- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-573-359/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00457-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pažeidėjas
- V. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 4 d., apie 10 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojau kitų eismo dalyvių turtui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai nesulėtino greičio, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovinčią transporto priemonę, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 134, 231.2, 234 punktų reikalavimus ir jo veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomu laiku jis, važiuodamas atbuline eiga, prie parduotuvės „Norfa“ Kaišiadorių m. atsitrenkė į automobilį Audi 100 ir labai nežymiai įbraukė. Kadangi autoįvykis įvyko važiuojamojoje dalyje, reikėjo patraukti automobilį, todėl jis taip ir padarė. Jam beieškant draudimo dokumentų, nukentėjusysis sėdo į apgadintą automobilį ir nuvažiavo. Nukentėjusiojo vairuojamo automobilio valstybinių numerių jis nepastebėjo. Jis kurį laiką - apie 20-30 min., nukentėjusiojo automobilyje palaukė, tačiau pastarojo nesulaukęs, iš įvykio vietos nuvažiavo. Apie eismo įvykį policijai nepranešė. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. paaiškino, kad būdamas prie prekybos centro „Norfa“ pastebėjo, kaip automobilis Audi A6 atsitrenkė į kitą automobilį Audi Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį Audi A6 vairavęs asmuo atsitraukė, tačiau iš eismo įvykio vietos neišvažiavo, laukė nukentėjusiojo, o kiek vėliau iš prekybos centro išėjęs automobilio Audi savininkas, nepastebėjęs jo vairuojamam automobiliui padarytų apgadinimų, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Jis pavijo automobiliu nuvažiavusį asmenį ir jam pranešė apie apgadintą automobilį. Grįžus į įvykio vietą, asmens, vairavusio automobilį Audi A6 ir sukėlusio eismo įvykį, nerado, todėl kreipėsi į policiją.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. L. paaiškino, kad jis automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs į parduotuvę „Norfa“ ir Maironio gatvėje palikęs stovintį automobilį, parduotuvėje prabuvo apie 10-15 min. Išėjęs iš parduotuvės, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kiek pavažiavus, jo vairuojamą automobilį pavijo R. S., kuris pasakė apie eismo įvykį. Po 5-10 min. grįžę į įvykio vietą, nei automobilio Audi A6, nei jo vairuotojo nerado. Jam priklausantis automobilis apgadintas labai nežymiai.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK vyresnysis patrulis R. B. patvirtino 2014 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes.
Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Pagal ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė kyla už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad V. V. veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. numatytą eismo įvykio sąvoką, t.y. eismo įvykio faktas byloje įrodytas paties V. V. paaiškinimais, nukentėjusiojo J. L. parodymais, liudytojo R. S., pareigūno R. B. tarnybiniame pranešime bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, 2014-07-30 Administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 63P-16021813-14 (b. l. 5), kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, byloje esančiomis fotonuotraukomis (b. l. 26-27), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (b. 17, 19), iš kurių matyti, kad automobiliui Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės priekinis sparnas, automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - galinis kairys bamperis. Todėl teismas sprendžia, kad V. V., pažeisdamas kelių eismo taisykles, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino nukentėjusiajam J. L. priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra sukėlė techninį eismo įvykį ir todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymas, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą.
ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012). Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. privalėjo laikytis KET 234 punkte nurodytos tvarkos, t. y. privalėjo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, kadangi dėl eismo įvykio buvo padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl jo veiksmai – nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos, nors ir nukentėjusiajam iš eismo įvykio vietos pasitraukus anksčiau, nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui - formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad V. V. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio, nevengė atsakomybės, ar pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą – priešingai, pastebėjo apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, iš eismo įvykio vietos nepasitraukė, tik šiek tiek patraukė automobilį, kad netrukdyti eismui, laukė nukentėjusiojo ateinant į įvykio vietą. Nukentėjusiajam iš eismo įvykio vietos nuvažiavus, pastarojo dar laukė apie 20-30 min., tačiau nukentėjusiajam į įvykio vietą negrįžus, neteisingai įvertino susidariusią situaciją, nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Aplinkybę, jog V. V., apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, iš karto iš eismo įvykio vietos nepasitraukė, laukė nukentėjusiojo, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S., tiesiogiai matęs eismo įvykį bei nurodęs, jog nukentėjusysis, nepastebėjęs apgadinimų, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nespėjus nukentėjusiajam pranešti apie įvykusį eismo įvykį. Analogiškai autoįvykio aplinkybes savo paaiškinimuose apibūdino ir V. V., nurodęs, jog jam įsėdus į savo automobilį ir ieškant automobilių dokumentų pastebėjo, kad automobilis Audi 100, išvažiavo. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. V., išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl byla, dalyje dėl šio pažeidimo, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Skirdamas nuobaudą V. V., teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį – padarytas vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę – V. V. anksčiau baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 35-36), neteistas (b. l. 38), nedirba, yra neįgalus (b. l. 33-34). V. V. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo– tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. V. skirtina minimalaus dydžio nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. skirti nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų, t. y. 29,00 Eur) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl V. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.