- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-11
- Bylos Nr.
- 2-15943-945/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12073-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Š., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant pareiškėjai V. V., pareiškėjos atstovei advokatei D. D., suinteresuotam asmeniui L. Š., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Š. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 3-4), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. po savo motinos J. Š. mirties 2003-08-25 ir po savo tėvo A. Š. mirties 2005-03-12 palikimą priėmė faktiškai turtą valdydama. Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvų mirties nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo L. Š., kuris yra pareiškėjos brolis, nesikreipė į notarų biurą, paveldėjimo bylos neužvedė. Pareiškėja palikimą priėmė faktiškai likusį po tėvų mirties turtą valdydama, o suinteresuotasis asmuo savo paveldėjimo teisės nepageidavo įgyvendinti. Po motinos mirties 2003 m. pareiškėja sau pasiėmė motinos asmeninius daiktus - albumus, papuošalus, senovinį porceliano indų rinkinį, sidabrinius stalo įrankius. Pareiškėjos motina mėgo austi, tad pareiškėjai liko ir daugybė motinos austų drobių, rankšluosčių, kitų tautodailės rankdarbių, dalis audimo reikmenų. Kaip vėliau tapo aišku, pareiškėjos motinos vardu liko ir bendra daline nuosavybe su kitais vietovės gyventojais valdyta dujų tiekimo trasos dalis, kuri motinos mirties momentu nebuvo pareiškėjai žinoma, nors pareiškėja ja ir naudojosi. Po tėvo mirties 2005 m. pareiškėja perėmė tėvo turėtus ūkio padargus ir įrankius, baldus, asmeninius daiktus (rūbus, namų apyvokos reikmenis). Po abiejų tėvų mirties pareiškėja jai atitekusius asmeninio naudojimo ir namų apyvokos reikmenis tvarkė savo nuožiūra - dalį daiktų pasiliko, dalį atidavė kitiems, dalį išmetė. Tokiais savo veiksmais pareiškėja išreiškė valią priimti tėvų paveldą ir atitinkamai jį valdyti. Pareiškėja rūpinosi abiejų tėvų laidotuvėmis, prižiūri jų kapus. Dėl po tėvų mirties likusio turto - dujų trasos dalies ir savavališkai pastatytos verandos - valdymo pareiškėja privalo pateikti savo, kaip įpėdinės, duomenis, kurių neturi. Notarų biuras atsisako užvesti paveldėjimo bylą, nes po tėvų mirties per įstatymų nustatytą laikotarpį pareiškėja nesikreipė į notarų biurą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas įgalins pareiškėją įgyvendinti savo paveldėjimo teisę ir įgyti turto, t. y. sukels pareiškėjai turtines ir asmenines neturtines teises: pareiškėja įgis teisę disponuoti velionės motinos vardu bendra jungtine tėvų nuosavybe valdyta dujotiekio trasos dalimi, o taip pat įgyvendins teisę velionės motinos bendra jungtine tėvų nuosavybe statytos verandos prie namo savavalinės statybos padarinių šalinimui- nekilnojamojo turto įvardijimui ir įteisinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. Š. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu (b.l. 27), teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių pretenzijų į palikimą neturi. Po tėvų mirties likusiais daiktais naudojasi pareiškėja.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.
L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvų mirties pareiškėja paveldėjo namų apyvokos daiktus, tėvų rūbus.
Liudytoja H. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvų mirties pareiškėja tvarkė tėvų drabužius, buities daiktus, kuriais disponavo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Sutinkamai su CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Teismas nustatė, kad V. V. yra M. Š. ir J. Š. dukra (b.l. 7, 10), L. Š. yra M. Š. ir J. Š. sūnus (b.l. 42a). 2003-08-25 mirė J. Š. (b.l. 12), 2005-03-12 mirė Mykolas A. Š. (b.l. 11), V. V. yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), ½ gyvenamojo namo ir 443/887 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklauso V. V. nuosavybės teise (b.l. 8-9), 1/81 inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) registruota J. Š. vardu (b.l. 19), po A. Š. ir J. Š. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 15). Po A. Š. ir J. Š. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjai testamento nepaliko.
Teismas pažymi, kad įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmęs jį visą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Po savo tėvų A. Š. ir J. Š. mirties pareiškėja liko įstatymine jų įpėdine (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), tačiau į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo CK 5.50 straipsnyje nustatytu terminu nesikreipė. Byloje esanti 2013-07-24 pažyma iš Kauno m. 21-ojo notaro biuro patvirtina, jog po A. Š. ir J. Š. mirties Kauno m. 21-ajame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 15). Suinteresuotas asmuo L. Š. atsiliepimu su pareiškimu sutiko, teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių pretenzijų į palikimą neturi, nes po tėvų mirties likusiais daiktais naudojasi pareiškėja, todėl konstatuotina, kad jis po savo tėvų A. Š. ir J. Š. mirties palikimo nepriėmė, į mirusiųjų turtą pretenzijų nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja (b.l. 45-47). Kitų įpėdinių, be pareiškėjos V. V. ir suinteresuoto asmens L. Š., į palikėjų turtą nėra.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos V. V. pareiškime nurodytų aplinkybių, suinteresuoto asmens ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu ir byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatė, kad pareiškėja V. V. iki savo tėvų A. Š. ir J. Š. mirties gyveno kartu su jais name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jais vedė bendrą ūkį (t.y. dalinosi bendrais namų apyvokos daiktais), o po tėvų A. Š. ir J. Š. mirties toliau liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini) ir toliau naudojosi minėtais namų apyvokos daiktais, t.y. faktiškai pradėjo valdyti A. Š. ir J. Š. turėtą turtą. Akcentuotina tai, jog teismo posėdžio metu pareiškėja faktines aplinkybes įvardijo konkrečiai ir aiškiai, akcentuodama, jog po palikėjų mirties liko jų drabužiai, stalo įrankiai, indai, servizai, audimo staklės, austi gaminiai, dujų inžineriniai tinklai. Pareiškėja šiais daiktais disponuoja savo nuožiūra, nurodė, jog dalį nereikalingų daiktų skyrė labdarai, dujų inžineriniais tinklais naudojosi vartodama dujas buities reikmėms. Byloje neesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Esant nustatytoms aplinkybėms, kurias patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai bei pareiškėjos paaiškinimai, darytina išvada, kad pareiškėja aktyviais veiksmais priėmė po savo tėvų mirties likusį turtą, todėl pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas, suinteresuotam asmeniui L. Š. neprieštaraujant, bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis spręstina, kad pareiškėja V. V. po tėvų A. Š. ir J. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Tokia teismo išvada vertintina kaip atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nepažeidžianti jokių kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais, CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2003-08-25, ir po savo tėvo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2005-03-12, palikimą priėmė faktiškai turtą valdydama.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.