- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- 2T-89-381/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Pareiškėjas
- S. E. L.
- Suinteresuotas asmuo
- H. V. V.
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. E. L. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Novgorodo srities Novgorodo teisminio rajono teismo apylinkės Nr.33 taikos teisėjo 2014 m. liepos 25 d. įsakymą dėl alimentų išieškojimo, suinteresuotas asmuo H. V. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rusijos Federacijos Novgorodo srities Novgorodo teisminio rajono teismo apylinkės Nr.33 taikos teisėjas 2014 m. liepos 25 d. įsakymu nutarė išieškoti iš H. V. V. S. E. L. naudai alimentus ¼ dydžio visų rūšių uždarbių ir (arba) kitų pajamų kiekvieną mėnesį sūnaus H.A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, pradedant nuo 2014 m. liepos 25 d. iki jo pilnametystės.
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos Federacijos Novgorodo srities Novgorodo teisminio rajono teismo apylinkės Nr.33 taikos teisėjo 2014 m. liepos 25 d. įsakymą dėl alimentų išieškojimo nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš H. V. V.. Be to, pareiškėja prašo informuoti apie priimtą teismo sprendimą ir persiųsti išieškotas sumas nurodytu adresu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies
Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos ir teismo sprendimo kilmės valstybės (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos nesieja, užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatas (CPK 810 straipsnis). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, užsienio valstybės teismo sprendimas iš esmės neperžiūrimas, nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylos“ (toliau – Sutartis), pasirašytos 1992 m. liepos 21 d., 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 52 straipsnyje nurodyta, kad prie prašymo leisti vykdyti sprendimą būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtinti vertimai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą (b. 1. 1–3), Rusijos Federacijos Novgorodo srities Novgorodo teisminio rajono teismo apylinkės Nr.33 taikos teisėjo 2014 m. liepos 25 d. įsakymo teismo patvirtintą kopiją (b. 1. 4), šio sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą (b. 1. 5). Rusijos Federacijos Novgorodo srities Novgorodo teisminio rajono teismo apylinkės Nr.33 pažymoje nurodyta, kad H. V. V. buvo laiku ir tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau prieštaravimų dėl teismo įsakymo nepateikė (b. l. 8-9), prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (b. l. 6-7). Iš byloje pateiktos Rusijos Federacijos Novgorodo srities Novgorodo teisminio rajono teismo apylinkės Nr.33 pažymos (b. l. 10-11) matyti, jog Rusijos Federacijos Novgorodo srities Novgorodo teisminio rajono teismo apylinkės Nr.33 taikos teisėjo 2014 m. liepos 25 d. įsakymas nebuvo vykdomas. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja pateikė visus procedūros dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį inicijavimui reikalingus dokumentus.
Sutarties 56 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Susitariančių Šalių teismų sprendimus: pirma, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; antra, jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; trečia, jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
Sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai. Šiame Sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.
Lietuvos apeliacinis teismas, rengdamasis šios civilinės bylos nagrinėjimui, išsiuntė suinteresuotam asmeniui pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei pareiškėjo procesinius dokumentus, informavo apie teisę pateikti atsiliepimą. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog kurį laiką buvo bedarbis, tačiau nuo 2015 m. vasario 2 d. pradėjo dirbti UAB „Remauta“ ir nuo 2014 m. liepos 24 d. yra sumokėjęs 46 050 rublių arba 761,48 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Taigi, suinteresuotas asmuo neprieštarauja prašomam pripažinti sprendimui, t.y. kad turi išlaikyti savo nepilnametį sūnų, jo nurodytos aplinkybės, kad tam tikrą sumą alimentų nepilnamečiam sūnui jau yra sumokėjęs, nepaneigia pareiškėjos prašomo pripažinti sprendimo teisėtumo. Pažymėtina, kad CPK 773 straipsnyje, kuris reglamentuoja užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo bendrąją tvarką, numatyta, kad užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. CPK 743 straipsnyje numatyta, kad išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų teisingumą ir jų nusiuntimo išieškotojui faktą kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Be to, asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, per tris darbo dienas turi pranešti antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat apie papildomą uždarbį (CPK 742 straipsnio 1 dalis). Asmuo, pageidaujantis savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę pateikti darbdaviui arba asmeniui, kuris moka pensiją, stipendiją, pašalpą ar kitokias išmokas, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui (CPK 742 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą (CPK 742 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 punktu, antstolis, vykdantis vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis, priteisto teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi, išieškojimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-371 „Dėl Pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą formos patvirtinimo“ patvirtintos formos pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą išduoda remdamasis vykdomosios bylos duomenimis. Jeigu dėl teismo sprendimu arba teismo patvirtinta taikos sutartimi vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo antstolis išsiuntė patvarkymą išskaitoms iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų daryti ir, vadovaujantis antstolio patvarkymu, išskaitas darantis asmuo išskaitytas sumas turi išmokėti (pervesti) išieškotojui, antstolis pažymoje apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą nurodo, kada ir kokiai institucijai išskaitoms daryti buvo pateiktas patvarkymas. Taigi, vadovaujantis ankščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog šiuo atveju antstolis, vykdantis vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis, nustatinėja priteisto, bet nesumokėto išlaikymo dydį. Lietuvos apeliacinis teismas šiuo atveju sprendžia, ar yra pagrindas Lietuvos Respublikoje pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos Federacijos Novgorodo srities Novgorodo teisminio rajono teismo apylinkės Nr.33 taikos teisėjo 2014 m. liepos 25 d. įsakymą dėl alimentų išieškojimo.
Teismas, išnagrinėjęs šioje civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, Sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos Susitariančiosios Valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų ir Sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų nenustatė. Todėl egzistuoja teisinis pagrindas Rusijos Federacijos teismo sprendimo pripažinimui ir leidimui jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškė prašymą išieškotas sumas persiųsti į nurodytą banko sąskaitą. Atsižvelgiant į šį prašymą, pareiškėjai išaiškinama, jog Sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad pripažintų ir leistų vykdyti teismo sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja valstybės, kurios teritorijoje prašoma tokį sprendimą vykdyti, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Todėl siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimo patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 str.). Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/index.php/pageid/992/regions/1. Dėl šių aplinkybių civilinė byla dėl prašymo dalies lėšas išieškoti ir jas pervesti pareiškėjai nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 – 812 str., 293 str. 1 p.,
nutaria:
Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Novgorodo srities Novgorodo teisminio rajono teismo apylinkės Nr.33 taikos teisėjo 2014 m. liepos 25 d. įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš H. V. V. alimentus sūnaus H. A. V., (duomenys neskelbtini), išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbių ir (arba) kitų pajamų kiekvieną mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 25 d. iki sūnaus pilnametystės.
Civilinę bylą dėl prašymo dalies lėšas išieškoti ir pervesti pareiškėjai nutraukti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.