- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- 2-58-874/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01379-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovės R. B. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, iškeltą pagal ieškovės R. B. atstovės ieškinį atsakovui A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo atstovė ieškinį palaikė visiškai, prašydama pripažinti, kad butas su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas R. B. vardu, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 1997-04-02 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta. Sprendime numatyta, kad registruojant ištuoką išieškoti iš R. B. 100,00 Lt mokesčio valstybės naudai. Ji manė, kad yra išsituokusi, o mokestį gali sumokėti bet kada. Ieškovės niekas neinformavo, kad nesumokėjus šio mokesčio bus laikoma, jog juridiškai šalių santuoka nėra nutraukta. Po santuokos nutraukimo apie 2000-2001 m. atsakovas išvyko į JAV ir nei ieškovė, nei šalių vaikai jokių duomenų apie atsakovą neturėjo. Ieškovės sesuo V. L. gyveno Vilniuje, su sutuoktiniu buvo privatizavusi butą, kurį nutraukiant santuoką pardavė ir pasidalino pinigus su sutuoktiniu. Už gautus pinigus V. L. nupirko ginčo butą ieškovės vardu. V. L. neteko medicinos sesers darbo, ketino vykti dirbti į užsienį. Pinigus, gautus pardavus butą, reikėjo investuoti, todėl juos paskolino seseriai butui įsigyti. V. L. neišvyko dirbti į užsienį, o ieškovė neišvyko gyventi į Vilnių. Ieškovei butas nereikalingas, todėl norėjo parduoti ir atsiskaityti su seserimi. Pas notarą sužinojo, kad butas įgytas dar esant santuokoje su atsakovu, todėl parduodant butą reikalingas atsakovo sutikimas. Butą ieškovė įsigijo ne už bendras lėšas su atsakovu, todėl kreipėsi į teismą, kad butą pripažintų jos asmenine nuosavybe. Tikslą įsigyti butą turėjo ieškovė, tačiau ji negyveno tame bute. Bute gyveno V. L.. Ieškovė išvykusi gyventi į užsienį jau keleri metai.
Liudytoja V. L. paaiškino, kad ieškovė yra jos sesuo. Butą ji nupirko ieškovei, nes ši neturėjo pinigų. Ji dirbo med. sesele, gyveno Vilniuje. Išsiskyrusi su vyru, pardavė turtą, pakeitė darbą, galvojo išvykti dirbti į užsienį. Ieškovė Žagarėje neturėjo darbo, todėl pastarajai nupirko butą Vilniuje. Susitarė, kad kai ieškovė užsidirbs, grąžins pinigus už butą. Ji neišvyko į užsienį, o ieškovė neatvyko gyventi į Vilnių, todėl ji gyveno tame bute. Dabar ieškovė išvykusi į užsienį, ji gyvena motinos bute Žagarėje, o butas Vilniuje nebereikalingas. Ieškovė nori parduoti butą ir grąžinti jai pinigus, bet negali, nes butas įgytas santuokos metu. Atsakovas apie 2002 m. išvyko į užsienį ir apie jį jokių žinių neturi. Iš žmonių kalbų girdėjo, kad atsakovas gyvena Čikagoje. Pinigų butui nupirkti ji turėjo, nes prieš tai buvo pardavusi butą už 50000,00 Lt. Ji turtą su vyru dalinosi 1999 m., o skyrėsi po aštuonių metų. Atsakovas buvo labai prasilošęs, išvyko į užsienį svetimais dokumentais, ieškovei grasino atsakovo kreditoriai. Ieškovė išvykusi į užsienį apie trejus metus.
Liudytoja V. K. paaiškino, kad pažįsta ieškovę ir jos seserį, pažinojo jų tėvus. Ieškovė kalbėjo, kad sesuo nupirko butą, gal išvažiuos į Vilnių. Atsakovas emigravo į JAV. Ieškovė dar gyveno su vyru tame pačiame name, kai butas buvo nupirktas, bet jie jau buvo išsiskyrę. Atsakovas nebuvo grįžęs iš užsienio. Nebuvo labai artimos su ieškove, skyrybų priežasčių nežino. Ieškovės finansinė padėtis buvo sunkesnė, kai išvyko atsakovas. R. B. neišvyko į Vilnių, nes susirgo motina, gavo darbą ir pasiliko Žagarėje. Iki atsakovo išvažiavimo ieškovė ir atsakovas gyveno viename name, atsakovas apačioje, o ieškovė su vaikais – antrame aukšte. Atsakovas pastovaus darbo neturėjo.
Atsakovas A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta viešo paskelbimo būdu (51 b. l.), procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (28 b. l.), tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Ieškovės atstovės, liudytojų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo sudariusi santuoką su atsakovu. Joniškio rajono apylinkės teismo 1997-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹-39/1997 m. šalių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo girtavimo ir nesistengimo išsaugoti šeimą, šalys santuokoje įgyto dalintino turto neturėjo. Minėtame sprendime nurodyta, kad registruojant ištuoką išieškoti iš ieškovės 100,00 Lt valstybės naudai (5 b. l.). Ištuoką Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje ieškovė įregistravo 2013-10-29 (4 b. l.). 2000-02-24 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VB7-2407 ieškovė, už kurią pagal 2000-02-23 įgaliojimą, patvirtintą Joniškio rajono notarų biuro, registro Nr. 1-701, veikė V. L., pirko butą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (6, 7, 11, 12 b. l.). Iki 2012-03-25 atsakovo gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), o 2012-04-11 deklaravo išvykimą į JAV (8, 27 b. l.). Po 2001-12-31 nėra duomenų apie atsakovo darbovietes ir gaunamas pajamas Lietuvoje (10 b. l.). Iš ieškovės atstovės pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu su šalių vaikais J. B. ir A. R. matyti, kad vaikams taip pat nėra žinoma atsakovo buvimo vieta (43, 44 b. l.). Iš 1992-06-12 sutarties matyti, kad V. L. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (52 b. l.). Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1999-03-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-384/1999m. buvo pripažinta nuosavybės teisė po ½ idealią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), V. L. ir V. L.; V. L. priteistas minėtas butas natūroje, o V. L. priteista iš V. L. 25000,00 Lt kompensacija už butą (54-59 b. l.). Iš 2000-01-31 turto pardavimo iš varžytinių akto matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 45320,00 Lt (60 b. l.).
Šalių santuokos nutraukimo procedūra prasidėjo iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, todėl ji užbaigta pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso nuostatas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos organe. Taigi, pagal nurodytoje teisės normoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimas jos nenutraukė, t. y. iki ištuokos įregistravimo santuoka buvo laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais. Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio SŠK 21 straipsnyje buvo numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Dėl to buto įgijimas nuosavybėn po to, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, bet dar neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigoje, laikytinas įgytu šalims dar esant santuokoje kaip bendroji jungtinė jų nuosavybė.
Ieškovė santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje įregistravo galiojant 2000 m. CK, kuris, reglamentuodamas santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad šalių santuokos nutraukimo priežastis – atsakovo girtavimas ir nesistengimas išsaugoti šeimą, šalys santuokoje įgyto dalintino turto neturėjo. Teismo sprendimu nutraukus šalių santuoką šalys dar gyveno tame pačiame name, tačiau atskiruose aukštuose, kai ginčo butas buvo nupirktas. Ginčo butą ieškovės vardu nupirko ieškovės sesuo V. L.. Byloje nustatyta, kad pinigų ginčo butui nupirkti ieškovės sesuo turėjo. Prie ginčo buto įsigijimo atsakovas visiškai neprisidėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo butą ieškovė įsigijo ne už bendras lėšas su atsakovu, o už sesers skolintus pinigus, todėl butas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.