų tinklus. Tačiau magistralinių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų paklojimui reikalingos atskiros prisijungimo prie tinklų techninės sąlygos ir projektas, suderintas su UAB „Mažeikių vandenys“ Plėtros skyriumi. Kitu atveju, vandens tiekimui į objektą projektuoti vietinius vandentiekio tinklus. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas gali projektuoti vietinius vandentiekio tinklus, t. y. įsirengti gėlo vandens gręžinį. Be to, atsakovė neparengė išvados bei neatsižvelgė į plėtros planus bei teritorijų planavimo dokumentus, kurių nėra parengta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. D1-257 redakcija) patvirtinto Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo 4 ir 5 punktais. Pagal Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T1-43 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų įrengimo tvarkos aprašo 10 punktą, darbai įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtros programą (toliau – Programa) ateinantiems metams, jei gyventojai dėl vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų ar dėl kitų priežasčių neturi galimybės apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu kitais būdais, išskyrus viešąjį vandens tiekimą. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju pareiškėjas gali apsirūpinti geriamuoju vandeniu kitu būdu nei viešas vandens tiekimas, kuris kol kas nenumatytas. O pareiškėjas laukti, kol atsakovė ar UAB „Mažeikių vandenys“ atliks vandens tiekimo plėtrą negali, nes tai sukeltų neigiamas ekonomines pasekmes, pareiškėjas būtų nežinomybėje ir neapibrėžtoje būsenoje, laukiant ir tikintis, kada atsakovė išplės vandentiekio tinklus. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-14 patvirtintame Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane centralizuotas vandens tiekimas į minimą teritorija (prie pareiškėjo sklypo) nėra numatytas. Pamini ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Todėl, atsižvelgiant į suvartojamo vandens vidurkius, pareiškėjui net leidimas nebūtų reikalingas. Šiuo atveju pareiškėjas, kaip buitinis vartotojas negali prisijungti prie centralizuoto vandentiekio tinklo, kurio prie pareiškėjo sklypo nėra, todėl vienintelis būdas apsirūpinti kokybišku vandeniu yra gėlo vandens gręžinys. Atsakovė, įgyvendindama jai priskirtas funkcijas, yra saistoma, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Akivaizdu, jog atsakovė šiuo atveju nesilaikė šių principų ir dėl atsakovės piktnaudžiavimo ir nenoro bendradarbiauti pareiškėjas patiria žalą. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, teigia, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 5 d. raštas Nr. R5-515 „Dėl gėlo vandens gręžinio projekto rengimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Patenkinus pareiškėjo skundą, iš atsakovės priteistinos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu informavo teismą, kad sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, teismo pranešimu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti. Skunde pareiškėjas teigia, kad turi teisę pasirinkti geriamojo vandens gavimo būdą atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statybos įstatyme nustatytą statytojo teisę pasirinkti naudotis esamais inžineriniais tinklais ar tiesti vietinius, yra išaiškinęs, kad ši statytojo teisė nėra absoliuti, ši teisė pagal įstatymą yra saistoma teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-146/2015). Skunde pareiškėjas teigia, kad nėra nei plėtros planų nei teritorijų planavimo dokumentų. Atsakovė nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais. Pats pareiškėjas nurodo, kad 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-14 Mažeikių rajono savivaldybė patvirtino Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas – visai savivaldybės teritorijai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas (specialusis planas), kuriame nustatomos viešojo vandens tiekimo teritorijos ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys. Pagal šio Specialiojo plano sprendinius Mažeikių miesto teritorija priskirta viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zonai. Specialiajame Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – GVNTĮ), kuris reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus, nurodytos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo institucijos (GVNTĮ 5 straipsnis), apibrėžta jų kompetencija vandens tiekimo ir nuoseklų tvarkymo reguliavimo srityje. Pagal šį įstatymą viena iš vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka reguliuojančių institucijų yra savivaldybės institucijos (GVNTĮ 5 straipsnio 6 punktas, 11 straipsnis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžia, kad šiame specialiajame įstatyme įtvirtinta, jog savivaldybės teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtra vykdoma vadovaujantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planu (GVNTĮ 14 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus rengia savivaldybės, vadovaudamosi Teritorijų planavimo įstatymu ir aplinkos ministro nustatytomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis (GVNTĮ 14 straipsnio 1 dalis). Šis GVNTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme reiškia, kad savivaldybės teritorijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai yra specialiuoju įstatymu (GVNTĮ) numatyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta, kad patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai (TPĮ 16 straipsnio 2 dalis). Pagal GVNTĮ 15 ir 16 straipsnių nuostatas savivaldybės teritorijoje viešąjį vandens tiekimą vykdo viešieji vandens tiekėjai, kurie parenkami konkursų viešųjų vandens tiekėjų parinkimui organizavimo tvarka. Šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose, išskyrus tas teritorijas ar jų dalis, kuriose vanduo tiekiamas ir nuotekų tvarkymas galimi pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis. GVNTĮ 15 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais viešojo vandens tiekimo teritorijose kitas (ne viešasis) vandens tiekėjas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Pagal GVNTĮ straipsnio 7 dalį viešojo vandens tiekimo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas galimas, jeigu individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas yra numatytas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir jeigu jis buvo taikomas iki viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir šis individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo reikalavimus. GVNTĮ prasme individualus vandens išgavimas – vandens paėmimas iš gamtinių šaltinių nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais įrenginiais ir naudojamas ne pardavimui, bet savo poreikiams tenkinti (GVNTĮ 2 straipsnio 3 dalis). Ginčui aktualioje teritorijoje galioja Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-14 patvirtintas Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šio Specialiojo plano sprendinius ginčui aktuali teritorija, kurioje pareiškėjas pretenduoja projektuoti individualius vandentiekio tinklus, patenka į viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zoną. Pirmiau aptartų GVNTĮ nuostatų prasme tai reiškia, kad pagal vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą ginčo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas nėra numatytas. Atsižvelgiant į minėtą aukščiausios teisinės galios lygmens teisės aktų nustatytą teisinį reguliavimą daro išvadą, kad galiojant minėtiems Specialiojo plano sprendiniams atsakovė 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (10.11)R5-515 pagrįstai ir teisėtai neišdavė pareiškėjui pritarimo dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo. Pareiškėjas teigia, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-14 patvirtintame Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane centralizuotas vandens tiekimas į minimą teritorija, prie pareiškėjo sklypo nėra numatytas, tačiau toks pareiškėjo teiginys neatitinka tikrovės. Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Specialiajame plane ginčo teritorijoje aiškiai yra numatyti vandens ir nuotekų tinklai. Pareiškėjas teigia, kad kaip buitinis vartotojas negali prisijungti prie centralizuoto vandentiekio tinklo. Šį pareiškėjo teiginį paneigia UAB „Mažeikių vandenys“ 2021 m. balandžio 12 d. raštas Nr. 8597 „Dėl pajungimo prie miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų“. Rašte nurodyta, kad vandenį pajungti ir buitines nuotekas šalinti yra galimybė į (duomenys neskelbtini) esančius vandentiekio ir slėginius nuotekų tinklus. Taip pat raštu buvo leista objektą, esantį (duomenys neskelbtini), pajungti prie miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 5 d. rašto Nr. R5-515 ,,Dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjui R. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (2021 m. vasario 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjas R. M. (pagal 2021 m. kovo 15 d. įgaliojimą (duomenys neskelbtini) pateikė Mažeikių rajono savivaldybei paraišką požeminio gėlo vandens gavybos gręžiniui projektuoti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2021 m. gegužės 3 d. Nuolatinės gėlo požeminio vandens gręžinių komisijos protokolu Nr. AU6-8 nuspręsta neleisti rengti pareiškėjui projekto.

Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija, atsakydama į 2021 m. balandžio 27 d. prašymą (paraišką), 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. R5-515 „Dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo“ informavo, jog nepritaria pareiškėjo R. M. prašymui dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kadangi į (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą dviejų metų laikotarpyje planuojama įvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus. Nurodė dėl išsamesnės informacijos kreiptis į UAB ,,Mažeikių vandenys“. Atsakovė prie ginčijamo rašto pridėjo 2021 m. gegužės 3 d. protokolo Nr. AU6-8 kopiją.

Bylai aktualūs Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 patvirtintas Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 dalyje (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2899 redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais terminais neįgyvendinti šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, numatantys komunalinių tinklų, priskirtų prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai, tiesimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statybos įstatyme nustatytą statytojo teisę pasirinkti naudotis esamais inžineriniais tinklais ar tiesti vietinius, yra išaiškinęs, kad ši statytojo teisė nėra absoliuti, ši teisė pagal įstatymą yra saistoma teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-146/2015).

Nors pareiškėjo atstovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 patvirtinto Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. D1-257 redakcija, tačiau bylai aktuali Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (nes pareiškėjo įgaliotas asmuo 2021 m. balandžio 27 d. pateikė paraišką), kurios 3, 4 ir 5 punktuose numatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, ketinančios įsirengti požeminio gėlo vandens gavybos gręžinį, turi užpildyti ir raštu ar elektroniniu būdu pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įrengti gręžinį, institucijai paraišką dėl požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įrengimo. Paraiškos pavyzdinė forma pateikta Aprašo 1 priede. Savivaldybės institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, teikia pagrįstą išvadą dėl požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio įrengimo. Teigiama savivaldybės institucijos išvada yra pagrindas gręžiniui projektuoti. Požeminio vandens gavybos gręžinio projektas, neatsižvelgiant į gręžinio gylį ir planuojamą imti vandens kiekį, rengiamas visiems gręžiniams. Požeminio vandens gavybos gręžinio projektą gali rengti fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintis/turinčios pagal Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 „Dėl Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimų tirti žemės gelmes taisyklės), 3.2 ir (arba) 3.4.2 papunktį Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) išduotą leidimą tirti žemės gelmes arba geologo ar hidrogeologo aukštąjį magistro arba jam prilygintą išsilavinimą turintis fizinis asmuo.

Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 1 d.) 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, turi teisę išgauti geriamąjį vandenį viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, jeigu individualusis geriamojo vandens išgavimas, naudojimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas buvo vykdomas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir (ar) yra numatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, ir atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo, geriamojo vandens saugos ir kokybės, sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (t. y. priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas; aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.

Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas visiškai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis (Statybos įstatymo, Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo nuostatomis), t. y. neaišku, kokių teisės aktų reikalavimų (sąlygų) neatitinka pareiškėjo paraiška (prašymas) dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo. Skundžiamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės nesusietos su aktualiomis taikomomis teisės normomis, o tik apsiribota deklaratyviai nurodant, jog į (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą dviejų metų laikotarpyje planuojama įvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, nurodant dėl išsamesnės informacijos kreiptis į UAB ,,Mažeikių vandenys“. Atsakovė skundžiamu sprendimu neįvertino savivaldybės plėtros planų bei teritorijų planavimo dokumentų, kaip reikalauja anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas. Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime motyvų išdėstymas yra nepakankamas, pareiškėjas negalėjo suprasti, kodėl jo 2021 m. balandžio 27 d. paraiškai nepritariama (prašymas netenkinamas). Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad į bylą pateiktose 2021 m. balandžio 12 d. UAB „Mažeikių vandenys“ Prisijungimo prie tinklų techninėse sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad ,,<...> Kitu atveju, vandens tiekimui į objektą projektuoti vietinius vandentiekio tinklus“. 2021 m. gegužės 3 d. Nuolatinės gėlo požeminio vandens gręžinių komisijos protokole Nr. AU6-8, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neleisti rengti projekto ir kuris buvo pareiškėjui išsiųstas kartu su skundžiamu sprendimu, taip pat nenurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, motyvai, kodėl neleidžiama pareiškėjui rengti projekto. Atsižvelgiant į tai, nustatyti skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai, todėl ginčijamas sprendimas (raštas) negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).

Pabrėžtina, kad VAĮ reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).

Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Kadangi skundžiamas aktas (raštas) priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks aktas naikintinas.

Be to, institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.

Iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 22 matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatas M. Klemenis 2021 m. birželio 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovės priteistinas sumokėtas žyminis mokestis.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Į bylą pateikta 2021 m. gegužės 21 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėją šioje byloje atstovavo advokatas Mindaugas Klemenis. Patirtų išlaidų pagrindimui pateikta 2021 m. birželio 1 d. sąskaita faktūra (už konsultaciją ir skundo parengimą – 300 Eur), 2021 m. birželio 1 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1076279.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi skundas teismui įteiktas 2021 m. II ketvirtyje (2021 m. birželio 1 d.), todėl aktualus 2020 m. IV ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1524,2 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 3810,5 Eur (1524,2 Eur x 2,5).

Kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, prašymas tenkintinas ir pareiškėjui priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato suteiktą pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. R5-515 ,,Dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo“.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 322,50 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius