Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei,

nedalyvaujant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui D. Š., valstybės institucijoms teikiančioms išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriui ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės institucijos Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tikslinga taikyti visas įstatymo numatytas priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko tėvą, kuris taip pat turėtų teikti savo vaikui išlaikymą ir dalyvauti jo auklėjime. Posėdžio metu raštu duotą išvadą palaikė ir paaiškino, kad tikslinga išspręsti tėvystės ir išlaikymo klausimą.

Valstybinės institucijos Panevėžio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pateikė išvadą,

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas priimdamas sprendimą remiasi šiais motyvais.

Gimimo liudijimo duomenys patvirtina, kad nepilnametės J. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė V. Č. (b.l.9) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.147 str. 2 d. pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali vaiko motina. Ieškovė, siekdama apginti vaiko teises, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, taip pat ir iš atsakovo pripažinimo teismas daro išvadą, jog vaiko J. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas D. Š.. Teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo paaiškinimai yra pakankami bei tinkami įrodymai teismo išvadoms pagrįsti ir mano, kad byloje nebūtina gauti DNR ekspertizės išvados apie tai, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Atsakovas su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo sutiko ir posėdžio metu nurodė, kad jis tikrai yra vaiko – J. Č. tėvas. Ieškovė taip pat patvirtino, jog atsakovas yra jos dukters J. Č. biologinis tėvas. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriuos kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 str. 1 d.).

Kai vaiko gimimas yra įregistruotas ir jame nėra duomenų apie tėvą, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. (CK 3.167str.2d.).

Ieškovė nenori pakeisti vaiko pavardės ir atsakovas neprieštaravo, jog dukrai būtų suteikta motinos pavardė, todėl Justei, nustačius tėvystę, pavardė nekeistina.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytais įrodymais, juos vertina kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius tarpusavyje. Teismas mano, kad atsižvelgiant į prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – tėvystės nustatymas taikomas siekiant nustatyti tikrą vaiko tėvą ir priimamas sprendimas atitinkantis vaiko interesus. Priimant sprendimą nepasikeis objektyvi tikrovė ir neturės neigiamo poveikio vaiko interesams. Tai yra susiję su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Bylos medžiaga, ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad vaikas gyvena su ieškove – savo motina, vaikas su tėvu nebendrauja ir jo nepažįsta. Atsakovas neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta butų nustatyta su ieškove. Esant tokioms aplinkybėms vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina.

Pagal Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai. Pagal ieškovės paaiškinimą atsakovas nesirūpino vaiku. Atsakovas nurodė, jog vaiku nesirūpino, neturi tiek pajamų, kad galėtų teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Nurodė, jog turi dukrą, gimusią 2009 metais ir iš jo yra priteistas išlaikymas po 400 litų (115 eurų).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju – tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis – atsakomybę už prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Iš atsakovo paaiškinimo, žinotina, kad atsakovas turi nepilnametę dukrą, gimusią 2009 metais ir jai reikalinga parama. Priteisdamas išlaikymą dviems ir daugiau vaikų teismas turi vadovautis CK 3.198 straipsnyje įtvirtintu vaikų lygybės principu, reiškiančiu, kad nepriklausomai nuo to, vaikai gimę iš vienos ar iš skirtingų santuokų, turi vienodą teisę į išlaikymą. Vienodos teisės į išlaikymą turėjimas, nereiškia, kad vaikams turi būti priteistas vienodas išlaikymas iš to paties išlaikyti privalančio vaikus tėvo. Konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių vaiko poreikių. Pagal turimus duomenis atsakovo dukros yra panašaus amžiaus ir poreikiai analogiški. CK 3.192 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydį, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui išlaikymas kas mėnesį periodinės išmokos po 115 eurų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.208 str. ). Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2014 m. vasario 24 d. (CK 3.200 str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra vaiko tėvas ir būdamas vaiko tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą praktiškai nevykdė nuo pat vaiko gimimo dienos, todėl iš atsakovo, remiantis CK 3.200 str., priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 23 d. iki kreipimosi į teismą dienos, po 38 eurus, viso 3x 36 mėn.=1368 eurus.

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

Ieškovei V. Č. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. gegužės 21d. sprendimą Nr. (1.2)-SP1-015-T-1086-01161 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Todėl ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą. Tačiau pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės pajamas išieškotinos teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidos. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą ir teismo turėtos pašto išlaidos. (CPK 80, 83, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko – J. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas .

Įregistruojant tėvystę J. Č. palikti Č. pavardę.

Nustatyti J. Č. gyvenamąją vietą su jos motina V. Č..

Priteisti iš atsakovo D. Š. nepilnametės J. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos motinos V. Č., išlaikymui mokėti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 115 (vieną šimtą penkiolika) eurų iš visų rūšių atsakovo darbo užmokesčio (pajamų), nuo 2014 m. vasario 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka..

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Išieškoti iš atsakovo D. Š. į valstybės biudžetą 82(aštuoniasdešimt du) eurus žyminio mokesčio, 9,85eurus (devynis eurus 85ct) teismo turėtų pašto išlaidų ( sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ) ir 115,80 euro(vieną šimtą penkiolika eurų 80 ct)teisinės pagalbos išlaidų (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Anykščių rajono savivaldybės administracijos CM skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.