- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-29-337-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Ričardas Gilys, Vytautas Norkūnas
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-337/2007 m.
Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2007 m. sausio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-11-10 nuosprendžio, kuriuo J. J. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 246 str. (nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13 galiojusi redakcija) nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
n u statė:
J. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas AB „Lino pluoštas” direktoriumi, 2003-03-14 nenustatytą valandą, perleido jam patikėtą, areštuotą, stambaus masto turtą – 121000 Lt vertės spalių briketų presą, o būtent: 2003-03-14 parduodamas už 50000 Lt, perleido A. A. firmai „Adoka“, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2002-04-15 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos arešto aktu Nr. 08-01-26-14 areštuotą AB „Lino pluoštas“ turtą – 121000 Lt vertės spalių briketų presą (LP0109).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-11-10 nuosprendį panaikinti bei priimti naują nuosprendį, kuriuo J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 304 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. (BK redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13), bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Prokuroras teigia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodo, jog nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13 BK 246 str. nebuvo kriminalizuota veika, kuria asmuo iššvaisto ar paslepia areštuotą, ar aprašytą ir jam patikėtą turtą, jei jis nėra šio turto savininkas. BK 246 str. (galiojusio nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13) numatyta atsakomybė už dvi nusikalstamas veikas: 1) aprašyto ar areštuoto turto iššvaistymą ar paslėpimą; 2) už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, iššvaistymą ar paslėpimą. Įstatymų leidėjas BK 246 str. dispozicijoje numatydamas atsakomybę už nusikalstamas veikas, įvardintas BK 246 str. pavadinime, specialaus subjekto požymio, t.y. kad šią nusikalstamą veiką gali padaryti tik turto savininkas, neišskyrė. J. J. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 304 str. 2 d. taip pat neišskyrė specialaus subjekto, šiuo metu galiojančio BK 246 str. – taip pat ne, todėl tarpinis įstatymas, galiojęs nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13, turėjo būti suprantamas ir taikomas analogiška prasme, kaip ir baudžiamasis įstatymas, galiojęs iki tarpinio BK 246 str. ir po jo, o teismui suprasti, kad atsakomybę užtraukia tik neteisėtas disponavimas savo – asmeninės nuosavybės teise kaltininkui priklausančiu, bet suvaržytu turtu, aiškinti BK 246 str. (galiojusio nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13) kaip įstatymą, panaikinantį J. J. veikos nusikalstamumą ir J. J. išteisinti, nebuvo jokio pagrindo. Prokuroras skunde taip pat nurodo procesinių prievartos priemonių rūšis, jų paskirtį bei aiškina BK 246 str. istoriniu būdu. Be to, prokuroras taip pat nurodo, kad BK 246 str. (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13), negaliojo nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei jo taikymo momentu, todėl J. J. nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal šį straipsnį, o pagal 1961 m. BK 304 str. 2 d., tačiau skiriant bausmę, teismas privalėtų atsižvelgti į tarpinio BK 246 str., t.y. įstatymo, kuriuo sušvelninta baudžiamoji atsakomybė, sankciją, kaip į maksimalią sankcijos ribą. Prokuroro teigimu tai, jog Panevėžio apygardos teismas 2003-12-18 panaikino 2003-03-14 areštuoto spalių briketų preso pirkimo-pardavimo sutartį tarp AB „Lino pluoštas“ bei A. A. firmos „Adoka“ ir šis neteisėtai perleistas presas buvo gražintas bankrutuojančios AB „Lino pluoštas“ administratoriui, nepanaikina J. J. veikos nusikalstamumo ir neturi įtakos jo atsakomybei pagal 1961 m. BK 304 str. 2 d.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą atmesti, o prokuroras – patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, jog J. J. 2003-03-14 A. A. firmai „Adoka“ už 50000 Lt pardavė AB „Lino pluoštas“ turtą – spalių briketų presą, kuriam 2002-04-15 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos arešto aktu Nr. 08-01-26-14 buvo uždėtas areštas.
1961 m. BK 304 str. 2 d. buvo numatyta atsakomybė asmeniui, kuris: 1) išeikvojo, perleido arba paslėpė jam patikėtą didelės vertės turtą, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, arba; 2) išeikvojo, perleido arba paslėpė jam patikėtą aprašytą didelės vertės turtą, arba 3) išeikvojo, perleido arba paslėpė jam patikėtą didelės vertės turtą, kuriam uždėtas areštas.
2000 m. BK 246 str., galiojusiame nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13, atsakomybė buvo numatyta asmeniui, kuris 1) iššvaistė arba paslėpė savo, bet aprašytą, ir jam patikėtą turtą, arba; 2) iššvaistė arba paslėpė savo, bet areštuotą ir jam patikėtą turtą, arba; 3) iššvaistė arba paslėpė savo turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
2000 m. BK 246 str. 2 d., galiojančioje nuo 2004-07-13, atsakomybė numatyta asmeniui, kuris: 1) paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą ir jam patikėtą didelės vertės turtą, arba; 2) paslėpė, sunaikino ar sugadino areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą, arba; 3) paslėpė, sunaikino ar sugadino didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba; 4) neteisėtai perleido kitam asmeniui aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Taigi, 1961 m. BK 304 str. 2 d. ir 2000 m. BK 246 str. 2 d., galiojančioje nuo 2004-07-13, numatytų nusikalstamų veikų sudėtyje yra numatytas bendrasis subjektas. Tuo tarpu 2000 m. BK 246 str., galiojusiame nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13, numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje yra numatytas tik specialusis subjektas – turto savininkas, nes atlikti 2000 m. BK 246 str., galiojusio nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13, dispozicijoje numatytą nusikalstamą veiką, t.y. iššvaistyti arba paslėpti savo, bet aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gali tik šio turto savininkas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 4 p. nustatyta, kad turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Taigi, J. J., būdamas AB „Lino pluoštas“ direktoriumi, neturėjo nuosavybės teisių į AB „Lino pluoštas“ turtą ir nebuvo šio turto savininku.
J. J. AB „Lino pluoštas” areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą perleido 2003-03-14, t.y. 1961 m. BK 304 str. 2 d. galiojimo metu. Ikiteisminio tyrimo institucijoms apie šią J. J. veiką buvo pranešta 2004-04-14, t.y. galiojant nebe 1961 m. BK 304 str. 2 d., o 2000 m. BK 246 str. (nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13 galiojusi redakcija), kuris dekriminalizavo J. J. veiką, nes šio straipsnio dispozicijoje buvo jau numatytas specialusis subjektas – turto savininkas. Nežiūrint to, kad J. J. nebuvo tuo metu galiojusio BK 246 str. dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos subjektu ir tuo metu nebebuvo BK 246 str. dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, vis tiek buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors BPK 3 str. 1 d. 1 p. prasme ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas. Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK reikalavimus, t.y. neteisėtai. Šios išvados apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kuriais baudžiamasis įstatymas aiškinamas istoriniu bei gramatiniu būdais, nepaneigia.
BPK 3 str. 2 d. įpareigoja teismą, nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei, baigti nagrinėti bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Tokiu būdu prokuroro apeliaciniame skunde dėstomais motyvais keisti J. J. atžvilgiu priimtą nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
n utaria:
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.