Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi klausimą dėl nuteistajai K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos bausmės (piniginės sankcijos) perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinta 1/3 dalimi ir K. M. paskirta bausmė – 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 30 d., 20.05 val. iki 2019 m. liepos 2 d. 16.38 val., vieną sulaikymo dieną priliginant dviejų MGL dydžio baudai ir K. M. paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis šis 2019 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. spalio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos teismų baudžiamosiose bylose paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 (nauja redakcija nuo 2014 m. balandžio 3 d., TAR, 2014, Nr. 2014-03998) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės. Šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei esant šioms sąlygoms: nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą.

Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad K. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas jai suprantama kalba, šis teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių apskaitos departamento Įmokų tvarkymo skyriaus raštu patvirtinta, kad K. M. per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl yra teisinis pagrindas bausmę vykdyti priverstinai. Priverstinis baudos išieškojimas buvo perduotas antstolio Rimanto Vižainiškio kontorai, kuris 2020 m. vasario 20 d. Lietuvos antstolių rūmams pateikė patvarkymą dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Patvarkyme nurodyta, kad atsisakoma priimti vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 1-2518-865/2019, kadangi skolininkė K. M. antstolio aptarnaujamoje teritorijoje negyvena. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. M. yra Estijos Respublikos pilietė, kurios nuolatinė ir deklaruota gyvenamoji vieta bei darbo vieta (dirba ITK ligoninėje operacinės medicinos sesele) yra minėtoje valstybėje, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad šioje Europos Sąjungos valstybėje ji turi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą (Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad K. M. Lietuvos Respublikos teritorijoje turėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti paskirtos baudos išieškojimą. Be to, nuteistajai paskirta bauda yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnyje 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur), nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti vykdyti bausmę, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos Taisyklėse nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmė gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, be to, akivaizdu, kad piniginę sankciją tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudos vykdymas perduotinas Estijos Respublikos kompetentingai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2518-865/2019 nuteistajai K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos ir nesumokėtos 30 MGL (1500 eurų) baudos išieškojimą perduoti vykdyti Estijos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.