- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- A6.-91-586/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00034-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta buvusiai uždarosios akcinės bendrovės „T. G.“ vadovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybė, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. Š. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, dėl to, kad ji būdama bendrovės vadove nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. gegužės 4 d., eidama vadovės pareigas žinodama apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorių interesus.
2023 m. gegužės 10 d., teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės D. Š. pareiškimą, iškėlė administracinio nusižengimo bylą BUAB „T. G.“ vadovei J. Š. pagal ANK 120 straipsnį 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, kadangi ji nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. gegužės 4 d., būdama BUAB „T. G.“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybė, vadovė, Bendrovei esant VMI prie FM kreditorei (VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gegužės 8 dienos duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 12754,68 Eur), tai yra, Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių ir VMI nuo 2022 m. kovo mėn. taikant šiai Bendrovei mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus (priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų).
Šalies argumentai
Iš VMI pareiškimo nustatyta, kad VMI 2023 m. balandžio 24 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo BUAB „T. G.“. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-483-460/2023 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą BUAB „T. G.“. Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2023 m. gegužės 3 dieną. VMI yra BUAB „T. G.“ kreditorė.
Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. gegužės mėn. Bendrovei pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2019 ir 2020 metus bei nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių.
Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM atliko šiuos išieškojimo veiksmus:
Data, Nr. Atliktas išieškojimo veiksmas Suma, Eur 2022-03-02 Nr. (23.31-08) 467-51218 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 397,54 2022-04-14 Nr. (23.31-08) 467-84976 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 378,81 2022-05-19 Nr. (23.31-08) 467-107556 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 54,40 2022-06-13 Nr. (23.31-08) 467-117400 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 11476,00 2022-06-17 Nr. (23.31-08) 467-123245 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 11528,39 2022-08-10 Nr. (23.31-08) 467-167899 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 140,00 2022-09-22 Nr. (23.31-08) 467-191388 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 143,00
Sprendimuose nurodytos likusios mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Žinodama, kad Bendrovė nesumoka mokesčių, J. Š. (BUAB „T. G.“ vadovė nuo 2018 m. gegužės 16 dienos) turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
VĮ Registrų centro duomenis, nekilnojamojo turto BUAB „T. G.“ neturi.
Vadovaujant J. Š. Bendrovei susidarė skola valstybės biudžetui. J. Š. būdama susipažinus su Bendrovės finansais, dokumentais, galėjo suvokti kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis. Ji penkis metus buvo BUAB „T. G.“ direktore, puikiai žinojo apie Bendrovės finansinę sunkią padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydama, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdama įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus.
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi BUAB „T. G.“ iškelta bankroto byla. Nutartyje nurodoma, kad bylos duomenimis nustatyta, kad iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, BUAB „T. G.“ vardu registruoto turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, BUAB „T. G.“ transporto priemonių neturi. Kadangi VĮ Registrų centro duomenimis bendrovė ilgiau nei dvylika mėnesių nėra pateikusi Registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, o paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2021 metus, įvertinti BUAB „T. G.“ turto ir įpareigojimų šiai dienai nėra galimybės.
Šalies argumentai
Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės – VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad bendrovės vadovė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Visos aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina sunkią įmonės BUAB „T. G.“ finansinę būklę, darytina išvada, kad juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių, todėl bendrovė yra nemokus juridinis asmuo, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais bei neturintis galimybės vykdyti veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.
Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises. Tyčiniai veiksmai šiuo atveju apima ne tik piktybinį siekimą, net esant galimybėms, neatsiskaityti būtent su valstybe, bet ir juridinio asmens veiksmus, kuriais jis pažeidžia teisės aktuose nustatytas jam pareigas, tame tarpe – ir dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, kai trūksta lėšų atsiskaityti su visais.
Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.
Pažymėtina, kad Bendrovės direktorė J. Š. kaip atskaitingas asmuo, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.
Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad J. Š. pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, 81 straipsnio 1 dalį ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu J. Š. neprisipažino padariusi nusižengimą, nurodė, kad ji bendrovės vadove dirbo iki 2022 m. kovo 22 d. ir tik už 2022 metus bendrovė tapo nemoki. Tačiau iš VMI pareiškimo nustatyta, kad Bendrovėje mokestinė nepriemoka susidarė už 2019, 2020, 2021, 2022 metų atitinkamus mėnesius.
Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).
J. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
J. Š. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Informuoti J. Š., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės nusižengimo bylos numerį A6.-91-586/2023, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.