Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-01 · Byla Nr. ATP-562-478/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-01
Bylos Nr.
ATP-562-478/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-562-478/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02494-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto V. B. 2016 m. kovo 3 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d., 124² str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d., ir nubaustas už tai, kad 2016-02-25 17.12 val., (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamoje V.-P. g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Hyundai Matrix“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir važiuodamas pirma eismo juosta, skirta sukti į dešinę, nevykdė kelio ženklo „Eismo kryptis sankryžoje“ reikalavimų, apvažiavo antroje eismo juostoje, skirtoje sankryžoje važiuoti tik tiesiai, eilėje stovinčius ir laukiančius leidžiamo šviesoforo signalo automobilius, nesustojo prie kelio horizontaliojo ženklinimo „Stop“ linijos, kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, žyminčią eismo juostos kraštą, įvažiavo į antrą eismo juostą ir sustojo joje priešais pirmąjį automobilį. Tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo savo išskirtinumą ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 8, 16, 117, 165, 226, 1 pr. ženklą Nr. 507 („Eismo krytis sankryžoje“), 3 pr. 1.1, 1.11 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi atmetė A. T. skundą ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto V. B. 2016 m. kovo 3 d. nutarimą paliko galioti nepakeistą.

Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, A. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį dalyje dėl ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Šalies argumentai

Skunde A. T. nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialines teisės normas, nenustatė visų ATPK 124² str. 2 d. nurodytai veikai būdingų požymių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Apeliantas neginčija, kad savo nerūpestingais veiksmais, t. y. kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią eismo juostas, nesustojęs prie „Stop“ linijos, esančios prie šviesoforo, pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau, jo manymu, jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, be to, jo vairavimas nesukėlė pavojaus eismo saugumui, tačiau teismas, netinkamai vertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Skundžiamoje nutartyje teismas išvadas padarė vadovaudamasis subjektyviais liudytojo S. Z. parodymais, kurį jo elgesys papiktino, nes, anot liudytojo, jis tokiais savo veiksmais išreiškė nepagarbą kitiems vairuotojams. Tačiau apeliantas nurodo, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini), išsukęs iš V. gatvės, todėl važiavo pirma eismo juosta. Kadangi jam reikėjo važiuoti tiesiai, o eismas iš pirmos juostos leidžiamas tik į dešinę, jis norėjo persirikiuoti į antrąją eismo juostą, todėl, įjungęs įspėjamąjį posūkio signalą, judėjo link sankryžos pirmąja eismo juosta, tikėdamasis, kad vairuotojai, važiavę antrąja eismo juosta, jį praleis įvažiuoti į antrą juostą. Teismui jis nurodė, kad jam dažnai darbo reikalais tenka važinėtis Vilniuje, kur vairuotojai solidarūs ir tokiose situacijose geranoriškai leidžia persirikiuoti į reikiamą eismo juostą, todėl jis tikėjosi ir šioje situacijoje būti įleistas į antrąją eismo juostą. Kadangi vairuotojai, šiuo atveju, nebuvo geranoriški, todėl, nepavykus persirikiuoti į antrąją eismo juostą, jis, privažiavęs prie sankryžos, kirto ištisinę ženklinimo liniją, nesustojęs prie „Stop“ linijos, įvažiavo į sankryžą. Sustojęs prieš pirmą automobilį, vairuotojo atsiprašė, įjungdamas avarinę šviesos signalizaciją. Taigi, jis pripažino, kad pažeidė KET taisykles, tačiau tokiais savo veiksmais jis nesukėlė pavojaus nei savo, nei kitų eismo dalyvių saugumui ir, juolab, neturėjo motyvo tokiu elgesiu pademonstruoti nepagarbą eilėje laukusiems kitiems vairuotojams. Be to, įjungdamas avarinę šviesos signalizaciją, jis atsiprašė vairuotojų, kas rodo, kad jis neturėjo motyvo elgtis įžūliai ar reikšti nepagarbą kitiems vairuotojams.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, vadovaujantis vien tik subjektyvia liudytojo nuomone, kad jis neva tai norėjo būti pirmesnis ir gudresnis už kitus eismo dalyvius, kas papiktino liudytoją, negalima daryti išvados, kad jo elgesys buvo chuliganiškas, kadangi jis neturėjo jokių chuliganiškų paskatų taip elgtis, be to, atsiprašė gale stovinčio automobilio vairuotojo, įjungęs avarinę šviesos signalizaciją. Jis neturėjo jokio tikslo demonstruoti savo išskirtinumą, o KET pažeidimus padarė tik dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. neturėdamas kitos galimybės persirikiuoti iš pirmosios eismo juostos į antrąją eismo juostą po to, kai automobilių vairuotojai, stovėję antroje eilėje, jo į antrą juostą neįleido.

A. T. nesutinka ir su apylinkės teismo motyvu, kad pažeidimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri pasireiškė tuo, kad jis pažeidė KET taisykles, nes jam reikėjo važiuoti tiesiai, taigi, anot teismo, jis suprato savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms ir sąmoningai jas ignoravo. Apelianto nuomone, vien tai, kad jis suvokė, jog pažeidžia KET, nesudaro pakankamo pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti kaip ATPK 124² str. 2 d. nurodytą pažeidimą, nes taikant tokią praktiką, dauguma Kelių eismo taisyklių pažeidimų turėtų būtų kvalifikuojami kaip chuliganiškas vairavimas.

Skunde nurodoma ir tai, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas tik tada, kai yra nustatoma tai, kad vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas apskritai nebuvo kaltinamas sukėlęs pavojų eismo saugumui arba savo, ar kitų žmonių saugumui, t. y. pareigūnas, priėmęs nutarimą, šių aplinkybių nutarime nekonstatavo, tokios aplinkybės nebuvo fiksuotos ir administracinio teisės pažeidimo protokole (2016-03-03), todėl, esant tokiai situacijai, jis iš viso negalėjo būti nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su apylinkės teismo išvada, jog kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, kiekvienas pažeidimas sukelia didesnį ar mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bei nurodo, kad atsakomybei pagal ATPK 124² str. 2 d. kilti privaloma sąlyga (grėsmė eismo saugumui) turi būti reali, o ne tariama, todėl ne kiekvienu atveju pažeidimą padaręs asmuo atsako pagal ATPK 124² str. 2 d.

Net ir nustačius jo veiksmuose chuliganiškas paskatas, atsakomybė pagal ATPK 124² str. 2 d. jam negali būti taikoma, nes jokios realios grėsmės eismo saugumui dėl KET pažeidimo (kirtus ištisinę eismo liniją, skiriančią eismo juostas, ir nesustojus prie „Stop“ linijos, esančios prie šviesoforo) nekilo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. T. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. prašo A. T. skundą dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo tenkinti, tačiau, esant esminiams trūkumams, grąžinti bylą Kauno apskrities VPK KPV kaltinimui tinkamai suformuluoti ir teisiškai įvertinti A. T. veiksmus arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, t. y. dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., teiseną A. T. atžvilgiu nutraukti ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudą skirti už kitus padarytus KET pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

A. T. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl A. T. kaltės padarius ATPK 124¹ str. 2 d., , 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d. numatytus pažeidimus nėra, apeliaciniame skunde A. T. ginčija kaltę padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas), o ATPK 124² str. 2 d. numatytas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, pagal kurio nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (LAT nutartys Nr. 2AT-72-2014; Nr. 2AT-37-507/2015).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad A. T. važiuoja nedideliu greičiu, rodydamas kairįjį posūkio signalą, kaip ketinimą persirikiuoti, tačiau visiems automobiliams stovint spūstyje, to padaryti jam nėra galimybės. Iš vaizdo įrašo taip mat matyti, jog iš pirmos eismo juostos neleidžiama važiuoti tiesiai, todėl A. T. pasirinktas elgesio variantas, o būtent, atsistoti sankryžos ribose toje juostoje, iš kurios kelio ženklai ir ženklinimas jam leidžia važiuoti tiesiai, netrukdant kitiems eismo dalyviams nei sukti nei pradėti važiuoti, neatitinka aukštesniųjų teismų suformuotos chuliganiško vairavimo sampratos, kadangi A. T. net ir pažeidus KET, eismas vyko įprasta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, jog A. T., važiuodamas pirmąja eismo juosta, iš kurios eismas leidžiamas tik į dešinę, norėdamas persirikiuoti į antrąją eismo juostą, įjungęs perspėjamąjį posūkio signalą, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nesustojo prie „Stop“ linijos, įvažiavo į sankryžą ir sustojo priešais pirmą antroje eismo juostoje stovėjusį automobilį. Sutiktina, kad A. T. tokiu savo elgesiu pademonstravo nepagarbą kitiems eilėje stovėjusiems vairuotojams, tačiau, kaip jau minėta, kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal ATPK 124² str. 2 d., būtina nustatyti, kad pažeidėjas tokius veiksmus padarė iš chuliganiškų paskatų ir jais sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo, ar kitų žmonių saugumui.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog duomenų apie tai, kad A. T. KET pažeidimus padarė iš chuliganiškų paskatų, t. y.: dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pažeidimus A. T. padarė degant raudonam šviesoforo signalui, t. y. tuo metu, kai kiti automobiliai stovėjo eilėje, todėl savo veiksmais A. T. kitiems eismo dalyviams kliūčių nesudarė, jų staigiai stabdyti neprivertė ar kitaip realios grėsmės jų atžvilgiu nesukėlė. Kaip teisingai pažymėta atsiliepime į A. T. apeliacinį skundą, reali grėsmė būtų kilusi tik tuo atveju, jeigu analogiškus KET pažeidimus A. T. būtų padaręs degant žaliam šviesoforo signalui, ir automobiliams sankryžoje judant tiesiai ta pačia kryptimi.

Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. T. veiksmai neatitinka teismų suformuotos chuliganiško vairavimo sampratos, kadangi, nors jis ir pažeidė KET reikalavimus, tačiau tyčios taip elgtis neturėjo, realaus pavojaus eismo, savo ar kitų eismo dalyvių saugumui nesukėlė, be to, dėl savo nepagarbaus poelgio kitų eismo dalyvių atžvilgiu jis įjungė avarinį signalą, kas visuomenėje yra priimta kaip vairuotojo padėka arba atsiprašymas, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, jo veiksmų negalima laikyti chuliganiškais, demonstruojančiais niekinantį požiūrį į kitus vairuotojus ar pan.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, ir A. T. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo teisena jo atžvilgiu pagal ATPK124² str. 2 d. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

A. T. skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį pakeisti:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto V. B. 2016 m. kovo 3 d. nutarimo dalį, kuria A. T. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., jam paskirta 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, bei ši nuobauda, vadovaujantis ATPK 33 str., subendrinta su nuobaudomis už ATPK 124¹ str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d. numatytus pažeidimus, bei paskirta galutinė nuobauda 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną A. T. atžvilgiu dalyje dėl ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nutraukti.

Vadovaujantis ATPK 33 str., nuobaudas, paskirtas už ATPK 124¹ str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d. numatytus pažeidimus subendrinti ir galutinę subendrintą nuobaudą A. T. skirti – 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą.

Kitą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto V. B. 2016 m. kovo 3 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė