Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., institucijos, surašiusios ATP protokolą, atstovui K. J., išnagrinėjusi

A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., būdamas tikrosios ūkinės bendrijos „A.“ pirmininku, tai yra darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, leisdamas 2011 m. gegužės 5 d. TŪB „A.“ pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbti darbuotojams R. A. ir A. A., nesudarius darbo sutarčių, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą, t.y. nelegaliai, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio reikalavimus. Šiais savo veiksmais A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas K. J. nurodė, jog 2011 m. gegužės 5 dieną, apie 10.30 val. K. kaime, Pakruojo rajone, buvo atliekamas nelegalaus darbo patikrinimas. Buvo tikrinama keletas objektų K. kaime. Jis nuėjo į gamybinį pastatą, nes pamatė, kad apleistame gamybiniame pastate dirba asmenys. Nuėjęs į pastato vidų pamatė dirbančius tris asmenis, tai buvo A. A., R. A. ir J. D. Jis prisistatė, kad yra iš darbo inspekcijos. Savo darbo pažymėjimą ištraukė iš piniginės ir jį parodė visiems asmenims, nes jie negali pažymėjimo duoti į rankas ir neduoda. Dirbančių asmenų paprašė pateikti darbo pažymėjimus. Jie iš karto pasakė, kad darbo pažymėjimų neturi, kad dirba ūkinėje bendrijoje „A.“. Tada jis paprašė, kad parašytų paaiškinimus ir jie iš pradžių tai daryti atsisakė. Jis susisiekė su SODROS duomenų baze ir ištraukė sąrašą apie oficialiai socialiai apdraustus asmenis ūkinėje bendrijoje „A.“, kurių buvo 10 darbuotojų, o šių trijų darbuotojų tame sąraše nebuvo. Sąrašas buvo ištrauktas apie 10.40 val. Jis pateikė paaiškinimų formas, davė rašiklius ir paprašė, kad asmenys užpildytų ir atsakytų į klausimus, kurie yra patvirtinti Vyriausiojo Valstybinio darbo inspektoriaus. Tuo metu jie susiskambino su kažkuo iš įmonės, kalbėjosi ir girdėjosi, kad buvo paaiškinta, jog „jūs dirbate nuo šiandien“. Iš pradžių jie atsisakė rašyti paaiškinimus, tačiau jis juos perspėjo, kad valstybės pareigūnui privalo duoti paaiškinimus ir dėl paaiškinimo nedavimo jie užsitrauks administracinę atsakomybę. Pasakė, kad už melagingus parodymus paaiškinime jie taip pat užsitrauks administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 187² str. Jie spyriojosi rašyti paaiškinimus, tada jis pasakė, kad bus iškviestas policijos ekipažas, nes jie turi tokią teisę ir pagal jų nuostatus privalo tai daryti, nustatyti tapatybei. Po to jie parašė paaiškinimus. J. D. teigė, kad su juo darbo sutartis sudaryta ir jis dirba nuo gegužės 2 dienos, kad už plytos padėjimą moka po 10 centų. Darbo pažymėjimo neturi, nes yra palikęs darbovietėje. Paaiškinimą baigė rašyti 10.45 val. Gegužės 18 dieną išsikvietus (ne kartą buvo skambinta, A. neatsiliepdavo į skambučius) A. A., jis paaiškino, kad J. D. yra TŪB „A.“ narys, vėliau pateikė registracijos pažymėjimą. D. protokolas nebuvo surašytas, kadangi jis yra vienas iš įmonės savininkų. R. A. ir A. A. savo paaiškinimuose teigė, kad darbo sutartis su jais nesudaryta ir nepasirašyta. Paaiškinimuose nurodė, kad dirbti atvažiavo nuo šios dienos, kad vienas dirba nuo 7 val. iki 16 valandos, o kitas nuo 9 val. ryto iki 15 valandos, kad darbus nurodė dirbti A. A.. 2011 m. gegužės 18 dieną A. A. atvežė jau jų pasirašytas darbo sutartis, kurios yra datuojamos gegužės 4 dienos, o įsigalioja nuo gegužės 5 dienos. Papildomai buvo užklausta Radviliškio SODRA apie tuos draustus asmenis, kada ir kokiu metu pateiktas pranešimas. Gautas atsakymas, kad pranešimas buvo pateiktas gegužės 5 dieną ir registruotas po pietų, tai yra, po jų tikrinimo. Analizuojant dokumentaciją, buvo pateiktas naujas, užvestas šiais metais, Darbo sutarčių registracijos žurnalas, kur įrašyti keli darbuotojai, o senojo Darbo sutarčių registracijos žurnalo nebuvo pateikta. Darbo sutarčių registracijos žurnale yra netikslumų, skiriasi datos. A. nurodė, kad per skubėjimą kažką sumaišė. Mano, kad Darbo sutarčių registracijos žurnale darbo sutartys buvo registruojamos po jų apsilankymo. Darbuotojai apie darbo sutartis nieko negalėjo pasakyti, teigė, kad jų nebuvo pasirašę, kai jie buvo įspėti apie administracinę atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Remiantis surinktais įrodymais ir pirminiais paaiškinimais bei vadovaujantis LR DK 98 str., nelegalus darbas yra tada, kai yra nesudaroma rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka nepranešama SODRAI. Tuo pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pirmininkui A. A.. Pagal SODROS nustatytą tvarką jie turėjo SODRAI pranešti iš vakaro. Tas buvo padaryta po darbo inspektorių inspektavimo. J. D. visą laiką nebuvo registruotas, tačiau po jų apsilankymo buvo įdarbintas įmonėje. Darytina išvada, kad dokumentai buvo pradėti tvarkyti jų apsilankymo metu objekte. Dėl pranešimo apie įdarbinimus, yra 2010 m. birželio 4 d. VSDFV direktoriaus įsakymas Nr. V-243, kurio 17 punktas nurodo duomenų apie draustuosius ir draudėjus pateikimo tvarką. Šiuo atveju darbo sutartis yra datuojama gegužės 4 dieną, o darbuotojai pradeda dirbti gegužės 5 dieną. Tai gegužės 4 d. privalėjo būti ir pateiktas pranešimas SODRAI. Jau nekalbant, kad darbo sutartys nebuvo pasirašytos tą dieną. Šiuo atveju bandoma sugudrauti, bet atsisuko prieš patį įmonės vadovą. Kai tikrino, darbuotojai buvo nedrausti ir darbo sutartys su jais nebuvo sudarytos, nebuvo pasirašytos. Tikrinimo metu darbuotojai telefonu bendravo su kažkuo iš įmonės ir telefonu girdėjosi, toks sakinys, „kad nuo šiandien jūs dirbate“. Tame kaime buvo vykdoma nelegalaus darbo kontrolė. Patikrinimą šioje teritorijoje atliko jis vienas, o kitą objektą tikrino mokesčių pareigūnas Jankauskas ir jo kolega Jakubėnas, bet jie patikrinimo gale buvo užėję ir į jo tikrinamas patalpas. Paaiškinimus bei visas aplinkybes su objekte rastais asmenimis aiškinosi ir bendravo jis vienas. Fotografavo dėl įrodymų rinkimo. Jeigu būtų neigiama, kad niekas nedirbo, tai būtų pateikę fotografuotą medžiagą. Tikrinant jis nežinojo, kokią įmonę tikrina (tame pastate). Tai buvo vykdoma prevencija, t.y. pamato, kad vykdomi darbai,- ir tikrina. Darbo inspekcijos pareigūnams yra suteikta teisė tikrinti nepranešus įmonės vadovui. Tai yra numatyta Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose. Kai yra planinis patikrinimas, tada turi pranešti įmonės vadovui, o šiuo atveju yra prevencija. Jiems yra suteikti tokie įgaliojimai, kad į bet kurią darbo vietą inspektoriai gali įeiti, be to, jie yra valstybės pareigūnai ir turi teisę gauti paaiškinimus. Jeigu atsisako duoti paaiškinimus yra numatyta administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 41² str. 2 d. Darbo inspekcijos pareigūnų darbas yra išsiaiškinti kas, kur ir kada dirba ir jeigu neteikia paaiškinimo tai yra kliudymas pareigų atlikimui. A. A. ir R. A. nurodė, kad dirba TŪB „A.“ ir paaiškinimo 9 punkte nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su A. A. A. A. yra ūkinės bendrijos darbuotojas ir to remontuojamo pastato savininkas. Jeigu buvo prievarta priversti rašyti paaiškinimus, tai kodėl nesikreipė į kitas institucijas dėl prievartos. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymus darbo inspekcijos pareigūnai turi teisę kreiptis į policijos pareigūnus dėl asmens tapatybės nustatymo. Pats faktas, kad darbuotojai dirbo be darbo sutarčių yra įrodytas surinktais dokumentais, SODRAI pranešta jau po jų apsilankymo objekte. Nurodė, jog yra darbo inspektoriams numatytos vidaus procedūros, ką jie privalo atlikti statybos objekte, imdami paaiškinimus. Paaiškinimus turi teisę imti iš visų dirbančių asmenų. Jis objekte rastų darbuotojų klausė, kokias pareigas atlieka ir jie nurodė, kad pagalbinio darbininko. Jie buvo apsirengę darbiniais rūbais, nešvariais, ištepliotais, kaip statybininko, ne uniformomis, ne specialia apranga. Vienas stiklino langus, remontavo langą, o kitas buvo prie mūro darbų. Turėjo plaktuką, pjūklą, šalia buvo laidas su pajungta betono maišykle, atvežta ir prisijota smėlio. Pastatui langai buvo išdaužyti, nes pernai tame objekte buvo lentpjūvė ir dabar bandoma tą pastatytą aptvarkyti. Dalis langų jau buvo sudėta, stiklinami langai su mediniais rėmais. Buvo tvarkomi senų langų rėmai ir stiklinami. Trečiasis darbuotojas J. D. atliko mūro darbus, nes tvarkė pertvarą. Įmonė gyvuoja jau keletą metų, tačiau J. D. nebuvo įdarbintas, o po jų apsilankymo visi trys darbuotojai įdarbinami vieną ir tą pačią dieną. Dokumentai tvarkyti tą dieną po jų apsilankymo. Pagal žodinį A. A. paaiškinimą, pastatas priklauso A. A. Visi minimi asmenys yra susiję giminystės ryšiais. A. A. pažeidė Darbo kodekso 98 str. reikalavimus, kad darbuotojai dirbo be darbo sutarčių, be rašytinių darbo sutarčių ir darbo sutartys tikrinimo metu nebuvo pasirašytos ir nustatyta tvarka nepranešta SODRAI apie įdarbintą asmenį. Pranešimo SODRAI pakeitimas atsirado nuo 2010 metų vasaros. Surinkta ir teisme ištirta medžiaga įrodo, kad darbuotojai A. ir R. A. gegužės 5 d. dirbo nepasirašę darbo sutarčių ir A. A., leisdamas jiems dirbti be darbo sutarčių, pažeidė Darbo kodekso 98 str. nuostatas, padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl prašo jį nubausti padaryto pažeidimo sankcijos ribose.

Liudytojas R. A. parodė, kad A. A. yra jo dėdė, tėčio brolis. Iš vakaro susiskambino su dėde, susitarė dėl darbo, rytą atvažiavo į objektą, o dėdė iš ryto išvažiavo tvarkyti dokumentų. Po kiek laiko pasirodė inspektoriai, pradėjo juos klausinėti, darbo pažymėjimų reikalauti. Bandė skambinti dėdei, tačiau jam griebė iš rankų telefoną, grasino policija, kad kažkur išveš. Dėl darbo susitarė su dėde, t.y. susitarė, kad K. kaime reikės sutvarkyti objektą, pakeisti langus, nes yra sutrūniję. Jis yra baigęs 10 klasių, specialybės neturi. Su dėde sutarė, kad dirbti pradės nuo gegužės 5 dienos, o susitarė iš vakaro. Tarėsi abu su broliu A. A. Dėdė liepė dirbti, sakė, kad sutvarkys dokumentus. Darbo sutarčių surašytų dar neturėjo, darbo sutartis pasirašė po inspektorių patikrinimo. Šiuo metu jis nebedirba pas dėdę. Kiek laiko ten dirbo nebeatsimena. Kai rašė paaiškinimą inspektoriui, nurodė darbo aplinkybes, kurias buvo sutarę su dėde. Darbo sutartį gavo po darbo inspektorių apsilankymo. Inspektoriai buvo trys, jokių pažymėjimų jie nepateikė, nors jie prašė pateikti, bet inspektoriai nepateikė. Iš pradžių net nepasakė, kas jie tokie, tik vėliau pasakė. Tikrai nematė pažymėjimo ir šiandiena jį mato pirmą kartą. Negali pasakyti, ar inspektorius rodė pažymėjimą kitiems. Su kokiu automobiliu tikrintojai atvažiavo taip pat nematė. Paaiškinimo jis nebūtų rašęs, bet tikrintojai pradėjo grasinti išvežimu su kažkokiu konvojumi, todėl paaiškinimą rašė, nes jam grasino ir dėl to pasimetė. Kai pradėjo dirbti gegužės 5 dieną, su A. žodžiu buvo sutarę kur dirbs, ką dirbs, kad sutvarkys darbo sutartį, kad surašys dokumentus. Dokumentus jiems atvežė tada, kai išvažiavo tikrintojai ir tada pasirašė darbo sutartį. Nepamena, kada pasirašė darbo sutarčių registracijos žurnale. Jis žinojo, kaip vadinasi dėdės įmonė - tikroji ūkinė bendrija „A.“.

Liudytojas A. A. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojas R. A.

Iš integracijos su SoDra užklausos rezultatų (b.l. 5) matyti, kad 2011 m. gegužės 5 d. A. A. TŪB „A.“ dirbančių darbuotojų sąraše nėra nei R. A., nei A. A.

Iš TŪB „A.“ darbo sutarčių registracijos žurnalo (b.l. 9-12) matyti, kad darbo sutartys tarp darbdavio A. A. ir darbuotojų R. A. bei A. A. buvo sudarytos 2011 m. gegužės 4 d., ta pati data nurodyta ir darbuotojų darbo pradžios bei darbo pažymėjimų jiems išdavimo.

Iš darbo sutarčių (b.l. 13-16) matyti, kad darbo sutartys Nr. 7 ir Nr. 6 tarp TŪB „A.“ ir R. A. bei A. A. sudarytos 2011 m. gegužės 4 d., o darbo pradžia jose nurodyta 2011 m. gegužės 5 d.

Iš VSDFV Radviliškio skyriaus rašto (b.l. 20) matyti, kad popierinis pranešimas apie A. A. ir R. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią skyriui pateiktas 2011 m. gegužės 5 d. ir registre užregistruotas tą pačią dieną 12 val. 55 min.

Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant minėto DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Vyriausiojo A. T. 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos. Administracinių teismų praktika Nr. 7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009 ir kt.). Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje savo nutarčių (pvz. LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-397/2011) nurodė, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Kaip matyti iš visos bylos medžiagos: administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 1-2), nelegalaus darbo tyrimo akto (b.l. 3-4), informacijos iš SoDros dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo (b.l. 5), A. A. (b.l. 6), R. A. (b.l. 7), paties A. A. (b.l. 8, 31) rašytinių paaiškinimų, Darbo sutarčių registracijos žurnalo išrašo (b.l. 9-12), darbo sutarties Nr. 7 (b.l. 13-14), darbo sutarties Nr. 6 (b.l. 15-16), TŪB „A.“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b.l. 17), LR Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (b.l. 18-19), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyriaus rašto (b.l. 20) bei tiek paties A. A. parodymų teismo posėdžio metu, liudytojų – 2011 m. gegužės 5 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus vykdyto patikrinimo metu rastų dirbančių asmenų A. A. ir R. A. parodymais teismo posėdžio metu, A. A. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir pilnai įrodyta, nes tiek pats TŪB „A.“ pirmininkas A. A., tiek liudytojai A. A. ir R. A. patvirtino teismo posėdžio metu apie tai, kad 2011 m. gegužės 4 d. jie susitarė dėl visų darbo sąlygų: tiek dėl to, kada bus pradėtas darbas – 2011 m. gegužės 5 d., koks darbas bus dirbamas, kur konkrečiai jis bus dirbamas ir t.t., tačiau R. A. ir A. A. pradėjo darbą 2011 m. gegužės 5 d. nepasirašę darbo sutarčių, ką pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A., nurodydami, jog darbo sutartys abiejų šalių – darbdavio ir darbuotojų – buvo pasirašytos po darbo inspekcijos patikrinimo. Todėl iš visų byloje surinktų įrodymų visumos darytina išvada, jog 2011 m. gegužės 5 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus vykdyto patikrinimo metu A. A. ir R. A. dirbo TŪB „A.“ nesudarius darbo sutarčių, nes darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti (DK 99 str.) , taigi, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Kartu pažymėtina, kad, kaip matyti iš visos bylos medžiagos bei paties A. A. parodymų teismo posėdžio metu, 2011 m. gegužės 5 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus vykdyto patikrinimo metu darbuotojai R. A. ir A. A. dirbo TŪB „A.“ nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. paaiškinimai, kad jis pranešė apie asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tą pačią darbuotojų įdarbinimo dieną – 2011 m. gegužės 5 d. ir dėl to nepadarė pažeidimo, šiuo nagrinėjamu atveju atmestini. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ (Valstybės Žinios, 2010, Nr. 73-3728) patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 punktas numato, kad draudėjas privalo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Taisyklių 16.3, 16.9, 16.12 ir 16.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Taigi, iš šios normos akivaizdu, jog šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešimai apie apdraustųjų R. A. ir A. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią buvo būtina pranešti ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, t.y. turėjo pranešti būtent 2011 m. gegužės 4 d., bet ne 5 d.

A. A. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino tik iš dalies, byloje nėra duomenų, kad jis būtų metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, neteistas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis yra dirbantis, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jis baustinas minimalia sankcijoje numatyta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, tai yra, 6000 (šešių tūkstančių) litų bauda (ATPK 30, 30², 31, 32 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

a. a. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir jį nubausti bauda po 3000 (tris tūkstančius) litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso 6000 (šešių tūkstančių) litų bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 57465. Mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad bauda sumokėta, nedelsiant po sumokėjimo pristatyti į Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinę.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.