Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-604-954/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-17
Bylos Nr.: 1A-604-954/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50380-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis: G. G.
Advokatai: Neringa Grubliauskienė

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-604-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50380-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Simonavičiui,nuteistajam G. G., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 228 straipsnio 1 dalį (2015 m. liepos 15 d. veika) – 100 MGL (3677,00 Eur) dydžio bauda,

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugpjūčio 4 d. veika) – 130 MGL (4780,10 Eur) dydžio bauda.

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugsėjo 3 d. veika) 150 MGL (5515,50 Eur) dydžio bauda,

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugsėjo 7 d. veika) 110 MGL (4044,70 Eur) dydžio bauda,

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2016 m. vasario 2 d. veika) 120 MGL (4412,40 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš bausmių iš dalies pridėtos dalys švelnesnių bausmių ir subendrinta bausmė skirta 200 MGL (7354,00 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (5 veikos):

1.1. už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) poste, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Muitinės postas), vyresniojo inspektoriaus pareigose, laikotarpiu iki 2015 m. liepos 15 d. apie 17.12 val. nenustatytomis aplinkybėmis gavęs ir tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje 2015 m. liepos 15 d. nuo 9 val. iki 18.35 val. atlikdamas muitinį tikrinimą pagal eksporto deklaracijas (duomenys neskelbtini) (2015 m. balandžio 23 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.), kuriomis:

-(duomenys neskelbtini) (2015 m. balandžio 23 d.) - muitinės eksporto procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad į (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) postą iš Vokietijos Federacinės Respublikos muitinės įstaigos (duomenys neskelbtini), gabenamos siuntėjo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prekės – 6 skirtingose TARIC subpozicijose klasifikuojami įvairūs drabužiai, 356 pakuotės, 4019,32 kg bruto, kurių bendra statistinė vertė- 31079 EUR, kurioms iš Europos Sąjungos muitų teritorijos gavėjui - Ukrainos Respublikoje registruotai įmonei „(duomenys neskelbtini), įformintas jų gabenimo tikslas - per Lietuvos Respublikos teritoriją į Ukrainos Respubliką, transporto priemonė nenurodyta;

-(duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.) - muitinės eksporto procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) postą iš Lenkijos Respublikos muitinės įstaigos (duomenys neskelbtini), prekės – 9 skirtingose TARIC subpozicijose klasifikuojami įvairūs drabužiai, 1475 kg bruto, kurių bendra statistinė vertė- 279 471,34 Lenkijos zlotų (toliau-PLN), (atitinka 67 219,39 EUR), kurioms iš Europos Sąjungos muitų teritorijos gavėjams - Ukrainos Respublikos piliečiams: (duomenys neskelbtini), įformintas jų gabenimo tikslas - per Lietuvos Respublikos teritoriją į Ukrainos Respubliką;

-(duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.) - muitinės eksporto procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) postą iš Lenkijos Respublikos muitinės įstaigos PL401010 ((duomenys neskelbtini), gabenamos siuntėjo (duomenys neskelbtini), prekės – 8 skirtingose TARIC subpozicijose klasifikuojami įvairūs drabužiai, 1430 kg bruto, kurių bendra statistinė vertė- 282 648 PLN, (atitinka 67 983,45 EUR), kurioms iš Europos Sąjungos muitų teritorijos gavėjams - Ukrainos Respublikos piliečiams: (duomenys neskelbtini), įformintas jų gabenimo tikslas - per Lietuvos Respublikos teritoriją į Ukrainos Respubliką,

bei tuo pačiu atlikdamas muitinį tikrinimą ir įformindamas muitinio tikrinimo rezultatus pagal Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau- MDAS) priemonėmis įformintas šias eksporto deklaracijas, muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nesant nei gabenamų šiomis deklaracijomis deklaruotų prekių, nei transporto priemonių valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios nurodytos kaip gabenusios deklaracijomis (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6d.) ir (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.) įformintas prekes, nei transporto priemonės, kuria būtų gabentos deklaracija (duomenys neskelbtini) (2015-04-23) įformintos prekės, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardintais veiksmais šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Europos Sąjunga.

Pažeidė šias teisės aktų nuostatas:

- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 6 ir 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, reikalavimus;

- Tarnybos Lietuvos Respublikos Muitinėje statuto 16 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nustatančius pareigą vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigūno pareigybės aprašyme numatytas pareigas;

- 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 63 straipsnį, kuriame nustatyta, kad muitinė priima deklaracijas iš karto, jeigu jos atitinka 62 straipsnyje nustatytas sąlygas ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, reikalavimus;

- 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 201 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad muitinės deklaracija gali būti priimta tik tuomet, kai atitinkamos prekės pateikiamos muitinei arba kai sudaroma muitinei priimtina galimybė jas patikrinti, reikalavimus;

- Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintų „Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių“ 15.14. punktą, kuriame nustatyta, kad muitinės pareigūnas, teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkęs tikrinti muitinės deklaraciją, turi patikrinti: ar deklaruojamos prekės pateiktos muitinei arba gautas rašytinis leidimas pateikti šias prekes vėliau, reikalavimus; 26. puntą, kuriame nustatyta, kad prekių kiekis nustatomas sveriant, skaičiuojant, matuojant prekes arba kitu muitinei priimtinu būdu, reikalavimus;

- Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-889 patvirtintos „TIR knygelės muitinio įforminimo instrukcijos“ 8 punktą, kuriame nustatyta, kad išvykimo įstaigos pareigūnas turi įsitikinti, ar transporto priemonėje ir krovinio manifeste nurodytos prekės (prekių aprašymas) tikrai yra tos pačios (1975 m. TIR konvencijos 19 straipsnio aiškinamoji pastaba), reikalavimus;

- Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 19 straipsnį, kuriame nustatyta, kad kroviniai ir kelių transporto priemonė, autotraukinys ar konteineriai išvykimo muitinėje nurodomi kartu su TIR knygele. Išvykimo šalies muitinė imasi visų būtinų priemonių, kad įsitikintų krovinio manifeste pateiktų duomenų tikslumu ir (arba) uždėtų muitinės plombas arba patikrintų tos muitinės įgaliotų asmenų uždėtas plombas, reikalavimus;

- (duomenys neskelbtini) muitinės viršininko 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3B-210 patvirtintų (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Darbo taisyklių) III skyriaus „Posto darbo organizavimas“ 3.2.3. punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas tos darbo vietos funkcijas išdėstytas taisyklių skyriuje „Darbo vietų aprašymas ir technologinė schema“, reikalavimus; 3.2.5 punktą, kuriame nustatyta, kad apie deklaruojamų prekių pateikimą postui pranešama - pateikiant elektronines muitinės deklaracijas muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau-MDAS) priemonėmis- elektroniniais pranešimais IE5GPLT ir IEIGPLT arba kitu postui priimtinu būdu. Kiti postui priimtini būdai apie prekių pateikimą yra Pranešimas - talonas (Pranešimas-talonas apie transporto priemonių, prekių ir dokumentų pristatymą į muitinės įstaigą ar bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą), elektroninės transporto priemonių ir prekių pateikimo kontrolės sistemos, suderintos su teritorine muitine arba prašymas atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, reikalavimus; V skyriaus „Darbo vietų aprašymas ir technologinė schema, Darbo vietų aprašymas“, II etapo „Muitinės formalumai su prekėmis“, „Muitinės deklaracijų duomenų ir dokumentų muitinio tikrinimo darbo baras“ darbo vietos „Muitinės deklaracijų, TIR ir ATA knygelių bei kartu pateikiamų dokumentų, kurie priklauso pateikti muitinės postui pagal kompetenciją, priėmimas“ 6 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Muitinei pateiktų pranešimų apie prekių pateikimą tikrinimas“, reikalavimus, darbo vietos „Muitinės deklaracijų įforminimas“ 1 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Muitinės deklaracijų, dokumentų duomenų tikrinimas ir įforminimas teisės aktų nustatyta tvarka“, reikalavimus, 4 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Administracinio teisės pažeidimo, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo arba prekių sulaikymo protokolo surašymas“, reikalavimus, „Prekių, transporto priemonių tikrinimo darbo baras“ darbo vietos „Prekių ir transporto priemonių tikrinimas“ 1 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Prekių ir transporto priemonių muitinis tikrinimas“, reikalavimus, 2 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Tikrinimo rezultatų įforminimas nustatyta tvarka“, reikalavimus;

- (duomenys neskelbtini) muitinės viršininko 2015 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1B-90 patvirtinto (duomenys neskelbtini) muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 7.1. punktą, kuriame nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, reikalavimus; 7.3. punktą, kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus; 7.5. punktą, kuriame nustatyta pareiga teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas muitinės deklaracijų ir kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, juos tvarkyti, analizuoti, perduoti ir priimti, reikalavimus; 7.10. punktą, kuriame nustatyta pareiga nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, transporto priemones, atlikti asmens apžiūrą, reikalavimus; 7.22 punktą, kuriame nustatyta pareiga užtikrinti į muitinės informacines sistemas įvedamų ir jose sukauptų duomenų (informacijos) apsaugą ir autentiškumą, reikalavimus.

Šiuos išvardintus teisės aktų pažeidimus G. G. padarė šiomis aplinkybėmis:

- atlikdamas muitinį tikrinimą pagal laikotarpyje iki 2015 liepos 15 d. apie 17.12 val. nenustatytomis aplinkybėmis gautą eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), ignoruodamas aplinkybes, kad: deklaracijoje nebuvo nurodyta prekes gabenanti transporto priemonė; muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nebuvo nei gabenamų šia deklaracija deklaruotų prekių, nei jas gabenusios transporto priemonės, o taip pat neturėdamas informacijos apie deklaruojamų prekių pateikimą Muitinės postui: pranešimo-talono arba prašymo atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, neįsitikino, ar šioje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, neatliko jokių muitinio tikrinimo veiksmų, bei neturėdamas jokių duomenų, kuriais remiantis buvo galimas prekių pristatymo į muitinio tikrinimo vietą fakto, prekių faktinio atitikimo dokumentuose nurodytiems duomenims apie jas konstatavimas, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, nepagrįstai atliko šiuos veiksmus:

- MDAS nepagrįstai pagal šiai eksporto deklaracijai sistemos suteiktą MRN kodą 2015 m. liepos 15 d. apie 17.12 val. aktyvavo šios eksporto deklaracijos langą tolesnių muitinio tikrinimo veiksmų įforminimui;

- toliau, ignoruodamas tai, kad MDAS aktyvuotame šios eksporto deklaracijos lange nebuvo deklaracijai deklaranto įforminto elektroninio pranešimo IE507LT, informuojančio muitinės įstaigą apie tai, kad eksportuojamos prekės atgabentos į Muitinės postą ir šios įstaigos muitinis tikrinimas bei įforminimas gali būti pradėtas, neturėdamas teisės toliau atlikti muitinio tikrinimo veiksmų, MDAS priemonėmis pasirinko komandas: „Pateikti prekes“, tuo MDAS atlikdamas tikrovės neatitinkantį patvirtinimą, kad prekės pateiktos tikrinimui Muitinės postui; „Netikrinti“, tuo MDAS įformindamas fiktyvų sprendimą dėl muitinio tikrinimo būdo pasirinkimo; „Patvirtinti išvežimą“, tuo MDAS fiktyviai įformindamas elektroninį pranešimą IE525LT, kuriuo visoms su eksporto muitinės procedūra susijusioms muitinės įstaigoms ir mokesčių administratoriui patvirtinta bei pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad prekės buvo atgabentos į išvežimo įstaigą – Muitinės postą, atliktas jų muitinis tikrinimas ir jos yra išvežamos iš Bendrijos muitų teritorijos į trečiąją šalį;

- toliau, žinodamas aplinkybę, kad šia deklaracija deklaruojamoms prekėms neįforminta TIR knygelė, MDAS lauke „Prekės/Dokumentai“, fiktyviai įvykdė sistemos reikalavimą nurodyti gabenimo būdą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – TIR knygelės numerį (duomenys neskelbtini), kuomet su šia TIR knygele buvo gabenamos kitos TIR manifeste nurodytos prekės, taip fiktyviai įformindamas eksporto deklaracijos užbaigimą.

- atlikdamas muitinį tikrinimą pagal laikotarpyje iki 2015 m. liepos 15 d. apie 17.26 val. nenustatytomis aplinkybėmis gautą eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), ignoruodamas aplinkybes, kad: muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nebuvo nei gabenamų šia deklaracija deklaruotų prekių, nei jas gabenusios transporto priemonės, o taip pat neturėdamas informacijos apie deklaruojamų prekių pateikimą Muitinės postui: pranešimo-talono arba prašymo atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, neįsitikino, ar šioje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, neatliko jokių muitinio tikrinimo veiksmų, bei neturėdamas jokių duomenų, kuriais remiantis buvo galimas prekių pristatymo į muitinio tikrinimo vietą fakto, prekių faktinio atitikimo dokumentuose nurodytiems duomenims apie jas konstatavimas, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, nepagrįstai atliko šiuos veiksmus:

- MDAS nepagrįstai pagal šiai eksporto deklaracijai sistemos suteiktą MRN kodą 2015 m. liepos 15 d. apie 17.26 val. aktyvavo šios eksporto deklaracijos langą tolesnių muitinio tikrinimo veiksmų įforminimui;

- atlikdamas muitinį tikrinimą pagal laikotarpyje iki 2015 m. liepos 15 d. apie 17.40 val. nenustatytomis aplinkybėmis gautą eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), ignoruodamas aplinkybes, kad: muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nebuvo nei gabenamų šia deklaracija deklaruotų prekių, nei jas gabenusios transporto priemonės, o taip pat neturėdamas informacijos apie deklaruojamų prekių pateikimą Muitinės postui: pranešimo-talono arba prašymo atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, neįsitikino, ar šioje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, neatliko jokių muitinio tikrinimo veiksmų, bei neturėdamas jokių duomenų, kuriais remiantis buvo galimas prekių pristatymo į muitinio tikrinimo vietą fakto, prekių faktinio atitikimo dokumentuose nurodytiems duomenims apie jas konstatavimas, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, nepagrįstai atliko šiuos veiksmus:

- MDAS nepagrįstai pagal šiai eksporto deklaracijai sistemos suteiktą MRN kodą 2015 m. liepos 15 d. apie 17.40 val. aktyvavo šios eksporto deklaracijos langą tolesnių muitinio tikrinimo veiksmų įforminimui;

Šiomis aplinkybėmis G. G. tuo pačiu sudarė sąlygas Prekių neišvežimą iš Europos Sąjungos valstybių, kuriose nenustatytomis dalimis ir aplinkybėmis prekės paliktos vidaus apyvartoje, teritorijų organizavusiems asmenims išvengti Europos Sąjungos valstybių mokesčių administratorių dėl Prekių palikimo Europos bendrijos muitų teritorijoje 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ nuostatų pagrindu priskaičiuotinų mokesčių - 34 919,21 eurų PVM, apskaičiavimo ir sumokėjimo į Europos Sąjungos valstybių biudžetus, bei dėl šių G. G. veiksmų Lietuvos Respublikos valstybė ir Europos Sąjunga patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į Europos Sąjungos valstybių biudžetus išieškoti priskaičiuotus mokesčius, bei jis savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės, kuri su aprašyta veika susijusioje dalyje tuo pačiu yra ir už Europos Sąjungos mokesčių administravimą atsakinga institucija, funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

1.2. Be to, jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Muitinės poste vyresniojo inspektoriaus pareigose, laikotarpyje iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.40 val. nenustatytomis aplinkybėmis gavęs ir tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje 2015 m. rugpjūčio 4 d. nuo 9 val. iki 18.59 val. atlikdamas muitinį tikrinimą pagal eksporto deklaracijas (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), kuriomis:

- (duomenys neskelbtini) (2015-07-29) - muitinės eksporto procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) postą iš Lenkijos Respublikos muitinės įstaigos PL401010 (duomenys neskelbtini), gabenamos siuntėjo (duomenys neskelbtini), prekės – 14 skirtingų TARIC subpozicijose klasifikuojami įvairūs drabužiai, 206 pakuotės, 1772,00 kg bruto, kurių bendra statistinė vertė- 374 314,04 PLN (atitinka 90 835,28 EUR), iš Europos Sąjungos muitų teritorijos per Lietuvos Respublikos teritoriją į Ukrainos Respubliką;

- (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.) - muitinės eksporto procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) postą iš Lenkijos Respublikos muitinės įstaigos PL401010 ((duomenys neskelbtini), gabenamos siuntėjo (duomenys neskelbtini), prekės – 15 skirtingų TARIC subpozicijose klasifikuojami įvairūs drabužiai, 170 pakuotės, 16989,00 kg bruto, kurių bendra statistinė vertė- 352 750,00 PLN (atitinka 85 602,31 EUR), kurioms iš Europos Sąjungos muitų teritorijos gavėjui – R. F. registruotai įmonei (duomenys neskelbtini), įformintas jų gabenimo tikslas - per Lietuvos Respublikos teritoriją į R. F.;

- (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.) muitinės eksporto procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) postą iš Lenkijos Respublikos muitinės įstaigos PL401010 (duomenys neskelbtini), gabenamos siuntėjo (duomenys neskelbtini), prekės – 17 skirtingų TARIC subpozicijose klasifikuojami įvairūs drabužiai, 181 pakuotė, 1690,00 kg bruto, kurių bendra statistinė vertė- 352 065,00 PLN (atitinka 85 436,08 EUR), iš Europos Sąjungos muitų teritorijos per Lietuvos Respublikos teritoriją į Ukrainos Respubliką;

- (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.) muitinės eksporto procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) postą iš Lenkijos Respublikos muitinės įstaigos PL401010 (duomenys neskelbtini), gabenamos siuntėjo (duomenys neskelbtini), 02-738, Lenkija, prekės – 14 skirtingų TARIC subpozicijose klasifikuojami įvairūs drabužiai, 327 pakuotės, 1683,00 kg bruto, kurių bendra statistinė vertė- 390 962,30 PLN (atitinka 94 875,34 EUR), kurioms iš Europos Sąjungos muitų teritorijos gavėjams – R. F. registruotai įmonei „(duomenys neskelbtini), įformintas jų gabenimo tikslas - per Lietuvos Respublikos teritoriją į R. F.,

bei tuo pačiu atlikdamas muitinį tikrinimą bei įformindamas muitinio tikrinimo rezultatus pagal MDAS priemonėmis įformintas šias eksporto deklaracijas, muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nesant nei gabenamų šiomis deklaracijomis deklaruotų prekių, nei transporto priemonių valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios nurodytos kaip gabenusios deklaracijomis (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.) įformintas prekes piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardintais veiksmais šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Europos Sąjunga.

Pažeidė šias teisės aktų nuostatas:

- Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1B-239 „Dėl muitinės priežiūros priemonių prekėms, gabenamoms geležinkelių transportu Lietuvos Respublikos muitų teritorija taikymo“, 1.2 punkto nuostatas, pagal kurias eksportuojamų prekių, gabenamų geležinkelių transportu, muitinės priežiūra atliekama 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 793 straipsnio nustatyta tvarka išvežimo muitinės įstaigoje tikrinant , ar sudaryta vežimo sutartis gabenimui į trečiąją šalį, įforminant eksporto deklaracijų 3-iuosius egzempliorius bei transporto dokumentus, įsitikinant, kad pateiktos muitiniam tikrinimui prekės atitinka deklaruotas prekes, kontroliuojant jų fizinį išvežimą.

- (duomenys neskelbtini) muitinės viršininko 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3B-210 patvirtintų (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Darbo taisyklių) III skyriaus „Posto darbo organizavimas“ 3.2.3. punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas tos darbo vietos funkcijas išdėstytas taisyklių skyriuje „Darbo vietų aprašymas ir technologinė schema“, reikalavimus; 3.2.5 punktą, kuriame nustatyta, kad apie deklaruojamų prekių pateikimą postui pranešama - pateikiant elektronines muitinės deklaracijas muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau-MDAS) priemonėmis - elektroniniais pranešimais IE5GPLT ir IEIGPLT arba kitu postui priimtinu būdu. Kiti postui priimtini būdai apie prekių pateikimą yra Pranešimas -talonas (Pranešimas-talonas apie transporto priemonių, prekių ir dokumentų pristatymą į muitinės įstaigą ar bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą), elektroninės transporto priemonių ir prekių pateikimo kontrolės sistemos, suderintos su teritorine muitine arba prašymas atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, reikalavimus; V skyriaus „Darbo vietų aprašymas ir technologinė schema, Darbo vietų aprašymas“, II etapo „Muitinės formalumai su prekėmis“, „Muitinės deklaracijų duomenų ir dokumentų muitinio tikrinimo darbo baras“ darbo vietos „Muitinės deklaracijų, TIR ir ATA knygelių bei kartu pateikiamų dokumentų, kurie priklauso pateikti muitinės postui pagal kompetenciją, priėmimas“ 6 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Muitinei pateiktų pranešimų apie prekių pateikimą tikrinimas“, reikalavimus, darbo vietos „Muitinės deklaracijų įforminimas“ 1 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Muitinės deklaracijų, dokumentų duomenų tikrinimas ir įforminimas teisės aktų nustatyta tvarka“, reikalavimus, 4 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Administracinio teisės pažeidimo, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo arba prekių sulaikymo protokolo surašymas“, reikalavimus, „Prekių, transporto priemonių tikrinimo darbo baras“ darbo vietos „Prekių ir transporto priemonių tikrinimas“ 1 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Prekių ir transporto priemonių muitinis tikrinimas“, reikalavimus, 2 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Tikrinimo rezultatų įforminimas nustatyta tvarka“, reikalavimus;

- (duomenys neskelbtini) muitinės viršininko 2015 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1B-90 patvirtinto (duomenys neskelbtini) muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 7.1. punktą, kuriame nustatyta pareiga vadovaudamasis teisės aktais atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, reikalavimus; 7.3. punktą, kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus; 7.5. punktą, kuriame nustatyta pareiga teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas muitinės deklaracijų ir kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, juos tvarkyti, analizuoti, perduoti ir priimti, reikalavimus; 7.10. punktą, kuriame nustatyta pareiga nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, transporto priemones, atlikti asmens apžiūrą, reikalavimus; 7.22 punktą, kuriame nustatyta pareiga užtikrinti į muitinės informacines sistemas įvedamų ir jose sukauptų duomenų (informacijos) apsaugą ir autentiškumą, reikalavimus.

Šiuos išvardintus teisės aktų pažeidimus G. G. padarė šiomis aplinkybėmis:

- atlikdamas muitinį tikrinimą pagal laikotarpyje iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.40 val. nenustatytomis aplinkybėmis gautą eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), ignoruodamas aplinkybes, kad: muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nebuvo nei gabenamų šia deklaracija deklaruotų prekių, nei jas gabenusios transporto priemonės, o taip pat neturėdamas informacijos apie deklaruojamų prekių pateikimą Muitinės postui: pranešimo-talono arba prašymo atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, neįsitikino, ar šioje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, neatliko jokių muitinio tikrinimo veiksmų, bei neturėdamas jokių duomenų, kuriais remiantis buvo galimas prekių pristatymo į muitinio tikrinimo vietą fakto, prekių faktinio atitikimo dokumentuose nurodytiems duomenims apie jas konstatavimas, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, nepagrįstai atliko šiuos veiksmus:

- MDAS nepagrįstai pagal šiai eksporto deklaracijai sistemos suteiktą MRN kodą 2015 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.40 val. aktyvavo šios eksporto deklaracijos langą tolesnių muitinio tikrinimo veiksmų įforminimui;

- toliau, žinodamas aplinkybę, kad šia deklaracija deklaruojamoms prekėms nesudaryta Vieno vežimo sutartis (vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimu (SMGS)), ir kad eksportuojamos prekės nėra įtrauktos į SMGS važtaraštį, MDAS lauke „Prekės/Dokumentai“, fiktyviai įvykdė sistemos reikalavimą nurodyti gabenimo būdą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – SMGS važtaraščio numerį (duomenys neskelbtini), kuomet su šiuo SMGS buvo gabenamos kitos važtaraštyje nurodytos prekės, taip fiktyviai įformindamas eksporto deklaracijos užbaigimą.

- atlikdamas muitinį tikrinimą pagal laikotarpyje iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.40 val. nenustatytomis aplinkybėmis gautą eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), ignoruodamas aplinkybes, kad muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nebuvo nei gabenamų šia deklaracija deklaruotų prekių, nei jas gabenusios transporto priemonės, o taip pat neturėdamas informacijos apie deklaruojamų prekių pateikimą Muitinės postui: pranešimo-talono arba prašymo atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, neįsitikino, ar šioje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, neatliko jokių muitinio tikrinimo veiksmų, bei neturėdamas jokių duomenų, kuriais remiantis buvo galimas prekių pristatymo į muitinio tikrinimo vietą fakto, prekių faktinio atitikimo dokumentuose nurodytiems duomenims apie jas konstatavimas, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, nepagrįstai atliko šiuos veiksmus:

- atlikdamas muitinį tikrinimą pagal laikotarpyje iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.41 val. nenustatytomis aplinkybėmis gautą eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), ignoruodamas aplinkybes, kad: muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nebuvo nei gabenamų šia deklaracija deklaruotų prekių, nei jas gabenusios transporto priemonės, o taip pat neturėdamas informacijos apie deklaruojamų prekių pateikimą Muitinės postui: pranešimo-talono arba prašymo atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, neįsitikino, ar šioje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, neatliko jokių muitinio tikrinimo veiksmų, bei neturėdamas jokių duomenų, kuriais remiantis buvo galimas prekių pristatymo į muitinio tikrinimo vietą fakto, prekių faktinio atitikimo dokumentuose nurodytiems duomenims apie jas konstatavimas, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, nepagrįstai atliko šiuos veiksmus:

- MDAS nepagrįstai pagal šiai eksporto deklaracijai sistemos suteiktą MRN kodą 2015 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.41 val. aktyvavo šios eksporto deklaracijos langą tolesnių muitinio tikrinimo veiksmų įforminimui;

Šiomis aplinkybėmis G. G. tuo pačiu sudarė sąlygas Prekių neišvežimą iš Europos Sąjungos valstybių, kuriose nenustatytomis dalimis ir aplinkybėmis prekės paliktos vidaus apyvartoje, teritorijų organizavusiems asmenims išvengti Europos Sąjungos valstybių mokesčių administratorių dėl Prekių palikimo Europos bendrijos muitų teritorijoje 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ nuostatų pagrindu priskaičiuotinų mokesčių – 74 917, 28 eurų PVM, apskaičiavimo ir sumokėjimo į Europos Sąjungos valstybių biudžetus, bei dėl šių G. G. veiksmų Lietuvos Respublikos valstybė ir Europos Sąjunga patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į Europos Sąjungos valstybių biudžetus išieškoti priskaičiuotus mokesčius, bei jis savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės, kuri su aprašyta veika susijusioje dalyje tuo pačiu yra ir už Europos Sąjungos mokesčių administravimą atsakinga institucija, funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

1.3. Be to, jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Muitinės poste, vyresniojo inspektoriaus pareigose, laikotarpyje iki 2015 m. rugsėjo 3 d. apie 14.03 val. nenustatytomis aplinkybėmis gavęs ir tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje 2015 m. rugsėjo 7 d. laikotarpyje nuo 9 val. iki 14.20 val. atlikdamas muitinį tikrinimą pagal eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 20 d.), kuria muitinės eksporto procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) postą iš Lenkijos Respublikos muitinės įstaigos PL401010 (duomenys neskelbtini), gabenamos siuntėjo (duomenys neskelbtini), prekės – 5 skirtingų TARIC subpozicijose klasifikuojami įvairūs drabužiai, 812 pakuotės, 21500,00 kg bruto, kurių bendra statistinė vertė-2 284 459,00 PLN (atitinka 549 465,79 EUR), kurioms iš Europos Sąjungos muitų teritorijos gavėjui – R. F. registruotai įmonei (duomenys neskelbtini) įformintas jų gabenimo tikslas - per Lietuvos Respublikos teritoriją į R. F., bei tuo pačiu atlikdamas muitinį tikrinimą bei įformindamas muitinio tikrinimo rezultatus pagal MDAS priemonėmis įformintą šią eksporto deklaraciją, muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nesant nei gabenamų šia deklaracija deklaruotų prekių, nei transporto priemonių valstybiniais numeriais RP37745/RP1374RP, kurios nurodytos kaip gabenusios šia deklaracija įformintas prekes piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardintais veiksmais šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Europos Sąjunga.

Pažeidė šias teisės aktų nuostatas:

- (duomenys neskelbtini) muitinės viršininko 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3B-210 patvirtintų (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Darbo taisyklių) III skyriaus „Posto darbo organizavimas“ 3.2.3. punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas tos darbo vietos funkcijas išdėstytas taisyklių skyriuje „Darbo vietų aprašymas ir technologinė schema“, reikalavimus; 3.2.5 punktą, kuriame nustatyta, kad apie deklaruojamų prekių pateikimą postui pranešama- pateikiant elektronines muitinės deklaracijas muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau-MDAS) priemonėmis- elektroniniais pranešimais IE5GPLT ir IEIGPLT arba kitu postui priimtinu būdu. Kiti postui priimtini būdai apie prekių pateikimą yra Pranešimas-talonas (Pranešimas-talonas apie transporto priemonių, prekių ir dokumentų pristatymą į muitinės įstaigą ar bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą), elektroninės transporto priemonių ir prekių pateikimo kontrolės sistemos, suderintos su teritorine muitine arba prašymas atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, reikalavimus; V skyriaus „Darbo vietų aprašymas ir technologinė schema, Darbo vietų aprašymas“, II etapo „Muitinės formalumai su prekėmis“, „Muitinės deklaracijų duomenų ir dokumentų muitinio tikrinimo darbo baras“ darbo vietos „Muitinės deklaracijų, TIR ir ATA knygelių bei kartu pateikiamų dokumentų, kurie priklauso pateikti muitinės postui pagal kompetenciją, priėmimas“ 6 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Muitinei pateiktų pranešimų apie prekių pateikimą tikrinimas“, reikalavimus, darbo vietos „Muitinės deklaracijų įforminimas“ 1 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Muitinės deklaracijų, dokumentų duomenų tikrinimas ir įforminimas teisės aktų nustatyta tvarka“, reikalavimus, 4 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Administracinio teisės pažeidimo, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo arba prekių sulaikymo protokolo surašymas“, reikalavimus, „Prekių, transporto priemonių tikrinimo darbo baras“ darbo vietos „Prekių ir transporto priemonių tikrinimas“ 1 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Prekių ir transporto priemonių muitinis tikrinimas“, reikalavimus, 2 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Tikrinimo rezultatų įforminimas nustatyta tvarka“, reikalavimus;

- (duomenys neskelbtini) muitinės viršininko 2015 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1B-90 patvirtinto (duomenys neskelbtini) muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 7.1. punktą, kuriame nustatyta pareiga vadovaudamasis teisės aktais atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, reikalavimus; 7.3. punktą, kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus; 7.5. punktą, kuriame nustatyta pareiga teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas muitinės deklaracijų ir kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, juos tvarkyti, analizuoti, perduoti ir priimti, reikalavimus; 7.10. punktą, kuriame nustatyta pareiga nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, transporto priemones, atlikti asmens apžiūrą, reikalavimus; 7.22 punktą, kuriame nustatyta pareiga užtikrinti į muitinės informacines sistemas įvedamų ir jose sukauptų duomenų (informacijos) apsaugą ir autentiškumą, reikalavimus.

Šiuos išvardintus teisės aktų pažeidimus G. G. padarė šiomis aplinkybėmis:

- atlikdamas muitinį tikrinimą pagal laikotarpyje iki 2015 m. rugsėjo 3 d. apie 14.03 val. nenustatytomis aplinkybėmis gautą eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), ignoruodamas aplinkybes, kad: muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nebuvo nei gabenamų šia deklaracija deklaruotų prekių, nei jas gabenusios transporto priemonės, o taip pat neturėdamas informacijos apie deklaruojamų prekių pateikimą Muitinės postui: pranešimo-talono arba prašymo atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, neįsitikino, ar šioje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, neatliko jokių muitinio tikrinimo veiksmų, bei neturėdamas jokių duomenų, kuriais remiantis buvo galimas prekių pristatymo į muitinio tikrinimo vietą fakto, prekių faktinio atitikimo dokumentuose nurodytiems duomenims apie jas konstatavimas, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, nepagrįstai atliko šiuos veiksmus:

- MDAS nepagrįstai pagal šiai eksporto deklaracijai sistemos suteiktą MRN kodą 2015 m. rugsėjo 3 d. apie 14.03 val. aktyvavo šios eksporto deklaracijos langą tolesnių muitinio tikrinimo veiksmų įforminimui;

- toliau, žinodamas aplinkybę, kad šia deklaracija deklaruojamoms prekėms nesudaryta Vieno vežimo sutartis (vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimu (SMGS)), ir kad eksportuojamos prekės nėra įtrauktos į SMGS važtaraštį, MDAS lauke „Prekės/Dokumentai“, fiktyviai įvykdė sistemos reikalavimą nurodyti gabenimo būdą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – neegzistuojantį SMGS važtaraščio numerį (duomenys neskelbtini), taip fiktyviai įformindamas eksporto deklaracijos užbaigimą.

Šiomis aplinkybėmis G. G. tuo pačiu sudarė sąlygas Prekių neišvežimą iš Europos Sąjungos valstybių, kuriose nenustatytomis dalimis ir aplinkybėmis prekės paliktos vidaus apyvartoje, teritorijų organizavusiems asmenims išvengti Europos Sąjungos valstybių mokesčių administratorių dėl Prekių palikimo Europos bendrijos muitų teritorijoje 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ nuostatų pagrindu priskaičiuotinų mokesčių – 115 387,82 eurų PVM, apskaičiavimo ir sumokėjimo į Europos Sąjungos valstybių biudžetus, bei dėl šių G. G. veiksmų Lietuvos Respublikos valstybė ir Europos Sąjunga patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į Europos Sąjungos valstybių biudžetus išieškoti priskaičiuotus mokesčius, bei jis savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės, kuri su aprašyta veika susijusioje dalyje tuo pačiu yra ir už Europos Sąjungos mokesčių administravimą atsakinga institucija, funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

1.4. Be to, jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Muitinės poste vyresniojo inspektoriaus pareigose, laikotarpyje iki 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 17.46 val. nenustatytomis aplinkybėmis gavęs ir tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje 2015 m. rugsėjo 7 d. laikotarpyje nuo 9 val. iki 18.13 val. atlikdamas muitinį tikrinimą pagal eksporto deklaracijas (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugpjūčio 17 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), kuriomis

- (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugpjūčio 17 d.) muitinės eksporto procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) postą iš Lenkijos Respublikos muitinės įstaigos PL401010 (duomenys neskelbtini), gabenamos siuntėjo (duomenys neskelbtini), prekės – 32 skirtingų TARIC subpozicijose klasifikuojami įvairūs drabužiai, 153 pakuotės, 1855,00 kg bruto, kurių bendra statistinė vertė- 590 005,00 PLN (atitinka 141 382,90 EUR), iš Europos Sąjungos muitų teritorijos per Lietuvos Respublikos teritoriją į Ukrainos Respubliką;

- (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.) muitinės eksporto procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) postą iš Lenkijos Respublikos muitinės įstaigos PL401010 (duomenys neskelbtini), gabenamos siuntėjo (duomenys neskelbtini), prekės – 8 skirtingų TARIC subpozicijose klasifikuojami įvairūs drabužiai, 331 pakuotės, 1879,00 kg bruto, kurių bendra statistinė vertė- 210415,00 PLN (atitinka 50 421,74 EUR), iš Europos Sąjungos muitų teritorijos per Lietuvos Respublikos teritoriją į Ukrainos Respubliką,

bei tuo pačiu atlikdamas muitinį tikrinimą bei įformindamas muitinio tikrinimo rezultatus pagal MDAS priemonėmis įformintas šias eksporto deklaracijas, muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nesant nei gabenamų šiomis deklaracijomis deklaruotų prekių, nei transporto priemonių valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta kaip gabenusi deklaracijomis (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugpjūčio 17 d.) įformintas prekes piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardintais veiksmais šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Europos Sąjunga.

Pažeidė šias teisės aktų nuostatas:

- (duomenys neskelbtini) muitinės viršininko 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3B-210 patvirtintų (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Darbo taisyklių) III skyriaus „Posto darbo organizavimas“ 3.2.3. punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas tos darbo vietos funkcijas išdėstytas taisyklių skyriuje „Darbo vietų aprašymas ir technologinė schema“, reikalavimus; 3.2.5 punktą, kuriame nustatyta, kad apie deklaruojamų prekių pateikimą postui pranešama - pateikiant elektronines muitinės deklaracijas muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau-MDAS) priemonėmis- elektroniniais pranešimais IE5GPLT ir IEIGPLT arba kitu postui priimtinu būdu. Kiti postui priimtini būdai apie prekių pateikimą yra Pranešimas -talonas (Pranešimas-talonas apie transporto priemonių, prekių ir dokumentų pristatymą į muitinės įstaigą ar bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą), elektroninės transporto priemonių ir prekių pateikimo kontrolės sistemos, suderintos su teritorine muitine arba prašymas atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, reikalavimus; V skyriaus „Darbo vietų aprašymas ir technologinė schema, Darbo vietų aprašymas“, II etapo „Muitinės formalumai su prekėmis“, „Muitinės deklaracijų duomenų ir dokumentų muitinio tikrinimo darbo baras“ darbo vietos „Muitinės deklaracijų, TIR ir ATA knygelių bei kartu pateikiamų dokumentų, kurie priklauso pateikti muitinės postui pagal kompetenciją, priėmimas“ 6 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Muitinei pateiktų pranešimų apie prekių pateikimą tikrinimas“, reikalavimus, darbo vietos „Muitinės deklaracijų įforminimas“ 1 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Muitinės deklaracijų, dokumentų duomenų tikrinimas ir įforminimas teisės aktų nustatyta tvarka“, reikalavimus, 4 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Administracinio teisės pažeidimo, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo arba prekių sulaikymo protokolo surašymas“, reikalavimus, „Prekių, transporto priemonių tikrinimo darbo baras“ darbo vietos „Prekių ir transporto priemonių tikrinimas“ 1 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Prekių ir transporto priemonių muitinis tikrinimas“, reikalavimus, 2 funkcijos, pagal kurią atliekamas „Tikrinimo rezultatų įforminimas nustatyta tvarka“, reikalavimus;

- (duomenys neskelbtini) muitinės viršininko 2015 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1B-90 patvirtinto (duomenys neskelbtini) muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 7.1. punktą, kuriame nustatyta pareiga vadovaudamasis teisės aktais atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, reikalavimus; 7.3. punktą, kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus; 7.5. punktą, kuriame nustatyta pareiga teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas muitinės deklaracijų ir kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, juos tvarkyti, analizuoti, perduoti ir priimti, reikalavimus; 7.10. punktą, kuriame nustatyta pareiga nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, transporto priemones, atlikti asmens apžiūrą, reikalavimus; 7.22 punktą, kuriame nustatyta pareiga užtikrinti į muitinės informacines sistemas įvedamų ir jose sukauptų duomenų (informacijos) apsaugą ir autentiškumą, reikalavimus.

Šiuos išvardintus teisės aktų pažeidimus G. G. padarė šiomis aplinkybėmis:

- atlikdamas muitinį tikrinimą pagal laikotarpyje iki 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 17.46 val. nenustatytomis aplinkybėmis gautą eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), ignoruodamas aplinkybes, kad muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nebuvo nei gabenamų šia deklaracija deklaruotų prekių, nei jas gabenusios transporto priemonės, o taip pat neturėdamas informacijos apie deklaruojamų prekių pateikimą Muitinės postui: pranešimo-talono arba prašymo atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, neįsitikino, ar šioje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, neatliko jokių muitinio tikrinimo veiksmų, bei neturėdamas jokių duomenų, kuriais remiantis buvo galimas prekių pristatymo į muitinio tikrinimo vietą fakto, prekių faktinio atitikimo dokumentuose nurodytiems duomenims apie jas konstatavimas, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, nepagrįstai atliko šiuos veiksmus:

- MDAS nepagrįstai pagal šiai eksporto deklaracijai sistemos suteiktą MRN kodą 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 17.47 val. aktyvavo šios eksporto deklaracijos langą tolesnių muitinio tikrinimo veiksmų įforminimui;

- atlikdamas muitinį tikrinimą pagal laikotarpyje iki 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 17.47 val. nenustatytomis aplinkybėmis gautą eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), ignoruodamas aplinkybes, kad muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nebuvo nei gabenamų šia deklaracija deklaruotų prekių, nei jas gabenusios transporto priemonės, o taip pat neturėdamas informacijos apie deklaruojamų prekių pateikimą Muitinės postui: pranešimo-talono arba prašymo atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, neįsitikino, ar šioje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, neatliko jokių muitinio tikrinimo veiksmų, bei neturėdamas jokių duomenų, kuriais remiantis buvo galimas prekių pristatymo į muitinio tikrinimo vietą fakto, prekių faktinio atitikimo dokumentuose nurodytiems duomenims apie jas konstatavimas, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, nepagrįstai atliko šiuos veiksmus:

Šiomis aplinkybėmis G. G. tuo pačiu sudarė sąlygas Prekių neišvežimą iš Europos Sąjungos valstybių, kuriose nenustatytomis dalimis ir aplinkybėmis prekės paliktos vidaus apyvartoje, teritorijų organizavusiems asmenims išvengti Europos Sąjungos valstybių mokesčių administratorių dėl Prekių palikimo Europos bendrijos muitų teritorijoje 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ nuostatų pagrindu priskaičiuotinų mokesčių – 40 278,97 eurų PVM, apskaičiavimo ir sumokėjimo į Europos Sąjungos valstybių biudžetus, bei dėl šių G. G. veiksmų Lietuvos Respublikos valstybė ir Europos Sąjunga patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į Europos Sąjungos valstybių biudžetus išieškoti priskaičiuotus mokesčius, bei jis savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos –Lietuvos muitinės, kuri su aprašyta veika susijusioje dalyje tuo pačiu yra ir už Europos Sąjungos mokesčių administravimą atsakinga institucija, funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

1.5. Be to, jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Muitinės poste vyresniojo inspektoriaus pareigose, laikotarpyje iki 2016 m. vasario 2 d. apie 19.34 val. nenustatytomis aplinkybėmis gavęs ir tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje 2016 m. vasario 2 d. laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 20.03 val. atlikdamas muitinį tikrinimą pagal eksporto deklaracijas (duomenys neskelbtini) (2016 m. sausio 13 d.), (duomenys neskelbtini) (2016 m. sausio 13 d.), kuriomis:

-(duomenys neskelbtini) (2016 m. sausio 13 d.) muitinės eksporto procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) postą iš Čekijos Respublikos muitinės įstaigos CZ570299, (duomenys neskelbtini), gabenamos siuntėjo (duomenys neskelbtini), prekės – 3 skirtingų TARIC subpozicijose klasifikuojamos vidaus apdailos medžiagos (durys, langai ir jų rėmai bei durų staktos ir slenksčiai pagaminti iš plastikų, spygliuočių medienos), 13 pakuočių, 4897,00 kg bruto, kurių bendra statistinė vertė - 2 548 770 Čekijos kronų (toliau-CZK), (atitinka 94 252,27 Eur), kurioms iš Europos Sąjungos muitų teritorijos gavėjui – Ukrainos Respublikoje registruotai įmonei (duomenys neskelbtini) įformintas jų gabenimo tikslas - per Lietuvos Respublikos teritoriją į Ukrainos Respubliką;

- (duomenys neskelbtini) (2016 m. sausio 13 d.), muitinės eksporto procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) postą iš Čekijos Respublikos muitinės įstaigos CZ570299, (duomenys neskelbtini), gabenamos siuntėjo (duomenys neskelbtini), prekės – 3 skirtingų TARIC subpozicijose klasifikuojamos vidaus apdailos medžiagos (durys, langai ir jų rėmai bei durų staktos ir slenksčiai pagaminti iš plastikų, spygliuočių medienos) 13 pakuočių, 4994,00 kg bruto, kurių bendra statistinė vertė-3 141 301 CZK (atitinka 116 163,78 EUR), kurioms iš Europos Sąjungos muitų teritorijos gavėjui – Ukrainos Respublikoje registruotai įmonei (duomenys neskelbtini) įformintas jų gabenimo tikslas - per Lietuvos Respublikos teritoriją į Ukrainos Respubliką,

bei tuo pačiu atlikdamas muitinį tikrinimą bei įformindamas muitinio tikrinimo rezultatus pagal MDAS priemonėmis įformintas šias eksporto deklaracijas, muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nesant nei gabenamų šiomis deklaracijomis deklaruotų prekių, nei transporto priemonių valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), kurios nurodytos kaip gabenusios deklaracijomis (duomenys neskelbtini) (2016-01-13), (duomenys neskelbtini) (2016 m. sausio 13 d.) įformintas prekes piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardintais veiksmais šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Europos Sąjunga.

Pažeidė šias teisės aktų nuostatas:

Šiuos išvardintus teisės aktų pažeidimus G. G. padarė šiomis aplinkybėmis:

- atlikdamas muitinį tikrinimą pagal laikotarpyje iki 2016 m. vasario 2 d. apie 19.34 val. nenustatytomis aplinkybėmis gautą eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), ignoruodamas aplinkybes, kad: muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nebuvo nei gabenamų šia deklaracija deklaruotų prekių, nei jas gabenusios transporto priemonės, o taip pat neturėdamas informacijos apie deklaruojamų prekių pateikimą Muitinės postui: pranešimo-talono arba prašymo atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, neįsitikino, ar šioje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, neatliko jokių muitinio tikrinimo veiksmų, bei neturėdamas jokių duomenų, kuriais remiantis buvo galimas prekių pristatymo į muitinio tikrinimo vietą fakto, prekių faktinio atitikimo dokumentuose nurodytiems duomenims apie jas konstatavimas, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, nepagrįstai atliko šiuos veiksmus:

- MDAS nepagrįstai pagal šiai eksporto deklaracijai sistemos suteiktą MRN kodą 2016 m. vasario 6 d. apie 19.34 val. aktyvavo šios eksporto deklaracijos langą tolesnių muitinio tikrinimo veiksmų įforminimui;

- atlikdamas muitinį tikrinimą pagal laikotarpyje iki 2016 m. vasario 2 d. apie 19.49 val. nenustatytomis aplinkybėmis gautą eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), ignoruodamas aplinkybes, kad: muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nebuvo nei gabenamų šia deklaracija deklaruotų prekių, nei jas gabenusios transporto priemonės, o taip pat neturėdamas informacijos apie deklaruojamų prekių pateikimą Muitinės postui: pranešimo-talono arba prašymo atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, neįsitikino, ar šioje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, neatliko jokių muitinio tikrinimo veiksmų, bei neturėdamas jokių duomenų, kuriais remiantis buvo galimas prekių pristatymo į muitinio tikrinimo vietą fakto, prekių faktinio atitikimo dokumentuose nurodytiems duomenims apie jas konstatavimas, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, nepagrįstai atliko šiuos veiksmus:

- MDAS nepagrįstai pagal šiai eksporto deklaracijai sistemos suteiktą MRN kodą 2016 m. vasario 6 d. apie 19.49 val. aktyvavo šios eksporto deklaracijos langą tolesnių muitinio tikrinimo veiksmų įforminimui;

Šiomis aplinkybėmis G. G. tuo pačiu sudarė sąlygas Prekių neišvežimą iš Europos Sąjungos valstybių, kuriose nenustatytomis dalimis ir aplinkybėmis prekės paliktos vidaus apyvartoje, teritorijų organizavusiems asmenims išvengti Europos Sąjungos valstybių mokesčių administratorių dėl Prekių palikimo Europos bendrijos muitų teritorijoje 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ nuostatų pagrindu priskaičiuotinų mokesčių – 44 187,36 eurų PVM, apskaičiavimo ir sumokėjimo į Europos Sąjungos valstybių biudžetus, bei dėl šių G. G. veiksmų Lietuvos Respublikos valstybė ir Europos Sąjunga patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į Europos Sąjungos valstybių biudžetus išieškoti priskaičiuotus mokesčius, bei jis savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės, kuri su aprašyta veika susijusioje dalyje tuo pačiu yra ir už Europos Sąjungos mokesčių administravimą atsakinga institucija, funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas pripažindamas G. G. kaltu nurodė, kad byloje ištirtais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad visų penkių veikų atvejais nebuvo deklaruojamų prekių ir jas gabenančio transporto, kad prekės nebuvo pakrautos į geležinkelio vagonus. Kaltinamojo įformintais gabenimo dokumentais buvo faktiškai pirmiau išgabentos kitos prekės, kai kurių faktiškai gabentų prekių pristatymo tikrinimo rezultatai įforminti kitų muitinės pareigūnų žymomis, kuomet tokių žymų nėra kaltinimą sudarančių prekių dokumentuose ir šie muitinės pareigūnai kategoriškai paneigė tikrinę dokumentus ar prekes, kurie jų tikrinimo žymomis nežymėti. Apklausti padalinių vadovai papildomai paaiškino apie darbo sąlygas, veiklos aplinkybes tiek, kad pakanka spręsti, jog nebuvo jokių prielaidų funkcijas atlikti kitaip, nei nustatyta teisės aktais ar laikyti pateisinamais bet kokius teisės aktų nevykdymo veiksmus. Kaltinamojo kaltę pagrindžia nustatytos aplinkybės, jog tiek pirmiau išvežtų prekių, tiek vėliau įformintų prekių muitinės procedūras atliko pats kaltinamasis. Tačiau kaip seka iš liudytojais apklaustų kitų posto pareigūnų parodymų, tik pats pareigūnas turėjo ir žinojo savo darbo vietos kompiuterio prisijungimo vardą ir slaptažodį. Vienas kito prisijungimo vardų ir slaptažodžių pareigūnai nežinodavo. Antra, paliktas kompiuteris po kurio laiko pats atsijungdavo, t. y. neišsijungdavo, bet reikalaudavo pakartotinio autorizavimo – suvedimo vartotojo vardo ir slaptažodžio. O svarbiausia, kad prisijungimo vardas ir slaptažodis buvo reikalingas ir įėjimui į sistemą. Nuo jos būdavo atsijungiama iškart. Taigi, kaip teigia kaltinamasis, kažkam prisijungti prie jo kompiuterio jo pietų metu nepakako. Surinkti ir ištirti įrodymais kategoriškai paneigia galimybę, jog kaltinamasis galėjo kaip nors sąžiningai suklysti. Tai akivaizdu, kadangi kaltinime nurodytų kai neva išgabentų prekių (drabužių ir kitų plataus vartojimo prekių) egzistavimas niekaip nedera su pagal TIR ir SMGS anksčiau faktiškai išgabentais kroviniais. Nustatyta, jog pagal tuos pačius gabenimo dokumentus anksčiau atviroje platformoje buvo pakrautos ir išgabentos automobilių detalės, statybinės konstrukcinės prekės, geležinkelio vagonais, skirtais tik automobiliams gabenti. Teismas laikė įrodytu, kad kaltinamasis veiką padarė tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamajam akivaizdžiai žinotinai nebuvo jokių muitinės procedūros įforminimo veiksmams atlikti ir rezultatams įforminti būtinų faktinių aplinkybių, nebuvo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti siejamos su suklydimo įprastinėje muitinio tikrinimo situacijoje galimybe (pvz., kai dalis prekių užmaskuojama, paslepiama tarp kitų prekių ir pan.). Aplinkybę, kad būtent kaltinamojo atvaizduoti muitinio tikrinimo rezultatai nulėmė suinteresuotų asmenų siekiamą mokesčių išvengimą, patvirtina iš Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos mokesčių administratorių pateikti duomenys, kad mokesčiai prekių siuntėjams neapskaičiuoti dėl Lietuvos Respublikoje įformintų prekių eksporto procedūrų, o Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriai neturėjo pagrindo apskaičiuoti ir imtis išieškojimo veiksmų, kadangi nėra duomenų, kad prekės buvo patekusios į Lietuvos Respublikos apyvartą. Taigi, kaltinamojo veiksmai tiesiogiai sąlygojo tokius mokestinių mechanizmų rezultatus, kuriais Lietuvos Respublikos muitinės, kaip už ES mokesčių administravimą atsakingos institucijos, konstatuotų juridinių faktų pagrindu užsienio valstybių ūkio subjektams buvo sudaryta galimybė nevykdyti mokestinių prievolių. Tais pačiais įrodymais nustatyta, kad dėl Lietuvos Respublikos muitinėje įformintų duomenų paskirties mokesčių administravimo sistemoje, panaudojimo aplinkybių, kaltinamasis savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą, t. y. savo veiksmais padarė didelę žalą. Taigi, tarp jo veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis G. G. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują, jį išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir prijungti pateiktus dokumentus.

3.1. Skunde nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo veiksmuose yra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, dėl ko priėmė neteisėtą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, klaidingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, pažeisdamas BK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimus, tendencingai vertino surinktus įrodymus bei iškraipė jų esmę, neanalizavo jų visumos, dėl ko padarytos išvados dėl didelės žalos neatitinka bylos aplinkybių, o tai nulėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą

3.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, didelės žalos požymiams nustatyti, nepagrįstai vadovavosi 2018 m. spalio 26 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus viršininko pavaduotojo tarnybiniu pranešimu „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, buvo paskaičiuoti mokėtini mokesčiai pritaikius PVM 21 proc. tarifą pagal eksporto deklaracijas, viso papildomai priskaičiuota mokesčių 309 690,61 Eur sumai (t. 4, b. l. 63–64). Minėtas tarnybinis pranešimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus viršininko pavaduotojas, paskaičiuodamas mokėtinus mokesčius pagal kaltinime nurodytas eksporto deklaracijas, viršijo savo kompetenciją. Su prekėmis, esančiomis laisvojoje apyvartoje Europos Sąjungos teritorijoje, susijusius mokesčius, įskaitant PVM, Lietuvos muitinė neadministruoja. Lietuvos Respublikos muitinė kontroliuoja tik PVM už importuojamas prekes. Pagal tuo metu galiojusio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 161 straipsnį, eksporto procedūra taikoma, kai Bendrijos prekės išgabenamos iš Bendrijos muitų teritorijos. Vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 313 straipsnio 1 dalies nuostatomis „taikant Kodekso 180 straipsnį ir šio straipsnio antroje dalyje išvardintas išimtis, visos Bendrijos muitų teritorijoje esančios prekės laikomos Bendrijos prekėmis“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX- 751, 120 straipsniu, pridėtinės vertės mokestį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, kontroliuoja valstybinė mokesčių inspekcija. Atitinkamai, Europos Sąjungoje šalyse už PVM apskaičiavimą ir kontrolę yra atsakingos tų šalių kompetentingos institucijos. Pažymėtina, kad nuosprendyje minimos eksporto deklaracijos buvo įformintos Vokietijoje, Čekijoje ir Lenkijoje.

3.3. Skundo autorius nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) raštuose: 2017 m. lapkričio 2 d. Nr.(18.4-31-2E), 2018 m. gegužės 10 d. Nr. (21.6-32-1EJRKD-1611, 2018 m. liepos 17 d. Nr. (21.6-32-1 E)RKD-2331, 2018 m. rugsėjo 26 d. Nr. (21,6-32-1 )RKD-3053, 2018 m. spalio 11 d. Nr. (12.1- 4.3) K3398 dėl mokesčių pagal kaltinime išvardintas eksporto deklaracijas apskaičiavimo, nurodė, kad prekių tiekimai galimai įvyko ne Lietuvoje ir nėra laikomi PVM objektu Lietuvoje, nes prekių eksporto procedūros įformintos Lenkijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Apie kitoje valstybėje narėje galimai apskaičiuotinus mokesčius pagal toje valstybėje narėje galiojančius teisės aktus paaiškinimą gali pateikti tik atitinkamos valstybės narės mokesčių administratorius. VMI taip pat pažymėjo, kad Muitinės kriminalinė tarnyba nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių, jog eksporto deklaracijose nurodytos prekės nebuvo eksportuotos iš Europos Sąjungos, o buvo atgabentos į Lietuvą ir Lietuvoje įvyko jų tiekimas (t. 4, b. l. 39, 46, 51, 54, 58).

3.4. Apeliantas pažymi, kad byloje yra pateikti Vokietijos Federacinės Respublikos generalinės muitinės direkcijos 2018 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. Z4663-20018.LT-800009-DVIII.A.55 dėl mokesčių apskaičiavimo pagal eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad minėta deklaracija buvo užbaigta nustatyta tvarka, taip pat pateikiama informacija, kad net tuo atveju, jei eksporto procedūra nebūtu užbaigta nustatyta tvarka, nebūtu jokiu muitu/rinkliavų (t.4, b. l. 30–31, 32,36), ir Čekijos Respublikos Vyriausiosios muitinės 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. 214-11483 dėl mokesčių apskaičiavimo pagal eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame teigiama, jog prekės buvo išgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos (t. 4, b. l. 25–29). Kas liečia eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vroclavo Pajamų Administracijos regioninis biuro Tarptautinės administracinės pagalbos skyriaus 2018 m. vasario 15 d. rašte Nr. 0201- ZCMP.7352.19.2016.8.JS nurodoma, kad Lenkijos kompetentingos institucijos neatlieka jokių procedūrų, susijusių su minėtomis deklaracijomis, taip pat pažymima, kad tuo atveju, jei aukščiau minima eksporto procedūra buvo užbaigta nelegaliai, eksportuotojas būtų įpareigotas sumokėti 23 proc. PVM (t. 4, b. l. 3–4). Pažymima, kad minėtuose raštuose nėra nurodyta, kad jų šalių biudžetas patyrė didelės žalos pagal kaltinime minimas eksporto deklaracijas. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kuri nors iš Vokietijos, Čekijos ar Lenkijos institucijų, atsakingų už PVM kontrolę savo šalyje, būtų paskaičiavusi padarytą jų biudžetui žalą pagal kaltinime minimas eksporto deklaracijas.

3.5. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai suabsoliutino 2018 m. spalio 26 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus viršininko pavaduotojo tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, ir nežiūrint į tai, kad tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos už PVM kontrolę atsakingos institucijos jokių neigiamų padarinių Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Europos Sąjungai nenustatė, bei nesant byloje objektyvių ir neginčitinų įrodymų, patvirtinančių, jog Lietuvos Respublikos valstybė ar Europos Sąjunga būtų patyrę didelę žalą, remdamasis prielaidomis ir hipotetiniais samprotavimais nepagrįstai konstatavo, kad dėl jo veiksmų Lietuvos Respublikos valstybė ir Europos Sąjunga patyrė didelę žalą. Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

3.6. Apeliantas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl jo veiksmų buvo pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko Lietuvos muitinės ar kitos valstybinės institucijos veikla, veika sukėlė didelį neigiamą rezonansą visuomenėje, dėl to sumenko Lietuvos muitinės autoritetas ar pan. Kaip buvo minėta, Lietuvos muitinė neadministruoja mokesčių, susijusių su Bendrijos statusą turinčiomis prekėmis, atitinkamai pastaroji negali būti atsakinga ir už tokių mokesčių administravimą Europos Sąjungoje. Byloje nėra jokių iš Europos Sąjungos šalių gautų pranešimų dėl jų mokesčių sistemai padarytos žalos, o Europos Sąjungos muitinių apsikeitimas įvairiomis užklausomis muitinės procedūrų užbaigimo klausimais yra įprastas dalykas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuoti, kad jis savo veiksmais padarė didelę žalą Lietuvos Respublikos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, iškraipė Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

3.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors nuosprendyje ne vieną kartą pažymima, kad visoms jo įformintoms eksporto deklaracijoms muitinės rizikos valdymo sistema (RIKS) parinko žaliąjį tikrinimo kanalą ir todėl prekių fizinis tikrinimas neatliekamas, tačiau nutylėta, kad sutinkamai su Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-249 patvirtintomis Rizikos ir patikrinimo priežiūros duomenų pildymo rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos įforminimo dalies trečiojoje versijoje taisyklėmis, deklaracijai nukreiptai į žaliąjį kanalą, joks tikrinimas tiek prekėms, tiek dokumentams neatliekamas. Liudytojai G. S., I. M., I. D. ir A. G. iš esmės patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) poste tuo metu pagal galiojančią vidaus tvarką, spausdintą eksporto deklaracijos variantą kartu su TIR knygele arba SMGS dokumentų paketą priimdavo pamainos viršininkas arba jį pavaduojantis pareigūnas. Tas muitinės pareigūnas, kuris priima iš deklaranto dokumentus, įsitikindavo, kad prekės yra pateiktos muitinei. Muitinės poste kaip patvirtinimas, kad deklaracijose nurodytos prekės yra pateiktos muitinei, buvo naudojamas „Pranešimas-talonas“, o prekėms išvežamoms geležinkelio vagonais „Prašymas atlikti prekių tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje“. Muitinės departamento 2010 m. balandžio 2 d. rašto Nr. 3B-17.17/5-2684 „Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 1B-145 vykdymo“, 2.1.2 punkte nurodyta, kad muitinės pareigūnas neprivalo papildomai tikrinti šio prekių pateikimo muitinei fakto t. y. vykti (nueiti) į faktinę prekių pateikimo vietą. Tame pačiame rašte, 3 punkte nurodyta, jeigu RIKS nukreipė deklaraciją į žaliąjį kanalą, o muitinės poste nebuvo nustatyta jokių lokalių rizikos požymių ir prekės buvo išleistos pasirinktai muitinės procedūrai, tačiau atlikus tokios deklaracijos tikrinimą po muitinio įforminimo nustatomi pažeidimai ar neatitikimai, tai vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visa atsakomybė už deklaracijose pateiktų dokumentų teisingumą tenka deklarantui. Vežant prekes geležinkelio transportu, įsitikinti ar prekės pristatytos į muitinio tikrinimo vietą, nebūtinai vykdavo tas pareigūnas, kuris formino eksporto deklaraciją, bet pamainos viršininko pavedimu paskirtas posto pareigūnas, nesusijęs su šių dokumentų įforminimu. Ir tik iš šių pareigūnų gavęs patvirtinimą, kad prekės muitiniam tikrinimui yra pateiktos, jis įformindavo EK deklaracijų užbaigimo procedūras. Kadangi Marijampolės geležinkelio stočiai, kaip vidiniai stočiai neturint galimybės SMGS važtaraščius pateikti muitinei kaip tranzitinius dokumentus, jie buvo pateikiami kaip paprasti transporto važtaraščiai, dėl kurių tikrinimo ir įforminimo (duomenys neskelbtini) poste nebuvo jokios atskiros tvarkos. Kadangi SMGS paketą sudaro virš 10-ies identiškos informacijos lapų ir nesant jokios jų tikrinimo tvarkos, bei su jai pateiktoms EK deklaracijoms esant žaliajame tikrinimo kanale, paprastai informacija buvo sutikrinama pagal viršutinius lapus.

3.8. Apeliantas nurodo tai, kad Muitinės posto teritorijoje nebuvo nei vienos transporto priemonės įrašytos nurodytose eksporto deklaracijose, pirmosios instancijos teismo negalėjo būti vertinama, kaip įrodymas, jog prekės nepateiktos muitiniam tikrinimui, kadangi eksportuojamos prekės nuo eksporto deklaracijos įforminimo iki jų pateikimo išvežimo įstaigai gali būti ne kartą perparduotos ir perkrautos į kitas transporto priemones suformuojant bendrą krovinį, kadangi pagal TIR konvencijos 1 priedo nuostatas įforminant šioms prekėms TIR knygelę nenumatyta nurodyti prekių siuntėją bei gavėją (2017 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) muitinės raštas Nr. (7.33.13)1 B-7433; t. 3, b. l. 88–90); liudytojos I. M. parodymai, t.1, b. l. 97 ).

3.9. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje yra rašytiniai įrodymai patvirtinantys, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. atliekant eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) muitinį įforminimą, jis buvo išvykęs iš posto teritorijos pietauti ir tuo metu negalėjo patvirtinti minėtos eksporto deklaracijos priėmimą ir prekių išvežimą. ((duomenys neskelbtini) posto Pareigūnų išvykimo (iškvietimo) iš posto apskaitos žurnalas (įrašas „1382“) t. 3, b. l. 134). Pirmosios instancijos teisme liudiję muitinės pareigūnai patvirtino, kad muitinės pareigūnui laikinai išvykstant iš Muitinės posto, paprastai kompiuteris neišjungiamas. Įjungtas, bet nenaudojamas kompiuteris „užsirakindavo“ ne iš karto, tai užtrukdavo. Liudytoja I. M. parodė, jog tai užtrukdavo iki 15 min. (t. 1, b. l. 97). Taigi, jam pietaujant, kažkas galėjo pasinaudoti jo darbo vietoje esančiu kompiuteriu eksporto deklaracijai Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti. Liudytojų parodymai apie tai, kad galima užsiregistruoti išvykimo iš Muitinės posto žurnale, bet likti dirbti poste yra tik nieko nepagrįsti samprotavimai, nes tie patys liudytojai tvirtino, kad pietų laiko muitinės pareigūnas privalo griežtai laikytis, t. y. pietauti iš posto negalima išvykti nei anksčiau, nei vėliau.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis G. G. ir jo gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad nuteistajam G. G. nepriimtinos pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio išvados dėl įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama pagal aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu, kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to, proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

6. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veiklos esmę ir turinį. Piktnaudžiavimas, pasireiškiantis įgaliojimų viršijimu, suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu. Tai, be kita ko, gali būti veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais, ar veiksmai, kurie visiškai uždrausti. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtini padariniai – didelė žala. Būtent šis požymis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo. Didelė žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šis požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę), į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, į kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui, nukentėjusiųjų skaičių ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, asmens sveikatos sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019).

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais apie nusikalstamos veikos aplinkybes, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

8. Nors nuteistasis G. G. su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog jis padarė penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje nesutinka ir savo kaltę neigia, teigia jog jau pats ikiteisminis tyrimas vyko tendencingai, tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybes.

9. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą teisėjų kolegija nuteistojo G. G. apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais bei deklaratyviais. Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, skundžiamas nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 228 straipsnio 1 dalis (už penkias nusikalstamas veikas) – pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Nuteistojo kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtų įrodymų visuma. Pripažindamas nuteistąjį G. G. kaltu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir išvardijo jo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų konstatavimui reikšmės turinčius įrodymus, išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo tokį savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis G. G. nurodė, kad 2015 m. liepos 15 d., tikslaus laiko neprisimena, į dokumentų priėmėją poste kreipėsi Kazachstano pilietis, kuris parodė TIR knygelės žalio lapo kopiją ir paprašė surasti pareigūną, forminusį šią knygelę, nes neužbaigtos eksporto deklaracijos pagal tą knygelę. Dokumentus priimantis pareigūnas jį pašaukė ir paprašė išsiaiškinti su atvykusiu asmeniu. Prie langelio Kazachstano pilietis padavė TIR knygelės Nr.(duomenys neskelbtini), įformintos ankstesne data, žalio lapo kopiją ir elektronines eksporto deklaracijas, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą (duomenys neskelbtini) (2015 m. balandžio 23 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.). Su pateiktais dokumentais grįžo į savo darbo vietą ir patikrino deklaracijas sistemoje MDAS. Jos nebuvo užbaigtos, Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema RIKS buvo jas nukreipusi į žalią tikrinimo kanalą. Patikrino informaciją, nurodytą eksporto deklaracijose ir TIR knygelės žalio lapo kopijoje. Pagal juos prekių aprašymas ir svoris atitiko, TIR knygelėje šių pateiktų eksporto deklaracijų numeriai įrašyti nebuvo, buvo tik kitų deklaracijų numeriai. Kadangi asmuo dokumentų padavimo metu nurodė, kad prekės pagal šias tris eksporto deklaracijas išvežtos pagal šią TIR knygelę, tik užmiršti įrašyti numeriai, matydamas, kad prekių aprašymai ir svoriai atitinka nurodytus eksporto deklaracijose ir TIR knygelės žalio lapo kopijoje, pasikliovė šio Kazachstano piliečio žodžiais, ir manydamas, kad galėjo užmiršti į TIR knygelę įrašyti eksporto deklaracijų numerius, be to, šios deklaracijos ir nurodytos TIR knygelėje buvo žaliame kanale, todėl įformino tų deklaracijų eksporto užbaigimo procedūrą, tai yra MDAS sistemoje patvirtino, kad šios eksporto deklaracijos užbaigtos TIR knygele Nr.(duomenys neskelbtini). Praėjus pusmečiui, tikrindamasis savo atliktus darbus, pastebėjo, kad TIR knygelės informacija, kuri buvo įvesta duomenų bazėje, neatitiko informacijos, kuri buvo nurodyta minėtoje žaliojo lapo kopijoje, kurią jis buvo pasilikęs. Tai yra, TIR knygelėje nebuvo įrašyta tų prekių, kurios buvo įrašytos jam pateiktoje TIR knygelės kopijoje ir nurodytos kaip pateikiamos pagal eksporto deklaracijas (duomenys neskelbtini) (2015 m. balandžio 23 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.). Tuo metu suprato, kad Kazachstano pilietis pateikė suklastotą TIR knygelės lapo kopiją ir jis patvirtino prekių išvežimą, kurios galėjo būti neišvežtos su minėta TIR knygele. Kadangi buvo savaitgalis, jis vadovybei apie tai nepranešė, o kai atėjo pirmą jo darbo dieną po savaitgalio, jis tų dokumentų savo stalčiuje nerado, todėl ir nepranešė apie šį faktą vadovybei, nes nežinojo atmintinai numerių ir neturėjo įrodymų. Dokumentus iš stalčių buvo nurodžiusi išsivalyti vadovybė. Taip jo pasilikta žalio lapo kopija galėjo kaip nereikalinga būti sunaikinta. Šie veiksmai nebuvo tyčiniai. Nieko specialiai nenaikino, eksporto deklaracijas užbaigė įsitikinęs, kad prekės buvo pakrautos į tą transporto priemonę, kurios buvo nurodyto TIR knygelėje ir prekės buvo išvežtos. Viskas gavosi dėl didelio darbo krūvio ir pastovios įtampos darbe. Kadangi nesiekė nieko pažeisti, ko nors suklastoti ir padaryti kam nors žalos, laiko save nekaltu. Net ir klaidos nedarė sąmoningai. Dėl 2016 m. vasario 2 d. veikos, kuri susijusios su TIR knygele nurodė, kad ši veika susijusi su čekiškomis eksporto deklaracijomis Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. sausio 13 d.), (duomenys neskelbtini) (2016 m. sausio 13 d.). MDMA sistemoje užfiksuota, kad šios eksporto deklaracijos buvo užbaigtos 2016 m. vasario 2 d. Jos užbaigtos TIR knygele Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną besibaigiant darbo dienai įforminimui buvo pateikta TIR knygelė su nurodytomis čekiškomis deklaracijomis. Pateiktos TIR knygelės numerio nurodyti negali, nes jos nepasiliko. Gavęs deklaracijas, jas suvedė į MDAS sistemą. Sistema RIKS nukreipė į žalią kanalą, todėl prekių fiziškai pagal deklaracijas tikrinti nereikėjo. Darbo sistemoje metu pastebėjo, kad yra pasibaigęs TIR knygelės galiojimo laikas. Dėl to darbo sistemoje tęsti neturėjo teisės. Deklarantui, kurio neprisimena, grąžino šią TIR knygelę. Pačios deklaracijos liko suvestos sistemoje. Sistema neleidžia jų atšaukti ar ištrinti. Tai, kad buvo priimta negaliojanti TIR knygelė, buvo ne jo klaida. Už knygelės priėmimą atsakingas dokumentus langelyje priimantis pareigūnas – pamainos viršininkas ar jo paskirtas kitas pareigūnas. Jis ir privalėjo prieš perduodamas forminti minėtus dokumentus sutikrinti. Su tokia TIR knygele dokumentai apskritai negalėjo būti priimti muitinėje. Paaiškėjus nurodytai aplinkybei, deklarantas pažadėjo netrukus pateikti kitą galiojančią TIR knygelę. Kadangi buvo darbo dienos pabaiga ir buvo labai daug darbo, tęsė darbą su kitais dokumentais, užbaiginėjo kitas eksporto deklaracijas su TIR knygele (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo darbo pabaiga ir savo pradėtų darbų negalėjo perduoti kitai pamainai, galimai per klaidą, užbaiginėdamas savo dienos darbus, sistemoje užbaigė eksporto procedūras pagal dvi eksporto deklaracijas, datuojamas 2016 m. sausio 13 d.. Per klaidą jų užbaigimui galėjo įrašyti tą dieną jau naudotos TIR knygelės (duomenys neskelbtini) numerį. Per klaidą suvedus prie deklaracijų šią TIR knygelę, deklaracijos sistemoje išnyko, nes sistema jas suprato kaip baigtą procedūrą. Deklarantas vietoje pasibaigusios TIR knygelės kitos galiojančios TIR knygelės nepristatė. Dėl didelio darbo krūvio šis atvejis užsimiršo, nes sistema deklaracijų jau neberodė, jos buvo užfiksuotos kaip užbaigta procedūra. Tik Imuniteto tarnybai pradėjus domėtis šiuo atveju, jį prisiminė ir suvokė galimai dėl didelio darbo krūvio padaręs klaidą. Tai buvo klaida, neturėjo tikslo ką nors klastoti ir tokiu būdu piktnaudžiauti tarnyba, todėl ši veika nepagrįstai jam priskiriama kaip nusikaltimas. Taip pat dėl šios klaidos niekam žala nepadaryta. Taip pat nurodė, jog likusios inkriminuotos veikos susiję su deklaracijų forminimu, kuomet prekės gabenamos geležinkelio transportu. Šiuo atveju procedūros TIR knygele neužbaigiamos ir ji nenaudojama. Šiais atvejais naudojamas specialus dokumentas – SMGS važtaraštis. Dėl 2015 m. rugsėjo 3 d. veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo paaiškinęs, kad eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 20 d.), pagal kurią prekių išvežimas buvo įformintas 2015 m. rugsėjo 3 d. SMGS važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), įforminimo aplinkybių dorai neprisiminė. Todėl buvo pripažinęs, kad šiuo atveju formindamas nurodytą deklaraciją ir įvesdamas klaidingą SMGS važtaraščio (duomenys neskelbtini)S numerį buvo padaręs techninę klaidą. Susipažindamas su bylos medžiaga, iš joje esančių dokumentų pastebėjo, kad bus save nepagrįstai apkalbėjęs ir sau prisiėmęs techninės klaidos padarymą, kurios iš tikro nepadarė, nes tuo metu nebuvo savo darbo vietoje. Buvo išvykęs pietauti. Nors SMGS numeris buvo suvestas naudojant jam priskirtą kompiuterį ir jo darbo vietoje, tačiau iš išvykimų žurnalo mato ir tai yra byloje dokumentaliai užfiksuota, kad jam tuo metu nuo 14 val. buvo pietų pertrauka ir jis oficialiai užsiregistravęs, jog išvykęs iš posto pietauti. Taip galėjo atsitikti, kadangi važiuodamas pietauti kompiuterio neišjungdavo. Taip darydavo, kadangi po išjungimo jis ilgai užsikrovinėja ir taip prarandama daug darbo laiko po pietų. Tuo kažkas pasinaudojo ir jo pietų metu jam darbo vietoje priskirtu kompiuteriu suvedė tą neegzistuojantį SMGS numerį į sistemą. Taip kažkas padarė veiką, kuri nepagrįstai inkriminuota jam. Dėl 2015 m. rugpjūčio 4 d. veikos nurodė, kad tai, jog eksporto deklaracijoms buvo priskirtas ne tas SMGS numeris, kaltas didelis darbo krūvis, tuo metu galiojusi geležinkeliu išvežamų prekių netobula forminimo tvarka. Procedūra atlikdavo du pareigūnai, kurie vienas kito nekontroliavo, būdavo pateikiamas šūsnis dokumentų, todėl procedūrą užbaigiantis prie kompiuterio pareigūnas, o tai šiuo atveju buvo jis, būdavo pasmerktas klaidoms, nuo jo paties nepriklausančioms. Deklaracijų Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.) procedūra buvo užbaigta 2015 m. rugpjūčio 4 d. su SMGS Nr.(duomenys neskelbtini). Dokumentus dėl tokios procedūros poste langelyje priimdavo pamainos viršininkas arba jo paskirtas pareigūnas. Jam ir būdavo pateikiamas SMGS dokumentų paketas. Kadangi prekės išgabenamos geležinkelio transportu, įsitikinti, jog prekės pateiktos muitinei, privalomai turėjo būti išvykstama į prekių buvimo vietą, fiziškai įsitikinti ar prekės pristatytos į muitinio tikrinimo vietą. Tą darydavo tai dienai šiam patikrinimui specialiai paskirtas pareigūnas. Tokio pareigūno funkcija buvo atlikti fizinį prekių tikrinimą, tiek poste, tiek geležinkelyje. Išvykdamas į prekių buvimo vietą, atsižymėdavo elektroniniame žurnale. Toks pareigūnas negalėdavo atlikti dokumentinio prekių tikrinimo ir įforminti eksporto užbaigimo. Tą privalomai darydavo kitas pareigūnas. 2015 m. rugpjūčio 4 d. dirbo dokumentiniame prekių tikrinime ir deklaracijų įforminime. Kaip dabar jau žino, šią dieną pareigūnas G. S.. Šis pareigūnas, grįžęs į postą po fizinio prekių patikrinimo, turėjo pateikti deklaranto prašymą, kuriuo prašoma atlikti prekių tikrinimą ne muitinės posto darbo vietoje. Prašyme turėjo atžymėti, kad prekės nurodytos SMGS yra pateiktos muitinei. Tada su dokumentais dirbantis antrasis pareigūnas, šiuo atveju jis pats, gavęs paketą dokumentų ir patvirtinimą, kad prekės pateiktos muitinei, eksporto deklaracijas turėjo suvesti į MDAS, jei būna žalias kanalas, patvirtina šių užbaigimą, neatliekant dokumentinio tikrinimo. Šiuo atveju eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.) turėjo būti užbaigtos pagal šią jo nurodytą tvarką. Tai yra, iš G. S., atlikusio fizinį tikrinimą, turėjo gauti patvirtinimą, kad prekės pagal SMGS važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos muitinei. Tada jis SMGS važtaraštyje nurodytas eksporto deklaracijas užbaigia MDAS sistemoje, patvirtindamas, kad prekės išvežtos. Kaip atsitiko, kad procedūra su nurodytomis deklaracijomis užbaigta SMGS Nr. (duomenys neskelbtini), neįsivaizduoja ir po tiek laiko paaiškinti negali. Turėjo vėl įvykti techninė klaida, kurią padarant jokios jo tyčios nebuvo. Šis SMGS yra šešiaženklis, kai turėtų būti septyniaženklis, todėl techninės klaidos galėjo nenusispausti vienas skaičius. Analogiška klaida turėjo įvykti ir 2015 m. rugsėjo 7 d. Minėtas atvejis taip pat susijęs su prekių gabenimu geležinkelio transportu. Tai susiję su eksporto deklaracijomis Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugpjūčio 17 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.) užbaigimu SMGS važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini). Jis savo kaltės nemato, kadangi šią dieną taip pat ne jis buvo atsakingas už fizinį prekių tikrinimą. Užbaigdamas eksporto deklaracijas minėtu SMGS važtaraščiu, jokių pažeidimų nepadarė, kadangi kaip ir ankstesniu atveju neatlikinėjo fizinio prekių tikrinimo ir pagal tuo metu jo atliekamas darbo funkcijas neprivalėjo įsitikinti, kad prekės pateiktos muitinei, juo labiau, kad šios deklaracijos buvo žaliame kanale ir joms joks tikrinimas nepriklausė. Pagal pareigybines instrukcijas jam nereikėjo įsitikinti, kad tai, ką suveda į kompiuterį, yra tiesa. Gaunama iš deklaranto deklaracija ir jei ji yra žaliame kanale, tai ji ir forminama. Jei sistemoje dega žalias langelis, vadinasi, viskas teisinga, tada paspaudžiamas kompiuterio mygtuką įforminti ir tuo baigiasi ta procedūra, todėl jokio nusikaltimo nepadarė. Administracija liepdavo užbaigti visas procedūras iki darbo pabaigos. Deklaracijos įforminimo laikas turėjo būti kuo trumpesnis, todėl tekdavo verstis per galvą. Jei nespėdavo tą pačią dieną atlikti procedūrų, tai sekančią dieną užbaigdavo įforminimus. Atlikti ir užbaigti procedūroms visais atvejais turėjo reikiamus dokumentus. Ar tos prekės buvo pakrautos, tai jau kitas reikalas, pareigūno, atsakingo už fizinį tikrinimą atsakomybės klausimas. Muitinėje išdirbo 20 metų. Buvo gerbiamas ir vertinamas. Per tiek tarnybos metų tepadarė 5 čia nurodytas klaideles. Tai nereiškia, kad kažką apgaudinėjo ar kažkuo piktnaudžiavo. Įsitikinęs, kad visi jo veiksmai ir pačiu blogiausiu atveju galėtų būti vertinami tik kaip drausminis nusižengimas.

11. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. A. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė (duomenys neskelbtini), greta (duomenys neskelbtini) posto. Yra muitinės tarpininko atstovė. Matydama apklausoje jai parodytą CARNET TIR (duomenys neskelbtini) ir jį lydintį elektroninį dokumentą MRN (duomenys neskelbtini), prisimena ir patvirtina, kad tai buvo vilkikas DAF, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis 2015 m. birželio 29 d. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Iš CARNET TIR įrašytų vokiškų eksporto deklaracijų (duomenys neskelbtini)7, (duomenys neskelbtini), suprato, kad transporto priemonė buvo pakrauta Vokietijoje. Prekės buvo: naudota puspriekabė SCHMITZ 6495 kg, profiliai iš plastikų 13467 kg, jungiamosios detalės iš plastikų 59 kg, profiliai iš gumos 923 kg. Pagal CMR prekės buvo gabenamos į Kazachstaną gavėjams: fiziniam asmeniui V. Y., įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Prieš pateikiant dokumentų paketą, užpildė CMR Nr. 107816, 107817, CARNET TIR knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), pridėjo vairuotojo pateiktas vokiškas eksporto deklaracijas (duomenys neskelbtini)7 ir (duomenys neskelbtini). Dokumentų paketą pateikė muitinės postui. Transporto priemonė su deklaruotomis prekėmis išvyko iš muitinės posto tą pačią dieną – 2015 m. birželio 29 d., o iš Lietuvos išvyko per muitinės postą LTVK2000 - per Medininkus. Prekės pagal eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. balandžio 23 d.), nebuvo įtrauktos į TIR ir į lydintį dokumentą MRN (duomenys neskelbtini). Neteko tokių prekių kaip rūbai forminti, todėl tokių nebuvo. Transporto priemonių su ukrainietiškais numeriais labai retai atvykta, niekada neteko forminti prekių eksporto arba TIR-ą į Ukrainą. Šitos deklaracijos negalėjo būti užbaigtos TIR Nr. (duomenys neskelbtini) ir MRN (duomenys neskelbtini), nes eksporto deklaracijos buvo užbaigtos jau kitą mėnesį, t. y. 2015 m. liepos 15 d. Praėjo beveik dvi savaitės nuo to momento kai ji buvo pateikusi muitinei TIR Nr. (duomenys neskelbtini). Eksporto deklaracijų (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. balandžio 23 d.) neturėjusi ir jų užbaigimą muitinės įstaigoje nėra inicijavusi. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Krovinio su rūbais tikrai neformino. Kiek suprato iš apklausos ir jos metu pateiktų dokumentų, jos įformintų dokumentų pagrindu atsirado kitas krovinys. Kaip tai atsitiko, paaiškinti negali. Ji su realiai buvusiu kroviniu pasielgė teisėtai ir jis po įforminimo laiku išvyko. Su jos formintu kroviniu bei transportu jokie rūbai tikrai išgabenti nebuvo. Viską turi žinoti muitinės pareigūnas, nes jis TIR knygelėje deda savo spaudą, krovinys yra plombuojamas ir tai daro muitinės pareigūnas. Jis deda savo antspaudą, asmeninį numerį, užrašo savo inicialus (5 t., b. l. 50).

12. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė (duomenys neskelbtini), kasininke. Yra oficiali muitinės tarpininkė, turi licenciją. Matydama jai parodytą CARNET TIR (duomenys neskelbtini) ir jį lydintį elektroninį dokumentą MRN (duomenys neskelbtini), prisimena ir patvirtina, kad vilkikas Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 1 d. Kad transporto priemonė buvo atvykusi į muitinio tikrinimo vietą, buvo aišku iš to, kad užfiksuoja įvažiavimo vartai. Vairuotojas jai atnešė TIR, CMR ir krovinio dokumentus (sąskaitas-faktūras). Užpildė TIR, CMR ir visus dokumentus ir su atvykimo talonu pateikė muitinės pamainos viršininkui. Šiuos dokumentus atnešus, pažymima, kad atnešti dokumentai, fiksuojamas laikas. Buvo prie transporto priemonės, įsitikino, kad ši atvažiavus. Muitinio tikrinimo vietoje stovėjo maždaug apie 18.50 val., kadangi tuo metu buvo pateiktas elektroninis TIR dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė atvyko su sąskaitomis faktūromis Nr. 16/005 ir 16/006 bei lenkiškai surašyta sąskaita Nr. 31/15. Buvo gabenamos trejos prekės: naudota krovininio automobilio VOLVO važiuoklė (duomenys neskelbtini), naudota aliuminio cisterna P20A4A ir puspriekabė SCHMITZ (duomenys neskelbtini). Šioms prekėms buvo įformintos eksporto deklaracijos - važiuoklei - (duomenys neskelbtini), cisternai - (duomenys neskelbtini), puspriekabei - (duomenys neskelbtini). Iš elektroninio dokumento MRN (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2016 m. vasario 1 d. atidarytas. Tai reiškia, kad galima važiuoti, uždarytos eksporto deklaracijos, eksporto procedūra užbaigta. Vilkiko puspriekabė buvo užplombuota plomba Nr. 1836706 muitininko G. G.. Prekės pagal eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktos į TIR, į lydintį dokumentą MRN (duomenys neskelbtini) irgi nebuvo įtrauktos. Jai neteko iš forminti prekių iš Čekijos, todėl tokių nebuvo. Transporto priemonių su ukrainietiškais numeriais labai retai atvykta, niekada neteko forminti prekių eksporto arba TIR į Ukrainą. Šitos deklaracijos negalėjo būti užbaigtos TIR Nr. (duomenys neskelbtini) ir MRN (duomenys neskelbtini), nes eksporto deklaracija šiose buvo baigta 2016 m. vasario 1 d., o šios eksporto deklaracijos buvo užbaigtos 2018 m. vasario 2 d. Praėjo beveik para laiko nuo TIR įforminimo. Eksporto deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų transportų priemonių su čekiškais numeriais (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktos 2016 m. vasario 1 d. Tokių deklaracijų neturėjusi ir jų užbaigimą muitinės įstaigoje nėra pateikusi. Su čekiškomis deklaracijomis neturėjo reikalų. Ji formino tik tris prekes ir jos buvo stambiagabaritės, todėl akivaizdžiai matėsi (5 t., b. l. 50–52).

13. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Z. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. buvo atsakinga už muitinės deklaracijų pildymą ir pateikimą muitinės įstaigai. Iš per apklausą parodyto SMGS važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) mato, kad siuntėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į SMGS įrašyta jos elektroniniu būdu muitinei pateikta eksporto deklaracija (duomenys neskelbtini). SMGS langelyje prie siuntėjo duomenų yra įrašyti jos vardas ir pavardė L. Z. ir pasirašyta. SMGS nurodytas vagonas Nr. 29812294-24, juo buvo gabenamos automobilių dalys. Šį SMGS važtaraštį pildė pati asmeniškai. Muitinei buvo deklaruojama, kad eksportuojamos prekės - automobilių dalys, nurodytos pridedamoje prie SMGS sąskaitoje Nr. TOMP/15-0018. Buvo deklaruojamas prekių vietų skaičius 902 ir bendras svoris 37326 kg. Kas konkrečiai priėmė deklaruojamų prekių dokumentų paketą muitinės įstaigoje, nežino. Koks muitinės pareigūnas dalyvavo įforminant eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), neprisimena. Pagal 2015 metais galiojusią tvarką pirmiausia reikėjo įforminti eksporto deklaraciją, gauti iš muitinės sistemos - MDAS - jos numerį ir tada šį deklaracijos numerį įrašyti į SMGS-ą. Vėliau užpildytą SMGS važtaraštį teikti muitinei kartu su eksporto deklaracija. SMGS važtaraščio įforminimas vyko 2015 m. rugpjūčio 4 d., antroje dienos pusėje. Buvo prie vagono, įsitikino, kad ši pristatytas į muitino tikrinimo vietą Marijampolės geležinkelyje. Vagonas buvo pakrautas Marijampolėje. Muitinės pareigūnas, kaip mato iš SMGS-o, ant vagono uždarymo durų bei kitų angų uždėjo geležinkelio plombas, viso 8 vnt. Koks tai buvo pareigūnas, neatsimena, todėl dėl tos pačios priežasties negali pasakyti, ar tai buvo G. G.. Apklausos metu jai parodytos Lenkijoje įformintos deklaracijos: (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), pagal kurią siuntėjas (duomenys neskelbtini), gavėjas- „(duomenys neskelbtini), gabenamos prekės – įvairūs drabužiai; (duomenys neskelbtini) (2015-07-29), pagal kurią siuntėjas (duomenys neskelbtini), įvairūs gavėjai - Ukrainos Respublikos piliečiai bei įmonės: (duomenys neskelbtini), gabenamos prekės – įvairūs drabužiai; (duomenys neskelbtini) (2015-07-29), pagal kurią siuntėjas (duomenys neskelbtini), įvairūs gavėjai - Ukrainos Respublikos piliečiai bei įmonės: (duomenys neskelbtini), gabenamos prekės – įvairūs drabužiai; (duomenys neskelbtini) (2015-07-29), pagal kurią siuntėjas (duomenys neskelbtini), Lenkija, gavėjas (duomenys neskelbtini) gabenamos prekės – įvairūs drabužiai jai anksčiau nematytos, tikrai neprisimena, kad jas būtų pildžiusi. Kaip ir kokiu būdu parodytos deklaracijos galėjo būti užbaigtos SMGS važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), nežino. Šių deklaracijų muitinės postui neteikė, jų užbaigimo neinicijavo. Realiai deklaracijose nurodytų prekių nebuvo ir to negalėjo įvykti, kadangi SMGS-e nurodytu vagonu buvo eksportuojamos automobilių dalys į Kazachstaną. Į Kazachstaną nurodytos deklaracijose prekės - drabužiai - negalėjo būti gabenamos, nes gabenama tik tai, kas nurodyta SMGS važtaraštyje. Jai niekada netekę forminti drabužių eksporto į Kazachstaną. Kategoriškai patvirtino, kad jokių veiksmų su jai parodytomis deklaracijomis niekada nėra atlikusi (5 t., b. l. 62).

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z. K., kuris nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto viršininku, nurodė, kad 2016 m. gavo (duomenys neskelbtini) muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkės paklausimą dėl eksporto procedūrų užbaigimo pagal tris Lenkijos muitinės eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant pavedimą, iš Muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo sistemos, vadinamos MDAS, buvo atspausdintos nurodytų deklaracijų išklotinės. Iš jų matėsi deklaruotos prekės. Tai buvo įvairūs drabužiai ir matėsi, kad eksporto procedūros visais atvejais buvo užbaigtos kaltinamojo. Deklaracija Nr.(duomenys neskelbtini) buvo užbaigta 2015 m. rugsėjo 3 d. pakraunant prekes į vagoną. Todėl detales aiškinosi su geležinkelio stotimi. Užbaigiant šią deklaraciją G. G. įrašė SMGS važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jame nebuvo įrašytas paskutinis skaičius. Marijampolės geležinkelio stoties prekių kasoje, iš kur prekės turėjo būti išgabentos iš Lietuvos, nustatyti tikro SMGS važtaraščio numerio nepavyko. Ši institucija jį informavo, kad tiriamu laikotarpiu tokių prekių kaip drabužiai geležinkelio stotis nebuvo priėmusi išvežti. Taip pat nustatė, kad eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užbaigtos (duomenys neskelbtini) poste 2015 m. liepos 15 d. to paties pareigūno G. G.. Užbaigiant šias deklaracijas, G. G. išrašė TIR knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pats įformino. Tačiau ši knygelė G. G. buvo įforminta dviem savaitėmis anksčiau – 2015 m. birželio 29 d.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos gavo pirminius duomenis, kad 2015 m. liepos 15 d. eksporto deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos transporto priemonės nebuvo užfiksuotos atvykusios į posto prekių tikrinimo vietą. 2015 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) poste buvo įformintos keturios TIR knygelės, tačiau minėtose eksporto deklaracijose deklaruotos prekės su šiomis TIR knygelėmis nebuvo išgabentos. Kadangi surinkus pirminę informaciją, paaiškėjo, kad siekiant nustatyti, ar pagal minėtas eksporto deklaracijas, prekės buvo išvežtos iš Bendrijos teritorijos, reikalingas papildomas tyrimas, todėl apie nustatytas aplinkybes tarnybinio pranešimo forma informavo (duomenys neskelbtini) muitinės viršininkę. Iki šio paklausimo apie šių eksporto deklaracijų užbaigimo procedūros pažeidimus nieko nebuvo žinoma. Pati sistema savęs nekontroliuoja ir apie klaidas nepraneša. Savo tarnybiniame pranešime siūlė vadovybei įvertinti, ar pagal nustatytas aplinkybes tai buvo padarytos atsitiktinės klaidos, ar padaryti sąmoningi pažeidimai. Kitokio tyrimo atlikinėti pats nebuvo įgaliotas, todėl jokių papildomų veiksmų neatliko. (5 t., b. l. 66).

15. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad kokie teisės aktai 2015-2016 metais reglamentavo eksporto procedūrų įforminimą bei jų atlikimo tvarką. Liudytojo teigimu, eksporto procedūros „išvežimas“ turėjo būti atliekamas sekančia tvarka: muitinės tarpininkas krovinių postui pateikia eksporto deklaracijas, kuriomis įformintas išleidimas eksportui, ir išvežant prekes automobilių transportu yra pateikiama TIR knygelė ir jos elektroniniai duomenys Nacionalinio tranzito kontrolės sistema (toliau -NTKS), o išvežant geležinkelio transportu - Tarptautinis krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (toliau-SMGS važtaraštis). SMGS važtaraštis turi būti pateiktas su spaudu, kad viena vežimo sutartis sudaryta, šis spaudas dedamas SMGS važtaraščio 26 langelyje. Be šio spaudo dokumentai negali būti priimti ir išvežimo procesas negali būti pradėtas. Deklarantas pateikia rašytinę eksporto deklaraciją su nurodytu MRN numeriu, tuo metu buvo galimas variantas ir kai deklarantas procedūros įforminimui pateikdavo tik užrašytą MRN numerį. Asmuo, kuris pateikia dokumentus muitinei - muitinės tarpininkas - visais atvejais turi būti identifikuotas, tai yra privalo būti pateiktas vienkartinis įgaliojimas atstovauti muitinėje arba daugkartinis įgaliojimas, kuris saugomas muitinės poste (ši tvarka reglamentuota MD GD 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintose taisyklėse). Muitinės deklaranto duomenys būna pateikti elektroniniuose duomenyse, muitinės postuose atskira muitinės deklarantų, kurie pateikia dokumentus, apskaita nėra vykdoma. Dokumentai muitinės procedūros įforminimui yra pateikiami poste nustatytoje dokumentų priėmimo darbo vietoje, kurioje paskiriamas pareigūnas pagal darbuotojų paskirstymo į darbo etapus lentelę. Pagal tvarką gauti dokumentai privalėjo būti užregistruoti priėmimo darbo bare, paskirtas dirbantis pareigūnas NTKS ir MDAS, jeigu išvežimas vyksta geležinkeliu, SMGS neregistruojamas, dokumentai užregistruojami tik MDAS. Eksporto deklaracija registruojama iškviečiant šią suvedus MRN numerį. Tokiu atveju, turint deklaracijos MRN numerį, šią gali išsikviesti bet kuris posto pareigūnas esantis darbo vietoje ir prisijungęs prie MDAS. Pagal galiojusią ir galiojančią tvarką, posto pareigūnas gali atlikti tik veiksmus, kurie jam priskirti darbo vietos aprašyme arba pavesti vadovaujančio muitinio tikrinimo vietai pareigūnui, tai yra posto pareigūnas pats savo iniciatyva neturi teisės inicijuoti eksporto deklaracijos „iššaukimą“. Tolimesnius veiksmus vykdo tas muitinės pareigūnas, kuriam šias funkcijas paveda vadovaujantis muitinio tikrinimo vietoje pareigūnas. Kai dokumentai užregistruojami, rizika vertinama automatiškai Rizikos kontrolės ir įvertinimo sistema (RIKS), priskiriant deklaracijai atitinkamą tikrinimo būdą. Jeigu sistema priskyrė deklaraciją „žaliajam“ tikrinimo kanalui, poste riziką vertinantis pareigūnas, vertindamas lokalius rizikos veiksnius, gali pats siūlyti priskirti deklaracijai griežtesnį tikrinimo būdą, pavyzdžiui, tokie atvejai galimi kai pareigūnas mato neatitikimus pateiktuose dokumentuose. Pareigūnas, atliekantis tolimesnius muitinės formalumus su eksportuojamomis prekėmis, privalo įsitikinti, ar eksporto deklaracijose ir tranzito dokumente (TIR) arba SMGS važtaraštyje nurodytos prekės yra tos pačios. Jei prekė išvežama pagal TIR knygelę, pareigūnui yra pateikiamas pranešimas apie prekių pateikimą muitinio tikrinimo vietoje. Pranešime yra nurodoma transporto priemonė, su kuria prekės atgabentos. Pranešime nurodyta transporto priemonė turi sutapti su tranzito dokumente nurodyta transporto priemone. Pareigūnas tam, kad įsitikinti, jog eksporto deklaracijoje nurodytos prekės atitinka prekes, kurios pateiktos muitinio tikrinimo vietoje, pagal Konvencijos nuostatas turėtų įsitikinti, tačiau jei nepriskirtas joks prekės tikrinimo būdas, šis įsitikinimas galėtų būti tik vizualus apžiūrėjimas matomų pakrautų prekių. Kokios prekės pateiktos, pareigūnas sužino iš elektroninės deklaracijos duomenų, kurioje yra visa informacija apie prekes, tai yra kiekis, aprašymas, KN kodas. Todėl atliekant pateiktų prekių dokumentinį tikrinimą, pareigūnas iš karto mato, kokios prekės nurodytos eksporto deklaracijoje ir kokios tranzito dokumente arba SMGS važtaraštyje. Jeigu prekės išvežamos pagal SMGS važtaraštį, tokiu atveju muitinės pareigūnas turi vykti į nustatytą prekių pateikimo vietą, tokiu atveju deklarantas turi pateikti prašymą vykti į prekių pateikimo vietą, sumokėti rinkliavą, posto pareigūnas apie savo išvykimą ar grįžimą atžymi posto išvykimo-iškvietimo žurnale. Po to kai atliktas prekių dokumentinis ir/ar fizinis tikrinimas, tikrinimo rezultatai atžymimi MDAS ir RIKS. Jeigu pažeidimų nenustatyta, atliekami išleidimo veiksmai, nurodyti sistemose, tai yra patvirtinamas prekių išvežimas. Posto pareigūnas, kuris užbaigia eksporto procedūrą MDAS, pats turi įrašyti arba tranzito MRN ir TIR arba SMGS numerį. Tuo metu padarytos klaidos vedant TIR arba SMGS numerį, sistema nekontroliavo. Poste tuo metu buvo kaupiamos TIR ir SMGS rašytinės kopijos, kurios mažiausiai vieną kartą per savaitę būdavo priduodamos į (duomenys neskelbtini) muitinės archyvą. Posto pareigūnas apie anksčiau įformintus TIR numerius galėjo sužinoti iš NTKS, taip pat ir SMGS numerius. Galimi kiti susižinojimo būdai: posto pareigūnas gali juos pats užsirašyti, pateikti užrašytus kitas asmuo ir panašiai. Su G. G. atliktų veiksmų eksporto deklaracijomis, dėl kurių įforminimo teisėtumo buvo pradėtas tyrimas, konkrečiai nėra susipažinęs. Iš bendrai pateiktos informacijos daro išvadą, kad jis galėjo dirbti tik su tomis eksporto deklaracijomis, kurios buvo priimtos, užregistruotos ir pateiktos jam veiksmams atlikti, tai yra jokios kitos deklaracijos savo iniciatyva muitinės pareigūnas negalėjo „išsišaukti“, naudoti jos numerio ar atlikti bet kokius įforminimo veiksmus. Kaip jau yra nurodęs aukščiau, pareigūnas fiziškai galėjo sistemoje „išsišaukti“ deklaraciją ir atlikti visus įforminimo veiksmus, tačiau toks veikimas būtų neteisėtas. Esant tokiai situacijai, jei posto pareigūnas naudojo duomenis, kurie gauti nenustatyta tvarka, visi kiti jo veiksmai buvo neteisėti ir inicijavo fiktyvų eksporto procedūrų įforminimą. Tranzito dokumentus, kuriais tranzito gabenimas užbaigtas paskirties įstaigoje, pateikiant įforminimui antrą kartą, jų registravimas išvykimo įstaigoje NTKS sistemoje nebūtų įmanomas, SMGS duomenų sistemoje nelieka, todėl įmanomas variantas jį pateikti išvežimo patvirtinimui antrą kartą, tačiau ir šiuo atveju duomenys neatitiks eksporto deklaracijoje pateiktų duomenų. Todėl susipažinęs su pateikta informacija gali teigti, kad tiriamais atvejais visos eksporto procedūros buvo pradėtos pažeidžiant nustatytą tvarką, ir visi kiti po to sekantys veiksmai - prekių tikrinimas, veiksmai atlikti MDAS sistemoje, buvo neteisėti ir negalimi. Lietuvos Respublikoje pildant eksporto deklaraciją, šios 18, 21 langeliai apie transporto priemonę privalo būti užpildyti, tačiau kitose Europos Sąjungos valstybių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Skandinavijos šalyse, įformintose eksporto deklaracijose šie langeliai labai dažnai nebūna užpildyti, dėl ko taip yra, negali pasakyti. Tačiau tokios eksporto deklaracijos jų muitinės įstaigose yra priimamos. Papildomai nurodė, jog savavališkai jokių veiksmų, kai prekės jau būna išvežtos, pareigūnas apiforminti negali. Antrą kartą įvesti deklaracijos numerį, jei tai jau buvo atlikta ir patvirtinta sistemoje, negalima. Net ir per klaidą. Sistema signalizuoja, koks veiksmas padarytas. Sistema reaguoja į deklaracijos numerį. Jei eksporto deklaracijoje, įrašytumėme numerį, su kuriuo buvo patvirtinamas SMGS numeris, tai sistema nesureaguotų į tokį įrašą. Ir šiai dienai sistema nesureaguoja. Aukščiau nurodyti teisės aktai galiojo ir Marijampolės muitinės postui. Skirtinguose postuose vidinės darbo tvarkos taisyklės yra tvirtinamos individualiai ir gali būti skirtingos, tačiau jos įtvirtina visiems vienodą procesą (5 t., b. l. 68).

16. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. S., patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu duotus parodymus apie tai, kad dirba (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto vyresniuoju inspektoriumi. 2015 m. birželio 29 d., rugpjūčio 4 d., rugsėjo 3 d. ir rugsėjo 7 d., pagal darbuotojų paskirstymo į darbo vietas (duomenys neskelbtini) poste-lentelę pavedimą dirbo priskirtose darbo vietose nuo 9 val. iki 21 val. vienoje pamainoje su posto vyresniuoju inspektoriumi G. G. ir kitais muitinės pareigūnais. Minėtomis datomis atliko visas pavestas funkcijas, numatytas darbo vietų paskirstyme - prekių muitinį forminimą. Poste yra bendra darbuotojų darbo patalpa, kurioje kiekvienas pamainos posto pareigūnas turi savo darbo vietą su stalu ir kompiuteriu. Kiekvienas pareigūnas prie darbo vietoje esančio kompiuterio prisijungia savo vardu ir slaptažodžiu. Toliau prie duomenų bazių, MDAS pareigūnas jungiasi su savo vardu ir slaptažodžiais. Kiekvienas pareigūno išvykimas iš posto privalo būti užregistruotas elektroniniame Pareigūnų išvykimo (iškvietimo) iš posto apskaitos žurnale, prie kurio pareigūnas prisijungia taip pat tik su savo slaptažodžiu. Šiame žurnale privalu atsižymėti, kai išvykstama iš posto į muitinio tikrinimo vietą įsitikinti, kad prekės atvykę, arba pietauti. Jei skirtu pietų metu liekama poste ir pietaujama vietoje, žurnale atsižymėti nereikalinga. Nustatyto pietų laiko privalu laikytis, negalima išvykti pietauti anksčiau ar vėliau. Išimtinais atvejais, dėl svarbių priežasčių pasikeitus aplinkybėms, tai padaryti galima, tačiau tokiu atveju padaromi pakeitimai lentelėje-pavedime. Pats išvyksta iš posto pietauti ir tai visada pažymi žurnale. G. G. paprastai taip pat išvažiuodavo pietauti. Per pietų pertrauką pareigūnai paprastai ilsisi, laikosi nustatyto darbo grafiko ir tik retais atvejais lieka dirbti pertraukos metu. 2015 metais (duomenys neskelbtini) posto pareigūnai priimdavo ir užbaigdavo elektronines eksporto deklaracijas iš Europos Sąjungos šalių, tame tarpe ir iš Lenkijos Respublikos. Eksportas iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis vidiniame muitinės poste privalo būti užbaigtas atitinkama procedūra. Tai įforminama SMGS važtaraščiu, kuomet prekės išvyksta geležinkelio transportu, arba tranzito procedūra, dažniausiai su TIR knygele, kuomet prekės išvyksta kitu sausumos transportu. Poste pamainos viršininkas arba jį pavaduojantis pareigūnas prie langelio priima spausdintą eksporto deklaracijos variantą kartu su TIR knygele arba SMGS važtaraščiu. Kartu su TIR knygele pateikiamas pranešimas-talonas, kad prekės transporto priemone atvyko į muitinio tikrinimo vietą arba su SMGS pateikiamas specialios formos prašymas vykti į muitinio tikrinimo vietą. Eksporto procedūrai užbaigti dokumentus pateikia deklarantas arba įmonės atstovas, kuris turi teisę deklaruoti prekes muitinei. Šie asmenys turi įgaliojimus, asmens tapatybe įsitikinama tik tuo atveju jei deklaracijas atneša naujas deklarantas, kuris iki tol nebuvo pažįstamas. Žinomų asmenų tapatybė nėra tikrinama. Poste nėra vykdoma deklarantų apskaita pagal jų atvykimą į postą arba eksporto deklaracijos pateikimą. Asmuo, kuris pateikė dokumentus muitinei, matomas iš pranešimo-talono, SMGS važtaraščio, tačiau jei eksporto deklaracija buvo pradėta Lenkijoje, tuomet deklarantas būna Lenkijos įmonės atstovas, tačiau formuojant sekančią procedūrą, atsiranda jau deklarantas Lietuvoje. Kai dokumentai priimami, tuomet dokumentų, šiuo atveju eksporto deklaracijų įforminimas paskirstomas muitinės pareigūnui. Toliau muitinės formalumai yra atliekami naudojantis MDAS arba tranzito sistema. Šiuo metu eksporto deklaracijų forminimas galimas deklarantui pateikus tik jų numerius, tai yra nepristatant į muitinę jokių dokumentų, o prašymą galima atsiųsti elektroniniu paštu. Ar taip buvo forminama 2015 metais, nepamena. Po to, kai dokumentai yra perduodami muitinės pareigūnui, šis turi įsitikinti, kad prekės yra pateiktos muitinei. Šiuo atveja atsakomybę prisiima deklarantas, tai yra jis turi garantuoti, kad prekės yra muitinio tikrinimo-forminimo vietoje. Jei prekės išvežamos pagal TIR knygelę, tuomet garantuojama pranešimu-talonu, kuriame nurodyta, kokia transporto priemone prekės atvyko, pareigūnui belieka įsitikinti, kad ta transporto priemonė yra poste. Jei prekių išvežimas daromas geležinkeliu, tai yra pagal SMGS važtaraštį, pareigūnas privalo išvykti iš posto į nurodytą muitinio tikrinimo vietą įsitikinti, kad prekės pateiktos muitinei. Tokie išvykimai turi būti atžymėti išvykimo iš posto elektroniniame žurnale. Nuvykti į muitinio tikrinimo vietą ir įsitikinti, kad prekės pagal SMGS važtaraštį pateiktos, gali bet kuris posto pareigūnas, kuriam pavesta, tai yra nebūtinai tas pats, kuris patvirtina, kad prekės išvyko. Tai priklauso nuo darbo krūvio. Kad prekės pateiktos muitiniam tikrinimui, ir jei yra žalias kanalas, užtenka įsitikinti, kad atvykę tam tikros transporto priemonės (TIR) arba kad realiai yra vagonas, plomba, prekės, kurios nurodytos SMGS važtaraštyje. Muitinės pareigūnas, kuris patvirtina prekių išvežimą pagal SMGS arba TIR-ą, privalo įsitikinti, kad eksporto deklaracijose įrašytos prekės atitinka prekes, kurios nurodytos TIR knygelėje arba SMGS važtaraštyje, paprastai įsitikinama pagal prekių kiekį, svorį, KN kodą. Matydamas 2015 m. rugsėjo 3 d. eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią prekių išvežimą patvirtino posto pareigūnas G. G. (laikas 14.03-14.20 val.), tai yra tuo metu, kai jis elektroniniame žurnale buvo atsižymėjęs, jog išvykęs pietauti nuo 14.00 iki 15.00 val., paaiškino, kad apie šios eksporto deklaracijos įforminimo aplinkybes nieko nežino. Nemano, kad šią deklaraciją galėjo įforminti koks nors kitas posto pareigūnas, o ne G. G., kadangi poste dirba keletas žmonių, visos darbo vietos yra matomos ir nebūtų įmanoma nepastebėtam atsisėsti į svetimą darbo vietą ir prisijungti prie kompiuterio ir MDAS svetimu vardu ir slaptažodžiu. Matydamas SMGS važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir paprašytas paaiškinti, kokiu būdu G. G. galėjo patvirtinti prekių išvežimą SMGS Nr. (duomenys neskelbtini) pagal eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai 2015 m. rugpjūčio 4 d. buvo patvirtintas prekių išvežimas SMGS (duomenys neskelbtini) pagal nurodytą šiame važtaraštyje eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet eksporto deklaraciją priėmė jis, o prekių išvežimą patvirtino posto pareigūnas G. G., paaiškino, kad jis priėmė eksporto deklaraciją Nr.(duomenys neskelbtini), tačiau prekių išvežimą pagal ją patvirtino G. G. SMGS (duomenys neskelbtini). Įsitikinti, kad šioje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės yra atvykę į muitinio tikrinimo vietą, reikėjo išvykti iš posto. Ar pats buvo išvykęs į muitinio tikrinimo vietą, dabar neprisimena, tačiau kaip mato iš jam pateikto 2015 m. rugpjūčio 4 d. pareigūnų išvykimo (iškvietimo) iš posto apskaitos žurnalo, jame registruotas būtent jo išvykimas 17.55val.-18.20val. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), įsitikinti, kad prekės pateiktos nurodytu adresu. Kaip mato iš SMGS važtaraščio, šiame siuntėju nurodyta taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl gali teigti, kad įsitikinti dėl prekių nurodytu SMGS vyko jis, o G. G. patvirtino užbaigimą. Kada ir kokiu būdu G. G. patvirtino prekių išvežimą pagal aukščiau minėtas lenkiškas eksporto deklaracijas SMGS (duomenys neskelbtini), nežino. Ar taip atsitiko dėl žmogiškos, techninės klaidos ar buvo atlikta tyčia, pasakyti negali. Jei prekės pagal SMGS važtaraštį vyksta žaliu kanalu, tai paprastai atliekamas įsitikinimas, kad prekės pateiktos prašyme nurodytu adresu. Įsitikinimui užtenka fakto, kad vagonas stovi deklaranto nurodytoje prekių tikrinimo vietoje, ir kad jam išvažiuojant būtų sudėtos visos reikiamos plombos, nurodytos SMGS važtaraštyje. Prekės tokiu atveju nėra tikrinamos, nes rizikos vertintojo sistema RATIS to neprašo. Atvykus į prekių tikrinimo vietą, vagono durys būna paliktos neplombuotos, tam kad matytųsi pateikiamos prekės. Prieš išvažiuojant, visos durys yra užplombuojamos, plombos sutikrinamos. Pagal jam pateiktus 2015 m. rugpjūčio 4 d. prašymą Nr. 5KR500923 ir 2015 m. rugsėjo 7 d. prašymą Nr. 5KR501057 atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamojoje vietoje, ir 2015 m, rugpjūčio 4 d. SMGS Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. rugsėjo 7 d. SMGS Nr. (duomenys neskelbtini) mato, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. vyko į prekių tikrinimo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsitikinti, kad prekės nurodytos SMGS Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos prašyme nurodytu adresu. Prašyme Nr. 5KR500923 13 eilutėje uždėjo savo spaudą (duomenys neskelbtini) ir parašą, prie žymos „įsitikinta, kad prekės pateiktos prašyme nurodytu adresu“. Atvykęs į prekių tikrinimo vietą, turėjo įsitikinti, kad SMGS nurodytas vagonas Nr. 29812294-24 yra nurodytoje prekių tikrinimo vietoje ir yra užplombuotas 19 eilutėje nurodytomis plombomis. Šioje prekių tikrinimo vietoje buvo nuo 17.55 val. iki 18.20 val. Vykdamas į prekių tikrinimo vietą, su savimi turi vieną SMGS važtaraščio egzempliorių, kadangi tai yra vienintelis dokumentas, pagal kurį gali įsitikinti, kad prekės pateiktos nurodytoje vietoje. Vykdamas žino, kokios prekės pateiktos prekių tikrinimo vietoje. Šiuo atveju važiavo įsitikinti, ar pateiktos naudotų automobilių dalys. Grįžęs iš prekių tikrinimo vietos, pasirašo deklaranto prašymo minėtoje 13 eilutėje ir toliau visą kitą eksporto deklaracijų forminimą ir užbaigimą atlieka muitinės pareigūnas, kuris ir pradėjo forminti. Iš parodytų dokumentų mato, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. vyko į prekių tikrinimo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), įsitikinti, kad prekės nurodytos SMGS Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos prekių tikrinimo vietoje. Šiuo atveju turėjo įsitikinti, kad vietoje yra vagonas Nr. 29011558 su prekėmis - naudotomis lengvųjų automobilių dalimis. Išvykęs buvo nuo 17.45 val. iki 18.45 val. Grįžęs iš prekių tikrinimo vietos, Prašymo Nr. 5KR501057 13 eilutėje uždėjo savo spaudą (duomenys neskelbtini) ir parašą, prie žymos „įsitikinta, kad prekės pateiktos prašyme nurodytu adresu“. Kaip mato iš SMGS Nr.(duomenys neskelbtini), šiuo atveju prekės taip pat buvo pateiktos pagal vieną eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju jis taip pat įsitikino, kad prekės buvo naudotų automobilių dalys. Kitų muitinės sankcionuotų veiksmų neatlikinėjo. Papildomai nurodė, kad įsitikinimas ir įforminimas yra du skirtingi dalykai. Įsitikinimui pakanka matyti, kad vagonas stovi krovinio patikrinimo vietoje. Paties krovinio tikrinti nereikia. Krovinio turinį tikrina bei už jį atsako deklarantas. Deklaranto atsakomybė yra teisingai užpildyti SMGS. Vienas pareigūnas nuvyksta įsitikinti, o kitas pareigūnas užbaigia forminimo procedūrą kompiuteryje. SMGS būtinai turi būti įrašytos eksporto deklaracijos. Deklaracijoje krovinio svoris turi sutapti su SMGS įrašytu. Vienas dokumentas turi sutapti su kitu dokumentu. Tai turi matyti užbaigiantis forminimą pareigūnas ir neatitikimų atveju į tai reaguoti. Į vietą išvykstantis pareigūnas atsakingas už tai, kad duomenys su įrašytais SMGS sutampa. Šis pareigūnas SMGS ir deklaracijoje nieko nežymi, nedaro atžymų SMGS. Jis tik ant prekių pateikto prašymo deda savo spaudą. Tai yra deklaranto pateiktas prašymas. Tame prašyme yra nurodytas deklaracijos numeris ir SMGS numeris. Tai yra dokumentai, kurie atspindi vienas kitą. Todėl tikrino tą dokumentą, kuris buvo įrašytas prašyme. Apie tas prekes, kurios nebuvo įrašytos, nieko nežino ir negali pasakyti. Pareigūnas, kuomet gauna slaptažodį prisijungimui prie kompiuterio darbo vietoje ir prie sistemų, už jį pasirašo. Tai savotiškas įpareigojimas, kad jį saugos ir niekur neskelbs. Per visą darbo laiką nėra naudojęsis svetimu kompiuteriu. Taip pat niekada nėra dirbęs kaltinamojo darbo vietoje (5 t., b. l. 68–69).

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlių, esančių Taikos pr. 98a, Kaune, direktoriumi. Iš per apklausą parodyto apskaitos lapo Nr. 500009101/01 mato, kad prekės - alyvos, lakštai, drabužiai, dalys, akumuliatoriai ir žarnos buvo perduotos saugoti laisvajam sandėliui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 16 d. Įforminus eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), prekės buvo 2015 m. rugsėjo 18 d. išduotos iš sandėlio. Prekės buvo išgabentos iš sandėlio su deklaracijoje nurodyta transporto priemone TK2506J/P. P. į sandėlį atvyko su CMR 919 2015 m. rugsėjo 16 d. Pagal šį CMR siuntėjas (duomenys neskelbtini), gavėjas „(duomenys neskelbtini). Apie pateiktas susipažinti muitinės deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugpjūčio 26 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugpjūčio 26 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugsėjo 15 d.) gali pasakyti, jog apie jose nurodytų prekių atgabenimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį jam nieko nežinoma. Šiose deklaracijose nurodytos prekės į bendrovės sandėlį surašant apskaitos lapą Nr. 500091901/01 padėtos nebuvo, jos nebuvo apskaitytos muitinės sandėlio nustatyta tvarka. Transporto priemonės, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 18 d. į muitinės sandėlį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykusios nebuvo. Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dėl prekių saugojimo bendrovės sandėlyje, dėl muitinio įforminimo su UAB „Lavisos koncernas“ sutarčių nesudarinėjo, verslo reikalų su šiomis įmonėmis neturėjo ir neturi. Pagal apklausos metu parodytą apskaitos lapą Nr. 600121601/01 mato, kad prekės - autotransporto priemonių dalys, drabužiai, avalynė, baldai, elektronika ir jos dalys buvo perduotos saugoti laisvajam sandėliui UAB „(duomenys neskelbtini)“ KL0003 2016 m. vasario 10 d. Įforminus eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), prekės buvo 2016 m. vasario 10 d. išduotos iš sandėlio. Prekės buvo išgabentos iš sandėlio su deklaracijoje nurodyta transporto priemone JJ7020/N1158. Prekės į sandėlį atvyko 2016 m. vasario 10 d. su CMR 1216, surašytu 2016 m. vasario 5 d. Padėjus prekes į sandėlį, buvo surašytas apskaitos lapas Nr. 600121601/01. Pagal CMR buvo nurodytas siuntėjas (duomenys neskelbtini), gavėjas (duomenys neskelbtini). Viskas vyko kontroliuojant muitinei. Kodėl eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. sausio 5 d.) buvo užbaigta nurodant apskaitos lapo Nr. 600121601/01 2018 m. vasario 10 d., nežino. Sutarčių dėl prekių sandėliavimo ir muitinio įforminimo su Lenkijos įmone (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarinėjo. Su šia įmone verslo kontaktų neturėjo. Ar buvo atliekamas nurodytais atvejais detalus muitinis tikrinimas, pasakyti negali, nes neprisimena. Transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. vasario 10 d. teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo, įrašų apie jos atvykimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją nėra. Kokie pareigūnai atliko muitinį patikrinimą, pasakyti negali (5 t., b. l. 83).

18. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirba (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) poste. 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo paskirta dirbti į vieną pamainą su G. G. ir kitais muitinės pareigūnais. Darbo laikas buvo nuo 9 val. iki 21 val. su pietų pertrauka nuo 11.30 iki 12.30 val. Būdama vyriausiąja inspektore atliko visas funkcijas, numatytas darbo vietų paskirstyme. Kokias muitinės procedūras pagal tą dieną pateiktus dokumentus įformino, negali pasakyti, nes paprastai per dieną įformina įvairias procedūras - TIR knygelės atidarymas, eksporto, importo procedūros, SMGS važtaraščių įforminimas. Pagal nustatytą darbo tvarką jie poste turi pastovias darbo vietas, kurios susideda iš darbo stalo ir kompiuterio. Visos darbo vietos yra toje pačioje patalpoje. Darbo vietų yra vienuolika, todėl pamainos posto pareigūnams pamainos metu nereikia dalintis darbo vietomis ir tuo pačiu kompiuteriu. Tačiau su savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu posto pareigūnai gali prisijungti prie bet kurio kompiuterio. Iš posto išvykti muitinės pareigūnas gali tik tuo atveju, jei vyksta pietauti arba pagal iškvietimą vyksta į prekių muitinio tikrinimo vietas. Visi išvykimai turi būti fiksuojami elektroniniame Pareigūnų išvykimo (iškvietimo) iš posto apskaitos žurnale. Prie šio žurnalo prisijungiama tik su savo vardu ir slaptažodžiu, todėl įrašus jame gali padaryti tik tas pareigūnas, kuris prisijungė. Pietų laiko, kuris yra įrašytas darbuotojų paskirstymo į darbo vietas krovinių poste lentelėje-pavedime, muitinės pareigūnas privalo griežtai laikytis, tai yra pietauti iš posto negalima išvykti nei anksčiau, nei vėliau. Tuo atveju jei darbuotojas pietauja poste, tam skirtas poilsio kambarys ir žurnale išvykimo nereikia atsižymėti. Poilsio kambaryje kompiuterio nėra. Pačio pareigūno judėjimas poste jo pietų metu nėra kontroliuojamas tokiu atveju, jei pareigūnas elektroniniame žurnale atsižymi, kad jis išvyko iš posto pietauti, tačiau jame lieka arba išvyksta vėliau nei pasižymėjo, tačiau paprastai, jei pareigūnas žurnale atsižymėjo, kad išvyko, tai jis ir išvyksta. Galimas variantas yra, kad pareigūnas elektroniniame žurnale pasižymėjo, kad išvyko, tačiau jis liko savo darbo vietoje. Paaiškino, kad 2015 metais (duomenys neskelbtini) posto pareigūnai 2015 metais elektronines eksporto deklaracijas iš kitų Europos Sąjungos šalių, konkrečiai Lenkijos Respublikos, priimdavo ir užbaigdavo ir šiuo metu galiojančia tvarka - naudojantis MDAS (Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema). Jeigu prekių eksportas buvo pradėtas kitoje Europos Sąjungos šalyje arba ir kitame Lietuvos muitinės poste, o (duomenys neskelbtini) poste užbaigiama eksporto procedūra išvežimu į Trečiąsias šalis, įforminant atitinkamai SMGS arba TIR-ą, tuomet posto pareigūnui yra pateikiama spausdinta eksporto deklaracija arba gali būti pateikiamas tik eksporto deklaracijos numeris, kaip pavyzdys, posto pareigūnui pateikiama kažkokia suvestinė, kurioje yra nurodyti eksporto deklaracijų numeriai, kurioms reikia įforminti išvežimą. Tačiau praktikoje jiems dažniausiai yra pateikiamas spausdintas deklaracijos variantas. Deklaracijas pateikia, tai yra į postą atneša deklarantas, dažniausiai muitinės tarpininkai, ir pateikia priimančiam dokumentus posto pareigūnui. Poste nevedamas atskiras žurnalas, kuriame būtų fiksuotas asmuo, kuris pateikia eksporto deklaracijas. Eksporto deklaracija turi būti pateikta kartu su TIR knygele, kurią užpildo deklarantas ir kurią muitinės pareigūnas turi atidaryti, arba SMGS važtaraščiu, kurį taip pat užpildo deklarantai, tai yra dokumentus į postą turi atnešti realus asmuo - tai yra deklarantas (muitinės tarpininkas arba įmonės deklarantas). Tas muitinės pareigūnas, kuris priima iš deklaranto dokumentus, įsitikina, kad prekės yra pateiktos muitinei. Paprastai šis veiksmas atliekamas muitinės pareigūnui patikrinant dokumentuose nurodytą transporto priemonę (jos valstybinius numerius) su transporto priemone, kuri yra atvykusi į muitinio tikrinimo vietą ir kurioje nurodyta, kad šia gabenamos deklaruojamos prekės. Kartu su dokumentais pateikiamas ir pranešimas-talonas, kad tam tikra transporto priemonė atvyko į postą. Pažymėjo, jog Europos Sąjungos prekių eksportas nėra kontroliuojamas, todėl Lenkijos eksporto deklaracijoje nurodytos prekės į Lietuvą galėjo būti atgabenamos nebūtinai su ta transporto priemone, kuri nurodyta eksporto deklaracijose, tai yra šios galėjo būti perkrautos ir pateiktos muitinei kitose transporto priemonėse, šių perkrovimų muitinė neprižiūri ir nekontroliuoja, tuo labiau, jei prekės neplombuotos. Tačiau bet kokiu atveju, muitinės pareigūnas, kuris patvirtina prekių išvežimą pagal SMGS arba TIR-ą, privalo įsitikinti, kad eksporto deklaracijose įrašytos prekės atitinka prekes, kurios nurodytos TIR knygelėje arba SMGS važtaraštyje, paprastai įsitikinama pažiūrėjus prekių aprašymą, kiekį, svorį. Jeigu prekės vyksta žaliu kanalu, tuomet fizinis prekių patikrinimas nėra atliekamas. Jeigu eksporto deklaracija pateikiama kartu su SMGS važtaraščiu, tuomet įsitikinti, kad prekės pateiktos, posto pareigūnas privalo vykti į prašyme nurodytu adresu į muitinio tikrinimo vietą, kurios yra kelios prie AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau priklauso privačioms įmonėms. Atvykęs į muitinio tikrinimo vietą, posto pareigūnas patikrina vagono numerį ir SMGS važtaraštyje įrašytas plombas, jei prekės vyksta žaliu kanalu, jų detalus tikrinimas neatliekamas. Tokie išvykimai turi būti atžymimi elektroniniame žurnale. Tuo laikotarpiu, tai yra 2015 metais, buvo taikoma tokia praktika, kad į muitinio tikrinimo vietą, kai prekės išvežamos pagal SMGS, vykdavo nebūtinai tas pareigūnas, kuris patvirtindavo prekių išvežimą MDAS priemonėmis. Dėl darbo krūvio paskirstymo iš posto išvykdavo vienas pareigūnas, kuris įsitikindavo ar prekės pateiktos nurodytu adresu, o SMGS suformindavo kitas. Šiuo metu tokia praktika jau netaikoma. Kokių nors aplinkybių, susijusių su eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kopija jai buvo parodyta, įforminimu 2015 m. rugsėjo 3 d. nežino. Iš kopijos matyti, kad pagal minimą deklaraciją prekių išvežimą patvirtino G. G. (14.03-14.20 val.), tai yra tuo metu kai šis elektroniniame žurnale buvo atsižymėjęs, kad išvykęs pietauti (14.00-15.00 val.). Tačiau nemano, kad nurodytu laiku kitas poste buvęs pareigūnas galėjo priimti ir įforminti šią deklaraciją G. G. vardu pasinaudodamas pastarojo kompiuteriu, prisijungimo vardu bei slaptažodžiu. Jos darbo vieta tuo metu buvo priekyje G. G., todėl ji neturėjo galimybės stebėti, kas vyksta jai už nugaros. Tačiau bet koks kito pareigūno priėjimas prie svetimos darbo vietos būtų pastebėtas. Taip pat pareigūno darbo vietos kompiuteris, kuomet pareigūnas kurį laiką juo nesinaudoja, automatiškai užsirakina. Kad jį atrakinti, reikalingas slaptažodis, kurį žino tiki pats pareigūnas. Todėl mano, kad šiuo atveju galėjo būti situacija, kuomet G. G. užsirašė, kad išvyksta pietauti, tačiau tęsė darbą ir iš posto išvyko vėliau, arba neišvyko, tik elektroniniame žurnale buvo pažymėjęs, kad išvyko. Atkreipia dėmesį, jo prie elektroninio žurnalo prisijungiama iš savo darbo vietoje esančio kompiuterio ir taip pat naudojant slaptažodį. Kiek laiko trukdavo, kol nenaudojamas kompiuteris užsirakina, pasakyti negali. Tai netrukdavo ilgai. Šiuo metu šis laikas yra dar sutrumpintas ir nenaudojamas kompiuteris užsirakina labai greitai (5 t., b. l. 97–98).

19. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, muitinės tarpininku. Iš jam apklausos metu parodyto SMGS važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) mato, kad siuntėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini) terminalas“ bei įrašytos jo pateiktos eksporto deklaracijos, kurių numeriai yra: (duomenys neskelbtini). Vagonu Nr. (duomenys neskelbtini) galima gabenti tik lengvuosius automobilius, padangas. Pateiktą SMGS važtaraštį pildė „(duomenys neskelbtini) terminalo“ darbuotojas Š. B., kurį toliau nešė į muitinę, o kas jį ten priėmė, pasakyti negali. Koks muitinės pareigūnas dalyvavo įforminant minėtas eksporto deklaracijas, neprisimena. Taip pat neprisimena, kas dalyvavo pakraunant prekes - automobilius. Taip pat neprisimena, kas konkrečiai iš muitinės pareigūnų dalyvavo. Mato, kad sąskaita-faktūra, kuri yra prie SMGS važtaraščio, pildyta UAB „(duomenys neskelbtini) terminalo“ darbuotojo Š. B.. Ji yra dešimčiai transporto priemonių į Tadžikistaną. Eksporto deklaracijas jis užpildo ir perduoda muitinei per MDAS sistemą. Pagal SMGS važtaraštį mato, kad vagonas išleistas buvo 2015 m. rugsėjo 4 d. Paruošti dokumentai, sąskaita-faktūra, minėtos deklaracijos, SMGS važtaraštis turėjo būti pateikti 2015 m. rugsėjo 3 d., nes sąskaita-faktūra yra išrašyta šią dieną ir tada ją yra pasirašęs kaip prekių siuntėjo atstovas. Pagal parodytą 2015 m. liepos 20 d. deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) mato, kad ši įforminta kažkokiame Lenkijos poste. Jos nėra turėjęs ir matęs. Kaip ir kokiu būdu galėjo būti įformintas jos užbaigimas pagal SMGS važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini)9, nežino. Šios deklaracijos asmeniškai nepateikinėjo. Mano, jog tai realiai negalėjo įvykti, kadangi SMGS nurodytu vagonu buvo eksportuojami automobiliai į Tadžikistaną, o kaip mato, šioje deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos prekės buvo eksportuojamos į Rusiją. Nežino, ar transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo atvykusi į UAB „(duomenys neskelbtini) terminalą“ bei (duomenys neskelbtini) postą, kadangi su šia transporto priemone net nėra susidūręs. Į Tadžikistaną tekstilės prekės negalėjo būti gabenamos, nes gabenama tik tai, kas nurodyta SMGS važtaraštyje, o pats vagonas yra pritaikytas tik lengvųjų automobilių ir padangų gabenimui. Kitų prekių juo gabenti neįmanoma, nes tai specialus vagonas transporto priemonėms. Prie SMGS nurodyto krovinio atnešti kitų deklaracijų negalėjo. Be to, net iš išorės matosi, kad tais vagonais gabenami tik automobiliai ir jų padangos. Kitų prekių dėl vagono savybių gabenti juo neįmanoma. Taip pat nurodė, jog minimas vagonas buvo išleistas 2015 m. rugsėjo 4 d. Iš praktikos žino, jog vagonas gali išvykti ir sekančią dieną, tačiau ne anksčiau, nei dokumentų sutvarkymo dieną (5 t., b. l. 98).

20. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 2014 metų iki 2015 m. spalio-lapkričio mėnesio, tiksliai datos neprisimena, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės buveinės (duomenys neskelbtini), tačiau realiai įmonė veikė M., kur nuomojosi patalpas. Muitinės deklaracijų nepildydavo, tai atlikdavo muitinės tarpininkai, kadangi pats neturėjo tam licencijos. Pareigos leido užpildytus muitinės dokumentus pateikti muitinei, todėl kai kuriuose muitinei pateiktuose dokumentuose yra ir jo parašas su vardu ir pavarde. Pagal apklausos parodytą SMGS važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad pirmame (1) langelyje prekės siuntėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ , tame pačiame langelyje jo vardas ir pavardė - A. S., šalia parašas, kurį atpažįsta kaip savo. Prekės gavėjas - (duomenys neskelbtini)“, kuri nurodyta antrajame langelyje. Važtaraštyje nurodyta, kad prekių pakrovimo vieta yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilkaviškio geležinkelio stotis – „(duomenys neskelbtini)“, galutinė stotis T. C. 74. Deklaracijos šeštame (6) langelyje nurodytos pasienio stotys, iš kurių Lietuvos yra viena - Rokiškio. Dvidešimt antrame (22) langelyje nurodyti geležinkelio ruožai, kuriais buvo vežamas krovinys. Prie važtaraščio yra pridėti papildomi lapai su prekių aprašymu, iš kurio matyti, kad eksportuojamos prekės buvo automobilių dalys, prekių vietų skaičius - 698, bendras svoris-21469 kg. Asmeniškai šio SMGS važtaraščio nepildė, todėl negali nurodyti jo užpildymo aplinkybių, taip pat kokiomis aplinkybėmis buvo pateikti dokumentai prekių deklaravimui ir kas konkrečiai priėmė deklaruojamų prekių dokumentų paketą. Jis muitinei tik pateikė užpildytą SMGS važtaraštį, kurį užpildė kažkas iš muitinės tarpininkų. Kiek pamena, dokumentus pildydavo skirtingi muitinės tarpininkai. Pati bendrovė savo muitinės tarpininko neturėjo. Kaip mato iš važtaraščio, prekės buvo deklaruojamos pagal eksporto deklaraciją Nr. 1(duomenys neskelbtini). Koks muitinės pareigūnas dalyvavo įforminant šią eksporto deklaraciją, nežino. Kiek pamena, Marijampolės muitinės poste muitinės pareigūnų sėdėdavo keletas, dokumentus pateikdavo prie langelio, koks pareigūnas po pateikimo šiuos dokumentus gaudavo ir įformindavo muitinės procedūrą, nežino. Kaip vykdavo eksporto deklaracijos įforminimas 2015 metais, nežino, nes pats nepildydavo muitinės dokumentų. Palikus dokumentus muitinėje, dažniausiai reikėdavo paimti muitinės pareigūną ir kartu su juo vykti į prekių tikrinimo vietą, kur vagonai su prekėmis buvo atidaromi ir muitinės pareigūnas įsitikindavo, kad deklaruojamos prekės atitinka faktiškai prekes esančias vagone ir užplombuodavo vagoną. Negali pasakyti, ar į prekių tikrinimo vietą vykdavo tas pats muitinės pareigūnas, kuris priimdavo ir vėliau užbaigdavo muitinės procedūras. SMGS važtaraščio Nr.(duomenys neskelbtini) įforminimas vyko 2015 m. birželio 7 d., kuomet turėjo su muitinės pareigūnu vykti į Vilkaviškio geležinkelio stotį, nes vagonai buvo pakrauti Vilkaviškio geležinkelio stotyje. Dėl praėjusio laiko, negali pasakyti, kuris muitinės pareigūnas vyko. Kaip matosi iš parodyto važtaraščio, muitinės pareigūnas ant vagono uždarymo durų bei kitų angų uždėjo geležinkelio plombas, viso 8 vienetus. Iš apklausos parodytos Lenkijoje įformintos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) mato, kad prekės siuntėjas (duomenys neskelbtini), o pati gabenama prekė - įvairūs drabužiai. Per visą darbo laiką bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ muitinės įforminimui niekada nebuvo pateiktos prekės drabužiai. Geležinkelio transportu buvo gabenami automobiliai ir/arba jų dalys. Kaip ir kokiu būdu parodyta deklaracija galėjo būti užbaigta SMGS važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), nežino. Tokios deklaracijos muitinės postui neteikė, jos užbaigimo neinicijavo. Mano, kad tai realiai ir negalėjo įvykti, kadangi SMGS nurodytu vagonu buvo eksportuojamos automobilių dalys į Tadžikistaną. Į Tadžikistaną nurodytos deklaracijose prekės – drabužiai - negalėjo būti gabenamos, nes gabenama tik tai, kas nurodyta SMGS važtaraštyje. Muitinės tarpininko suformintus dokumentus pateikinėjo muitinei. Muitinės terminale pateikimo metu visuomet būdavo tikrinami dokumentai. Papildomų, su konkrečiu kroviniu nesusijusių, ar kažkokių kitokių dokumentų tikrai nebūdavo. Tą žino, nes dėdavo parašą ant SMGS važtaraščio. Pats matė, kokios prekės buvo SMGS važtaraštyje įrašytos, taip pat matė ir šias prekes vagone. Taip pat tą matydavo bei kontroliuodavo ir pats klientas. Jis žiūrėdavo į važtaraštį, kas jame užrašyta, nes būtent jis apmokėdavo pagal gabenamų prekių svorį. Už svetimas prekes niekas nebūtų mokėjęs. Kategoriškai patvirtina, kad jokių papildomų ar perteklinių dokumentų tikrai nebūdavo ir jie muitinei pateikiami nebūdavo. Pats klientas susirašydavo, ką jis veš. Su kliento pateiktį pervežimui prekių sąrašu eidavo tarpininką ir jam jį perduodavo. Ant važtaraščio būdavo viskas surašyta, o svarbiausia – kliento pateiktos prekės ir jų svoris. Buvo praktika, jog su klientu susitikrini prekes ir tik tada, jei viskas atitinka, jas neši į muitinę. Gaunamų muitinei pateiktinų dokumentų turinys jam būdavo žinomas, kadangi pats už tai pasirašydavo. Dokumentų tikrumu būdavo įsitikinęs ir tik tada pasirašydavo. Su kroviniu nesusijusių ar kitokių dokumentų muitinei teikiamame dokumentų pakete tikrai nebūdavo (5 t., b. l. 98–99).

21. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytojas I. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. pagal darbuotojų paskirstymo į darbo vietas (duomenys neskelbtini) poste lentelę-pavedimą dirbo jai priskirtose darbo vietose nuo 9 val. iki 21 val. ir vienoje pamainoje su posto vyresniuoju inspektoriumi G. G. bei dar kitais muitinės pareigūnais. Pietų metas buvo numatytas nuo 14.00 val. iki 15.00 val. Būdama vyriausiąja inspektore, tomis dienomis atliko visas jai pavestas funkcijas, numatytas darbo vietų paskirstyme. Tai buvo eilinės darbo dienos, kuomet formino įvairias muitinės procedūras. Pagal įtvirtintą darbo tvarką kiekvienas pamainos posto pareigūnas turi savo darbo vietą su stalu ir kompiuteriu. Darbo vietos yra bendroje patalpoje, todėl kiekvienas pareigūno išėjimas yra matomas. Prie darbo kompiuterio pareigūnai prisijungia su savo vardu ir slaptažodžiu. Toliau prie duomenų bazių, MDAS pareigūnas jungiasi su savo vardu ir slaptažodžiais. Jeigu pareigūnas išvyksta iš posto, jis privalo atsižymėti elektroniniame Pareigūnų išvykimo (iškvietimo) iš posto apskaitos žurnale. Prie šio žurnalo pareigūnas prisijungia iš savo darbo vietos ir taip pat su savo slaptažodžiu. Žurnale privaloma atsižymėti, jei išvykstama iš posto pietauti arba vykstama į muitinio tikrinimo vietą įsitikinti, kad prekės atvykę, tai yra kiekvienas išvykimas iš posto turi būti užfiksuotas. Jei skirtu pietų metu liekama poste ir pietaujama vietoje, tuomet žurnale nereikia atsižymėti. Numatyto pietų laiko darbuotojas privalo laikytis, jis negali išvykti pietauti anksčiau ar vėliau, nebent dėl situacijos pasikeitimo, padarius pataisymus aukščiau nurodytoje lentelėje-pavedime. Paprastai pareigūnai pietų metu ilsisi, pietauja. Tačiau pasitaiko atvejų, kad dėl MDAS sutrikimų gali vėluoti deklaracijų rizikos vertinimas, bet tai pasitaiko retai. Pareigūno judėjimas jo pietų meta nėra kontroliuojamas. Gali būti, kad jis žurnale pasižymėjo, jog išvyko iš posto pietauti vienu metu, tačiau pavėlavo ir išėjo vėliau, arba sugrįžti ko nors pasiimti, gali ir atlikti muitinį prekių įforminimą. (duomenys neskelbtini) posto pareigūnai 2015 metais priimdavo ir užbaigdavo elektronines eksporto deklaracijas iš kitų Europos Sąjungos šalių, konkrečiai Lenkijos Respublikos, ta pačia tvarka, kaip ir šiuo metu. Pamainos viršininkas arba jį pavaduojantis pareigūnas prie langelio priima spausdintą eksporto deklaracijos variantą kartu su TIR knygele, jei prekės išvežamos sausumos transportu, arba SMGS važtaraščiu, jei prekės išvežamos geležinkeliu. Kartu su TIR knygele pateikiamas pranešimas-talonas, kad prekės transporto priemone atvyko į muitinio tikrinimo vietą arba su SMGS pateikiamas specialios formos prašymas vykti į muitinio tikrinimo vietą. Dokumentus pateikia deklarantas arba įmonės atstovas, kuris turi teisę deklaruoti prekes muitinei. Šie asmenys turi įgaliojimus, kiekvieną kartą šių asmenų tapatybė nėra tikrinama, nes jie jau būna žinomi, kiti ateina su prisegtomis kortelėmis. Dokumentų priėmimo metu, šiuo atveju eksporto deklaracijų, įforminimas paskirstomas muitinės pareigūnui. Dokumentai jam paduodami arba jis pats juos pasiima. Paprastai skiriama tam posto pareigūnui, kuris yra laisvas. Paprastai tvarkos yra laikomasi ir pats posto pareigūnas savo nuožiūra negali priimti forminti eksporto ar kitų deklaracijų. Toliau muitinės formalumai yra atliekami naudojantis MDAS arba tranzito sistema. Šiuo metu eksporto deklaracijų forminimas galimas deklarantui pateikus tik jų numerius, tai yra nepristatant į muitinę jokių dokumentų, o prašymą galima atsiųsti elektroniniu paštu. Ar taip buvo forminama 2015 metais, tiksliai nepamena. Po to, kai dokumentai perduodami muitinės pareigūnui, šis turi įsitikinti, kad prekės yra pateiktos muitinei. Jei prekės bus išvežamos pagal TIR knygelę, tuomet galima įsitikinti neišvykus iš posto, nes muitinio tikrinimo vieta yra toje pačioje teritorijoje kur postas. Pranešime-talone būna nurodyta, kokia transporto priemone prekės atvyko, pareigūnui belieka įsitikinti, kad ta transporto priemonė yra poste. Jei prekių išvežimas daromas geležinkeliu, tai yra pagal SMGS važtaraštį, tuomet pareigūnas privalo išvykti iš posto į nurodytą muitinio tikrinimo vietą įsitikinti, kad prekės pateiktos muitinei. Tokie išvykimai turi būti atžymėti išvykimo iš posto elektroniniame žurnale. Nuvykti į muitinio tikrinimo vietą ir įsitikinti, kad prekės pagal SMGS važtaraštį pateiktos, gali bet kuris posto pareigūnas, kuriam pavesta. Tai reiškia, kad nebūtinai tam pačiam, kuris patvirtina, kad prekės išvyko. Kad prekės pateiktos muitiniam tikrinimui žaliojo kanalo atveju, užtenka įsitikinti, kad atvykę tam tikros transporto priemonės (TIR) arba kad realiai yra vagonas, plomba, prekės, kurios nurodytos SMGS važtaraštyje. Muitinės pareigūnas, kuris patvirtina prekių išvežimą pagal SMGS arba TIR-ą, privalo įsitikinti, kad eksporto deklaracijose įrašytos prekės atitinka prekes, kurios nurodytos TIR knygelėje arba SMGS važtaraštyje, paprastai įsitikinama pažiūrėjus prekių aprašymą, kiekį, svorį ir nors nebūna atliekamas fizinis prekių tikrinimas, tačiau kitos prekės yra matomos vizualiai, pvz.: į vagonus pakrauti automobiliai, trąšų maišai ir pan. Apie jai parodytos eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), įforminimo aplinkybes nieko nežino. Ką nors apie jos forminimo aplinkybes, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. pagal ją prekių išvežimą patvirtino posto pareigūnas G. G. laikotarpiu 14.03-14.20 val., kai tuo metu jis elektroniniame žurnale buvo atsižymėjęs, kad išvykęs pietauti nuo 14.00 iki15.00 val., pasakyti taip pat nieko negali. Jai nežinoma, kas pateikė šią deklaraciją muitinei. Mano, kad įforminti šią deklaraciją turėjo pats G. G., nes mažai tikėtina, kad kuris nors kitas posto pareigūnas galėjo prisijungti su G. G. slaptažodžiu prie jo kompiuterio, po to atskirai dar kartą prie MDAS sistemos. Kuomet išvykstama iš posto, kompiuteris neišjungiamas, tačiau išjungiamos visos programos, su kuriomis buvo dirbta. Jos neišjungiamos, jei liekama poste. Kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, nežino. Pagal parodytą SMGS važtaraščio kopiją negalėjo paaiškinti, kokiu būdu G. G. galėjo patvirtinti prekių išvežimą SMGS Nr. (duomenys neskelbtini)9 pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. eksporto deklaraciją Nr.(duomenys neskelbtini), kai 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo patvirtintas prekių išvežimas tuo pačiu SMGS Nr. (duomenys neskelbtini)9 pagal nurodytas šiame važtaraštyje eksporto deklaracijas, kurias priėmė ji, o prekių išvežimą patvirtino posto pareigūnė D. V.. Paaiškino, kad paprastai prekės patvirtinamos, kad išvežamos tada, kai ant SMGS važtaraščio yra uždedamas muitinės antspaudas. Iš dokumentų mato, kad šiuo SMGS buvo išgabenti automobiliai. Kas iš muitinės pareigūnų vyko į muitinio tikrinimo vietą įsitikinti, kad prekės pateiktos muitinei, neprisimena. Į muitinio tikrinimo vietą muitinės pareigūnas turėjo vykti 2015 m. rugsėjo 4 d. Apie 2015 m. rugsėjo 7 d. eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimą ir užbaigimą, atliktą G. G., nieko nežino. Papildomai paaiškino, jog viskas vyksta pagal griežtai nustatytą tvarką. Procedūros užbaigiamos tik tada, kuomet forminantysis sutikrina eksporto deklaraciją su SMGS - kad yra tos pačios prekės, tas pats svoris. Todėl negali komentuoti, iš kur atsiradę tokie neatitikimai. Darbo vietoje pareigūnas dirba prie to paties kompiuterio visą dieną. Atsižymėjus, kad išvyksta pietauti, galima dirbti ir toliau, sistema dėl tokios atžymos neužsiblokuoja. Bet tai reta praktika, pasitaikanti atvejais su greitai gendančiais produktais ir pan. arba kuomet dėl buvusių sistemos trikdžių buvo sustojęs darbas. Atsižymėjimas, neatima galimybės dirbti ir per pietus, jei yra tam poreikis. Procedūra užbaigiama tą pačia dieną, kada pateikiami dokumentai. Kuomet prekės gabenamos geležinkeliu, ant jų būna ir pateikimo dienos geležinkelio spaudas. Tą pačią dieną pareigūnas užbaigia ir formalumus. Neturint pateiktų dokumentų, užbaigti procedūros neįmanoma. Nebūna žodinių susitarimų, kad dokumentus atneš kitą dieną. Yra griežtai reikalaujama, jog procedūra užbaigiama tik sutikrinus SMGS su deklaracija (5 t., b. l. 106–107).

22. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nagrinėjamų įvykių metu dirbo (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto pamainos viršininku. Vykdydamas savo pareigas paskirstydavo pamainos darbą, užpildant darbuotojų paskirstymo į darbo vietas lentelę pavedimą, bendraudavo su klientais, registruodavo prašymus priimti ir išduoti dokumentus iš deklarantų, vadovavo pamainai. (duomenys neskelbtini) poste posto inspektoriai dirbo slenkančiu grafiku, todėl kaip posto pamainos viršininkas neturėjo savo pastovios posto inspektorių pamainos. Posto vyresnysis inspektorius G. G. laikas nuo laiko dirbdavo jo pamainoje. G. G. jam pavestas užduotis atlikdavo gerai, jokių nusiskundimų jo darbu neturėjo, iš kitų asmenų jokių skundų nebuvo gavęs. Jo darbo vieta poste buvo ta pati kaip ir kitų posto inspektorių, tai yra jie dirbo visi viename kabinete, kiekvienas turėjo savo darbo stalą ir kompiuterį. Viso buvo įrengta apie dešimt darbo vietų, tai yra daugiau nei paprastai pamainoje būna pareigūnų. Prie darbo kompiuterio pareigūnai prisijungia savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. Duomenų bazėmis posto pareigūnai naudojasi iš savo kompiuterio su savo prisijungimo vardu ir slaptažodžiais. Bendrą darbuotojų tvarką, drausmę poste prižiūrėdavo pamainos viršininkas. Buvo reglamentuota tvarka, kad pareigūnas išvykimo iš posto atveju privalėjo atsižymėti elektroniniame Pareigūnų išvykimo (iškvietimo) iš posto apskaitos žurnale. Šiame žurnale pareigūnai atsižymi patys tuo atveju, jeigu jie išvyksta iš posto teritorijos: pietauti, į prekių pateikimo vietą įsitikinti, kad prekės pateiktos muitinei. Jei pareigūnas būna posto teritorijoje ar poilsio kambaryje, jam užsiregistruoti minėtame žurnale nereikia. Grįžęs į postą, pareigūnas savo grįžimo laiką įrašo į žurnalą. Prie šio žurnalo pareigūnas prisijungia iš savo darbo vietos su savo slaptažodžiu. Lentelėje-pavedime būna nurodyta pietų pertrauka, šio laiko pareigūnas privalo laikytis, tačiau galimas nukrypimas keliomis minutėmis, pavyzdžiui jei pradėjo pareigūnas kažkokį darbą ir neužbaigė. Jei jau vėluojama pradėti pietauti ilgiau, pavyzdžiui 30 min ir daugiau, tuomet būdavo daromas pakeitimas lentelėje-pavedime. Specialiai pareigūnų niekas nekontroliavo, elektroninio žurnalo pildymo netikrindavo, nes buvo laikoma, kad kiekvienas yra atsakingas už save. Taip pat galimi atvejai, kad pareigūnas užsirašo elektroniniame žurnale, jog išvyksta pietauti, tačiau vis dar būna savo darbo vietoje. 2015 metais-2016 m. pradžioje (duomenys neskelbtini) posto pareigūnai pagal nustatytą tvarką priimdavo ir užbaigdavo elektronines eksporto deklaracijas iš kitų Europos Sąjungos šalių. Patį deklaracijų priėmimą poste vykdė pamainos viršininkas arba kitas asmuo, kuriam pavesta vadovauti pamainai. Visas elektronines eksporto deklaracijas (duomenys neskelbtini) postui pateikdavo muitinės tarpininkai kartu su TIR CARNET ar SMGS važtaraščiu, kadangi užbaigus eksporto procedūrą privaloma pradėti sekančią, tai yra prekių išvežimą iš Europos Sąjungos šalių. Jeigu prekės išvežamos kroviniu transportu, tuomet eksportas užbaigiamas pateikiant TIR CARNET arba T1 su garantija, jei geležinkelio transportu, tuomet SMGS, kuriame yra įrašyti tų deklaracijų numeriai. Prieš pateikiant SMGS važtaraštį, privaloma pateikti prašymą pateikti prekes asmens pageidaujamojoje vietoje, kuris užregistruojamas elektroniniame žurnale. Šį prašymą vizuoja pamainos viršininkas ir posto viršininkas. Jei prekės bus išgabentos TIR CARNET knygele, turi būti pateikiamas pranešimas talonas, kad prekės atvykę į muitinio tikrinimo vietą. Ant šio pranešimo būna užrašyti vilkiko su priekaba valstybiniai numeriai. Eksporto deklaracijos pateikiamos su kitais dokumentais kaip CMR, plombavimo sertifikatais, sąskaitomis-faktūromis, leidimais išduotais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Priimdamas dokumentus kartu su eksporto deklaracija, gaudavo visą paketą priedų. Eksporto deklaracijas jau daugelį metų pateikinėdavo tie patys asmenys, todėl iš jų asmens dokumentų asmens tapatybei įsitikinti nereikalaudavo. Poste muitinės deklarantų, kurie pateikia dokumentus, registracija vedama nebuvo. Asmuo, kuris pateikia muitinei dokumentus, yra matomas iš sekančios procedūros, tai yra TIR CARNET knygelės arba T1 užpildymo, šiuos užpildo pats deklarantas. Taip pat deklarantas matomas iš pranešime-talone nurodytų duomenų. Jei pateikiamas SMGS važtaraštis, tuomet deklarantas būna nurodytas ant prašymo pateikti prekes asmens pageidaujamoje vietoje. Gauti dokumentai poste neregistruojami. Kai priimdavo dokumentus, juos dėdavo į vieną vietą ant stalo. Pamainoje buvo nusistovėjusi tvarka, kad posto pareigūnai, jei eksporto procedūra užbaigiama TIR CARNET ar T1, nuo stalo patys pasiima deklaracijas tolimesnei muitinės procedūrai atlikti arba, jei pamato pats laisvą pareigūną, pasako, kad paimtų dokumentus. Kai būna užbaigtas muitinis įforminimas, aptariamais atvejais užbaigiama eksporto procedūra ir atidaromas TIR CARNET ar T1. Tuomet posto pareigūnas dokumentus padėdavo prie jo ant stalo, tik kitoje vietoje, kur jau yra įforminti dokumentai. Tada ateina muitinės tarpininkas ir šis jam atiduoda dokumentus su atžymėta pranešimo-talono šaknele. Jeigu eksporto procedūra užbaigiama įforminant SMGS, šie dokumentai posto pareigūnui nepateikiami iš karto. Pirmiausia elektroniniame žurnale registruojamas prašymas pateikti prekes asmens pageidaujamoje vietoje, po to šis yra vizuojamas, o tada skiriamas posto inspektorius, kuris turi vykti į vietą įsitikinti, ar prekės pateiktos. Vykdamas į vietą, pareigūnas gauna ir visą paketą dokumentų. Išvykdamas inspektorius į vietą atsižymi minėtame išvykimo iš posto elektroniniame žurnale. Kai posto pareigūnas grįžta, vėl atsižymi žurnale, kad grįžo. Laikas privalo būti fiksuotas, nes šios paslaugos yra mokamos. Tada pareigūnas užbaigia forminti deklaracijas. Kartais gali būti kad jei daug darbo, įsitikinti kad prekės pateiktos muitinei, paskiriamas kitas posto pareigūnas, nei tas kuris užbaigia muitinį įforminimą. Šiam pareigūnui taip pat pateikiama eksporto deklaracija ir SMGS važtaraštis, kad jis žinotų, ką tikrinti. Užbaigiant eksporto procedūrą SMGS važtaraščiu, šio numeris turi būti įrašytas MDAS sistemoje. Užbaigus eksporto procedūrą SMGS važtaraščiu, po to visi dokumentai būdavo grąžinami jam ir jis šiuos perduodavo muitinės tarpininkui. Kiekvienas posto inspektorius per dieną gaudavo daug deklaracijų, kurias privalėjo įforminti, jų kiekvieno darbas nebuvo prižiūrimas, nes kiekvienas yra atsakingas už savo atliktą darbą. Prekių, kurios pristatomos kroviniu transportu į (duomenys neskelbtini) postą, muitinio tikrinimo vieta yra pačiame poste, todėl pareigūnui įsitikinti, kad prekės pateiktos muitinei, jei eksportas užbaigiamas TIR CARNET knygele ar T1, nereikia išvykti iš posto. Paprastai įsitikinama sulyginus talone-pranešime nurodytus transporto priemonių valstybinius numerius su realiai poste esančia transporto priemone. Galima sakyti, kad eksporto deklaracijos MDAS priemonėmis užbaigiamos „žaliame kanale“, tai yra nereikia atlikti fizinio prekių tikrinimo. Atsakydamas į klausimą, kad pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. darbuotojų paskirstymo į darbo vietas (duomenys neskelbtini) poste lentelę pavedimą, jis vadovavo pamainai, kurioje dirbo posto vyresnysis inspektorius G. G., ar jam žinomos kokios nors eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaracijos kopija buvo parodyta) muitinio įforminimo aplinkybės 2015 m. rugsėjo 3 d., pagal kurią prekių išvežimą patvirtino posto pareigūnas G. G. (14.03-14.20 val.), tai yra tuo metu kai šis elektroniniame žurnale buvo atsižymėjęs, kad išvykęs pietauti (14.00-15.00 val.), ar galėjo kitas poste buvęs pareigūnas priimti ir įforminti šią deklaraciją G. G. vardu, atsakė, kad kitas pareigūnas įforminti muitinės procedūros G. G. vardu tikrai negalėjo. Minėta deklaracija ir kitos, dėl kurių buvo atliekamas patikrinimas jam iki tol, kol šios nebuvo parodytos poste muitinio patikrinimo atlikimo metu, nebuvo žinomos ir matytos. Pats, kaip pamainos viršininkas, 2015 m. rugsėjo 3 d. priiminėjo dokumentus ir šios deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) tarp priimtų dokumentų tikrai nebuvo. Jų poste niekada išvežimui nebuvo pateikti drabužiai, tik automobiliai. Gali tik numanyti kaip G. G. galėjo gauti deklaracijos numerį ir įforminti šios užbaigimą patvirtinant prekių išvežimą SMGS važtaraščiu, tai yra jis galėjo turėti lapelį su eksporto deklaracijos numeriu, gauti SMS pranešimą arba panašiai. Mobiliuoju telefonu poste darbo metu galima naudotis, posto inspektorių pokalbiai poste nekontroliuojami. Turėdamas deklaracijos numerį, G. G. tiek šitą deklaraciją, tiek kitą galėjo „išsikviesti“ MDAS sistemoje ir atlikti užbaigimą. Kas jam pateikė šių deklaracijų duomenis, nežinoma. Patvirtina, kad G. G. atlikti tokius veiksmus būdamas savo darbo vietoje turėjo galimybę. Paaiškėjus šiems faktams, jis pats asmeniškai bendravo su G. G., tačiau jis neigė atlikęs bet kokius neteisėtus veiksmus. Papildomai paaiškino, kad prekių fizinis tikrinimas neatliekamas, kai prekės nukreipiamos į „žaliąjį kanalą“. Tačiau tai nereiškia, kad su pateiktais deklaranto dokumentais nereikia nieko daryti. Prekės patenka į „žalią kanalą“, bet jų įforminimo procedūros išlieka. Jei procedūrų visiškai nebūtų, nereikėtų nieko daryti, taip pat ir vykti tarpininkui. Esant „žaliajam kanalui“, pareigūnas dirba su dokumentais ir privalo patikrinti, ar sudaryta vežimo sutartis, kad į SMGS važtaraštį yra įtrauktos eksportuojamos prekės, jų aprašymas atitinka nurodytoms eksporto lydimuosiuose dokumentuose ir patvirtindamas išvežimą MDAS anotacijoje įrašyti SMGS numerius. Gabenat prekes autotransportu, privalu įsitikinti, kad transporto priemonėje ir TIR manifeste nurodytos prekės yra tos pačios ir duomenys apie prekes atitinka eksporto lydimuosiuose dokumentuose nurodytiems duomenims. Ir „žaliojo kanalo“ atveju pareigūnui išlieka kontrolinės funkcijos ir numatytos privalomos procedūros (5 t., b. l. 118–119).

23. Tiek iš nuteistojo G. G. parodymų, tiek ir iš jo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl kaltės padarius jam inkriminuotas penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo teigimu, jis niekam nepadarė žalos, padaryti pažeidimai galėjo atsirasti dėl techninių klaidų bei didelio darbo krūvio. Dėl 2015 m. liepos 15 d. nusikalstamos veikos nurodė, jog patikėjo Kazachstano piliečio žodžiais, o klaidą pastebėjo vėliau. Nuteistojo teigimu, 2015 m. rugsėjo 3 d. veika jam inkriminuota nepagrįstai, nes tuo metu jo nebuvo darbo vietoje, nes pietavo. Dėl veikų padarytų 2015 m. rugpjūčio 4 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. nuteistasis nurodė, jog šiomis dienomis ne jis tikrino prekes, jis tik dirbo su dokumentais, o kitas pareigūnas vyko į prekių pakrovimo vietą, todėl iš jo gavęs informaciją pabaigė dokumentų forminimą. Nuteistasis G. G., dėl 2016 m. vasario 2 d. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodė, jo forminant deklaracijas MDAS sistemoje pastebėjo, jog yra pasibaigęs TIR knygelės galiojimas. Pastarąją grąžino deklarantui, tačiau jis iki darbo pabaigos nepateikė naujos TIR knygelės, todėl darbo pabaigoje galimai per klaidą sistemoje įrašė, tą dieną naudotos kitos TIR knygelės numerį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo G. G. parodymai prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, todėl vertinami kaip jo gynybinė versiją, kurią paneigia aukščiau išdėstyti liudytojų A. A., I. J., Z. K., L. Z., G. V., R. L., G. S., V. G., I. M., A. G., A. S., I. D. bei A. G. parodymai bei byloje esančių rašytinių duomenų visuma. Nuteistasis G. G. tiek duodamas parodymus, tiek ir apeliaciniame skunde akcentavo, jog visais jam inkriminuotais atvejais visos deklaracijos buvo nukreiptos į žalią kanalą, kuriame joks tikrinimas nei prekėms, nei dokumentams neatliekamas. Teisėjų kolegijos nuomone tokie apelianto argumentai yra nepagrįsta. Jų nepatvirtina ir prie apeliacinio skundo pridėti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 3B-17.17/5-2684 dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 1B-145 vykdymo (6 t. b. l. 13–140). Rizikos ir patikrinimo priežiūros duomenų pildymo rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos įforminimo dalies trečiojoje versijoje taisyklių patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-24, bendrosios nuostatos (6 t., b. l. 15). 2010 m. sausio 21 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus raštas Nr. 3B-17.17/8-472 dėl informacijos pateikimo dėl TIR knygelių įforminimo (6 t., b. l. 16). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma, patvirtina, jog nežiūrint į tai, jog muitinės duomenų sistema – RIKS, deklaracijos yra nukreipiamos į žaląjį kanalą, nors ir tokiu atveju neatliekama detali gabenamų prekių patikra, tačiau muitinės pareigūnas dirba su dokumentais, tai yra, jei prekės gabenamos geležinkeliu privalo patikrinti, ar sudaryta vežimo sutartis, ar į SMGS važtaraštį yra įtrauktos eksportuojamos prekės, ar jų aprašymas atitinka nurodytoms eksporto lydimuosiuose dokumentuose ir tik atlikęs minėtus veiksmus gali patvirtinti išvežimą MDAS anotacijoje įrašydamas SMGS numerį, o prekes gabenant autotransportu, privalu įsitikinti, kad transporto priemonėje ir TIR manifeste nurodytos prekės yra tos pačios ir duomenys apie prekes atitinka eksporto lydimuosiuose dokumentuose nurodytiems duomenims. Todėl G. G. žinodamas savo pareigybės aprašymą ir atsakomybę, turėdami profesinę kompetenciją ir praktinę darbo patirtį, turėjo atlikti minėtus veiksmus.

24. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie detaliai įvertinti skundžiamame nuosprendyje, patvirtina, jog G. G. visais penkiais atvejais sąmoningai ignoravo jo darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nuteistasis G. G. 2015 m. liepos 15 d. (eksporto deklaracijas (duomenys neskelbtini) (2015 m. balandžio 23 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m., liepos 6 d.)), 2015 m. rugpjūčio 4 d., (eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.)), 2015 m. rugsėjo 3 d. (eksporto deklaracija (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 20 d.)), 2015 m. rugsėjo 7 d. (eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugpjūčio 17 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.)), 2016 m. vasario 2 d,. (eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) (2016 m, sausio 13 d.), (duomenys neskelbtini) (2016 m. sausio 13 d.)) atlikdamas muitinius patikrinimus įrašė klaidingus duomenis į MDAS sistemą ir šių veiksmų rezultate sudarė sąlygas prekių neišvežimui iš Europos Sąjungos valstybių. Taip pat niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad už muitiniai teikiamų dokumentų sutikrinimą dėl atvykusio į muitinę transporto yra atsakingas pareigūnas priimantis dokumentus. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos aplinkybės kokiu būdu nuteistasis G. G. gavo visas jam inkriminuotas eksporto deklaracijas, todėl nuteistasis nepagrįstai dalį atsakomybės nori perkelti dokumentus priėmusiam pareigūnui ir taip sušvelninti savo atsakomybę.

25. Nors nuteistasis G. G. dėl 2015 m. liepos 15 d. nusikalstamos veikos nurodė, jog buvo apgautas Kazachstano piliečio, kuris pateikė suklastotus dokumentus, tačiau tokie jo argumentai prieštarauja bylos medžiagai ir liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais dėl eksporto deklaracijų muitinio tikrinimo tvarkos. Būtent tai, kad deklaracijos nėra pateikiamos tiesiogiai muitinės inspektoriams, ją priima pamainos viršininkas ar jo paskirtas asmuo. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. G. 2015 m. liepos 15 d. nenustatytomis aplinkybėmis gavęs tris eksporto deklaracijas (duomenys neskelbtini) (2015 m. balandžio 23 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m., liepos 6 d.), matydamas jose deklaruojamoms prekėms neįforminta TIR knygelė, MDAS lauke „Prekės/Dokumentai“, fiktyviai įvykdytas sistemos reikalavimas nurodyti gabenimo būdą ir įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys – TIR knygelės numeris (duomenys neskelbtini), kuomet su šia TIR knygele buvo gabenamos kitos TIR manifeste nurodytos prekės ir taip fiktyviai įformintas eksporto deklaracijų užbaigimas. Kad su minėta TIR knygele nebuvo gabenamo deklaracijose nurodytos prekės patvirtina ir nuoseklūs liudytojos A. A. parodymai, kad ji eksporto deklaracijų (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 6 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. balandžio 23 d.) neturėjusi ir jų užbaigimą muitinės įstaigoje nėra inicijavusi. Kovinio su rūbais neformino. TIR knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gabenamos visai kitos prekės į Kazachstaną, transporto priemonė iš Lietuvos išvyko 2015 m. birželio 29 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad G. G. 2015 m. liepos 15 d. atliko muitinį tikrinimą bei įformino muitinio tikrinimo rezultatus MDAS, muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nesant nei gabenamų minėtomis trejomis deklaracijomis deklaruotų prekių, nei transporto priemonių, kurios nurodytos kaip gabenusios deklaracijomis įformintas prekes. Kas patvirtina, jog šiais veiksmais G. G. pažeidė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus teisės aktus.

26. Taip pat iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad nuteistasis G. G. 2015 m. rugpjūčio 4 d. nenustatytomis aplinkybėmis gavęs keturias deklaracijas - (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), aktyvavo šių eksporto deklaracijų langus tolesnių muitinio tikrinimo veiksmų įforminimui, nors jam buvo žinoma, dėl deklaracijose nurodytų prekių nesudaryta Vieno vežimo sutartis (SMGS), bei tai, jog eksportuojamos prekės nėra įtrauktos į SMGS važtaraštį. G. G. MDAS lauke „Prekės/Dokumentai“ fiktyviai įvykdžius sistemos reikalavimą nurodyti gabenimo būdą ir įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis – SMGS važtaraščio numerį (duomenys neskelbtini), kuomet su šiuo SMGS buvo gabenamos kitos važtaraštyje nurodytos prekės, t. y. fiktyviai įforminant eksporto deklaracijų užbaigimą. Nors nuteistasis G. G. nurodė, jog jis neatliko prekių fizinės apžiūros, nes tai atliko G. S., todėl gavęs iš jo duomenis, baigė deklaracijų įforminimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokius nuteistojo G. G. argumentus paneigia liudytojų L. Z. ir G. S. nuoseklūs parodymai. Liudytoja L. Z. apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad deklaracijos pagal kurias gabenamos prekės – įvairūs drabužiai jai anksčiau nematytos, deklaracijų muitinės postui neteikė, jų užbaigimo neinicijavo. Kaip ir kokiu būdu parodytos deklaracijos galėjo būti užbaigtos SMGS važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), nežino. Be to, liudytoja kategoriškai nurodė, jog deklaracijose nurodytų prekių nebuvo ir to negalėjo įvykti, nes SMGS-e nurodytu vagonu buvo eksportuojamos automobilių dalys į Kazachstaną. Į Kazachstaną nurodytos deklaracijose prekės - drabužiai - negalėjo būti gabenamos, nes gabenama tik tai, kas nurodyta SMGS važtaraštyje. Jai niekada netekę forminti drabužių eksporto į Kazachstaną. Taip pat pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo G. S. parodymais nustatyta, kad tarp jo tikrintų gabenamų prekių nebuvo drabužių.

27. Iš esmės analogiškos aplinkybės nustatytos ir dėl G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos 2015 m. rugsėjo 3 d., tai yra ir dėl deklaracijos (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 20 d.), tik šiuo atveju, nuteistasis nurodė neegzistuojantį SMGS važtaraščio numerį. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad G. G. žinodamas, kad prekėms pagal minėtą eksporto deklaraciją nebuvo sudaryta Vieno vežimo sutartis ir, kad eksportuojamos prekės nėra įtrauktos į SMGS važtaraštį, MDAS lauke „Prekės/Dokumentai“, fiktyviai įvykdant sistemos reikalavimą nurodyti gabenimo būdą, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – neegzistuojantį SMGS važtaraščio numerį (duomenys neskelbtini), t. y. fiktyviai įformino eksporto deklaracijos užbaigimą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. G. nurodė, kad 2015 m. liepos 20 d. deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nėra turėjęs ir matęs. Kaip ir kokiu būdu galėjo būti įformintas jos užbaigimas pagal SMGS važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini)9, nežino. Šios deklaracijos asmeniškai nepateikinėjo muitinei. Liudytojo teigimu, tai realiai negalėjo įvykti, kadangi SMGS nurodytu vagonu buvo eksportuojami automobiliai į Tadžikistaną, o deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos prekės buvo eksportuojamos į Rusiją. Į Tadžikistaną tekstilės prekės negalėjo būti gabenamos, nes gabenama tik tai, kas nurodyta SMGS važtaraštyje, o pats vagonas yra pritaikytas tik lengvųjų automobilių ir padangų gabenimui. Kitų prekių juo gabenti neįmanoma, nes tai specialus vagonas transporto priemonėms. Prie SMGS nurodyto krovinio atnešti kitų deklaracijų negalėjo. Be to, net iš išorės matosi, kad tais vagonais gabenami tik automobiliai ir jų padangos. Kitų prekių dėl vagono savybių gabenti juo neįmanoma. Nuteistasis G. G. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, jog jis negalėjo atlikti šios deklaracijos forminimo, nes tuo metu buvo išvykęs iš savo darbo vietos pietauti. Tačiau tokie nuteistojo G. G. teiginiai nepaneigia padarytą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jo kaltės padarius ir šią nusikalstamą veiką. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš tiesų, 2015 m. rugsėjo 3 d. nuteistasis G. G. elektroniniame žurnale buvo pasižymėjęs, kad nuo 14 val. yra išvykęs pietauti, tačiau šios žymos buvimas nepatvirtina, kad G. G. buvo išvykęs iš darbo vietos. Pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, nuteistojo G. G. parodymai, patvirtina, jog buvo privaloma pažymėti išvykimą pietauti elektroniniame žurnale, prie kurio kiekvienas darbuotojas prisijungia su savo slaptažodžiu, tačiau niekas nekontroliuodavo ar asmuo iš tiesų yra išvykęs iš darbo vietos. Taip pat apklausti liudytojai patvirtino, jog galimybės kitam asmeniui prisijungti G. G. duomenimis nebuvo, nes ne tik jungiantis prie kompiuterio reikalinga įverti vardą ir slaptažodį, bet ir jungiantis prie muitines duomenų sistemų reikalaujami prisijungimo duomenys. Esant šioms aplinkybėms tokie G. G. argumentai vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

28. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, nekyla abejonių ir dėl G. G. 2015 m. rugsėjo 7 d. padarytos nusikalstamos veikos. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad G. G. 2015 m. rugsėjo 7 d. nenustatytomis aplinkybėmis gavęs dvi eksporto deklaracijas - (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugpjūčio 17 d.), (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 29 d.), matydamas, jog deklaruojamoms prekėms nesudaryta Vieno vežimo sutartis ir kad eksportuojamos prekės nėra įtrauktos į SMGS važtaraštį, MDAS lauke „Prekės/Dokumentai“ fiktyviai įvykdė sistemos reikalavimą nurodyti gabenimo būdą ir įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – SMGS važtaraščio numerį (duomenys neskelbtini), kuomet su šiuo SMGS buvo gabenamos kitos važtaraštyje nurodytos prekės, t. y. fiktyviai įforminant eksporto deklaracijų užbaigimą. Tai, kad G. G. fiktyviai įformino šių deklaracijų užbaigimą patvirtina ne tik rašytiniai bylos duomenys, tačiau ir liudytojos I. D. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, kad SMGS važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini)9 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo patvirtintas prekių išvežimas pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. eksporto deklaraciją Nr.(duomenys neskelbtini), kurį patvirtino muitinės posto pareigūnė D. V..

29. Be to, byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. G. 2016 m. vasario 2 d. nenustatytomis aplinkybėmis gavęs dvi eksporto deklaracijas – (duomenys neskelbtini) (2016 m. sausio 13 d.) ir (duomenys neskelbtini) (2016 m. sausio 13 d.), atliko muitinį tikrinimą bei įformino muitinio tikrinimo rezultatus pagal MDAS priemonėmis įformintas šias eksporto deklaracijas, muitinio tikrinimo vietoje faktiškai nesant nei gabenamų šiomis deklaracijomis deklaruotų prekių, nei transporto priemonių valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurios nurodytos kaip gabenusios deklaracijomis įformintas prekes, žinodamas, kad deklaruojamoms prekėms neįforminta TIR knygelė, MDAS lauke „Prekės/Dokumentai“ fiktyviai įvykdė sistemos reikalavimą nurodyti gabenimo būdą ir įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis – TIR knygelės numerį (duomenys neskelbtini), kuomet su šia TIR knygele buvo gabenamos kitos TIR manifeste nurodytos prekės, t. y. fiktyviai įformino eksporto deklaracijų užbaigimą. Nors nuteistasis nurodė, jog jam per klaidą buvo pateikta TIR knygelė su pasibaigusia galiojimo data, todėl jis grąžino ją deklarantui, o pastarasis kitos, iki darbo dienos pabaigos nepateikė, todėl baigdamas darbus per apsirikimą galėjo įrašyti kitos TIR knygelės numerį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokius nuteistojo G. G. nurodytus teiginius paneigia tiek rašytiniai bylos duomenys, tiek ir liudytojos I. J. parodymai, kad prekės pagal eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktos į TIR, į lydintį dokumentą MRN (duomenys neskelbtini). Be to, jai neteko forminti prekių iš Čekijos Respublikos, nes tokių nebuvo. Transporto priemonių su ukrainietiškais numeriais atvyksta labai retai. Taip pat liudytoja nurodė, kad niekada neteko forminti prekių eksporto arba TIR į Ukrainą. Minimos deklaracijos negalėjo būti užbaigtos TIR Nr. (duomenys neskelbtini) ir MRN (duomenys neskelbtini), nes eksporto deklaracija šiose buvo baigta 2016 m. vasario 1 d., o šios eksporto deklaracijos buvo užbaigtos 2016 m. vasario 2 d. tai yra praėjo beveik para laiko nuo TIR įforminimo. Eksporto deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų transportų priemonių su čekiškais numeriais (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktos 2016 m. vasario 1 d. Tokių deklaracijų neturėjusi ir jų užbaigimą muitinės įstaigoje nėra pateikusi. Ji formino tik tris prekes ir jos buvo stambiagabaritės, todėl prekės akivaizdžiai matėsi.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistasis G. G. visais penkiais atvejais suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą ir suprato, kad atlikdamas muitinį tikrinimą pagal visas jam inkriminuotas tranzito deklaracijas, pažeidžia jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir numatė, kad dėl to yra reali galimybė atsirasti didelei žalai valstybei ir Europos Sąjungai, nes nepatikrino bei neįsitikino, ar tranzito deklaracijose nurodytos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, žinodamas, kad dviems atvejais nebuvo sudaryta Vieno vežimo sutartis, pažymėjo, kad tranzito procedūra pagal visas tranzito deklaracijas tinkamai užbaigta. Bylos duomenys patvirtina, kad G. G. muitinės sistemoje dirbo įvairiose pareigose nuo 1996 metų, todėl akivaizdu, jis kad turėjo didelę darbo patirtį muitinės sistemoje ir gerai išmanė Muitinės institucijos paskirtį bei funkcijas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Europos Sąjungoje. Visose tranzito deklaracijose, kurios patikrinimui buvo pateiktos nuteistajam G. G., dokumentai buvo pateikti tikrinimui nesant prekių, siekiant fiktyviai užbaigti tranzito procedūrą, imituojant deklaracijose nurodytų prekių išvežimą iš Lietuvos, tačiau nenustatytomis dalimis ir aplinkybėmis prekės paliktos vidaus apyvartoje, teritorijų organizavusiems asmenims išvengti Europos Sąjungos valstybių mokesčių administratorių priskaičiuotinų mokesčių. Būtent dėl šių G. G. veiksmų kiekvienu atveju Lietuvos Respublikos valstybė ir Europos Sąjunga patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į Europos Sąjungos valstybių biudžetus išieškoti priskaičiuotus mokesčius, be to G. G. tokiais savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės, kuri tuo pačiu yra ir už Europos Sąjungos mokesčių administravimą atsakinga institucija, funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

31. Apeliantas skunde kelia abejones ir dėl kilusios žalos. Nuteistojo G. G. teigimu, jo veiksmai nepadarė jokios žalos. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė bei kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį, šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013). Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarnybine padėtimi piktnaudžiavo valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto vyresnysis inspektorius, t. y. asmuo, kuriam keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai. G. G. savo tyčiniais, priešingais tarnybai veiksmais diskreditavo muitinės pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino teisėsaugos institucijos – muitinės autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino muitinės autoritetą visuomenėje, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl nuteistosios veiksmų didelės žalos patyrė valstybė. Lietuvos A. T. yra pabrėžęs, kad jau vien tai, kad valstybės tarnyba yra skirta tarnauti žmonėms, todėl bet koks valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar savoįgaliojimų viršijimas, pasireiškiantis nepagrįstu žmogaus teisių ar laisvių suvaržymu ar kitokiais padariniais – yra didelė žala ne tik tam asmeniui, bet ir valstybės tarnybos autoritetui, tuo pačiu ir pačios valstybės interesams. Kita vertus, šioje byloje atsižvelgtina ir į tai, kad dėl G. G. veiksmų valstybei nebuvo sumokėta iš viso 309 690,61 Eur mokesčio, taigi valstybei padaryta ne tik neturtinė žala, bet ir turtinė. Nors nuteistasis G. G. nesutinka su tokiu žalos paskaičiavimu teigdamas, jog nepagrįstai žala buvo nustatinėjama tik 2018 m. spalio 26 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus viršininko pavaduotojo tarnybiniu pranešimu, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas didelės žalos požymio G. G. veiksmuose buvimą, vadovavosi byloje esančių duomenų visuma, o ne tik minimu tarnybiniu pranešimu.

32. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad apklausos metu dirbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje. Vykdydamas savo pareigas buvo gavęs Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus užklausimą, į kurį rengė atsakymus: 2018 m. gegužės 10 d. raštą Nr.(21.6-32-1E)RKD-1611 ir 2018 m. liepos 17 d. raštą Nr.(21.6-32-1E)RKD-2331, kuriuose nurodė, jog pridėtinės vertės mokestis nebuvo paskaičiuotas, kadangi iš informacijos, esančios užklausimuose ir prieduose, nebuvo aiškios pateiktų eksporto deklaracijose nurodytų prekių tiekimo aplinkybės, tai yra neaišku, ar prekės iš siuntėjo šalies, tai yra Lenkijos, Vokietijos ar Čekijos, buvo išgabentos, ir ar jos fiziškai buvo atgabentos į Lietuvos Respubliką. Be to, MKT Kauno skyriaus raštuose pateiktose eksporto deklaracijose prekės siuntėjais ir gavėjais buvo nurodytos įmonės, kurios neregistruotos Lietuvoje, tai yra siuntėjai pagal eksporto deklaracijas buvo Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos įmonės, gavėjai-trečiosios šalys: Rusija ir Ukraina. Pagal PVM įstatymą eksporto deklaracijose nurodytos prekės negali būti PVM objektu Lietuvoje, nes nėra duomenų, kad minimų prekių tiekimas vyko Lietuvoje. Tokiu atveju, jeigu eksporto deklaracijose minimos prekės būtų buvę atgabentos į Lietuvą ir parduotos Lietuvoje registruotai įmonei, kuri yra PVM mokėtojas, tada Lietuvos įmonė pateikdama VMI PVM deklaraciją (forma FR0600), deklaruotų iš ES įsigytų prekių apmokestinamąją vertę ir tada nuo šios vertės būtų paskaičiuotas 21 % PVM, taip pat nuo šių prekių įsigytų apmokestinamos vertės PVM deklaracijoje būtų apskaičiuotas įsigytų prekių pirkimo PVM. Tokiu atveju jei Lietuvos įmonė prekes naudotų savo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, mokėtinas PVM į valstybės biudžetą nesusidarytų, nes įmonė turėtų teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių pirkimo PVM. Tokiu atveja jei Lietuvos įmonė įsigytas prekes parduotų kitam Lietuvos PVM mokėtojui, ji turėtų deklaruoti kaip PVM apmokestinamąjį sandorį ir apskaičiuotas pardavimo PVM turėtų būti sumokėtas į valstybės biudžetą. Tokiu atveju, jei Lietuvos įmonė atgabentas ir įsigytas prekes parduotų kitam Europos Sąjungos šalių PVM mokėtojui arba eksportuotų į Trečiąsias šalis, tai yra iš Europos Bendrijos teritorijos, tiekiamoms prekėms būtų taikomas 0% PVM tarifas, tačiau Lietuvos įmonė VMI turėtų pateikti prekių išgabenimo dokumentus, patvirtinančius, kad prekės fiziškai išgabentos iš šalies siuntėjos teritorijos ir gautos gavėjo šalyje. pvz.: CMR 24 langelyje uždėti gavėjo spaudas, parašas, data. Paprastai eksporto deklaraciją VMI pateikia mokesčių mokėtojas ir tik tokiu atveju, jei šis negali pateikti, mokesčių administratorius kreipiasi į muitinę dėl eksporto deklaracijos pateikimo. Tokiu atveju, jeigu Lietuvos įmonė neįrodytų, kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos, tai įmonei būtų pritaikytas 21 % PVM mokestis. Jei Lietuvos įmonė būtų atleista nuo PVM mokesčio, o vėliau paaiškėtų, kad prekės fiziškai nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tuomet įmonei būtų paskaičiuotas 21 % PVM ir gali būti pritaikytas Mokesčių administravimo įstatyme numatytos sankcijos. Dėl PVM paskaičiavimo dėl atvejų, kurie yra tiriami, iš pateiktų eksporto deklaracijų matyti, kad prekės buvo gabenamos iš Europos Bendrijos teritorijos į Ukrainą ir Rusiją, todėl šioms prekėms siuntėjo šalyse, tai yra Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje turėjo būti pritaikytas 0% PVM tarifas, jeigu šios prekės buvo išgabentos iš Bendrijos teritorijos. Paaiškėjus faktui, kad prekės nurodytos eksporto deklaracijose fiziškai nebuvo išgabentos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, tų šalių mokesčių mokėtojai, tai yra Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos įmonės, prarastų teisę tiekiamas prekes apmokestinti 0 % PVM tarifu, ir tokiu atveju šių šalių įmonių sandoriai būtų apmokestinti tose šalyse nustatytu PVM tarifu. Tai yra, PVM mokestį užsienio šalių įmonės turėtų sumokėti į savo šalies biudžetą, nepriklausomai nuo to, ar prekės buvo išgabentos iš siuntėjo šalies (Lenkijos, Vokietijos ar Čekijos) ir atvyko į Lietuvą, iš kur nebuvo išgabentos, ar jos liko siuntėjo šalyje. Pagal duomenis, kurie nustatyti tiriant minėtus atvejus, prievolė mokėti PVM mokestį į Lietuvos biudžetą neatsiranda nė vienai siuntėjo šalies įmonei. Lietuvoje 21% PVM mokestis pagal pateiktas eksporto deklaracijas būtų paskaičiuotas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Lenkijos, Vokietijos, Čekijos PVM mokėtojai būtų išrašę PVM sąskaitas-faktūras Lietuvos PVM mokėtojui ir prekės fiziškai būtų atgabentos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos PVM mokėtojas pritaikęs 0 % PVM tarifą ir įforminęs eksporto procedūrą iš Europos Sąjungos išgabenamoms prekėms, privalo turėti įrodymus, kad prekės tikrai buvo išgabentos iš ES teritorijos ir buvo pristatytos gavėjui. Jei prekės nebuvo išgabentos iš ES teritorijos, žala buvo padaryta Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos valstybių biudžetui. Tokiu atveju, jeigu pagal nurodytas eksporto deklaracijas prekės nebūtų buvę išgabentos iš Lietuvos Respublikos ir būtų nustatytas faktas, kad šios prekės fiziškai liko Lietuvoje ir, sakykime, buvo parduotos ar kitaip perleistos naudotis kitiems asmenims, mokesčių administratorius galėtų pritaikyti administracinio poveikio priemones tik individualią veiklą vykdančiam asmeniui ar įmonei tik dėl to, kad šis/ši neturi prekių įsigijimo dokumentų. Prievolė sumokėti PVM mokestį tokiu atveju niekam neatsirastų, kadangi tokiu atveju nebūtų įmanoma nustatyti PVM mokėtojo, nes paprastai tokiu atveju prekės papuola į juodąją rinką. Tokiu atveju, jeigu pagal šias eksporto deklaracijas prekės pateko į Lietuvos rinką, šios negali būti legalios, nes šioms prekėms nebus įsigijimo dokumentų, nes paprastai tokios prekės realizuojamos mažmeninėje prekyboje, pavyzdžiui turguose. Šiais savo paaiškinimais nurodė bendrąjį teisinio reguliavimo mechanizmą, bet neatliko jokių konkrečių skaičiavimų pagal tiriamus atvejus.

33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasis į Lenkijos Respublikos, Čekijos Respublikos bei Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingas institucijas dėl informacijos pateikimo. Nors nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nei viena iš minėtų valstybių kompetentingų institucijų nenurodė, jog jų valstybei būtų padaryta kokia nors žala. Tačiau pažymima, jog apeliaciniame skunde pateikiama tik dalis gautos informacijos iš minėtų valstybių. Iš Čekijos Respublikos Vyriausiosios muitinės 2017 m. liepos 4 d. raštu Nr.214-11483 pateiktos informacijos dėl mokesčių apskaičiavimo pagal eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie rašto pridėtose 2017 m. birželio 5 d. Sostinės Prahos muitinės įstaigos galutinėje ataskaitos Nr.137236/2018-51000-51 matyti, jog pateikti duomenys apie kainų normas, kurios būtų taikomos prekėms, jeigu jos būtų likusios Europos Sąjungos teritorijoje, tai yra: prekių eksportui, siuntimui ir paslaugoms, tiesiogiai susijusioms su prekių eksportu, netaikomi mokesčiai ir tai vadinama mokesčių lengvata pagal PVM įstatymo 63 straipsnio 1 dalies c arba f punktą. Konkrečios mokesčių lengvatos sąlygos eksportuojant prekes yra reglamentuojamos PVM įstatymo 66 skirsnyje, kuriame be kita ko, prekių eksportas apibrėžiamas pagal įstatymus ir požymius, pagal kuriuos galima įrodyti, kad prekės išvežtos iš ES teritorijos. Jeigu prekių išvežimas neįrodomas, asmeniui atsiranda mokestinė prievolė pagal atitinkamas PVM įstatymo nuostatas. Tyrimo metu informacijos apie prekes, nurodytas MRN Nr. (duomenys neskelbtini), gauti nepavyko. Prie rašto pridėtoje 2018-06-07 Moravijod-Silezijos krašto (toliau-MSK) muitinės įstaigos galutinėje ataskaitoje Nr.63226-4/2018-570000-51 pateikti duomenys, kad remiantis MSK muitinės įstaigos dokumentais bei įrašais, prekės pagal eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti išgabentos transporto priemonėmis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) per išvykimo muitinės įstaigą HU724000 NAVSZSZBM AVI Zahonyi, HK, Vengrija. Tačiau pagal turimą faktinę informaciją išvykimo muitinės įstaiga buvo LTKR50100 (duomenys neskelbtini) postas, Lietuva. Eksporto procedūra buvo užbaigta elektroniniu būdu 2016 m. vasario 2 d. bei išduotas tranzito dokumentas (duomenys neskelbtini), pateikiant TIR CARNET Nr. (duomenys neskelbtini). Siuntėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino faktą, kad nurodytos prekės buvo išvežtos iš ES teritorijos 2016 m. vasario 2 d. per išvykimo muitinės įstaigą, kurios kodas HU724000 NAV SZSZBM AVI Zahonyi HK, Vengrija, priešingai nei nurodyta Čekijos Respublikos muitinės administracijos turimuose dokumentuose. Dėl prekių ir jų eksporto galima hipotetiškai teigti, kad priklausomai nuo eksportuojamų prekių rūšies ir remiantis PVM įstatymo Nr.235/2004 47 straipsnio 1 dalies (a) punktu, vidaus rinkoje liekančios prekės būtų apmokestinamos pridėtinės vertės norma 21 %. Pateikta išvada, kad MSK muitinės įstaiga teigia, kad prekės pagal MRN Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgabentos iš Europos Sąjungos šalių. Atlikus tyrimą, jokių Čekijos Respublikos teisinių nuostatų pažeidimų nenustatyta (t.3, b.l.198, t.4, b. l. 6–16, 25–29). Taip pat iš Lenkijos Respublikos Vroclavo Pajamų Administracijos regioninio biuro Tarptautinės administracinės pagalbos skyriaus 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. 0201-ZCMP.7352.19.2016.8.JS pateiktos informacijos dėl mokesčių apskaičiavimo matyti, kad pagal eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kompetentingas Muitinės ir Mokesčių kontrolės biuras Peremyšle neatlieka jokių procedūrų, susijusių su šiomis eksporto deklaracijomis. Taip yra todėl, kad patikrinimo veikla pradėta mūsų administracijoje dar nėra užbaigta. Minėtos prekės buvo pateiktos eksporto procedūrai ir dėl to eksportuotojas turėjo teisę pritaikyti 0% PVM tarifą. Tokiu atveju, jei aukščiau minima eksporto procedūra buvo užbaigta nelegaliai, eksportuotojas būtų įpareigotas sumokėti 23% PVM nuo eksportuotų prekių vertės ( t.3, b.l.192–194, 195–197, t.4, b. l. 3–4). Taip pat Vokietijos Federacinės Respublikos generalinės muitinės direkcijos 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr.Z4663-2018.LT-800009-DVIII.A.55 pateiktos informacijos dėl mokesčių apskaičiavimo pagal eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad minima vokiška eksporto deklaracija buvo užbaigta nustatyta tvarka. Remiantis ATLAS duomenimis išvykimo muitinės įstaiga buvo Lietuvos Muitinė LTKR5000. U. K. muitinę (išvykimo muitinės įstaiga) buvo nustatyta, kad ten nėra jokių dokumentų, susijusių su išvežimo procedūra. Informuojama, kad net tuo atveju, jei eksporto procedūra (Bendrijos prekės) nebūtų užbaigta nustatyta tvarka, nebūtų jokių muitų/rinkliavų (t. 3, b.l.199, t.4, b. l. 30–31, 32, 36). Taigi vertinus tai, jog nors Čekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos bei Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos įstaigos nenurodė jog buvo padaryta kokia nors žala, tačiau teigdamos informaciją nurodė duomenis tuo atveju jei muitinės procedūros buvo atliktos tinkamai ir prekės buvo išgabentos už Europos Sąjungos ribų. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir aukščiau nurodyti liudytojo G. V. parodymai, kad paaiškėjus faktui, kad prekės nurodytos eksporto deklaracijose fiziškai nebuvo išgabentos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, tų šalių mokesčių mokėtojai, tai yra Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos įmonės, prarastų teisę tiekiamas prekes apmokestinti 0 % PVM tarifu, ir tokiu atveju šių šalių įmonių sandoriai būtų apmokestinti tose šalyse nustatytu PVM tarifu. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nurodė teisingus vertinamuosius kriterijus ir jų pagrindu pripažino piktnaudžiavimo objektyviosios pusės požymio - didelės žalos, visais penkiais atvejais G. G. veiksmuose buvimą.

34. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas nuosprendis atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino nuteistąjį G. G. kaltu padarius penkias BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl naikinti pagrįstą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Tačiau skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant nuteistojo G. G. įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės nurodant, kad jis pažeidė (duomenys neskelbtini) muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-210 patvirtintų (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto vidaus darbo taisyklių atitinkamus punktus padarytas aiškus rašymo apsirikimas nurodant šių taisyklių priėmimo datą – „2014-1-07-29“, nors pagal byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog minėtos taisyklės buvo priimtos 2014 m. liepos 29 d. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas, nekeičiant nuosprendžio esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aptiktą rašymo apsirikimą, (duomenys neskelbtini) muitinės viršininko įsakymų Nr. 3B-210 patvirtintų (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto vidaus darbo taisyklių priėmimo datą, vietoje „2014-1-07-29-04“, nurodant „2014 m. liepos 29 d.“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė