- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- 2-63-857/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01281-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- Z. I.
- Atsakovas
- M. V.
- Išvadą teikia
- Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Advokatai
- Laimutis Zaukevičius, Asta Usevičiūtė
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovei Z. I., jos atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, atsakovei M. V., jos atstovei advokato padėjėjai Astai Usevičiūtei, institucijos teikiančios išvadą byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus atstovei Danutei Pranaitienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. Š., dėl bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti bendravimo su vaikaičiu G. tvarką: a) kas mėnesį, nemažiau kaip, kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką iš M. V. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 9 val. ryte ir grąžinant vaiką tos pačios savaitės sekmadienio vakare, ne vėliau kaip iki 21 val.; b) nemažiau kaip puse visų kalendorinių švenčių (Šv.Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir pan.) paimant vaiką 9 valandą ryte ir grąžinant kitos dienos vakare iki 21 val.; c) Ne mažiau kaip puse, Z. I. kasmetinių atostogų, paimant vaiką aptartos dienos 9 val. ryte ir grąžinant po 15 kalendorinių dienų iki 21 val. vakaro. Nustatyti, kad močiutė Z. I. su vaikaičiu G. Š. bendraus pagal nustatytą grafiką, jo mamai M. V. nedalyvaujant. Įpareigoti M. V. ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas pranešti Z. I. apie jos gyvenamosios vietos bei mobilaus ryšio telefono numerių pasikeitimą, taip pat apie visus renginius ir šventes, kuriuose numatomas G. Š. dalyvavimas, jo lankomose mokymo, ugdymo ir lavinimo įstaigose.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovė nesutinka, kad ieškovė bendrautų su vaikaičiu G., piktnaudžiauja savo teisėmis, jas įgyvendina pažeisdama vaiko interesus ir teises. Ieškovė dėl bendravimo su vaikaičiu kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, atsakovė buvo įpareigota leisti jai matytis su vaikaičiu, bet įpareigojimo nevykdė, uždraudė ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktorei leist jai bendrauti su vaikaičiu, todėl ji yra priversta kreiptis į teismą. Jos sutuoktinis V. I. sutinka, kad ji pasiimtų vaikaitį ne tik savaitgaliais ir atostogų metu, bet ir neribotai maksimaliai su juo bendrautų, kitų pilnamečių asmenų kartu su ja gyvenančių nėra.
Ieškovė Z. I. teismo posėdyje parodė, kad dukra ir jos buvęs sutuoktinis nutarė neleisti bendrauti su anūku. Viskas prasidėjo prieš du metus, kai dukra išėjo iš namų. Ji bandė padėti pakeisti, tačiau nebeturi kitos išeities, kaip kreiptis į teismą pagalbos. Anūkas yra dėl jos prigąsdintas, ją pamatęs bėga, blaškosi. Mano, kad dėl to kalta mama. Mano jog anūkas turi pažinoti močiutę. Prieš dvejus metus kilo konfliktas tarp jos ir buvusio jos sutuoktinio. Buvo užvestos bylos teismuose. Buvo reikalaujama perrašyti namus, dukra reikalauja atiduoti 12000 Lt sūnui, aiškindama, kad tik tada bus bendravimas su anūku. Ji nežino, kodėl taip dukra elgiasi. Situaciją bandė spręsti vaiko teisių apsaugos tarnyba, tačiau nepavyko. Dar buvo vienas konfliktas, kai ji atėjo pas dukrą perduoti uogų. Kilo konfliktas. Dukra pradėjo reikalauti atiduoti sūnui M. 12000 Lt. Dukra ją išvadino necenzūriniais žodžiais, o ji dukrai sudavė per veidą. Ko pasekoje buvo buvusio vyro sumušta, trūko būgnelis, taip pat dukros. Byla dėl jos sužalojimo yra nutraukta, tačiau yra apskųsta Generaliniam prokurorui. Mano, kad konfliktai kyla dėl jos noro matytis su anūku. Buvęs sutuoktinis yra jai siūlęs paslapčia jai atvežti anūką. Mano, kad yra galimybė bendrauti su anūku vaiko žaidimo kambaryje dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Pradžioje norėtų bent pabandyti bendrauti su anūku. Dukra nenori su ja susitikti. Jai yra uždrausta bendrauti su atsakove. Iš vaiko elgesio sprendžia, jog atsakovė nuteikinėja anūką prieš ją. Mano, kad jos namuose anūkui būtų saugu, tik pradžioje vaikas turi prie jos įprasti. Konflikto su atsakove metu vaikas kažkur ten buvo, bet jie patys smurtavo vaiko akivaizdoje. Jos sutuoktinis kokį kartą per metus prisigeria. Paskutiniu atveju sutuoktinis gėrė tris paras, neleido jai miegoti, todėl ji kvietė policiją. Policijai atvykus jis miegojo. Vieną kartą sutuoktinis šaukė daužėsi, vijo iš kiemo, bet tai reti atvejai su I. būna.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka ir nurodo, kad atsakovė yra jos sūnaus G. senelė. Jos bendravimas su vaikaičiu būtų žalingas dėl ieškovės amoralaus ir neprognozuojamo elgesio. Ieškovė yra kaltinama pagal LR BK 140 str. 2d. panaudojusi fizinį smurtą prieš ją ir buvusį sutuoktinį R. V.. Smurtas buvo naudojamas vaiko akivaizdoje, o tai vaiką labai sukrėtė, ieškovė yra įpareigota nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (atsakove) ir jos tėčiu R. V.. Ieškovė nekarta yra bausta administracinėmis baudomis, kad reiškia, kad ji yra linkusi pažeidinėti teisės aktus ir bendro gyvenimo taisykles, kas gali neigiamai atsiliepti vaiko interesams ir formuojamai vaiko pasaulėžiūrai, ieškovei bendraujant su vaiku. Vaikas ieškove vadina „teta“ ir jos bijo. Ieškovė jai ir jos vaikui liepė palikti namus teigdama policijos pareigūnei, kad ji neteisėtai gyvena ieškovei priklausančiame name, liepė palikti namus, todėl atsakovė su vaiku turėjo apsigyventi prekybinių patalpų antrame aukšte, kur iki šiol ir gyvena. Ieškovės sutuoktinis yra nekartą teistas, todėl prašomas nustatyti maksimalus bendravimas su vaiku ieškovės namuose su asmeniu linkusiu nusikalsti, neabejotinai darys įtaką vaiko interesams. Prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovė M. V. teismo posėdyje parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė žadėjo perrašyti dali namo, tačiau ji prašė viso, nes ieškovė su savo sutuoktiniu atvykdavo į namus ir konfliktuodavo, ten buvo jos mažametis vaikas ir jam buvo tikrai nepalankios sąlygos. Buvo nuolatiniai konfliktai. Ji nesutiko ir ieškovė išvijo ją su vaiku iš namų. Byloje, kurioje šiandien yra paskelbtas nuosprendis, ji yra pasakiusi, kad kai ją (ieškovę) R. V. tempė nuo M. ir mušė, nors taip nebuvo, vaikas šaukė. Reiškia matė kur yra vaikas. Vaikas buvo labai psichologiškai paveiktas. Nuvažiavusi į darželį ieškovė vaikui nuvežė daug dovanų. Vaikas yra dar mažas ir nesupranta, dėl dovanų ją priėmė. Vaikas stovėdamas prie lango rodo į ieškovės namus ir sako „fi teta“, nuotraukose taip pat rodo ir sako „fi teta“. Ji vaiko prieš ieškove nenuteikinėja. Ji mano, kad netinkama leisti bendrauti su žmogumi, kuris smurtavo vaiko akivaizdoje prieš jo mamą. Iš ieškovės girdi nuolatinius kaltinimus, pykčius, todėl stengiasi su ieškove nebendrauti, kad nebūtų daugiau jokių „iš piršto laužtų“ kaltinimų. Ieškovė prieš ją smurtavo, kai atsakovė buvo nepilnametė ir tai patvirtino baužiamosios bylos nagrinėjimo metu. Vaiko elgesiui matytas smurtas turėjo įtakos. Vaiko miegas tapo labai neramus. Psichologė mačiusi vaiko elgesį sakiusi jai, kad vaikui reikia pagalbos. Su psichologe dėl pagalbos dar susitikusi nebuvo. Po konflikto su ieškove jai buvo teikta psichologinė pagalba telefonu. Nėra jokių aplinkybių, kurios leistų atstatyti jos ir ieškovės santykius.
Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Institucija, teikianti išvadą, Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje (b.l. 28, 29) nurodė, kad nustatant vaiko bendravimą su išplėstinės šeimos nariais galimybę turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Turi būti įvertinta vaiko branda, susidariusi faktinė padėtis ir kitos konkrečios aplinkybės. Pasisako už tai, kad abi šalys kiek galima greičiau spręstų savo įsisenėjusius tarpusavio konfliktus, kurie jiems sukelia asmenines bei emocines pasekmes ir pradėtų geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus. Tai geriausiai atitiktų vaiko interesus ir darytų teigiamą įtaką jo fiziniam ir emociniam vystymuisi. Išklausyti mažamečio G. nuomonės dėl jo bendravimo su senele tvarkos nustatymo negali dėl objektyvių priežasčių, nes vaikui šiuo metu tik treji metukai ir atsižvelgiant į vaiko amžių bei brandos laipsnį jis nėra pajėgus suformuoti savo noro.
Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdyje pareiškė, kad ieškovės bendravimas su vaikaičiu yra negalimas, ateityje ieškovės ir atsakovės santykiams normalizuojantis galima spręsti ieškovės bendravimo klausimą su vaikaičiu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys atmestinas.
Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 str. vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 str. nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2015-11-12 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta M. V. (tuo metu Š.) ir V. Š. santuoka, jų mažamečio sūnaus G. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (atsakove), kuri įsipareigojo V. Š. leisti bendrauti su vaiku iš anksto pranešus ir susitarus. (b.l. 56, 57).
Šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra atsakovės mama ir G. Š. senelė, gyvenanti santuokoje su V. I., G. Š. šiuo metu gyvena su atsakove, vaikaitis G. ieškovės kaip savo senelės nepažįsta, vadina ja teta.
CK 3.176 str. ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, jų poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašių aplinkybių. Kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminės bendrumo ryšį. Šioje teisės normoje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Būtent, kai tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių tarpininkauti nustatant bendravimo su vaikaičiu G. tvarką, Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas sūnui G. bendrauti su senele (b.l. 11).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Vadovaujantis šiuo principu, bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo, kad toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku. Tačiau nustatyta įrodinėjimo pareiga vienai ar kitai šaliai neatima teisės visiems kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims įrodinėti bylai reikšmingų aplinkybių, nes įrodinėjimas yra ne tik šalių ir kitų byloje dalyvaujančių byloje asmenų pareiga, bet ir jų teisė.
Pažymėtina, jog nustatant vaiko interesų turinį privalu vadovautis objektyviais kriterijais, kurie nulemia vaiko vystymosi raidą ir jo tapimą išsilavinusia, sveika, aukštų moralinių savybių, tvirta asmenybe. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. taip pat įtvirtinta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.
Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju (pvz., tėvams nutraukus santuoką, vienam iš jų mirus ir pan.), nes tų ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas.
Nustačius, kad vaiką ir trečiąjį asmenį sieja šeimos ryšiai, turi būti nustatomas ir laikytinas prioritetu prieš kitų asmenų interesus paties vaiko noras ir poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius. Nustačius, kad toks bendravimas kenkia vaiko interesams, vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama, arba tam tikrais atvejais nutraukiama įstatymo nustatyta tvarka.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei, baudžiamojoje byloje, yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir ieškovė yra įpareigota nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. V. (atsakove) ir jos tėvu (buvusiu ieškovės sutuoktiniu) R. V.. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl sutuoktinio elgesio yra kreipusis į policiją. Ji paaiškino, kad būna atvejų kai jos sutuoktinis piktnaudžiauja alkoholiu net kelias dienas, yra buvę atvejų kai jis šaukė, daužėsi ir vijo ją iš kiemo.
Ieškovės atžvilgiu 2017-03-13 Biržų rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį (nuosprendis neįsiteisėjęs), kuriuo ji yra pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 1d. ir 140 str. 2d. ir nubausta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir jai uždrausta lankytis M. V. ir R. V. gyvenamosiose vietose, uždrausta tris mėnesius bendrauti su nukentėjusiaisiais M. V. ir R. V.; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuosprendyje nurodoma, kad Z. I. 2016-07-09, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), R. V. gyvenamojo namo kieme, konflikto su dukterimi M. V. metu, tyčia trenkdama rankomis M. V. ne mažiau penkių kartų per skruostus, suimdama rankomis M. V. už kaklo ir ją smaugdama, perdrėksdama M. V. kaklą, ją sužalojo, padarydama odos nubrozdinimą kaklo dešinėje, tuo savo artimajam giminaičiui – savo dukteriai, nukentėjusiajai M. V. nežymiai sutrikdė sveikatą; taip pat ji, toje pačioje vietoje, tęsdama nusikalstamus veiksmus, tyčia ranka trenkdama buvusiam sutuoktiniui R. V. ne mažiau dvidešimties kartų delnu per veidą, spirdama į kojas ikiteisminio tyrimo nenustatytą smūgių kiekį, tuo nukentėjusiajam – buvusiam sutuoktiniui R. V. sukėlė fizinį skausmą.
Nors minėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau jis patvirtina aplinkybę, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Kaip matyti iš ieškovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų ir nuosprendyje fiksuotų jos parodymų, ji pripažįsta trenkusi atsakovei, t.y. smurtavusi jos atžvilgiu. Priešingai duomenų, kad atsakovė būtų smurtavusi ieškovės atžvilgiu (kaip teigia ieškovė) teismui nepateikta ir, kaip matyti iš nuosprendžio, baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Atsakovė teigia, kad ieškovės smurtą matė mažametis vaikas, su kuriuo ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką, ieškovė šios aplinkybės nepaneigė. Atsakovė teigia, kad tai vaiką paveikė ir jis ieškovės bijo.
VTAS atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vaikaičio ir ieškovės bendravimą galima atkurti tik normalizavus šalių tarpusavio santykius, priešingu atveju ieškovės ir vaikaičio, net ir trumpalaikis kontaktas yra negalimas.
Kaip jau buvo minėta kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su išplėstinės šeimo nariais galimybę, turi būti vertinama, ar toks bendravimas atitinka vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Analizuojant bylos duomenis tokios išvados padaryti negalima. Vaikas šiuo metu yra trejų metų amžiaus. Tarp šalių yra kilęs gilus, tęstinio pobūdžio konfliktas, tą patvirtina aukščiau aptarti bylos duomenys, šalių paaiškinimai, liudytojos Virginijos Ruplėnienės parodymai. Todėl tenkinus ieškinį visiškai ar iš dalies vaikas dėl artimų giminaičių konflikto neturėtų saugios aplinkos augti ir tobulėti.
Teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neužtikrins vaikui saugios aplinkos, būtų nukreipta prieš normalią vaiko raidą ir bendravimą su aplinkiniais, todėl nagrinėjamu atveju privalu remtis vaiko interesų prerogatyva ir jų apsauga, o ne artimo giminaičio pageidavimais, o esant nustatytoms aplinkybėms ieškinys atmestinas (CK 3.172 str. 176 str. 4d.).
Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, yra galimas šio ginčo naujas sprendimas.
Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai apmokėti, b.l. 63), ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba yra 100 procentų, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos ( CPK 93 str. 1d., 96 str. 2d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės Z. I. ieškinį atsakovei M. V., trečiajam asmeniui V. Š., dėl bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu tvarkos nustatymo atmesti.
Priteisti iš ieškovės Z. I., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) du šimtus eurų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Biržų rajono apylinkės teisme.