Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. K., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir E. K. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. K. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nuteistas už tai kad, jis ir N. N. laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. 17 val. iki 2023 m. sausio 24 d. 9 val., veikdami bendrininkų grupėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sugadinus garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajam J. K., vartų spyną ir įsibrovus į patalpą (garažą Nr. (duomenys neskelbtini)), iš jo pagrobė svetimą, J. K. priklausantį turtą - mėlynos spalvos įrankių dėžę „Makita“ 270 eurų vertės, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sugadinus garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajam A. A., vartų spyną ir įsibrovus į patalpą (garažą Nr. (duomenys neskelbtini)), iš jo pagrobė svetimą, M. I. priklausantį 4615 eurų vertės turtą: juodos spalvos kietais šonais dėklą, kurio vertė 50 eurų, ir jame buvusias 5 meškeres – „Savage gear“ 2,21 m. ilgio, 60 eurų vertės su rite „Okuma Magda 20 DX“ 60 eurų vertės; „Savage gear“ 2,21 m. ilgio, 60 eurų vertės su rite „Okuma Classic 20 DC“ 70 eurų vertės; „Mitchel“ 70 eurų vertės, su rite „Daiva ninja 2500“ 60 eurų vertės; 2,30 m. ilgio, 30 eurų vertės, su rite „Ryobi Sliam“ 60 eurų vertės, 1,90 m. ilgio, 30 eurų vertės su rite „Okuma“ 40 eurų vertės; rudos spalvos medžiaginį krepšį 25 eurų vertės, ir jame buvusius daiktus bendros 2200 eurų vertės: 1 porą žieminių vyriškų pirštinių, 1 valo skaitliuką, 1 metalinį masalų atmušėją, 1 reples „Rappala“, 1 nedideles žirklutes, 3 žuvies griebtuvus, 1 ilgas žirkles, 1 žuvies žiodeklį, 1 peilį „Kandar“, 1 replytes „Spro“, 1florokarboninį valą, 1 pintą valą „Daiva j-braid8“, 1 pintą spalvotą valą, 1 plastikines svarstykles, 1 susukamą liniuotę, kurių bendra vertė 200 eurų; 8 plastikines dėžutes, skirtas masalui, kurių 1 vertė 275 eurai; 3 plastiko krepšius su juose buvusiais daiktais bendros 1500 eurų vertės: masalais, švinu, karabinais, trišakiais, vamzdeliais, žiedeliais; 1 užgilintoją „Runos“ 100 eurų vertės.

2. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas E. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jo paties prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad E. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamojo veikas ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip du atskirus nusikaltimus kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusikaltimą, kadangi nusikalstami veiksmai buvo padaryti analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis, siekiant to paties tikslo, pagrobiant žvejybai skirtus daiktus tikslu pasipelnyti, kuris buvo įgyvendinamas per du etapus (apvagiant du garažus), naudojant tą patį įsilaužimo būdą ir priemones. Kauno apylinkės teismas nustatė E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog E. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei veikdamas bendrininkų grupėje, (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas skirdamas E. K. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas. Įvertino aplinkybes susijusias su teistumais ir administracinėmis nuobaudomis.

3. Nuteistasis E. K., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę – paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba laisvės atėmimo bausmę sumažinti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę neatsižvelgė į jo asmenybę, į nustatytas lengvinančias aplinkybes, tai pat į tai, kad jis turi mažametį sūnų. Dėl padaryto nusikaltimo apeliantas labai gailisi, dėl jo nukentėjusiojo atsiprašė, todėl jo nuomone bausmės tikslų galima pasiekti ir neskiriant terminuotos laisvės atėmimo bausmės.

3.2. Apelianto teigimu, jam paskirta bausmė yra per griežta dar ir todėl, kad jis buvo padaryto nusikaltimo bendravykdytojas, o ne organizatorius. Pažymi, kad nusikaltimo organizatorius buvo N. N.. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs į šią aplinkybę tiek apeliantui tiek N. N. paskyrė vienodos rūšies ir trukmės bausmes, tokiu būdu apeliantui paskirdamas per griežtą bausmę. E. K. skunde pabrėžia, kad N. N. duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoširdus, nusikaltimo aplinkybes ir savo įvykdytus veiksmus aiškino jam naudinga linkme, vengė atskleisti savo kaip nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį. Apelianto įsitikinimu, visos šios priežastys rodo, kad jam turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė nei kitam kaltinamajam N. N..

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kauno apylinkės teismas pagrįstai E. K. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai kvalifikuoti tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi bei trukme – prašoma paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba laisvės atėmimo bausmę sumažinti, todėl šiuo klausimu (dėl bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs E. K. kaltu dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajam E. K. paskirta teisingai.

8. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir bauda arba laisvės apribojimas bei areštas. Nors skundžiamu nuosprendžiu E. K. buvo paskirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

9. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistas), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistojo asmenybę (nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau teistas tris kartus), ne kartą baustas už administracinius nusižengimus.

10. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. K. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. K. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus E. K. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

12. Nuteistasis E. K., nesutikdamas su jam paskirta bausme, apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo padaryto nusikaltimo bendravykdytojas, o ne organizatorius, todėl jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šiuos skundo argumentus juos atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nurodytos BK specialiojoje dalyje, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-248/2015, Nr. 2K-116-719/2023 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek E. K., tiek kitas kaltinamasis N. N. bendrais veiksmais, būdami iš anksto susitarę, kiekvienas prisidėdamas savo veiksmais, padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Todėl, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad kaltinamieji turėjo vieningą tikslą pasipelnyti ir suvokė, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, t. y. abu veikė kaip vykdytojai bendrininkų grupe.

13. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

14. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

15. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam E. K., kurias sudaro 375,18 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

16. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis E. K. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam E. K. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad šiuo metu jis nedirba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo E. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 375.18 Eur, neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.