Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-03-05 · Administracinė byla Nr. A-1612-822/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-05
Bylos Nr.
A-1612-822/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00059-2025-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Skirgailė Žalimienė
Advokatai
Inesa Arbočienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1612-822/2025Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00059-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant užsieniečiui M. S., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams I. N., N. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2025 m. vasario 5 d. teikime teismui (toliau – ir Teikimas) prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje

2. Centras Teikime nurodė, kad Užsienietis neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos į kilmės šalį, Lietuvoje gyvena turėdamas panaikintą leidimą laikinai gyventi ir taikomą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 7, 9 punktus ir 39 straipsnio 3 punktą, Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai. Centras nurodė, jog taikytinas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą. Centras teigė, jog minėto sprendimo priėmimo klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu ir vertino, kad Užsieniečio veiksmai, t. y. sprendimo dėl savanoriško grąžinimo nevykdymas ir nesikreipimas dėl termino išvykti pratęsimo, slėpimasis (neteisėtai išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares) nuo kompetentingų valdžios institucijų, kontroliuojančių neteisėtos migracijos procesus, vertintini kaip nenoras bendradarbiauti su minėtomis institucijomis ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos. Taip pat Centras nurodė, kad Užsienietis piktybiškai nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, todėl išsiuntimo sprendimo priėmimas bei sprendimo vykdymas įmanomas tik jį sulaikius. Centras informavo, kad Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, Teikimo metu neturėjo pakankamai lėšų save išlaikyti kol bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

3. Užsienietis ir jo atstovė prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

II.

4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. vasario 4 d. sprendimu dalinai tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečiui alternatyvios sulaikymo priemonės (Užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) taikymo terminą iki 2025 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. 2024 m. spalio 19 d. Kėdainių rajone kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, Pelėdnagių kaimo prieigose, policijos pareigūnams patikrinus automobilį, buvo nustatyta, kad juo vyko Užsienietis kartu su kitais keturiais trečiųjų šalių piliečiais. Užsienietis su savimi turėjo galiojantį pasą, tačiau neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, todėl buvo perduotas VSAT pareigūnams. VSAT pareigūno 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2641, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalimi, Užsienietis apgyvendintas Vilniaus pasienio rinktinės Padvarėlių pasienio užkardoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. lapkričio 7 d.

5.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo tris mėnesius (iki 2024 m. vasario 6 d.), bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Teismas konstatavo, jog egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose, nes užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respubliką į kitas Europos sąjungos valstybes nares, tiksliau – į Vokietiją, o automobilio vairuotojas teigė, kad pakeleivius vežė į Varšuvą), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis turi galiojantį pasą, daroma išvada, kad jo tapatybė nustatyta, o byloje nebuvo duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl 3 (trijų) mėnesių terminui užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymo priemonė objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje.

5.3. Užsieniečio pase yra (duomenys neskelbtini) išduota viza, spaudas, patvirtinantis atvykimą į (duomenys neskelbtini), išvykimo spaudo nėra. Užsienietis pildydamas anketą pateikė informaciją, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko neteisėtai. VSAT 2024 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dėl readmisijos paraiškos perdavimo atsakingai (duomenys neskelbtini) institucijai.

Šalies argumentai

5.4. Užsienietis 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S255085, kuriuo nusprendė prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės.

5.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 4 d. atmetė užsieniečio apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, akcentuodamas, kad užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, nes yra rizika, jog užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas, apžvelgęs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir nustatęs, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nepriimtas, prieglobsčio prašymo motyvai neišaiškinti, konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

7. Teismas, remdamasis Įstatymo 115 straipsnio nuostatomis dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, ir atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu, specialių poreikių turinčiu, sunkiai sergančiu asmeniu; Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo teisė nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas, taip pat kitą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, yra užtikrinama; Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai; Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas sulaikytas; Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, ir nors byloje nebuvo duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), ir kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismas vertino, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

8. Teismas konstatavo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, buvo proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išliko pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

III.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečio atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį Priėmimo ir integracijos agentūros nustatytoje vietoje neribojant jo laisvės.

Žemesnės instancijos teismas

10. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jo sulaikymo suvaržant jo laisvę, vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams ir teisės aktų reikalavimams, akivaizdžiai nukrypstančios nuo tarptautinio prieglobsčio prašytojų teisių reglamentavimo, t. y. Europos Sąjungos teisės.

11. Užsienietis remiasi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies ir 140⁸ straipsnio 3 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V‑131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro nustatytų sulaikymo gairių nuostatomis bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, ir vertina, kad atlikus pirminę jo apklausą dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, nebeliko jokio realaus pagrindo Užsieniečio sulaikymui. Užsienietis pažymi, kad Migracijos departamentas jau atliko išsamią jo apklausą dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas svarstė jo laisvę ribojančios priemonės pratęsimą, todėl vertina, kad Migracijos departamentas nepakankamai kruopščiai ir rūpestingai atlieka savo pareigas, kas remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika lemia jo laisvės ribojimo nutraukimą nedelsiant. Užsienietis akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimis dėl asmenų, kurie atvyko kartu su Užsieniečiu, pažymėjo, kad: „<...> pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams užtikrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo tikslai gali būti pasiekti ir taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte“.

Žemesnės instancijos teismas

12. Užsieniečio vertinimu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali jam skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių: Užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str.). Užsienietis tvirtina, kad Įstatymas net ir esant nepaprastajai padėčiai numato galimybę taikyti alternatyvias priemones ir tik aiškiai pasisakius ir argumentavus bei pagrindus jų atmetimo priežastis, kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta.

13. Užsienietis nurodo, kad šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė, Užsieniečio teises ženkliai ribojanti priemonė, yra nepagrįsta ir nežmoniška. Be to, tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, jog taikydama perteklines kraštutines ir esminiai pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones Lietuvos Respublika pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Užsienietis tvirtina, kad nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės, ženkliai ribojančios pagrindinę žmogaus teisę į laisvę, taikymą jo atžvilgiu. Jam privalo būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė.

14. Užsienietis, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, pasisakydamas, jog Užsieniečiui taikoma alternatyvi priemonė nėra laikytina faktiniu sulaikymu. Užsienietis nurodo, kad jis nepriklausomai nuo apgyvendinimo sąlygų įvardijimo realiai yra sulaikytas, o jo judėjimas bei fizinis bendravimas su kitais žmonėmis, esančiais už Centro tvoros, yra apribotas iki minimumo. Pareigūnai, į kuriuos Užsienietis turi galimybę kreiptis fiziškai, neprisistato, nebendrauja, jokios informacijos neteikia ir dokumentų (prašymų) nepriima. Kiti apgyvendinti užsieniečiai garsiai leidžia muziką, nesilaiko dienos režimo, nesudaromos tinkamos sąlygos higienai ir švarai bei tvarkai palaikyti. Užsienietis yra laikomas kaip kriminalinę bausmę atliekantis nusikaltėlis.

Atsiliepimas

15. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Centras nurodo, kad Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra ir prieglobsčio prašytojams taikomomis garantijomis, prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik po sulaikymo, teismo metu, kai pirmosios instancijos teismas nagrinėjo apgyvendinimo klausimą. Yra didelė tikimybė, kad neribojant Užsieniečio judėjimo laisvės, jis pasislėps, todėl darytina išvada, jog egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnyje 2 dalyje. Centras pažymi, kad Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota nuo 2024 m. spalio 19 d. iki šios dienos, t. y. 4 mėn., ir neviršija Įstatyme numatyto maksimalaus 18 mėnesių sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės, ribojančios judėjimo laisvę, taikymo laikotarpio. Be to, Užsienietis per Lietuvos Respublikos teritoriją vyko tranzitu, už piniginį atlygį prašė vairuotojo nuvežti jį į Lenkijos Respublikos Varšuvos miestą, ir prieglobsčio prašymą pateikė tik tuomet, kai suprato, jog nebus perduotas Latvijos Respublikai. Todėl šiuo metu taikoma priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, yra proporcinga Įstatyme siekiamiems tikslams – priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti. Centras akcentuoja, kad vadovaujantis Įstatymo nuostatomis sprendimas dėl Užsieniečio pateikto tarptautinės apsaugos prašymo, kuris nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, priimamas 3–6 mėn. laikotarpyje. Šiuo metu tarptautinio apsaugos prašymo nagrinėjimas tęsiasi 3 mėn., ir šis laikotarpis neviršija Įstatyme numatyto maksimalaus 6 mėn. laikotarpio. Todėl Centras daro išvadą, jog Užsieniečio nurodyti teiginiai, kad Migracijos departamentas nepakankamai kruopščiai ir rūpestingai atlieka savo pareigas, neturi jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęstas alternatyvios sulaikymo priemonės – užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, taikymo terminas iki 2025 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Priėmimo ir integracijos agentūros nustatytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams ir teisės aktų reikalavimams, akivaizdžiai nukrypstančios nuo tarptautinio prieglobsčio prašytojų teisių reglamentavimo, t. y. Europos Sąjungos teisės. Taip pat nurodo, kad šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis neginčija, jog jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė.

20. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

23. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025).

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, sprendė, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, bei konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Tačiau pirmosios instancijos teismas detaliau Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose esančių aplinkybių neanalizavo ir nevertino.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra išnykę pagrindai apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje, kadangi yra pasikeitusios faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad Užsienietis, siekdamas išvengti grąžinimo arba išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas suteikti prieglobstį priimtas nagrinėti ir Užsienietis buvo apklaustas nagrinėjant jo prašymą prieglobsčio byloje, bei pateikė paaiškinimus. Taigi, buvo galimybė išsiaiškinti pagrindinius motyvus, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Užsienietis sulaikymo metu pateikė galiojantį pasą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančias taisykles, nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą (be kita ko, aplinkybes, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta; Migracijos departamentas priėmė sprendimą iš esmės nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, tačiau byloje nėra duomenų, kad prieglobsčio prašymas yra išnagrinėtas; Užsienietis buvo apklaustas prieglobsčio byloje ir nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais; byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančias taisykles; Užsienietis pateikė duomenis apie sveikatos būklę, kurie patvirtina nustatytą (duomenys neskelbtini) diagnozę ir tolimesnių konsultacijų būtinybę) ir pateiktus įrodymus, siekdama užtikrinti gintinų vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) M. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti.

(duomenys neskelbtini) piliečiui M. S. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėSkirgailė Žalimienė