Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2021-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-47-879/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
1-47-879/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20174-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Kaltinamasis
S. G.
Nukentėjusysis
D. Š., N. B., D. G., V. B., D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-47-879/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20174-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.2.3.; 1.2.7.2.2.3.; 1.2.7.7;1.1.7.2.5; 2.3.6.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daima Vaidachavičienė,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamajam S. G. ir jo gynėjui advokatui A. C.,

nukentėjusiojo D. Š. atstovei pagal įstatymą A. M. ir įgaliotajam atstovui– advokatui A. A.,

nukentėjusiojo N. B. atstovei pagal įstatymą I. B., įgaliotajai atstovei – advokatei V. S.,

nukentėjusiojo D. G. atstovei pagal įstatymą R. G. ir įgaliotajam atstovui– advokatui S. L.,

nukentėjusiojo V. B. atstovei pagal įstatymą D. S. ir įgaliotajai atstovei– advokatei R. B.,

nukentėjusiojo D. J. atstovei pagal įstatymą A. J. ir įgaliotajam atstovui– advokatui D. S.,

specialistei S. G.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G.

a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2006 m. gruodžio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams.

2. 2008 m. rugpjūčio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį galutine – 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

3. 2011 m. spalio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4. 2012 m. sausio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

5. 2012 m. liepos 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę subendrinant su 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, bei paskiriant galutinę, subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

6. 2014 m. sausio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme;

7. 2016 m. lapkričio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 172 straipsnio 2 dalį galutine 60 parų arešto bausme.

8. 2017 m. gruodžio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams. Paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis nepilnamečių mokymo ir ugdymo įstaigose bei bendrauti su nepilnamečiais asmenimis.

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ( 5 epizodai), 153 straipsnio 1 dalį ( 5 epizodai) 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. G., laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažamečio N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiojo valią, nes jis negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, nenustatytą kiekį kartų, bet nemažiau kaip keturis kartus, čiulpdamas N. B. lytinį organą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį N. B..

-be to, laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. yra mažametis, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – N. B. tvirkinimo veiksmus, o būtent, prašė leisti pačiulpti N. B. lytinį organą, nenustatytą kiekį kartų glostė ir lietė įvairias kūno vietas bei lytinius organus, prašė atnešti apatinių kelnaičių ir paėmė iš N. B. atneštas dvi apatines kelnaites, N. B. matant čiulpė mažamečio D. Š. lytinį organą.

-be to, laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažamečio D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiojo valią, nes jis negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, nenustatytą kiekį kartų, bet nemažiau kaip šešis kartus, čiulpdamas D. Š. lytinį organą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį D. Š..

-be to, laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. yra mažametis, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – D. Š. tvirkinimo veiksmus, o būtent, nenustatytą kiekį kartų prašė leisti pačiulpti D. Š. lytinį organą, lietė D. Š. pečius, plaukus, lytinius organus, D. Š. matant čiulpė mažamečių N. B., D. J. ir D. G. lytinius organus, prašė D. Š. atnešti apatinių kelnaičių ir paėmė iš D. Š. atneštas dvejas apatines kelnaites.

-be to, jis, laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažamečio D. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiojo valią, nes jis negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, nenustatytą kiekį kartų, bet nemažiau kaip tris kartus, čiulpdamas D. G. lytinį organą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį D. G..

-be to, laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad D. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. yra mažametis, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – D. G. tvirkinimo veiksmus, o būtent, prašė leisti pačiulpti D. G. lytinį organą, nenustatytą kiekį kartų glostė ir lietė įvairias kūno vietas bei lytinius organus, prašė atnešti apatinių kelnaičių ir paėmė iš D. G. atneštas dvejas apatines kelnaites, D. G. matant čiulpė mažamečių D. Š., D. J. lytinius organus.

-be to, jis, laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažamečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiojo valią, nes jis negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, nenustatytą kiekį kartų, bet nemažiau kaip vieną kartą, čiulpdamas D. J. lytinį organą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį D. J..

-be to, laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad D. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. yra mažametis, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – D. J. tvirkinimo veiksmus, o būtent, prašė leisti pačiulpti D. J. lytinį organą, nenustatytą kiekį kartų glostė ir lietė įvairias kūno vietas bei lytinius organus, prašė atnešti apatinių kelnaičių, D. J. matant čiulpė mažamečio D. G. lytinį organą.

-be to, jis, laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažamečio V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiojo valią, nes jis negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, nenustatytą kiekį kartų, bet nemažiau kaip vieną kartą, čiulpdamas V. B. lytinį organą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį V. B..

-be to, laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. yra mažametis, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – V. B. tvirkinimo veiksmus, o būtent, prašė leisti pačiulpti V. B. lytinį organą, prašė atnešti apatinių kelnaičių, V. B. matant čiulpė mažamečių D. G. ir D. Š. lytinius organus.

-be to, jis 2020 m. gegužės 27 d. apie 12:30 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje, pasinaudodamas D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., bejėgiška būkle dėl mažametystės, pavartodamas fizinį smurtą – sučiupdamas ir jėga laikydamas mažametį, liepė leisti jam pačiulpti D. Š. lytinį organą, tokiu būdu pasikėsino tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu mažamečio atžvilgiu, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes mažametis ištrūko iš jo rankų ir pabėgo.

2. Kaltinamasis S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinimą suprato, vaikų pas save nesivedė, jie ėjo patys ir davė čiulpti, tik N. atnešė kelnaites. Pirma susipažino su N.i, D. nepažinojo, o N. buvo atnešęs kelnaites. D. atnešė kelnaites, bet ne savo. Vaikų netvirkino, nedavė jiems čiulpti, jie patys ėjo, D. prirodė kitus ir jie ateidavo, prašydavo duoti cigarečių, pinigų ledams, laukdavo jo prie parduotuvės. Be lytinio organo tiems berniukams daugiau nelietė nieko, nelietė pečių, plaukų. Pripažįsta, kad tiems berniukams čiulpė jų lytinius organus. Vaikai už tuos veiksmus prašydavo cigarečių, prie parduotuvės prašydavo pinigų, ledų, davė 10 eurų, nes vaikai rūkė. Jie kiekvieną dieną ateidavo po 2-3 kartus, laukdavo koridoriuje, kaimynai tai matydavo. Pripažįsta, kad blogai pasielgė, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, su detalėmis išdėstė parodymus. Jo vaikai prašydavo rūkyti, alaus, D. pasiimdavo ir gerdavo, ar kiti ar vartojo alkoholį nematė. Išėjęs į laisvę atlygins žalą, gauna pinigus už neįgalumą, kurį turi dėl proto negalios, 3 grupė, galioja iki 2040 metų, gauna 160 Eur per mėnesį, bet dabar kai yra suimtas Sodra šių lėšų nemoka. Patvirtino, kad čiulpė lytinius organus D., V., čigoniukui, kitų vardų neatsimena, N. retai ateidavo. Dažniausiai ateidavo D.. V. vieną kartą buvo, N. paskutiniu metu nebėjo. N. vieną ar kelis kartus čiulpė. V. buvo, jam čiulpė. D. gal vieną ar du kartus čiulpė. Buvo, kad vienam čiulpiant, kiti matė. Vienam čiulpiant, būdavo kitų vaikų. Ateidavo vienas arba du, gal vienas kartais buvo, kartais dviese buvo atėję, trise nebuvo atėję. Dažniausiai ateidavo D.. Vaikų nelietė, nebuvo apkabinęs, jų lyties organą lietė ranka, kūno ir kitų kūno dalių nelietė. Kiek vaikams metų nežinojo, galvojo 13-14 metų. Laiptinėje D. paėmė už rankos, bet laiptinėje neprašė pačiulpti, padavė jam žiebtuvėlį, jis apsiverkė ir pabėgo, gal išsigando, kad buvo pagėręs. N, buvo atnešęs vienas kelnaites ir D. vienas kelnaites, neprašė jų kelnaičių, kodėl jie taip sako nežino. Ką papasakojo tyrėjai, tuos parodymus tvirtina. D. lytinį organą čiulpė gal 3 ar 4 kartus, prašė atnešti apatines kelnaites, bet neatnešė. Su D. G. susipažino kai prirodė D.. D. nėra toks didelis, toks judrus vaikas, mėgėjas kažką nugvelbti, nepilnametis tikrai, kiek metų neklausinėjo, nebuvo aktualu. Supranta, kad tiems vaikams darė neigiamą poveikį, blogai padarė, gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino ir davė išsamius parodymus (4 t., b.l. 9-11; b.l. 21-22).

3. I. B. nukentėjusiojo N. B. mama parodė, kad pradžių įtarinėjo, po to pradėjo sekti ir stebėti S. G., įspėjo nelįsti prie vaiko, girdėjo jį sakant vaikams, duosiu 10 eurų, ateik. Pasigedo namuose kelnaičių. Vaikas prisipažino kad rūko, tai sena problema, papasakojo, kad ėjo žiebtuvėlio S. paprašyti, į vidų nenorėjo eiti. S. griebė už rankos, traukė į vidų, tai matė. Sūnus nelabai pasakoja, ką ten su juo darydavo, sakė šita tema nekalbės, tada jam buvo 12 metų. Sūnus S. pravardžiuodavo „P.“. Namuose dingo penkios kelnaitės, atpažino dvejas. N. gal 5-7 kartus buvo pas S. bute taip sakė. Sūnus eidavo su V., D., vienas neidavo, sūnus sakė S. ant pagalvės užsitraukęs kelnaites, sako nesuprato, ką jis čia daro. Prašė S. N. paliesti jo lytinius organus, pačiulpti, N. sakė kad nesutiko, o ką N. jis darė – nežino. Pas S. bijojo vaikas eiti vienas, eidavo su kitais vaikais. Yra pareiškusi civilinį ieškinį – 3000 eurų moralinei žalai atlyginti. Sūnus jaučiasi labai prastai, nemiega naktimis, šiandien iki ryto nemiegojo, kol buvo ne karantinas, mokykloje turėjo specialistę, neleidžia prie jo prisiliesti, vonioje rakinasi, ta tema sakė daugiau nekalbės, sakė – labai negeras žmogus S.. Sūnus ne viską papasakojo, net suaugusiam tokia tema sunki, sunku su juo bendrauti, nepasisakė, kad čiulpė jam, jis linksi galva, bet sako nepasakys, jis sakė, kad su psichologais ar kitais žmonėmis nekalbės, klausiau - ar lietė apačioje- jis linksi, sakė – daugiau neištrauksi iš manęs. Kiek žino, buvo tai ne vieną kartą, sakė kelis kartus prašė, kelis kartus palinksėjo, nedrįso pasakyti, ji suprato, kad kelis kartus čiulpė sūnui. Dėl sūnaus auklėjimo kreipėsi pas psichologus, lankėsi pas psichiatrą, jam išrašyti vaistai, nustatytas emocijų ir elgesio sutrikimas, sūnus mokosi 4 klasėje (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) skyriuje.

4. Atstovė pagal įstatymą A. M. D. Š. mama, parodė, kad apie situaciją sužinojo iš policijos pareigūnų, vaikas pats nepasakojo. S. G. prašė sūnaus apatinių kelnaičių, čiulpti lytinį organą, bet pasakė, kad jo per mažas. Vaikas sakė, kad prašė atnešti kelnaičių, ar nunešė, nežino, nes per atpažinimą nepažino savo vaiko kelnaičių. S. G. pravardė„ P.“. N., D., D. irgi ėjo pas S., kokiu tikslu, nesisakė. Jai pasirodė keista, kad vaikai vaikšto, girdėjo, kad ligotas žmogus, bet apie pedofiliją nepagalvojo. D. G. mama R. G. pasakojo, kad pas ją atėjo verkiantis D., pasisakė, kad prie N. B. namų sutiko S. G., kuris bandė jį tempti, vaikas išsprūdo ir pabėgo pas R. G.. S. G. glostė per galvą ir nugarytę D.. Bandė uždrausti su visais vaikais bendrauti, buvo pas S. G. nuėjusi, skambino ir klausė, kur yra D.. D. parašė iš S. telefono - ateik, mama, pasiimti, S. neišleidžia. Su R. yra ieškoję vaikų po kiemus. D. iš namų išnešė S. tris butelius degtinės. Kur dingo D. telefonas taip pat nežino. Pats S. G. yra skambinęs, prašęs vieną kartą išleisti sūnų nakvoti pas jį, sūnui tada buvo 9 metai, tai buvo prieš 3 metus. S. G. duodavo sūnui centų, cigarečių, saldainių. Minėjo sūnus N., V., D., D., kad jie lankėsi pas S.. Vaikai lankydavosi ne po vieną. Nueidavo pas S. sūnus, nes S. sakydavo - duosiu centų, pinigų, kviesdavo pažaisti kompiuteriu, viliodavo vaikus kompiuteriu pažaisti. Vaikas pasakojo, kad S. G. lietė tik per rūbus, nieko daugiau nedarė, nes sakė, kad jo per mažas. Sūnus minėjo, kad matė kaip S. G. čiulpė lytinį organą draugui, bet nesakė kuriam. Pareiškė 10 000 civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nes vaikas nerimastingas, užsidaręs, neprisileidžia. Lankosi pas psichologus, psichiatrus, lankė vaikams skirtą psichiatrijos būrelį. Sūnus užsidaręs, nebendraujantis, nesipasakoja, kas buvo su juo. Bandė net vyrą socialinį darbuotoją kviesti, bet nesikalba ir su juo. Šiuo metu bendrauja tik su vienu iš tų vaikų, su D.. Vaiko sveikata sutrikdyta visam laikui, jis gali pats nesukurti šeimos, nes jam bus negera, vaiko sveikata sutrikdyta, jam buvo liesti lytiniai organai.

5. Atstovė pagal įstatymą R. G. D. G. mama parodė, kad apie viską sužinojo iš policijos pareigūnų. Girdėjo, kad vaikai lankosi pas „P.“, S. priperka jiems sausainių, saldainių limonado, vaišina juos. Su D. Š. mama ėjo ieškoti vaiko, bet nerado. Girdėjo, kad vaikai renkasi, o S. kviečiasi. Sūnus, kai grįždavo namo, pastebėjo, kad turi pinigų, parsineša cigarečių, klausė iš kur, sakė susitinka prie katedros, bažnyčios, draugas dirba, duoda jiems. D. iki tyrimo nieko neminėjo, ką jam darė, bet vėliau, pasisakė, kad tokie įvykiai buvo, kad prašydavo jam pačiulpti, pasimasturbuoti liepdavo, kad būtų didesnis, per nugarą glostydavo. Iš rūbų nieko neprašė atnešti, bet kai rodė atpažinti, atpažino porą kelnaičių. Tiksliai, kiek kartų vaikas lankėsi nežino, bet daugiau nei vieną kartą. Sūnus atviras, bet ta tema nebendrauja, „(duomenys neskelbtini)“ tik pagal piešinėlį parodė. Pareiškė 10 000 ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes vaikas traumuotas visam gyvenimui, lankosi pas psichologą, naktimis vienas bijo miegoti po to įvykio, prašo ateiti pas jį į lovą. Vaikas nenorėjo šnekėti per apklausą, nes pasakė, kad jo apklausą klausys S., labai dėl to bijojo. D. sakė, kad S. lietė jo lytinius organus ir sūnus gavo už tai pinigų. Kiti berniukai stovėdavo ir žiūrėdavo, kai čiulpdavo lytinį organą. S. G. prašė leisti pačiulpti, kiek kartų- nežino, vaikas sakė, kad S. dar D. čiulpė ar D.. Su D. buvo namuose, kai atėjo apsiverkęs D. ir papasakojo, kad buvo pas N., eidamas namo laiptinėje sutiko S., kuris pradėjo tampyti po laiptinę, gaudė, prašė pačiulpti, bet vaikas paspruko, tada paskambino jo mamai. Jau tada buvo žinoma, kad tokie dalykai vyksta, D. mama dirbo, vaikas atbėgo pas ją. D. tuo metu buvo 10 metų, atrodė kaip mažametis, S. G. turėjo suprasti, kad mažametis. Po įvykio negali vienas miegoti vienas, į tualetą bijo eiti vienas, jam nustatytas emocijų sutrikimas, hiperkinezija - nuo pirmos klasės.

6. Atstovė pagal įstatymą D. S., V. B. mama parodė, kad sūnus jai sakė, jog pas S. G. buvo vieną kartą, S. glostė kojas, prašė pačiulpti lytinį organą, žino, kad čiulpė S. G. jam lytinį organą, sūnų nusivedė D. ir N.. Siūlė ir pinigų. V. teigia, kad trenkė S. G. ir pabėgo, o S. gaudė. Praeitų metų sausio mėn. buvo paskirti masažai, nieko neįtarė, paskyrė pas masažuotoją vyrą, vaikas pasakė, kad jis neis pas vyrą, nori eiti pas moterį, nebuvo vietų, ėjo. Užsidėjo džemperį su kapišonu, pas odontologą liepė nusirengti, reikėjo nuotrauką daryti, jis nesirengė, vyko konfliktas. Paskui pranešė policijos pareigūnai apie įvykį. Vaikas naktį nemiega, sėdi prie jo lovos, gyvenimas be poilsio. Reiškia 10 000 ieškinį. Nustatytas emocijų ir elgesio sutrikimas, hiperkinezija, po tokių įvykių rekomendacija - masažai, baseinas, kai piktas, valgo daug, nerimastingas, nervingas. Pas gimines, močiutę nevažiuoja. Užsidaręs namuose, su tais draugais nebendrauja. „(duomenys neskelbtini)“ buvo piktas, trankydavosi, sakė, kad vienas kitam čiulpė, o kas vienas kitam – nežino. Vieną kartą jam čiulpė S., sakė S. čiulpė ir kitiems, sakė čiulpė vienas kitam, kiek suprato, D., D., o jo sūnui tik vieną kartą. S. iš visų prašė kelnaičių. V. sakė, kad nešė D.. Sūnus gėdą jaučia, todėl nepasisakė apklausos metu, nes jam didelė psichologinė trauma. Blogai jaučiasi, užsidaręs, pykčio, agresijos priepuoliai, naktimis šokinėja iš lovos. Iki įvykių lankėsi pas psichologus, bet po įvykių dar labiau paaštrėjo viskas, nustatytas protinis atsilikimas po šio įvykio, daug naujų dalykų atsirado, labai paaštrėjo vaikui, diagnozių yra daug, išvardyti negali, nes mintinai neatsimena.

7. Atstovė pagal įstatymą A. J., D. J. mama parodė, kad sužinojo viską iš tyrėjo. Pakalbėjo su vaiku, D. pasakė, kad jo prašė kelnaičių, lietė ranką, galvytę, siūlė pinigus, saldainių už kelnaites. D. sakė, kad lietė jam nugarą, galvą, lytinius organus. Sūnus sakė, kad jam užpakalį čiupinėjo, lytinius organus. Vaiko rūbų namuose nepasigedo. Vaikas buvo su D., N., V. ir D.. Tas asmuo turėjo „ P.“ pravardę. Pastebėjo, kad sūnus ateina ir turi 2 eurus, sako man dėdė davė, klausė koks, jis sakė, kad nepažįstu. Prašo priteisti 6 000 eurų sumą, vaikas ne toks, kuris buvo anksčiau, yra pasikeitęs, naktimis trūkčioja, verkia, būna, kad pažadina, klausia - kas yra, jis nieko neatsako. Užsiregistravo pas gydytojus, psichologą. Anksčiau nėra lankęsi pas psichologą, dabar vaikui 11 metų, sunkiau sekasi mokslai. D. apklausoje sakė tik apie save, apie kitus vaikus nepasakojo. Sūnus pasakojo, bet po visų apklausų jai prisipažino, kad buvo vienas kartas kai čiulpė vieną kartą D.. Apie kitus vaikus nieko nesakė. Sūnus bijo dabar vienas į lauką išeiti, su vyresniu draugu eina į lauką. Vaiko būdas tapo uždaras, nenori kalbėtis, jei ką pasako, pradeda psichuoti, verkti. Po visų apklausų, po teismo, kai buvo pas ikiteisminio tyrimo teisėją – pasakė, kad vieną kartą jis man čiulpė. Anksčiau jis nepasakė, nes jam buvo gėda, pergyveno.

8. Liudytojas R. B. parodė, kad su S. G. susipažino (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, įtalpino juos į 19 kamerą, ten jie buvo keturi. Atėjus į kamerą S. G. kalbėjo ne apie savo straipsnį, ne tuo, kuriuo dabar kaltinamas, bet vėliau jis iš dokumentų pas S. pamatė, kad jam kitas sunkus straipsnis. Pradėjo bendrauti, S. išsipasakojo savo nusikaltimą ir už ką jis sėdi. Sakė, kad susipažino su vaikais, su nepilnamečiu N., tas N. ateidavo pas jį į namus, žaisdavo kompiuteriu, bendraudavo, sakė turi dar du draugus, kurie norėtų ateiti į svečius, S. G., kai vaikai atėjo, pradėjo prie jų priekabiauti. Toks jo pasakojimas buvo nepadorus. Jis priekabiavo prie vaikų, siūlė pinigų, kad galėtų oraliniu būdu išnaudoti vaikus, išnaudojo juos. Jis vieną, kitą vaiką išnaudojo oraliniu būdu - vienam nučiulpė, davė 10 eurų, kitam nučiulpė – davė 10 eurų. Buvo nesmagu, kai suprato, už ką jis sėdi. Niekas jo kameroje nemušė. Jis iš pradžių nenorėjo pasakoti, klausė, ar gali parašyti jam (liudytojui R. B.) laišką, kadangi liudytojas yra dvasingas ir tikintis žmogus, meldžiasi už jį, laiške S. G. pripažino, ką padarė, po to laišką suplėšė ir išmetė. Prieš susitikimą (duomenys neskelbtini) TI iki tol nebuvo pažįstami, tai buvo pirmas susitikimas. Su S. G. nėra susipykęs, džiaugiasi, kad S. jam atsivėrė, sakė, kad jis iš vaikystės patyrė prievartavimą, tai gilios jo vaikystės žaizdos ir pasekmės iš vaikystės. Koridoriuje S. su N. nepasidalino kažko, N. paprašė cigaretės ar žiebtuvėlio, nes norėjo rūkyti, o S. G. sakė einame į kambarį, tas nenorėjo eiti, S. G. čiupo jam už rankos, patempė, pats sakė, kad nenorėjo tampyti vaiko. S. G. atžvilgiu prieš jam pasipasakojant apie įvykius jo atžvilgiu nebuvo naudotas nei psichologinis, nei fizinis smurtas, jis savanoriškai viską papasakojo. Pasakojo, kad bendravo su trimis vaikais, čiulpdavo lytinius organus jiems - taip jis sakė. Minėjo vaikų amžių - 8-12 metų. Jis pasakojo, kad tie vaikai lankėsi pas jį dažnai. Pasakojo, kad jis dirbo vaikų dienos centre savanoriu, maitino centre vaikus. Ar pastoviai vaikus prievartavo - nežino. Prieš S. G. kameroje niekas nenaudojo fizinio smurto, bent liudytojas nematė, o psichologinį smurtą naudojo. Neįmanoma, kad nematytų, jei skriaustų S. G., jokių mėlynių pas jį nebuvo, izoliatoriuje daromos apžiūros kiekvieną rytą. Vienoje Nr. 19 kameroje buvo apie 3 mėn., o kitoje kameroje 1-2 mėn. Po mėnesio laiko jis atsivėrė, todėl už jį meldžiasi kiekvieną rytą ir vakarą.

9. Liudytoja V. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra namo pirmininkė. S. G. pažįsta, ji gyvena name apie 20 metų. Nieko nežino, kas įvyko. Jis įsigijo kambarėlį, yra iš vaikų namų, naktimis daužydavo baldus, nešdavo prie konteinerio, iš pradžių nevartojo alkoholio, po to, pradėjo išgėrinėti, savo buto nesitvarkė, nebuvo kenkėjas, ateidavo savivaldybės atstovai, užrakinta būdavo, prašyta buvo susitvarkyti savo sąvartyną. Pas jį ateidavo jaunuoliai, suaugę, sakydavo, kad sulaužys jam kaulus, ateidavo vaikai, po langais šaukdavo S.. Vaikų nepažinojo, jei jis parėkaudavo, kaimynai patys jį nuramindavo. Eidavo vaikai po 2-3, sakydavo pas S., vardų, pavardžių vaikų nežino. Su mama I. B. yra šnekėjusi, ji sakė, kad N. B. eina pas S., pati nematė. Mama sakė, kad norėjo skalbti, nerado apatinių kelnaičių. Klausė, ko vaikai eina pas S., sakė, kad cigarečių prašinėja. Vaikai buvo iki 14 metų, kelis kartus jie ėjo. Pati buvo užėjusi pas S. G., įeiti sudėtinga, kaimynas buvo net korespondentus iškvietęs, jis nereagavo į pastabas tvarkytis.

10. Liudytojas A. V. parodė, kad S. G. yra kaimynas. Blogai jis gyveno, kiekvieną dieną girtas, vaikų, paauglių krūvas jis parsiveda, pas jį vaikai ateina ne kiekvieną dieną. Vaikai nuo 7 iki 16 metų, būdavo daugiausia tie patys, už sienos balsai girdėdavosi. Vaikai ateidavo patys, o vasarą per langą jis šaukdavo, kviesdavo ateiti. Dažnai vartojo alkoholį. Jis yra daug ką apvogęs, visi kaimynai džiaugiasi, kad jis uždarytas. Dėl berniukų vaikščiojimo sako tiesą, neturi tikslo jo apkalbėti, ar jam pakenkti. Vaikai ateidavo paskutinius metus, anksčiau nekreipdavo dėmesio, vaikų motinos naktį 12 val. ateidavo vaikų ieškoti, su policija grasindavo jam. Kada kaimynai pasipiktino, tada atkreipė dėmesį. Vaikų nepažįsta, būdavo, kad girdėdavo vasarą per langą jis kviesdavo vaikus ateiti rūkyti, gerti.

11. Liudytojas S. S. parodė, kad S. G. kaimynas, nebuvo susipykę. Nieko gero, nieko blogo negali apie jį pasakyti. Nėra matęs, kad kas lankytųsi pas kaimyną. Girdėdavo, kad vaikai šaukia, matė kad eidavo vaikai, bet ar pas kaimyną nežino. S. G. gerdavo. Ateidavo pas jį berniukai, prašydavo nupirkti cigarečių, berniukai 10-14 metų, ar užeidavo į kambarį nežino. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

12. Liudytoja R. J., parodė, kad S. G. kaimynas, gyvena priešais. Matydavo, kad vaikų būrelis sėdi laiptinėje. Retkarčiais matydavo vaikus, jie laukdavo jo. Vaikai buvo 10 -12 metų, tikrai ne paaugliai, būdavo 4-5 vaikai, vieno vaiko niekada nematė. Buvo triukšmas, būrelis vaikų baladojo S. G. į duris vakare 18 val. Ko vaikai eidavo pas jį nežino, nieko blogo nepagalvojo. Vaikai nepažįstami, ne iš to paties namo. Gal kas mėnesį kartą, kartą į mėnesį matydavo būrelį vaikų ateidavusių pas S. G..

Žemesnės instancijos teismas

13. Specialistė S. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad netikslinga S. G. atlikti teismo psichologinę, psichiatrinę ekspertizę ir teismo posėdžio metu ją patvirtino. Parodė, kad tokią išvadą padarė, įvertinusi visą bylos medžiagą, medicininę dokumentaciją. Medicininėje dokumentacijoje buvo nurodyta, kad tiriamasis stebimas nuo 2002 metų dėl lengvo protinio atsilikimo, tačiau pas psichiatrą reguliariai nesilanko, lankosi tik epizodiškai, stacionare buvo gydytas 2019 m., stacionaro epikrizėje nebuvo aprašytas neadekvatus elgesys, tokie veiksmai, kurie neleistų suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Įvertinus visą šitą medžiagą, priėjo išvados, kad netikslinga atlikti ekspertizę. Tiriamasis yra kelis kartus teistas, nė karto nebuvo iškilę abejonių dėl jo suvokimo dėl savo veiksmų ir juos valdyti. Buvo atsiųsti teismo posėdžio protokolai, juos perskaitė, iš teismo posėdžių protokolų nematyti, kad S. G. negalėtų suprasti ką padarė, labai gražiai pats tiriamasis pasako, kad aš suprantu, esu kaltas, atlyginsiu žalą. Teismo posėdžio metu pabendravusi su tiriamuoju, patvirtino išvadą, kad netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Pedofilija neturi ryšio pakaltinamumui, nors yra psichikos sutrikimas. Jei žmogus serga psichikos sutrikimu, nebūtinai jam reikia skirti psichiatrinę ekspertizę, nes yra daug psichikos sutrikimų, specialistai vertina kokio lygio, sunkumo yra psichikos sutrikimas ir tuomet sprendžia reikia ar nereikia ekspertizės. Užteko pakalbėti 10-15 min. su žmogumi, kad taip nuspręstų. S. G. mokėsi specializuotoje mokykloje, dėl to mokymosi specializuotoje mokykloje ir yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Negalima svarstyti klausimo ir dėl riboto pakaltinamumo. Dėl suicidinių minčių išsakymo teismo posėdžio metu – tai yra manipuliacinis elgesys. Jis labai gražiai pasako - aš nenoriu būti izoliatoriuje, kalėjime, noriu būti ligoninėje. Jis siekia pagerinti savo padėtį, jis manipuliuoja. Dėl S. G. galėjimo valdyti savo veiksmus tai jis teismo metu apklausiamas labai gražiai pasakė - aš galiu susivaldyti. Jis turi tris psichikos sutrikimus: lengvą protinį atsilikimą, priklausomybę alkoholiui ir galbūt pedofiliją, kuri nediagnozuota. Nė vienas psichiatras, kuris jį matė stacionare pedofilijos nediagnozavo. Diagnozuoti du psichikos sutrikimai, jie yra lengvi, neturi įtakos savo veiksmų suvokimui. Kad pedofilija, kaip liga, galėtų įtakoti psichiką, kad būtų asmuo nepakaltinamas, galėtų būti nepakaltinamumo būsenoje - tokio atvejo nėra negirdėjusi. Psichiatrinės ekspertizės skirti, kad nuspręsti ar jis serga pedofilija, ar ne nereikia. Nesvarbu, ar būtų diagnozuota pedofilija, ar nebūtų diagnozuota pedofilija, bet iš viso pokalbio, bylos medžiagos, medicininės dokumentacijos mato, kad vis tiek nebus įtakos savo veiksmų suvokimui. Jis vis tiek suvokia, ką jis padarė ir kas jo laukia. Ar bus diagnozė, ar nebus – suvokimui įtakos neturi. Ekspertizės metu ne vien nustatomos diagnozės, bet ir sprendžiamas klausimas, ar žmogus supranta savo veiksmus ar ne. Net jei ir bus diagnozė pedofilija, bus atsakyta, kad jis supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti. Nemato tikslo, kad būtų diagnozuotas dar vienas psichikos sutrikimas. Jo lengvas protinis atsilikimas yra labai nežymus jo intelekto sutrikimas, galima tikėti jo pasakymais.

14. Nepilnametis nukentėjusysis N. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad senio vardu S. nepažįsta. Jis jo buvęs kaimynas. Kiti tik jam sakė, kad jis priekabiauja, pačiulpti lytinį organą prašė. Tai sakė D. G.. Daugiau neminėjo jis nieko. Jis nelabai eidavo su mažvaikiais V. B., D. Š. ir D. į kiemą, todėl jie jam nelabai ką ir pasakojo. Jis juos pažįsta tiesiog iš rajono. Jam asmeniškai tas senis nieko nedarė. Per durų slenkstį pamatė, kad bute pas tą senį yra bomžynas, bet labai norėjo parūkyti, todėl pas jį ėjo. Per slenkstį jam S. davė cigaretę. Už tai jis nieko iš jo neprašė, atnešti jokių daiktų neprašė. Vėliau niekas nevyko. Jis nesigilino ar D. buvo pas ta senį, kai tas senis jo prašė pačiulpti, tik jam taip jis užsiminė. Jo tas senis nieko neprašė. S. jam matytas prieš 2-3 metus. Jis pas jį namuose nėra buvęs nei karto, tik 2 kartus yra per slenkstį jo prašęs cigarečių. Jis nemokamai pasiimdavo tų cigarečių. Ar kiti vaikai eidavo prašyti cigarečių už atlygį, nežino, jų klausti reikia. Jis su S. parūkydavo prie narvelio, bet apie lytinius su juo nešnekėdavo. S. gyvena (duomenys neskelbtini), penktame aukšte, 500 kelintas butas. Pavardės S. nežino. Pravardės jis neturėjo. Jis su mama yra pašnekėjęs apie S.. Jai sakė, kad išeina pas kaimyną parūkyti. S. sakydavo, kad atneštų kelnaitės ir už juos mokėdavo 15 ar 20 EUR. Juos nešė D., D., V.. Vieną kartą jis yra nešęs ir už juos gavo 20 EUR. Ką gaudavo už tai kiti vaikai nežino, gal tiek pat. Jo mama buvo pastebėjusi, kad dingo kelnaitės iš stalčiaus, bet jis išsisuko. Tai buvo prieš du metus. Mama gal pamatė kaip jis išneša ir pradėjo skaičiuoti kelnaites. Ką S. darydavo su tomis kelnaitėmis, nežino, jam to jis nesakė. Kai mama pasigedo jo kelnaičių, tai jis jai nieko nepasakojo apie tai, senai buvo. Kai ėjo pas S. cigarečių, tai per pravertas duris kelnaičių nematė. Jis labai retai lankydavosi pas S., todėl ką jis darydavo su tomis kelnaitėmis, nežino. Mamai dėl tų kelnaičių jis nieko nesakė, senas įvykis ir jis nieko neatsimena. Gal prieš du metus, rudenį, S. prašė D. pačiulpti. 6-7 vienetus kelnaičių turi. Jo S. neprašė pačiulpti organo. Jei būtų prašęs, būtų jam atšovęs (1 t., 158-160; 162-164; 165-166)

15. Nepilnametis nukentėjusysis D. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad atvyko čia dėl S., jis kaip ir vaikus prievartauja. Jam apie tai sakė mama, kai jis pas jį eidavo. Ten tik sėdėdavo ir jis prašydavo duoti pačiulpti. Jis jo vieną kartą neišleido namo ir jis tada paskambino mamai. N. gyvena trečiame aukšte, o S. G. - "P." - penktame. Jis ėjo iš N. ir sutiko laiptinėje "P.". Jis buvo girtas, pradėjo jį tempti už rankos ir jis pabėgo pas D., paskambino iš jo mamos savo mamai. Daugiau jis nebėjo pas jį. Tai buvo šių metų vasaros pradžioje, kai jau į mokyklą nebereikėjo eiti. „P.“ prašydavo atnešti triūsikus. Jis nešdavo triūsikus, N. nešdavo. Už tai „P.“ duodavo po 5, po 10 EUR. Jis buvo atnešęs dvi poras. Ką „P.“ su jais darydavo, nežino. Kartais trise, kartais keturiese eidavo pas „P.“. Pas „P.“ eidavo D., D., V., V. K.. Pas „P.“ jie sėdėdavo ant lovos ir „P.“ sakydavo „duok pačiulpti“, bet neduodavo nei vienas. Jis sakydavo, kad neduos, neleidžia mama. Dar pas „P.“ eidavo K., kurio pavardės nežino. Su K. susipažino kieme, kai jis atsikraustė. Pas S. eidavo su K. kas dieną, sėdėdavo ir kalbėdavosi. Praeitą vasarą tai buvo, todėl neatsimena apie ką kalbėdavosi. S. jiems siūlė pačiulpti. K. buvo sutikęs, o jis iš karto išėjo namo. Po to K. jam nieko nepasakojo, nes jis su K. nebedraugavo. Dar V. K. buvo sutikęs. Niekas to nematė, V. pasakojo pats ir sakė, kad jam patiko. Du kartus V. tai darė ir abu kartus jam patiko. Daugiau nieko nebežino. S. siūlė jam nakvoti, bet jis atsisakė. Tada S. užrakino duris. Tada jis naktį paskambino mamai iš S. telefono. Tada atėjo tetė ir išėmė S. buto duris. Jis ir S. išsigando. Kitą dieną S. dar kvietė jį, sakė, kad ateitų, duotų pačiulpti, bet jis nebesutiko. Tada S. pasakė, kad gali daugiau pas jį nebeateiti. Sakė, kad pagaus, pamatys kas bus. Tada jis pasakė savo tetei ir tetė pasakė, kad daugiau prie jo nebelįstų. S. yra daug kartų jį palietęs: kieme, laiptinėje, pas save namuose. Jis glamonėjo jo pečius, lietė pimpaliuką per kelnes, liesdavo ir tampydavo plaukus. Tai darė jis daug kartų, bet daugiausia liesdavo ranka pimpaliuką per kelnes ir prašydavo pačiulpti. Iš nugaros jis jo niekur nelietė, tik iš priekio. Kai jį liesdavo, jausdavosi blogai, bijodavo, bet nieko nesakydavo S.. Ar S. taip elgėsi ir su draugais, nematė, nežino. Kai susitiko S. laiptinėje ir jis jį užpuolė, sakė jam, kad duotų jam pačiulpti. Jis atsisakė ir pabėgo pas draugą. Tada S. buvo girtas. Tai buvo toks vienas kartas. Kai S. jo neišleido iš savo kambario, tada jis sakė „duok pačiulpti“. Jis atsisakė. Tada S. gėrė alų ir jo neišleido. Tai buvo nuo 18 val. iki 12 val. nakties. Jis tada dar jam siūlė gerti alų, rūkyti, bet jis sakė, kad jis dar mažas, mama neleidžia. Jis tiesiog tada sėdėjo, liūdėjo, nes mamos nebuvo, bet S. jam nieko nedarė. Tada, kai buvo pas S. namuose, niekur nematė padėtų kelnaičių. Per visą pažinties laikotarpį, visą mėnesį, kai pas S. eidavo, tai jis jį liesdavo po 3-4 kartus per dieną. S. jį tiesiog kviesdavo, sakydavo, kad duos saldainių, bet neduodavo, todėl jis pas jį į namus ir eidavo. S. jam yra davęs keturis kartus pinigų už kelnaites. Gaudavo už dvi poras po 5 EUR. Kiek jų yra nunešęs S. nežino. Mamai pasipasakojo apie S. po to, kai jį S. tampė laiptinėje. Kai buvo iki nakties pas S., tai nieko iš mamos nebuvo pavogęs, bet slėpėsi ten po rūbais, kad jo nerastų brolis L., kuris atėjo jo ieškoti. Jis bijojo, kad brolis jį pamatys. Kai L. atėjo, S. jį įleido, kad butą apieškotų. Kai tą ilgą laiką buvo pas S., tai jo tada S. neišleido. Pats S. jį pažinojo ir pirmą kartą pats atsivedė pas save. Kitus kartus jis pats parodė kitiems draugams kur gyvena S.. Kas nuvedė N. pas S. - neatsimena, gal jis, gal kažkas kitas (1 t., b.l. 183-186; 187-192; 193-195).

16. Nukentėjusysis D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad dėl pedofilo atvažiavo į centrą. Jį glostė per nugarą, pirko saldainius, davė pinigų. Jis kviesdavo juos pas save ir žadėdavo nupirkti čipsų, saldainių. Jis žino, kad S., dar vadinamas „P.“. Su S. susitiko per D., kuris pasiūlė einti pas tokį „P.“. Kai pas S. nuėjo, jis glostė per nugaras D. ir jam. Kas daugiau ten buvo pas jį, neatsimena. Pas S. buvo dar N.. Jie buvo trise. Pas S. buvo ne vieną kartą. Jis jaučiasi blogai, kai jam glostė nugarą, daugiau sėdėdavo pas jį ant lovos ir nieko nedarė. Su kitais S. elgėsi taip pat, kaip su juo. Visa tai buvo seniai, lygtais pavasarį. „P.“ saldainių ir pinigų duodavo, už tai, kad per nugarą paglostydavo. Daugiau nieko daryti nereikėjo. „P.“ būdavo nešvariais, purvinais rūbais. Jis buvo su kelnėmis ir su megztiniu, kai jam glostė nugarą. Ką kitiems vaikams darydavo jis nežino. S. vadina pedofilu, o ką tai reiškia jis nežino. Jis gėjus, todėl taip ir vadina. Gėjai bučiuojasi, ką jie daugiau gali daryti jis nežino. S. jų prašydavo kelnaičių. O kodėl nežino. Kelnaites jis užsimaudavo ant pagalvių ir uostydavo. Visą tai darydavo namuose. Kai atėjo pas S., jis buvo užsimovęs kelnaites ant pagalvės. Ką darydavo S. su kitais draugais jis nežino, nes jis su jais nebūdavo, jis būdavo namuose, draugai jam nieko nepasakojo. Daugiau nieko su S. nebuvo. „Pimpelio“ jam niekas nelietė. Niekas kitaip negalėjo pasakyti. Jis nežino, ar S. yra lietęs „pimpelį“ kam nors. Pinigų ir saldainių S. duodavo, siūlydavo cigarečių. S. jam duodavo 30 Eur, už tai, kad jam paglostydavo nugarą. Kiti vaikai irgi gaudavo kažką iš S., tačiau ką gaudavo ir už ką, jis nežino. Yra buvę, kad pas S. nenorėdavo eiti, jam ten viskas nepatikdavo. Pas S. reikėdavo nueiti daugiau kartų ir maždaug po 15 minučių užtrukdavo. Be draugų pas S. nebuvo. Dažniausiai eidavo su D., jis irgi jausdavosi blogai. Su draugais, su kuriais eidavo pas S., jis nebebendrauja. Jis jų nebesusitinka ir nebenori draugauti. Pas S. nebeina, nes nepatinka, tiesiog nebenori ten eiti ir nebeina. S. be nugaros lietimo ir kelnaičių atnešimo daugiau nieko neprašė. S. norėjo jam liesti visą kūną, jis tada atsisakė ir pabėgo. Į visą tą kūną įeina „pimpelis“. S. nesakė, ką konkrečiai nori liesti, bet suprato, kad visą kūną ir „pimpelį“, tada jis pabėgo. S. visada būdavo apsirengęs, kai jie pas jį nueidavo. Buvo ir kitiems draugams, kad S. bandė liesti jų kūną. S. bandė liesti kūną visiems draugams. D. jam nieko nepasakojo, kaip elgėsi S. su juo. D. matė gal prieš mėnesį ar tris. Prisimena, kai D. buvo atėjęs pas jį ir sakė, kad jį buvo S. pagavęs laiptinėje ir sakė „duok pačiulpti“. Daugiau D. nieko nepasakojo. Tada D. jautėsi blogai, buvo visas susiraukšlėjęs. Kai S. glostė jo nugarą, jis buvo apsirengęs megztinį. Nugarą glostė per megztinį, glostė du kartus. Po pirmo karto, kai išėjo iš S., jis jautėsi blogai. Dėl ko dar ėjo pas jį, jis nežino. Kiekvieną kartą, kai nueidavo pas S., visada gaudavo pinigėlių ir cigarečių. Apie S. daugiau niekam nėra pasakojęs ir nieko pas jį nėra nuvedęs (2 t., b.l. 20-23; 24-29; 30-33).

17. Nukentėjusysis D. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad atvažiavo, nes vienas senis juos gaudė, jie nuo jo bėgdavo ir jis juos priviliojo. Tada kartu buvo D., D., N. ir jis. Dėl ko jis juos gaudydavo, nežino. Jis juos gaudė pavasarį. Dar reikėjo eiti į mokyklą. Tas senis kviesdavo ateiti pas jį, bet jis nei karto nebuvo nuėjęs. Tik jo draugas N. prie jo gyvena, toje pačioje laiptinėje, tai žino, jog buvo. Nežino, ar kas nors daugiau iš jo draugų buvo nuėjęs. Draugai nieko apie tą senį jam nepasakojo, jie tiesiog sakė, kad niekas neis pas jį. To senio vardo jis nežino, bet jį vadindavo „P.“. Jį taip praminė D.. Su D. jie pažįstami gal kokius metus. Su tais draugais nebedraugauja. Kartais su D. išeina krepšinį pažaisti, o N. niekada laiko neturi. To senio „P.“ dabar nebesimato. Jis juos gaudydavo, jie vos pabėgdavo. „P.“ juos griebdavo už nugaros. Jie matė, kaip jis buvo pagavęs mažiuką berniuką, kurio jis nepažįsta. Žino, kad jam davė saldainių. „P.“ dalindavo saldainius ir kviesdavo pas save. Kai buvo stotelėje, tas senis mažiukui davė saldainių ir matė, kaip jie kartu įėjo į laiptinę. Daugiau nieko nematė, nes atvažiavo autobusas. „P.“ to berniuko net nepažįsta, tas berniukas tikrai ten negyvena, jie jo niekada nėra matę. Mamai apie visą šitą įvykį pasakojo beveik tą patį. Mama liepė pasakyti seneliui, nes jis pyko kas čia per „P.“. „P.“ matė daug kartų, bet dabar jo nebesimato. Jie ateidavo pas N. ir tas senis visą laiką juos gaudydavo. Tai buvo 3 ar 5 kartai. „P.“ visada sakydavo, kad pas nepažįstamus jie neina. Jį susitikdavo, kai eidavo pro šalį, arba kai jis žiūrėdavo pro langą. „P.“ kai juos pamatydavo, jie iš karto nubėgdavo. Vienas draugas pasakojo, kad iš N. tas „P.“ telefoną atėmė. Pradžioje sakė, kad pametė, jie ėjo ieškoti to telefono, ir pamatė, kad pas „P.“, ir tada atėjo N. ir jį pasiėmė. Apie įvykį mamai pasakojo, kad yra toks „P.“, kuris juos gaudydavo, žadėdavo saldainių ir kviesdavo pas save, dar pasakojo, kad tą berniuką jis buvo pas save nusivedęs. Kaip berniukas nuėjo pas tą „P.“ matė jis ir jo draugai. Visa tai pastebėjo jis ir pasakė draugams. „P.“ buvo prilietęs jį ir čiupinėjo „šikną“, dar buvo prilietęs ranką, už riešo. „P.“ norėjo nusivesti pas save.(Psichologė duoda piešinį, kad nepilnametis D. J. pažymėtų kūno vietas, kurias jam lietė „P.“. Berniukas pažymėjo, kad lietė rankas, riešą, už sėdmenų.) „P.“ laikė jį tik kokią vieną sekundę, nes jis spėjo pabėgti. Jis negali visko to paties pasakyti ką pasakojo mamai ir dabar. Jis mamai sakė, kad čiupinėjo už „užpakalio“. „P.“ jiems siūlė dar kažkokias tabletes, migdomąsias, sako pasiimkit išgerkit. Jos buvo baltos. Sakė, kad jas išgėrus gerai miegotų. Jis dabar pasakė viską kaip buvo. Dabar prisiminė, kad mamai sakė, jog „P.“ lietė už „pimpeliuko“. Jis truputį prilietė su ranka, bet jis spėjo pabėgti. Taip buvo vieną kartą. Kai pas N. laiptinėje buvo, žaidė, tada tas senis sakė ateiti ir jo nebijoti, sakė nieko jiems nedarys. Bet jie juo netikėjo ir pabėgo. Jie pabėgo, nes „P.“ nebėga labai greitai. „P.“ jam „pimpaliuką“ lietė iš tikrųjų. „P.“ prašydavo tik, kad ateitų pas jį ir dar prašė kelnaičių. O ką jis su jomis darė nežino. Jam draugas sakė, kad „P.“ jas dedasi ant pagalvės. Kai kelnaičių jam nedavė, tada „P.“ jų nebegaudė ir jis išėjo. Jam viską pasakojo N.. „P.“ prie kitų vaikų irgi lįsdavo, prie „pimpeliukų“. D. arba D. lietė. „P.“ daug kartų norėjo liesti „pimpeliukus“, bet jam pasisekė tik vieną kartą, nes jau visi atsisukdavo atgal pasižiūrėti, kad „P.“ neprieitų iš už nugaros. Kai jis buvo liečiamas „P.“, jis jautėsi blogai ir labai išsigando, buvo karšta. Labiausiai išsigando, kad „P.“ lietė „pimpeliuką“. Kai jis jį palietė, jis tada apibėgo ratą, pažiūrėjo, kad jo nebėra ir parbėgo namo. V. jis pažįsta, jis būdavo kartu, bet jie jo dabar nebemato, jis kažkur prapuolė. Su V.susipažino kieme, kai jis ėjo iš mokyklos. Jis nesakė mamai, kad iš draugų kažkas eidavo pas „P.“ nes jie ten neidavo. Jie ne tokie, kad ten eitų, jie netiki nepažįstamaisiais. „P.“ be saldainių daugiau nieko nedavinėdavo. Nieko jiems nesakė apie pinigus. Jis paskui vaikus tikrai nėjo pas nepažįstamus (2 t., b.l. 54-57; 58-63; 66-69).

18. Nukentėjusysis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad kalbėtis nenori, nes jau viską pasakė, į klausimus atsakyti nenori ir kitą kartą nekalbės (2 t., b.l. 98-99; 101-102; 103-104).

19. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad vertinimo duomenys atskleidžia, jog N. B. pasižymi impulsyvumu, jam sunku numatyti savo elgesio pasekmes, jis įsitraukia į nusikalstamas ir grėsmę jo saugumui keliančias veiklas bei situacijas, kurių pavojaus negeba įvertinti: pasakoja apie rūkymą nuo 10 metų, vagystes („vogdavau iš parduotuvių, iš mašinų“). Taip pat išryškėja vaikino išgyvenamas vienišumo jausmas, sunkumai kuriant lygiaverčius, bendradarbiavimu grįstus santykius su bendraamžiais - jie atsiskleidžia kaip įtempti, konfliktiški (pasakoja apie dažnai kylančias muštynes, tyčiojimąsi iš kitų vaikų). Tikėtina, jog agresyviu bei taisykles laužančiu elgesiu vaikinas siekia atstatyti savivertę ir galios jausmą, pasijusti svarbiu ir pritapti bendraamžių grupėje. Kalbantis su vaikinu apie atvykimo aplinkybes, jis pasakoja, kad prieš daugiau nei dvejus metus kaimynui S. buvo pardavęs savo apatinės kelnaitės („nuneši jam triusikus ir jis duoda pinigų, 10-15 eurų“, „nunešiau vieną kartą vieną porą, gavau 15 eurų). Vaikinas teigia, jog S. apatinės kelnaitės jie nešė keturiese („buvom biznį susukę“), vienas iš jų – D., nurodyti kitų vardus atsisako. N. teigia nežinantis, ką kaimynas darydavo su jų apatinėmis kelnaitėmis. Vaikinas pasakoja, kad S. „yra vieną kartą siūlęsis man pačiulpti“, teigia nesutikęs. N. taip pat nurodo, kad iš S. gaudavo cigarečių („daug kartų davė rūkyti", „po 2-3 cigaretes vienu kartu, iš viso gal bloką cigarečių“). Vaikinas pasakoja, kad nėra buvęs šio asmens namuose, bet „per slenkstį matėsi, kad ten bomžynas“. N. teigimu, „visas kiemas sakė, kad jis pedikas, pedofilas“. Vaikinas pasakoja, jog su kitais šešiais ar septyniais asmenimis (nenurodo, kiek tiksliai jų buvo, ir neatskleidžia jų tapatybės) sumušė S. („nusprendėm sudaužyti jį“, „kažkas jam lūžo, man atrodo, šonkaulis, išvežė greitoji“).Vertinimo metu atsiskleidžia, kad N. geba diferencijuoti intymias ir atviras kūno vietas (intymioms priskiria lytinius organus, juos pažymėdamas kontūriniame žmogaus piešinyje), tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Kalbantis apie vaikino patirtis, jis pasakoja be apatinių drabužių matęs savo draugus, kai jie šlapinosi, bet neigia, jog kas nors matė jo intymias kūno vietas. N. taip pat tvirtina, kad nepatyrė prisilietimų lytinių organų srityje ir pats nėra taip lietęs kitų žmonių. Kalbantis su vaikinu apie šias patirtis, stebimos intensyvios emocinės reakcijos: jis įsitempia, susigėsta, tampa irzlus, siekia pakeisti pokalbio temą. Tikėtina, kad N. gali turėti daugiau žinių ir patirčių nei atskleidžia vertinimo metu. N.pasakojimo detalės, stebimos jo turinį atitinkančios stiprios emocinės reakcijos leidžia kelti prielaidą, jog vaikinas galėjo turėti negatyvių intymių patyrimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nerimaudamas dėl galimų atsiskleidimo pasekmių, N. galėjo nenurodyti dalies savo patirčių (1 t., b.l. 60-63).

20. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą priežastį D. Š. išsako, kad atvyko dėl S., kuris „prievartauja vaikus“. Pasak berniuko, anksčiau jis lankydavosi pas S., tačiau po to nustojo tai daryti. Dėl artimo prieraišumo santykio su suaugusiuoju trūkumo ir polinkio ieškoti artumo už šeimos ribų D. yra labia u pažeidžiamas bei lengviau įtraukiamas į įvairaus pobūdžio išnaudojimą (1 t., b.l. 65-67).

21. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad D. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., apie save, savo pomėgius pasakoja noriai, laisvai, tačiau lytiškumo tema kelia vaikui stiprius nerimo, įtampos jausmus (siekia kuo greičiau nutraukti temą, pateikia trumpus, neinformatyvius atsakymus „ne, nežinau“ ar pan.). Psichologinio vertinimo metu stebima žema berniuko savivertė, nepasitikėjimas savimi (save patiria kaip mažai galintį kontroliuoti aplinką, silpną). Tikėtina, jog savivertę vaikas aktyviai stengiasi atstatyti, kompensuoti galios, jėgos fantazijomis („kai užaugsiu, turėsiu pitbulį šunį, nes jie labai stiprūs“), nuolatiniu siekiu konkuruoti, laimėti, šliejimusi prie vyresnių ar didesnę galią turinčių draugų, nekritišku įsitraukimu į kitų diktuojamas veiklas. Kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, vaikas nedrąsiai įvardija, jog atvyko dėl „P.“. Tikslinantis išsako, jog minėtas asmuo yra suaugęs, kuris ,.lietė nugarą, glostė, pinigų duodavo“. Pasakoja apie tai atsiskleidęs dėl to, jog „mama padrąsino kalbėti”. Vertinant vaiko žinias lytiškumo tema pastebima, jog berniukas aiškiai skiria lytis, tačiau dėl stiprių reakcijų atsisako įvardinti lyties organų pavadinimus („nesakysiu, gėda“). Vėliau įvardija, kad vyro lyties organus vadina „pimpeliu", kategoriškai neigia kada nors matęs nuogą žmogų. Iš stebimų reakcijų tikėtina, jog D. turi daugiau žinių, nei jų atskleidžia vertinimo metu. Epizodiškai vaiko žinios atsiskleidžia jo vartojamoje kalboje, sąvokose (įvardija, kad negalima eiti su svetimais, nes jie gali „išprievartauti“, čia pat sunerimsta, užsiveria, atsisako paaiškinti išsakytos sąvokos reikšmę). Dėl stiprių gėdos, įtampos reakcijų, sudėtinga įvertinti detalesnį turimų žinių pobūdį ar šaltinį. Kalbantis apie intymias ir atviras kūno vietas bei prisilietimus, stebimas vaiko atsargumas - visą kūną, išskyrus galvą, vaikas priskiria intymioms kūno vietoms, itin ryškiai ir stipriai už spalvina lyties organų sritį, įvardija, kad minėtose vietose net pats savęs nėra lietęs. Tikslinantis apie prisilietimus lyties organų srityje, stebimos stiprios D. pykčio reakcijos, įtarumas, nepasitikėjimas suaugusiuoju. Tikėtina, jog tokios intensyvios reakcijos gali būti sietinos su stipria temos keliama įtampa bei poreikiu apsisaugoti nuo traumuojančio turinio neigiant galimai turėtas negatyvias patirtis. Pažymėtina, jog į lytiškumo temą D. reaguoja itin jautriai - stebimos stiprios gėdos, įtampos, nerimo reakcijos, trukdančios vaiko atsiskleidimą, apsunkinančios turimų žinių lytiškumo tema vertinimą bei vaiko įsitraukimą. Tikėtina, jog dėl lytiškumo temos sukeltų stiprių jausmų, net pakeitus pokalbio temą į neutralią, D. sudėtinga atsitraukti, pereiti prie kitos veiklos, įsitraukti į laisvą žaidimą (atrodo išsiblaškęs, sunkiai susikaupia, daro daug klaidų, nepriklausomai nuo turimų žinių ir gebėjimų žaisti žinomą žaidimą).Vertinimo metu surinkti duomenys leidžia kelti prielaidą, jog vaikas galėjo nukentėti nuo seksualinės prievartos. Atkreiptinas dėmesys, jog galimai patirtos prievartos pobūdį bei konkrečias vaiko patirtis įvertinti sudėtinga dėl stiprių vaiko emocinių reakcijų (gėdos, įtampos, kaltės) į lytiškumo, galimai patirtos prievartos temą (1 t., b.l. 52-55).

22. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad paklausus dėl ko atvyko į Pagalbos centrą, D. J. pradeda pasakoti, kad atvyko dėl „senio“, kuris juos liesdavo ir prašydavo „triūsikų“ („tas senis mane lietė už užpakalio“). Vaikas konkrečių detalių nepateikia, be to, atsižvelgiant, kad berniuko laukė apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, siekiant išsaugoti pasakojimo autentiškumą, vaiko pasakojimas nebuvo skatinamas. Atkreipiamas dėmesys, kad vaikui pasakojant apie „senį“, stebimos intensyvios nerimo, gėdos, kaltės, pasišlykštėjimo reakcijos. Kalbantis lytiškumo tema, pastebima, kad vaikas teisingai diferencijuoja viešas ir privačias kūno vietas, tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Skiria lytis pagal atsitiktinius („berniukai nuo mergaičių skiriasi charakteriu, bernai nervuojasi, mergos rėkia“) bei esminius požymius, įvardija, kad vyro lytinius organus vadina „pimpaliuku“, moters lytinių organų pavadinimo neįvardija. Vaikas neigia, turėtas bet kokio pobūdžio intymias patirtis, neigia, kad kiti asmenys jį būtų lietę intymiose kūno vietose ar, kad jis būtų lietęs kitų asmenų intymias kūno vietas. Kalbantis lytiškumo temomis stebimos gėdos, nerimo reakcijos, vaikas nori temą kuo greičiau užbaigti, sukiojasi, bando keisti pokalbio temą. Nors vertinimo metu konkrečių detalių apie patirtas neigiamas intymias patirtis vaikas neatskleidžia, tačiau intensyvios reakcijos (nerimo, kaltės, gėdos, įtampos, pasišlykštėjimo) kalbantis lytiškumo tema, vaiko pasakojimai apie nepažįstamojo prisilietimus intymiose vietose leidžia kelti prielaidą apie patirtą seksualinę prievartą. Tikėtina, kad dėl patiriamų intensyvių jausmų, vaikas neatskleidžia visų su prievarta turimų patirčių (1 t., b.l. 56-58)

23. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., santykyje su specialistu yra įtarus, nepasitikintis, jaučiasi nesaugiai, vėliau konsultacijų eigoje atsipalaiduoja, įsitraukia į veiklas, dalinasi savo patirtimis. Sužinojus apie laukiančią apklausą, vaiko elgesys pasikeičia - jis tampa priešiškas, sunkiai prieinamas kontaktui. Ruošiant vaiką apklausai (rodant apklausų bei stebėjimo kambarį, kalbant apie patį apklausos procesą), vaiko elgesys tampa nekontroliuojamas, jis pabėga iš stebėjimo patalpos, poilsio kambaryje ima mėtyti daiktus, vartoti necenzūrinius žodžius („suka, blet“, „pasakiau, kad nieko nekalbėsiu, ar jūs mane girdit, ar jūs plaunat ausis?“). Vaikui aprimus bei aiškinanti tokio elgesio priežastis, berniukas nurodo, kad jam nepatinka kameros, nenori būti filmuojamas, nenori, kad jį matytų mama, nori, kad mama apklausoje iš viso nedalyvautų ir jo nestebėtų. Paklausus dėl ko atvyko į Pagalbos centrą, V. iš karto pradeda pasakoti, kad čia atvyko dėl S.. Nurodo, kad „tas pyderas čiulpė kitiems“. Vaikas dalinasi, kad minėtas S. jam pačiam nieko nėra daręs, tik ranką uždėjęs ant kelių, kuomet buvo prie S. buto durų laiptinėje. Vaikas mini, kad pas S.namuose nėra buvęs, nes ten „labai smirda“, o apie apsilankymus pas S., berniukai pasipasakodavo vienas kitam. Berniukas teigia, kad jam pasakojo D., kad S. jam čiulpė lytinį organą, o S. čiulpė D.. Pats vaikas teigia savo akimis nieko nematęs, viską žino tik iš draugų pasakojimo. Kalbėdamas apie įvykį vaikas painiojasi detalėse, kalba apie pasikartojančius įvykius (eidavome, būdavome), tačiau pasitikslinus, paneigia, nurodo, kad S. yra matęs tik vieną kartą (kuomet jis jam uždėjo ranką ant kelių, bet jam nepatiko, jis jo ranką nustūmė ir išėjo). Taip pat vaikas mini, kad S. kitiems duodavo pinigų, prašydavo atnešti panešiotų „triūsikų“. V. pasakoja, kad jo minimas S. yra „nesveikas, rengiasi kaip moteris, lakuojasi nagus ir blakstienas ir labai smirda“. Pasakojimo metu stebimos intensyvios gėdos, nerimo, pykčio reakcijos. Kalbantis lytiškumo tema, aiškėja, kad V. turi daugiau žinių, nei būdinga jo amžiaus vaikams. Berniukas mini, kad viso to sužinojo iš draugų. Vaikas pasidalina, savo žiniomis apie tai, kaip atsiranda vaikai („vyras ir moteris turi mylėtis“, „moteris turi pačiulpti vyrui, jei nori mylėtis“), vis tikslinasi ar specialistas jį teisingai supranta. V. teisingai diferencijuoja viešas ir privačias kūno vietas, tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Neigia, kad kiti asmenys būtų lietę intymiose kūno vietose ar, kad jis būtų lietęs kitų asmenų intymias kūno vietas. Kalbantis lytiškumo temomis stebimos gėdos, nerimo reakcijos, vaikas pyksta ant specialisto dėl užduodamų klausimų. Surinktų duomenų pakanka teigti, kad vaikas turi daug jo amžiaus bei pažintinių gebėjimų neatitinkančių intymių patirčių, kurios gali būti siejamos su patirta seksualine prievarta. Tikėtina, kad dėl nesaugumo, kylančių stiprių jausmų (gėdos, nerimo, pykčio, nesaugumo), kalbantis apie intymias patirtis, nepakankamo pasitikėjimo specialistu, nerimo dėl numatomų atsiskleidimo pasekmių, V. galimai neatskleidžia visų su prievarta turimų patirčių (1 t., b.l. 47-50).

24. Iš 2020-09-22 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad I. B. buvo parodytos 25 vnt. vyriškų (vaikiškų) apatinių kelnaičių, kurios buvo sunumeruotos nuo 1 iki 25. Liudytoja atpažino iš jai pateiktų kelnaičių Nr. 12, kaip jos sūnui N. B. priklausančios apatinės kelnaitės. Jas atpažįsta iš modelio, kurios yra tarsi šortai, bei pilkos kelnaičių spalvos, buvo puoštos šviesiai žalios spalvos siūlėmis. Būtent tokias kelnaites N. B. yra turėjęs (2 t., b.l. 112-113, 114-116).

25. Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad R. G. buvo parodytos 25 vnt. vyriškų (vaikiškų) apatinių kelnaičių, kurios sunumeruotos nuo 1 iki 25. Liudytoja iš pateiktų kelnaičių atpažino kelnaites pažymėtas Nr. 1. Tai kelnaitės, kurias ji pirko turguje ir jos priklauso sūnui D. G.. Tas kelnaites atpažino iš priekio pieštais piešiniais "pakalikais". Taip pat atpažino kelnaites pažymėtas Nr. 10, kurios pirktos taip pat buvo turguje ir priklauso sūnui D. G.. Jas atpažįsta iš spalvos, modelio. Tokias kelnaites nešiojo sūnus D., dabar būtent tokių kelnaičių neberanda namie (2 t., b.l. 137-138, 139-141).

26. Iš 2020-09-24 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad liudytojai A. M. buvo parodytos 25 vnt. vyriškų (vaikiškų) apatinių kelnaičių. Liudytoja iš pateiktų kelnaičių neatpažino nei vienų, kurios galėjo priklausyti sūnui D. Š. (2 t., b.l. 126-127).

27. Iš 2020-10-26 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad liudytojai A. J. buvo parodytos 25 vnt. vyriškų (vaikiškų) apatinių kelnaičių. Liudytoja iš pateiktų kelnaičių neatpažino nei vienų, kurios galėjo priklausyti sūnui D. J. (2 t., bl. 151-152).

28. Iš 2020-06-10 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambario Nr. (duomenys neskelbtini) duris patenkama į mažą prieškambarį, kuris yra netvarkingas, ant grindų primėtyta įvairių skudurų, pagalvių, maišų, o ant jų, kairėje pusėje numestas didelis kartono gabalas. Praėjimo į kambarį beveik nėra, nes visur ant grindų pridėta įvairių skudurų. Visur matoma daug purvo. Kambaryje visur ant grindų ir palei visas kambario sienas, pridėta daug maišų, kuriuose sudėti įvairūs rūbai, patalai, skudurai ir pan. Ant tų maišų užmesta įvairių skudurų. Kambaryje juntamas stiprus dvokas. Kambario šiaurinėje sienos dalyje, kampe, prie vakarinės sienos dalies yra kvadratinė metalinė prausyklė, šalia jos pastatyta lentynėlė, kurioje pridėta purvinų stiklainių ir kitų plastmasinių indų. Prie prausyklės ir šalia lentynėlės pridėta krūvą maišų, skudurų, lūžusių daiktų fragmentų dalys. Prie šiaurinės ir rytinės sienų, kampe stovi sofos kampas, ant kurios pridėta daug skudurų, patalų, ant sofos matomos purvo dėmės. Rytinėje sienos dalyje, už sofos kampo, yra langas, po juo radiatorius. Pietinėje sienos dalyje stovi vienas šalia kito du televizoriai. Virš jų prie sienos kabo pakabinama lentynėlė, kurioje pridėta daug šiukšlių. Ant sofos kampo, abiejų televizorių ir šalia jų pridėta įvairių virtuvinių indų, kitų namų apyvokos daiktų ir šiukšlių. Šalia televizoriaus ant medžio plokštės dalies padėta elektrinė viryklė, ant jos namų apyvokos daiktai. Ant visų daiktų matomos purvo ir riebalų dėmės. Ant grindų, šalia sofos primėtyta įvairių šiukšlių - batų, plastmasinių maišelių, popierių ir kitų nuo maisto įpakavimo atliekų. Ant prieškambario ir kambario sienų matomos purvo ir riebalų dėmės. Bei kambario pietinėje sienos dalyje ties elektros lizdu, matome atvirus (plikus) laidus ir aprūkusią nuo ugnies sieną. Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamų pėdsakų neaptikta, niekas nepaimta (1 t., b.l. 30-32, 33-41).

29. 2020-05-29 kratos metu pas įtariamąjį S. G., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., rasta ir paimta 25 vnt. vaikiškų apatinių kelnaičių (3 t., b.l. 10-13).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

30. Kaltinamasis S. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai prisipažino seksualiai prievartavęs ir tvirkinęs mažamečius N. B., D. Š., D. G., D. J. ir V. B., o taip pat pasikėsinęs seksualiai prievartauti D. Š.. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina teismo posėdžio metu ištirti tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai, kurie leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis padarė visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

31. Visų pirma, vertinant byloje esančius mažamečių nukentėjusiųjų parodymus ir kitus duomenis apie seksualinį prievartavimą, pažymėtina, jog seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos tiesioginių liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai. Mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko. Nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti ir absoliutinami – jie turi būti vertinami bylos visų įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-232/2013, 2K-294/2017).

32. Iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad S. G. apie 2018 metų rudenį pirmiausia susipažino su N., kuris gyvena tame pačiame bendrabutyje, N. kartu su D. atėjo pas jį į namus, paprašė cigarečių, o kai jų davė, vaikai pradėjo pas jį vaikščioti dažnai. Pirmą kartą N. čiulpė jo lytinį organą, o D. žiūrėjo. Tada jis čiulpė ir D. lytinį organą. D. čiulpė daug kartų, apie 6 kartus. N. čiulpė porą kartų, o D., kai atėjo su D. čiulpė tada pirmą kartą, vėliau dar vieną kartą čiulpė, kai jis atėjo su D., kuriam apie 11 metų. Kai čiulpė tų vaikų lytinius organus, tai ne visados jie būdavo dviese, ateidavo ir po vieną. Tik D. čiulpė jo lytinį organą, kai buvo D., o N. yra čiulpęs lytinį organą, kai jis buvo su D. ir kai jis ateidavo vienas, D. prirodė kitus ir jie ateidavo, prašydavo duoti cigarečių, pinigų ledams, laukdavo jo prie parduotuvės. Vaikams už tuos veiksmus duodavo cigarečių, prie parduotuvės duodavo pinigų, ledų, davė 10 eurų, nes vaikai rūkė. Vaikai ateidavo kiekvieną dieną ateidavo po 2-3 kartus, laukdavo koridoriuje. Iš tų vaikų dažniausiai ateidavo D., kuris atsivesdavo vis kitus draugus. D. atsivedė V., jis čiulpė abiejų lytinius organus. Kai čiulpė vienam, tai kitas matydavo tai. Tiksliau kitas žiūrėdavo televizorių, bet būdavo viename kambaryje ir sėdėdavo ant sofos vienas šalia kito. Tik jie susikeisdavo vietomis. V. čiulpė tik vieną kartą, tai galėjo būti 2019 m.rudenį. Kažkuriuo metu D. atsivedė D. ir tada jis jiems taip pat čiulpė jų lytinius organus. D. čiulpė apie 3 kartus, D. čiulpė tik vieną kartą, N. čiulpė apie 4 kartus. Jis tik N. ir D. yra prašęs, kad jie atneštų savo panešiotas apatines kelnaites, už tai davė keletą eurų. Vaikus vaišindavo limonadu, sausainiais, bulvių traškučiais. 2020 m. gegužės 27 d. apie pietus, eidamas namo, laiptinėje sutiko D., kuris paprašė cigarečių, jam pasiūlė ateiti į namus. Atidarius duris, D. paklausė ar atnešė cigarečių, tada jam numetė cigaretę, D. paprašius ugnies, pasakė kad duos žiebtuvėlį jei leis pačiulpti jo lytinį organą. Tada norėdamas paimti iš jo rankų žiebtuvėlį D. ištiesė savo ranką, o jis tada čiupo ranką ir pradėjo tempti D. laiptine nuo ketvirto aukšto į penktą aukštą. D. pradėjo verkti, tada paleido jo ranką, o D. pabėgo.

33. Liudytojas R. B., su kuriuo kaltinamasis suėmimo metu apie 3 mėnesius buvo vienoje kameroje patvirtino, kad su S. G. susipažino (duomenys neskelbtini) TĮ, kameroje buvo kartu apie 3 mėn. kur S. G. jam prisipažino ir išsipasakojo apie savo padarytus nusikaltimus, po to, kai kiti kaltinamieji sužinojo už ką jis yra suimtas. S. G. pasakojo, kad atėjus vaikams, jie žaisdavo kompiuteriu, bendraudavo, po to pradėjo priekabiauti, siūlė jiems pinigų, kad galėtų oraliniu būdu išnaudoti vaikus. S. G. papasakojo, kad iš vaikystės patyrė prievartavimą. S. G. atžvilgiu prieš jam pasipasakojant apie įvykius nebuvo naudotas nei psichologinis, nei fizinis smurtas, jis viską pasakojo savanoriškai, minėjo vaikų amžių - 8-12 metų, pasakojo, kad tie vaikai lankėsi pas jį dažnai. Jam S. G. atsivėrė dėl to, kad liudytojas yra labai pamaldus, moka išklausyti. Liudytojas minėjo nukentėjusiųjų vaikų vardu, kuriuos sužinojo iš S. G., t.y. N. nurodė vaikų amžių tarp 8-12 metų.

34. Byloje apklausti liudytojai – namo gyventojai ir kaimynai, A. V., V. M., S. S., R. J. patvirtino, kad pas S. G. nuolat lankydavosi mažamečiai berniukai, berniukų amžius apie 10-12 metų, tikrai ne paaugliai, jie lankydavosi dažnai, ne po vieną, o grupėmis, vasarą pro langą jis kviesdavo vaikus pas save.

35. Vertindamas nukentėjusiųjų N. B., D. Š., D. G. ir D. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų parodymų netikslumai ir nesutapimai su kaltinamojo parodymais, nutylėjimai apie aplinkybes, dėl kurių mažamečiai nukentėjo, yra sąlygoti ne tik dėl jų patirtos seksualinės prievartos, bet ir nukentėjusiųjų amžiaus, socialinės brandos ir apklausos pobūdžio, kai apie patirtą seksualinę prievartą jei turėjo pasakoti girdint kaltinamajam S. G..

36. Kaltinamasis parodė, kad jis čiulpė N. lytinį organą, kai D. žiūrėjo, tada čiulpė D.. Nukentėjęs N. B. teigė, kad iš D. G. žinojo, kad kaltinamasis priekabiauja, ir prašė pačiulpti lytinį organą. Atnešti kelnaičių jo neprašė. Tuo tarpu I. B. parodė, kad namuose pasigedo N. kelnaičių. Liudytoja atpažino iš jai pateiktų kelnaičių Nr. 12, kaip jos sūnui N. B. priklausančias apatines kelnaites. Liudytoja parodė, kad sūnus eidavo pas S. G. su V., D., vienas neidavo, sūnus sakė, kad ant pagalvės S. užsitraukęs kelnaites, prašė N. paliesti jo lytinius organus, pačiulpti, N.sakė kad nesutiko.

37. Iš Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados nustatyta, kad bendraujant su įstaigos specialistais nukentėjęs daugiau atsivėrė apie seksualines patirtis, nurodydamas aplinkybes, kad, prieš daugiau nei dvejus metus kaimynui S. buvo pardavęs savo apatinės kelnaites ir už tai gaudavo 10-15 Eur, pasakojo, kad S. „yra vieną kartą siūlęsis man pačiulpti“, teigia nesutikęs, nurodė, kad iš S. gaudavo cigarečių („daug kartų davė rūkyti", „po 2-3 cigaretes vienu kartu, iš viso gal bloką cigarečių“).

38. S. G. parodė, kad pas j į dažniausiai iš visų vaikų ateidavo D., jis čiulpė jo lytinį organą matant N. B.. D. prirodė ir kitus vaikus. D. Š. parodė, kad pas S. G. tik sėdėdavo ir jis prašydavo duoti pačiulpti, prašydavo atnešti kelnaites ir jis bei N. nešė, už tai S. G. duodavo po 5-10 EUR. Pas kaltinamąjį eidavo D., D., V., jie sėdėdavo ant lovos ir kaltinamasis, sakydavo „duok pačiulpti“. S. yra daug kartų jį palietęs: kieme, laiptinėje, pas save namuose. Jis glamonėjo jo pečius, lietė pimpaliuką per kelnes, liesdavo ir tampydavo plaukus. Tai darė jis daug kartų, bet daugiausia liesdavo ranka pimpaliuką per kelnes ir prašydavo pačiulpti. Per visą pažinties laikotarpį, visą mėnesį, kai pas S. eidavo, tai jis jį liesdavo po 3-4 kartus per dieną. S. jam yra davęs keturis kartus pinigų už kelnaites. Mamai pasipasakojo apie S. po to, kai jį S. tampė laiptinėje. A. M. parodė, kad apie situaciją sužinojo iš policijos pareigūnų, vaikas pats nepasakojo, jam įvykio metu buvo 9 metai. Vėliau sužinojo, kad S. G. prašė apatinių kelnaičių, prašė čiulpti lytinį organą, bet pasakė, kad jo per mažas. Jai pasirodė keista, kad vaikai vaikšto, nueidavo pas S. sūnus, nes S. sakydavo - duosiu centų, pinigų, kviesdavo pažaisti kompiuteriu, viliodavo vaikus kompiuteriu pažaisti. D. pas kaltinamąjį pradėjo lankytis nuo 2018 m. vasaros.

39. Iš Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą priežastį D. Š. išsako, kad atvyko dėl S., kuris „prievartauja vaikus“. Pasak berniuko, anksčiau jis lankydavosi pas S., tačiau po to nustojo tai daryti. Dėl artimo prieraišumo santykio su suaugusiuoju trūkumo ir polinkio ieškoti artumo už šeimos ribų D. yra labiau pažeidžiamas bei lengviau įtraukiamas į įvairaus pobūdžio išnaudojimą.

40. S. G. prisipažino tris kartus čiupęs D. G. lytinį organą, tai darė matant kitiems nukentėjusiems t.y. D. ir D.. D. G., parodė, kad S. G. jį glostė per nugarą, pirko saldainius, davė pinigų, jį kviesdavo juos pas save ir žadėdavo nupirkti čipsų, saldainių, su S. susitiko per D., pas S. buvo dar N.. Jie buvo trise. Su kitais S. elgėsi taip pat, kaip su juo. S. jų prašydavo kelnaičių, kurias užsimaudavo ant pagalvių ir uostydavo. Visą tai darydavo namuose. S. norėjo jam liesti visą kūną, jis tada atsisakė ir pabėgo. Į visą tą kūną įeina „pimpelis“. S. nesakė, ką konkrečiai nori liesti, bet suprato, kad visą kūną ir „pimpelį“, tada jis pabėgo. Jo motina R. G. parodė, kad D. G. įvykių metu buvo 10 metų, ji apie viską sužinojo iš policijos pareigūnų, bet girdėjo, kad vaikai lankosi pas S., nes jis priperka jiems sausainių, saldainių limonado, vaišina juos. D. iki tyrimo nieko neminėjo, ką jam darė, bet vėliau, pasisakė, kad tokie įvykiai buvo, kad prašydavo jam pačiulpti, per nugarą glostydavo. Iš rūbų nieko neprašė jam atnešti, bet kai rodė, atpažino porą kelnaičių. Sūnus ta tema nebendrauja, „(duomenys neskelbtini)“ tik pagal piešinėlį parodė. Liudytoja atpažino S. G. bute rastas kelnaites, kurias pirko turguje ir jos priklauso sūnui D. G..

41. Iš Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą priežastį D. G. išsakė, jog „P.“,.lietė nugarą, glostė, pinigų duodavo“, kad mama padrąsino kalbėti. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad D. G., į lytiškumo temą reaguoja itin jautriai - stebimos stiprios gėdos, įtampos, nerimo reakcijos, trukdančios vaiko atsiskleidimą, apsunkinančios turimų žinių lytiškumo tema vertinimą bei vaiko įsitraukimą. Tikėtina, jog dėl lytiškumo temos sukeltų stiprių jausmų, net pakeitus pokalbio temą į neutralią, D. sudėtinga atsitraukti, pereiti prie kitos veiklos, įsitraukti į laisvą žaidimą (atrodo išsiblaškęs, sunkiai susikaupia, daro daug klaidų, nepriklausomai nuo turimų žinių ir gebėjimų žaisti žinomą žaidimą).Vertinimo metu surinkti duomenys leidžia kelti prielaidą, jog vaikas galėjo nukentėti nuo seksualinės prievartos, o dėl galimai patirtos prievartos pobūdį bei konkrečias vaiko patirtis įvertinti sudėtinga dėl stiprių vaiko emocinių reakcijų (gėdos, įtampos, kaltės) į lytiškumo, galimai patirtos prievartos temą (1 t., b.l. 52-55).

42. Kaltinamasis prisipažino, kad čiulpė lytinius organus 5 vaikams, t.y. D., N., D., V. ir dar vienam, kurio vardo neprisimena. Vėliau patikslino, kad D. atsivedė D. ir tada jiems čiulpė lytinius organus. Nukentėjusysis D. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad vyras pravarde „P.“ D., D., N. ir jį gaudė, kviesdavo ateiti pas jį, bet jis nei karto nebuvo nuėjęs. „P.s“ buvo prilietęs jį ir čiupinėjo „šikną“, dar buvo prilietęs ranką, už riešo. Jis mamai sakė, kad čiupinėjo už užpakalio. Dabar prisiminė, kad mamai sakė, jog „P.“ lietė už „pimpeliuko“. Jis truputį prilietė su ranka, bet jis spėjo pabėgti. „P.“ jam „pimpaliuką“ lietė iš tikrųjų. „P.“ prašydavo tik, kad ateitų pas jį ir dar prašė kelnaičių. „P.“ prie kitų vaikų irgi lįsdavo, prie „pimpeliukų“. D. arba D. lietė. „P.“ daug kartų norėjo liesti „pimpeliukus“, bet jam pasisekė tik vieną kartą. Labiausiai išsigando, kad „P.“ lietė „pimpeliuką“. A. J. teigė, kad D. sakė, kad jam lietė ranką, galvytę, siūlė pinigus, saldainių už kelnaites, lietė jam nugarą, galvą, lytinius organus, užpakalį čiupinėjo, tačiau vaiko rūbų namuose nepasigedo. Vaikas buvo kartu su D., N., V., D..

43. Kaltinamasis S. G. patvirtino kad vieną kartą čiulpė lytinį organą V., parodė, kad jį atsivedė D.. Nukentėjęs D. Š. parodė, kad pas kaltinamąjį eidavo D., D., V., jie sėdėdavo ant lovos ir kaltinamasis, sakydavo „duok pačiulpti“. Nukentėjusysis V. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją atsakė duoti parodymus. Atstovė pagal įstatymą D. S. parodė, kad iš sūnaus pasakojimo žino, kad jis pas S. G. buvo vieną kartą, S. glostė kojas, prašė pačiulpti lytinį organą, žino, kad čiulpė S. G. jam lytinį organą, o V. nusivedė D. ir N.. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad V. B. santykyje su specialistu yra įtarus, nepasitikintis, jaučiasi nesaugiai. Paklausus dėl ko atvyko į Pagalbos centrą, V. iš karto pradeda pasakoti, kad čia atvyko dėl S.. Nurodo, kad „tas pyderas čiulpė kitiems“. Vaikas dalinasi, kad minėtas S. jam pačiam nieko nėra daręs, tik ranką uždėjęs ant kelių, kuomet buvo prie S. buto durų laiptinėje. Vaikas mini, kad pas S. namuose nėra buvęs, nes ten „labai smirda“, o apie apsilankymus pas S., berniukai pasipasakodavo vienas kitam. Berniukas teigia, kad jam pasakojo D., kad S. jam čiulpė lytinį organą, o S. čiulpė D.. Pats vaikas teigia savo akimis nieko nematęs, viską žino tik iš draugų pasakojimo. Kalbėdamas apie įvykį vaikas painiojasi detalėse, kalba apie pasikartojančius įvykius (eidavome, būdavome), tačiau pasitikslinus, paneigia, nurodo, kad S. yra matęs tik vieną kartą (kuomet jis jam uždėjo ranką ant kelių, bet jam nepatiko, jis jo ranką nustūmė ir išėjo). Taip pat vaikas mini, kad S. kitiems duodavo pinigų, prašydavo atnešti panešiotų „triūsikų“. Surinktų duomenų pakanka teigti, kad vaikas turi daug jo amžiaus bei pažintinių gebėjimų neatitinkančių intymių patirčių, kurios gali būti siejamos su patirta seksualine prievarta. Tikėtina, kad dėl nesaugumo, kylančių stiprių jausmų (gėdos, nerimo, pykčio, nesaugumo), kalbantis apie intymias patirtis, nepakankamo pasitikėjimo specialistu, nerimo dėl numatomų atsiskleidimo pasekmių, V. galimai neatskleidžia visų su prievarta turimų patirčių.

44. Vertinant nukentėjusiojo N. B. parodymų patikimumą, teismas ypač svarbiomis pripažįsta psichologinius tyrimus atlikusių, jos parodymus bei byloje surinktus duomenis įvertinusių specialistų išvadas. Globos namų „Užuovėja“ specialistai nustatė, kad tikėtina, kad N. gali turėti daugiau žinių ir patirčių nei atskleidžia vertinimo metu, o N. pasakojimo detalės, stebimos jo turinį atitinkančios stiprios emocinės reakcijos leidžia kelti prielaidą, jog vaikinas galėjo turėti negatyvių intymių patyrimų.

45. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visų įrodymų visumą, o būtent nukentėjusiųjų ir jų įstatyminių atstovių parodymus, globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvadas, kaltinamojo prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu ir šių jo parodymų tapatumą, rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, kad nukentėjusiųjų parodymų neatitikimas su kaltinamojo parodymais ir jo prisipažinimu apie įvykių aplinkybes yra sąlygotas mažamečių nepakankamos brandos, baimės ir gėdos jausmų, o tai ir sąlygojo jų ne pilną atsivėrimą apie patirtą prievartą bei jų parodymų apie įvykių aplinkybes neišsamumą. Būtent dėl šios priežasties ne visi nukentėjusieji apklausos metu išdrįso pasakyti, kad S. G. jiems čiulpė lytinius organus ar kitaip seksualiai priekabiavo ir duodami parodymus, neatskleidė visos tiesos apie aplinkybes dėl kurių jie nukentėjo.

Veikos kvalifikavimas

46. BK 150 straipsnio 4 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris tenkino lytinę aistrą su mažamečių asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Nusikalstamų veikų darymo laikotarpiui nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., kuris nustatytas remiantis kaltinamojo S. G. parodymais, kad jis paskutinį kartą D. Š. prievartavo 2019 m. rudenį, bei A. M. parodymais, kad D. Š. pas jį pradėjo lankytis 2018 m. vasarą, nukentėjusiems V. B., D. G. ir D. Š. buvo (duomenys neskelbtini) metų, D. J. (duomenys neskelbtini) metai, N. B. (duomenys neskelbtini) metų, todėl jie įvykio metu buvo dar mažamečiai, nes mažamečiu laikomas asmuo, neturintis 14 metų amžiaus. S. G. tai neabejotinai žinojo, nes liudytojas R. B. parodė, kad jam atsiverdamas ir pasipasakodamas apie pareikštus įtarimus kaltinamasis minėjo vaikų amžių - 8-12 metų. Be to kaimynai, V. M., S. S., A. V. ir R. J. parodė, kad iš pažiūros visi vaikai atrodė, kaip neturintys 14 metų, t.y. jie pagal išvaizdą nebuvo pasiekę tokios brandos, kad atrodytų vyresni nei mažamečiai. Kita vertus nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo kiek vaikams metų, galvojo kad 13-14, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad vaikams buvo nuo 10 iki 13 metų. Teismas daro išvadą, kad S. G., pasinaudodamas bejėgiška N. B., D. Š., D. G., D. J. ir V. B. būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiųjų valią, nes vaikai negalėjo suprasti jų atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, čiulpdamas mažamečių lytinius organus, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažamečius N. B., D. Š., D. G., D. J. ir V. B.. S. G. ikiteisminio tyrimo metu detaliai nurodė kiek kartų čiulpė lytinius organus kiekvienam iš nukentėjusiųjų, teismo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą ir šių aplinkybių neginčijo. Tokia jo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 150 straipsnio 4 dalį.

47. BK 153 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Kaltinamasis S. G. tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų tvirkinimo veiksmus, nes prašė leisti pačiulpti N. B. lytinį organą, nenustatytą kiekį kartų glostė ir lietė įvairias kūno vietas bei lytinius organus, prašė atnešti apatinių kelnaičių ir paėmė iš N. B. atneštas dvi apatines kelnaites, N. B. matant čiulpė mažamečio D. Š. lytinį organą. Jis taip pat atliko D. Š. tvirkinimo veiksmus, o būtent, nenustatytą kiekį kartų prašė leisti pačiulpti D. Š. lytinį organą, lietė D. Š. pečius, plaukus, lytinius organus, D. Š. matant čiulpė mažamečių N. B., D. J. ir D. G. lytinius organus, prašė D. Š. atnešti apatinių kelnaičių ir paėmė iš D. Š. atneštas dvejas apatines kelnaites; atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – D. G. tvirkinimo veiksmus, o būtent, prašė leisti pačiulpti D. G. lytinį organą, nenustatytą kiekį kartų glostė ir lietė įvairias kūno vietas bei lytinius organus, prašė atnešti apatinių kelnaičių ir paėmė iš D. G. atneštas dvejas apatines kelnaites, D. G. matant čiulpė mažamečių D. Š. nenustatytą kiekį kartų glostė ir lietė įvairias kūno vietas bei lytinius organus, prašė atnešti apatinių kelnaičių, D. J. matant čiulpė mažamečio D. G. lytinį organą; atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – D. J. tvirkinimo veiksmus, o būtent, prašė leisti pačiulpti D. J. lytinį organą, nenustatytą kiekį kartų glostė ir lietė įvairias kūno vietas bei lytinius organus, prašė atnešti apatinių kelnaičių, D. J. matant čiulpė mažamečio D. G. lytinį organą; atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – V. B. tvirkinimo veiksmus, o būtent, prašė leisti pačiulpti V. B. lytinį organą, prašė atnešti apatinių kelnaičių, V. B. matant čiulpė mažamečių D. G. ir D. Š. lytinius organus. Tokia veika atitinka BK 153 straipsnio 1 dalį, t.y. jaunesnių negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas.

48. Bylos įrodymais t.y. kaltinamojo prisipažinimu, D. Š., I. B. ir A. M. parodymais nustatyta, kad S. G. 2020 m. gegužės 27 d. apie 12:30 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje, pasinaudodamas D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., bejėgiška būkle dėl mažametystės, pavartodamas fizinį smurtą – sučiupdamas ir jėga laikydamas mažametį, liepė leisti jam pačiulpti D. Š. lytinį organą, tokiu būdu pasikėsino tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu mažamečio atžvilgiu, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes mažametis ištrūko iš jo rankų ir pabėgo. Kaltinamojo veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį.

Civiliniai ieškiniai

49. Nukentėjusiojo N. B. atstovė pagal įstatymą I. B. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį jos atstovaujamojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad dėl patirto streso N. B. jaučia nuolatinį nerimą, vengia bendrauti su draugais, o toks neigiamas įvykis patirtas vaikystėje gali turėti įtakos jo asmenybės raidai ir palikti sunkius dvasinius išgyvenimus.

50. Nukentėjusiojo D. G. atstovė pagal įstatymą R. G. pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį jos atstovaujamojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad neteisėti S. G. veiksmai tęsėsi ilgai ir nebuvo vienkartiniai, sūnus dažnai būna prislėgtas, blogai miega, reguliariai konsultuojamas psichologo. D. G. patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, sutriko jo gyvenimo ritmas, o tai sukels neigiamus padarinius ateityje.

51. Nukentėjusiojo D. J. atstovė pagal įstatymą A. J. pareiškė 6 000 Eur civilinį ieškinį jos sūnaus patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad sūnus patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, išgąstį, ir blogai jautėsi.

52. Nukentėjusiojo V. B. atstovė pagal įstatymą D. S. pareiškė 10 043,67 Eur civilinį ieškinį sūnaus patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad už 43,67 Eur pirkti medikamentai ir maisto papildai nervų sistemai stiprinti. Neturtinę V. B. žalą sudaro iki šiol jaučiama baimė, nerimas, nemiga, nepatogumai, dėl to lankosi pas psichologą, mažiau bendrauja su draugais ir vartoja raminamuosius vaistus. Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti kad V. B. 2020-11-27 diagnozuotas hiperkinezinis elgesio sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, kiti obsesiniai kompulsiniai sutrikimai. (4 t., b.l. 168-173).

53. Nukentėjusiojo D. Š. atstovė pagal įstatymą A. M. pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį jos atstovaujamojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta psichinė būklė, D. Š. vaikšto pas psichologą, negali ramiai miegoti bijo išeiti į kiemą žaisti su draugais, bijo žmonių, bijo eiti ir grįžti iš mokyklos, tapo užsidaręs, išsigandęs ir sutrikęs, jaučia didelę gėdą, dėl to kas su juo įvyko.

54. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

55. Dėl kaltinamojo S. G. nusikalstamų veiksmų – dėl panaudotos seksualinės prievartos bei tvirkinimo veiksmų– nukentėjusieji neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kurios pasekmės yra tiek emocinio, tiek dvasinio pobūdžio. Be to, kad nukentėjusieji yra mažamečiai, sutiktina kad tokiame amžiuje patirta seksualinė prievarta yra vienas iš skaudžiausių jų gyvenimo įvykių, po kurių seka baimė ir gėda, psichinės būklės pablogėjimas, nerimas bei išgąstis. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje išvadoje konstatuota N. B. intensyvi reakcija kalbantis apie išgyventas patirtis, nerimas, irzlumas ir įtampa. Ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijose N. B. rekomenduota individuali psichologinė pagalba. ( 1 t. b.l.60-63). Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje išvadoje konstatuota D. G. stiprios pykčio reakcijos, įtarumas, nepasitikėjimas suaugusiuoju, tokios reakcijos tikėtina siekiant apsisaugoti nuo traumuojančio turinio informacijos, jautriai stebimos gėdos, įtampos, nerimo reakcijos. Ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijose D. G. rekomenduotas tęstinės psichologinės pagalbos užtikrinimas, individuali ar grupinė psichoedukacija. ( 1 t., 52-55). Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje išvadoje konstatuota D. J. apsunkinti savirefleksijos įgūdžiai, projekcinėse veiklose atsispindi emociniai sunkumai- nepasitikėjimas savo jėgomis, vienišumas, žemas savęs priėmimas, atstūmimas, stiprios nerimo, pykčio, pasišlykštėjimo, gėdos reakcijos. Ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijose D. J. rekomenduotas tęstinės psichologinės pagalbos užtikrinimas, individuali ar grupinė psichoedukacija ( 1 t, 56-58 b.l.). Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje išvadoje konstatuota, kad D. Š. projekcijų turinys atskleidžia galimai išgyvenamus nerimo, prislėgtumo, vienišumo, bejėgiškumo, pykčio jausmus. Ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijose D. Š. rekomenduota ilgalaikė psichologinė pagalba, rekomenduota vaikų psichiatro konsultacija ( 1 t, 65-67b.l.). Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje išvadoje konstatuota, kad V. B. projekcinėse veiklose atsispindi patiriami emociniai sunkumai – nepasitikėjimas, nesaugumas, vienišumas, žemas savęs vertinimas, įtampa, kas sietina su patirtimis artimoje aplinkoje ir trauminiais patyrimais. Ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijose V. B. rekomenduota ilgalaikė psichoterapeuto ir psichologinė pagalba ( 1 t, 48-50b.l.).

56. Visi aukščiau aptarti nukentėjusiųjų išgyvenimai, neigiami patyrimai ir būsimas neigiamų padarinių šalinimas sudaro jų patirtos neturtinės žalos turinį. Šie duomenys patvirtina, kad vaikystėje patirtos seksualinės prievartos padarinius nukentėjusieji gali jausti ir ateityje, o tokio pobūdžio psichologinės traumos daro neigiamą įtaką asmens psichologiniam, socialiniam vystymuisi, trukdo normaliam asmenybės formavimuisi.

57. Nustatant neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaltinamasis veikos padarymo metu buvo neįgalus, jis yra iš dalies darbingas. S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam iki 2040 metų skirta neigalumo pensija, gauna 160 Eur kas mėnesį, nuosavybės teise turi butą, niekur nedirba, didesnių savarankiškų pajamų neturi. Nukentėjusiųjų patirtas neturtinės žalos dydis nustatytinas įvertinus padarytos veikos aplinkybes, jų patirtos seksualinės prievartos laikotarpį ir atliktų nusikalstamų veiksmų kiekį ir pasekmes. Byloje iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad jis N. B. atžvilgiu ne mačiau 4 kartus čiulpė lytinį organą ir nenustatytą kiekį kartų glostė ir lietė įvairias kūno vietas, jam matant čiulpė D. Š. lytinį organą, D. Š. atžvilgiu ne mačiau 6 kartus čiulpė lytinį organą ir nenustatytą kiekį kartų prašė leisti čiulpti lytinį organą, jam matant tai darė kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu, D. G. atžvilgiu ne mačiau 3 kartus čiulpė lytinį organą ir prašė jį čiulpti bei glostė ir lietė įvairias kūno vietas, D. J. atžvilgiu ne mačiau 1 kartą čiulpė lytinį organą ir nenustatytą kiekį kartų glostė ir lietė įvairias kūno vietas, V. B. atžvilgiu ne mažiau 1 kartą čiulpė lytinį organą ir jam matant tai darė kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nukentėjusiųjų interesais pareikšti civiliniai ieškiniai jų patirtai neturtinei žalai atlyginti tenkinami iš dalies sprendžiant, kad N. B., D. G. ir D. Š. 2000 Eur, o D. J. ir V. B. 1000 Eur sumos atitinka jų patirtai neturtinei žalai kompensuoti. V. B. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Ieškinyje nurodyta, kad už 43,67 Eur pirkti medikamentai ir maisto papildai nervų nukentėjusiojo sistemai stiprinti. Turtinės žalos atlyginimas privalo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, tačiau rašytiniais įrodymais ieškinys pagrįstas tik iš dalies, todėl iš kaltinamojo V. B. priteistina 9 Eur 32 cnt turtinės žalos atlyginimas už jam skirto medikamento pagal 2020-12-04 ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją įsigijimą ( 4 t.b.l.168, 172-73).

Bausmės skyrimas

58. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 straipsniuose.

59. Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir galisi, davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis padarė vienuolika nusikalstamų tyčinių veikų, tame tarpe penkios baigtos labai sunkios nusikalstamos veikos ( BK 150 straipsnio 4 dalis), penkios baigtos apysunkės nusikalstamos veikos (BK 153 straipsnio 1 dalis) ir vienas pasikėsinimas padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką ( BK 22 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 4 dalis). Vien už labai sunkių nusikalstamų veikų padarymą įstatymas numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 13 metų. S. G. praeityje teistas 8 kartus, vienas teistumas už seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką. ( 3 t., b.l.77-86). Jis ne kartą baustas administracine tvarka ( 3 t., b.l.65-76). Vien laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2019 m. spalio 7 d. jis padarė 7 administracinius nusižengimus ir buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis, dauguma pažeidimų susiję su neblaivaus asmens pasirodymu viešoje vietoje, važiavimu autobusu be bilieto, akcizais apmokestinamų prekių laikymo taisyklių pažeidimai. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio nei pirmoje, nei antroje dalyse nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo kaltinamajam klausimą. Taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, kad sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui nėra. Teismo posėdžio metu apklausti kaimynai ir namo pirmininkė jį charakterizavo neigiamai kaip asmenį, kurio kaimynystė yra nepageidaujama, t.y. nuolat triukšmaujantį, vartojantį alkoholį, mėtantį daiktus pro langą, nesitvarkantį. Pats S. G. nurodė jog laisvalaikiu savanoriauja, tai matyti ir iš jį charakterizuojančių duomenų, kad 2019 metų rugsėjo- spalio mėnesiais jis savanoriavo Lietuvos agentūros „(duomenys neskelbtini)“ vaikai (duomenys neskelbtini) skyriuje ( 4 t, b.l.63). Išsamesnių, jį charakterizuojančių duomenų apie jo šeimą nėra, nevedęs, užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 3, b. l. 64).

60. Vertinant S. G. psichinę būklę iš medicininio pažymėjimo matyti, kad jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ir gydymo ( 4 t.b.l.139). Iš specialisto išvados nustatyta, kad jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę ( 3 t. b.l.152). Teismo posėdžio metu specialistė S. G. savo išvadą palaikė. Papildomai nurodė, kad S. G. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas yra labai nežymus jo intelekto sutrikimas, jo pasakymais galima tikėti, todėl netikslinga S. G. atlikti teismo psichologinę- psichiatrinę ekspertizę. Tokią išvadą specialistė pateikė papildomai įvertinusi S. G. teismo posėdžio metu duotus parodymus ir po pokalbio su juo, bei jau anksčiau ištirtą medicininę dokumentaciją, bylos medžiagą, nurodė, kad tiriamasis yra kelis kartus teistas ir nė karto nebuvo iškilę abejonių dėl jo suvokimo dėl savo veiksmų ir gebėjimo juos valdyti. Specialistė patvirtino, kad pedofilija kaip psichikos sutrikimas neturi ryšio pakaltinamumui, o S. G. diagnozuoti du psichikos sutrikimai yra lengvi ir neturi įtakos savo veiksmų suvokimui. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus sprendžia, kad S. G. suvokia savo veiksmus ir gali už juos atsakyti, o psichikos sutrikimų, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti nėra.

61. Parinkdamas bausmės dydžius teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo S. G. nusikalstamas elgesys negali būti vertintinas kaip spontaniškai susiformavęs, ar atsitiktinis, nes jis yra baustas už analogiškos nusikalstamos veikos numatytos BK 153 straipsnio 2 dalyje padarymą, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės artimos BK 150 straipsnio 4 dalies ir BK 153 straipsnio 1 dalies vidurkiui. S. G. kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, o taip pat šios veikos skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl už kiekvieną veiką paskirtos bausmės kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu subendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę. Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinamos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės, kurios dydis didesnis nei minimalus bausmės dydis dalį ir S. G. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

Kiti bylos klausimai

62. Kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai nėra išnykę, todėl kardomoji priemonė suėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.

63. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo 468,22 Eur už N. B., 482,94 Eur D. G., 528,44 Eur V. B., 514,78 Eur D. J. ir 577,502 Eur D. Š. suteiktą teisinę pagalbą bei už 489,06 Eur pačiam kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (5t., b.l.31, 41,43, 47,62,64 ). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, 106 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus kodekso 51 straipsnio 1 dailes 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, dėl to, kad jis yra suimtas, jam BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 pagrindais gynėjas nebuvo skirtas, tačiau kaltinamasis nedirba, pragyvena iš neįgalumo pensijos, iš jo priteisti civiliniai ieškiniai, todėl valstybės patirtos išlaidos už advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip kaltinamojo gynėjo ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų atstovai paslaugas iš kaltinamojo S. G. nepriteistinos.

64. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 4 ir 5 dalims daiktai turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pagal 2020-11-06 kvitą Nr. 0007976 25 vnt. vaikiškų apatinių kelnaičių, sunaikintini kaip menkaverčiai. Mobilaus ryšio telefonas "(duomenys neskelbtini), ", IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele "(duomenys neskelbtini), " saugomas pagal 2020-11-16 kvitą Nr.0008020 ir 25 euro centai (įvairiomis monetomis), pervesti į (duomenys neskelbtini) AVPK depozitinę sąskaitą saugomi pagal 2020-11-16 kvitą Nr.002137 gražintini kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti S. G. kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ( 5 veikos), Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį ( 5 veikos) ir Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį ir jam paskirti:

pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ( nukentėjusiojo N. B. atžvilgiu) laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 6 mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ( nukentėjusiojo D. Š. atžvilgiu) laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 mėnesiams.

pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ( nukentėjusiojo D. G. atžvilgiu) laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ( nukentėjusiojo D. J. atžvilgiu atžvilgiu) laisvės atėmimą 3 (trims) metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ( nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu) laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 ( šešiems) mėnesiams ;

pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį ( nukentėjusiojo D. Š. atžvilgiu) laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę bei iš dalies bausmes sudedant ir S. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) metams. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020-05-29 iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę-suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jai įsiteisėjus- panaikinti.

Nukentėjusiojo N. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. G. 2000 Eur ( dviejų tūkstančių Eur) neturtinę žalą N. B., ją iki nukentėjusiojo pilnametystės uzufrukto tvarka Civilinio kodekso 4.141-4.158 straipsnių pagrindu pavedant tvarkyti atstovei pagal įstatymą I. B..

Nukentėjusiojo D. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. G. 2000 Eur ( dviejų tūkstančių Eur) neturtinę žalą D. Š., ją iki nukentėjusiojo pilnametystės uzufrukto tvarka Civilinio kodekso 4.141-4.158 straipsnių pagrindu pavedant tvarkyti atstovei pagal įstatymą A. M..

Nukentėjusiojo D. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. G. 2000 Eur ( dviejų tūkstančių Eur) neturtinę žalą D. G., ją iki nukentėjusiojo pilnametystės uzufrukto tvarka Civilinio kodekso 4.141-4.158 straipsnių pagrindu pavedant tvarkyti atstovei pagal įstatymą R. G..

Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. G. 1000 Eur ( vieno tūkstančio Eur) neturtinę žalą D. J., ją iki nukentėjusiojo pilnametystės uzufrukto tvarka Civilinio kodekso 4.141-4.158 straipsnių pagrindu pavedant tvarkyti atstovei pagal įstatymą A. J..

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. G. 1000 Eur ( vieno tūkstančio Eur) neturtinę ir 9,20 Eur (devyni Eur 20 cnt) turtinę žalą, ją iki nukentėjusiojo pilnametystės uzufrukto tvarka Civilinio kodekso 4.141-4.158 straipsnių pagrindu pavedant tvarkyti atstovei pagal įstatymą D. S..

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 4 ir 5 dalims daiktus saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pagal 2020-11-06 kvitą Nr. 0007976 25 vnt. vaikiškų apatinių kelnaičių, sunaikintini kaip menkaverčius, mobilaus ryšio telefoną "(duomenys neskelbtini), ", IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele "(duomenys neskelbtini), " saugomą pagal 2020-11-16 kvitą Nr.0008020 ir 25 euro centus (įvairiomis monetomis), pervestus į (duomenys neskelbtini) AVPK depozitinę sąskaitą saugomi pagal 2020-11-16 kvitą Nr.002137 nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini S. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja Daina Vaidachavičienė