- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 2-127-752/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13792-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- I. D.
- Trečiasis asmuo
- L. P., E. P.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kondrotaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Dumbliauskui, atsakovei I. D., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. D., tretiesiems asmenims L. P. ir E. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2012-10-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. D. 7971 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 239 Lt žyminio mokesčio, atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Swedbank“ sudarė turto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas tretiesiems asmenims L. P. ir E. P. bendrosios nuosavybės teisė priklausantis butas, esantis Naujakurių g. 70-31, Kaune. 2011 m. kovo 19 d. minėtas tretiesiems asmenims priklausantis butas buvo užpiltas vandeniu, tokiu būdu padarant jam žalos. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu buvo nustatyta, kad vanduo prasiskverbė iš viršuje esančių atsakovei priklausančių patalpų. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Aplieto buto apžiūros dieną ieškovės atstovui apsilankius atsakovės bute, buvo patvirtinta, kad tretiesiems asmenims priklausantis butas buvo aplietas atsakovės tualete trūkus vandentiekio vamzdžiui. Atsakovė buvo atėjusi į aplietą butą, matė žalos mastą. Aplinkybės, kad vanduo prasiskverbė iš jai priklausančių patalpų, atsakovė neneigė. Vanduo trečiųjų asmenų butą užliejo iš atsakovės buto, trečiųjų asmenų butui buvo padaryta 7971 Lt turtinė žala. Tarp vandens išsiliejimo iš atsakovės buto ir trečiųjų asmenų butui padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti (b.l. 3-5).
Atsiliepimas
Atsakovė I. D. atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais ir ieškinyje išdėstytais argumentais nesutinka. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nėra nurodyta, jog vanduo, apgadinęs tretiesiems asmenims priklausantį turtą, būtų prasiskverbęs iš jai priklausančio buto, kadangi grafoje „Įvykio pavadinimas" nurodoma, kad vanduo prasiskverbė iš gretimų patalpų. Paminėto akto grafoje „Numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo" nurodoma, kad „kaimynai iš buto Nr. 34". Taigi ieškovo su ieškiniu pateiktas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas nepatvirtina ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad vanduo prasiskverbė iš jai priklausančių patalpų. Dėl įvykio atsakingas asmuo buvo tik numanomas, o tikrasis dėl įvykio atsakingas asmuo turto sunaikinimo, sugadinimo akte nebuvo konstatuotas. Be to, akto grafoje „Įvykio aprašymas" nurodoma, kad kaimynai buvo atėję ir matė žalos mastą, su kalte sutiko, tačiau iš tokių duomenų nėra galimybės suprasti „kokie kaimynai buvo atėję ir su žalos mastu bei kalte sutiko“. Iš turto sugadinimo akto nėra galimybės identifikuoti tokių asmenų. Su kalte ji niekuomet nesutiko, kadangi mano, kad trečiųjų asmenų butas buvo aplietas ne iš jos buto. Todėl ieškinio argumentai, jog ji neneigė aplinkybės, kad vanduo prasiskverbė iš jai priklausančių patalpų, yra nepagrįsti. Tai, kad ji niekuomet nesutiko su paminėta aplinkybe, patvirtina ir jos 2011-06-24 atsakymas į ieškovo pretenziją, kur ji nurodo ir patvirtina, kad nesutinku su reikalaujama suma, kadangi jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Trečiųjų asmenų butas ribojasi ne tik su jai priklausančiu butu, o iš jai priklausančio buto vanduo nepratekėjo, todėl mano, kad ieškinio argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės argumentais, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad šio ginčo atveju ieškovas nepateikė nei vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų aplinkybę, kad trečiųjų asmenų butas buvo apgadintas jį užliejus iš atsakovės buto, todėl teigė, kad ieškovas neįrodė žalos bei statinio trūkumų priežastinio ryšio. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų apie žalos dydį. Taip pat teigė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė I. D., būtų nebuvusi rūpestinga, ar būtų nepasirūpinusi, kad jos namuose esantys įrenginiai būtų tvarkingi, iš jų netekėtų vanduo. Tokiu būdu jos kaltė ir priežastinis ryšys tarp jos veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos nėra įrodyti ir ieškinys negali būti tenkinamas.
Atsakovė taip pat prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį ieškinio reikalavimui dėl 5691 Lt nuostolių sumos, atsiradusiam iš draudimo teisinių santykių pagal CK 1.125 str. 7 d., nes ieškovas draudimo išmokos dalį (5691 Lt) tretiesiems asmenims išmokėjo 2011-05-03, o ieškinys teisme gautas 2012-09, t.y. akivaizdžiai praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą (b.l. 61-65).
Tretieji asmenys E. P. ir L. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka, nes dėl atsakovės I. D. kaltės jiems 2011-03-19 buvo padaryta žala – aplietas butas, sugadinta vidaus apdaila (lubos, sienos, grindys), po savaitės dingo elektra. Kaimynę supažindino su padarytais nuostoliais. Butas buvo draustas, todėl informavo AB „Lietuvos draudimas“, kurios atstovas buvo atvykęs ir sudarė turto sugadinimo aktą. Buvo nustatytas jiems padarytos žalos dydis, kuris vėliau buvo tikslinamas. Už draudimo paskaičiuotą sumą buvo atliktas dviejų kambarių ir koridoriaus remontas: sudėtas parketas, ištapetuotos kambarių sienos. Po įvykio dingo elektra, todėl teko kviestis specialistus ir ieškoti gedimų. Buvo atplėšti visų keturių kambarių tapetai, nes reikėjo surasti elektros paskirstymo taškus ir pašalinti avarijos priežastis, kai kur pakeisti elektros instaliacijas. Už šiuos remonto darbus mokėjo asmeniškai, tik informavo draudimą ir pateikė elektros tinklų specialisto sąskaitą dėl elektros varžos nustatymo. Dėl drėgmės pertekliaus sugedo bute įvesta signalizacija, vonioje ir tualete įrengti ventiliatoriai. Kvietė signalizacijos įrengimo meistrą, kuris pakeitė įrenginį ir sutaisė gedimą. Nustatytos sumos nepakako suremontuoti butą, nes įkainiai buvo ženkliai didesni, nes praėjus dviems mėnesiams po avarijos pasekmės dar labiau išryškėjo: sienų tinkas pradėjo trupėti, atsirado pelėsis po parketu ir tapetais. Teko ieškoti specialistų pagal skelbimus, kurių dauguma dirba neturėdami patentų ir negalėdami išrašyti sąskaitų, derėtis dėl kainos. Atsižvelgdami į kaimynės finansinę padėtį, dalį darbų atliko savo lėšomis ir jėgomis – glaistė sienas, tinkavo, parengė tapetavimui, valė ir išdažė lubas. Draudimas pagal pateiktas sąskaitas jiems išmokėjo 7971 Lt sumą, todėl sutinka su ieškovo pateiktu ieškiniu atsakovei I. D. (1 t. b.l. 59-60).
Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovės 7971 Lt turtinės žalos atlyginimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Jo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad trečiųjų asmenų butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto. Įvykus užpylimui, į trečiųjų asmenų užlietą butą atvyko ieškovo žalų ekspertas A. Z., kuris surašė turto sunaikinimo - sugadinimo aktą, kuriame užfiksavo visus trečiųjų asmenų buto sužalojimus. Akte taip pat nurodė numanomą dėl įvykių atsakingą asmenį, t.y. kaimyną iš 34 buto. Šis butas priklauso atsakovei. Atlikęs užpilto buto apžiūrą, aprašęs nuostolius, žalų ekspertas A. Z. buvo nuėjęs pažiūrėti į atsakovės butą. Duris atidarė atsakovės sūnus, davė atsakovės telefono numerį bei patvirtino, kad pas juos buvo trūkusi vandens žarnelė. Sekantis žalos sureguliavimo etapas yra nuostolių apskaičiavimas, nuostolius apskaičiavo ieškovo darbuotojas turto žalų ekspertas A. K.. Byloje esančioje lokalinėje sąmatoje apskaičiuoti tiesioginiai užpylimo metu padaryti nuostoliai, kurie sudaro 5691 Lt. A. K. apskaičiuotus tiesioginius nuostolius ieškovas ir išmokėjo P.. P. patys pirko medžiagas, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kurie pateikti byloje. Gavosi, kad pagal draudėjo patirtas faktines išlaidas draudikas išmokėjo iš viso i 7971 Lt nuostolio. Ši suma ir sudaro ieškinio sumą. Konkrečiau nuostoliai apskaičiuoti draudimo išmokos apskaičiavime, kuriame smulkiai išdėstyta nuostolių suma. Ši suma yra faktinės užliejimo metu patirtos išlaidos, kurias ieškovas atlygino ir regreso teise, subrogacijos pagrindu, reikalauja atlyginti iš atsakovės. Tiek sąskaitos byloje, turto sunaikinimo-sužalojimo aktas, jo priedai, patvirtina, kad ieškovas teisėtai, pagrįstai paskaičiavo ir atlygino buto apliejimo metu patirtą žalą. Kitų atsakovės argumentų nepagrįstumą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Žalos ekspertas aprašė nuostolius, ėjo žiūrėti į viršuje esantį butą, iš kurio, kaip įtariama, liejosi vanduo. Atsakovės sūnus ekspertui pasakė, kad trūko žarnelė, įvyko užpylimas. Nors yra užfiksuota, kad galimai atsakovės buto tualete buvo pratrūkę vamzdelis, tačiau vadovaujantis LAT praktika, priežastis dėl ko buvo užpiltos trečiųjų asmenų patalpos, nėra svarbi. Svarbiausia nustatyti, kad patalpos buvo užpiltos iš viršuje esančių patalpų. Vien ta aplinkybė, kad buvo užpiltos Paškauskų buto lubos, teikia pagrindą išvadai, kad tai buvo iš atsakovės buto išsiliejęs vanduo. Atstovo nuomone, šioje byloje žala yra visiškai įrodyta. Byloje nėra jokių duomenų, kad butas buvo aplietas iš kitų butų.
Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad su turtu ji nesugebėjo elgtis taip, kad nebūtų užpiltos draudėjui priklausančios patalpos. Juolab, kad byloje yra duomenų, kad galimai trūko vandens žarnelė, nors šios aplinkybės ieškovas neprivalo įrodinėti.
Taip pat byloje yra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad yra ryšys tarp atsakovės nesugebėjimo naudotis savo turtu ir padarytos žalos. Todėl vertina, kad šioje byloje yra įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovui 7971 Lt žalos atlyginimo, procesines palūkanas 5 proc. už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė I. D. ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir argumentus. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Nenustatyta atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime, atsakovė I. D. paaiškino, kad 2011 kovo 19 d. ji buvo išvykusi iš namų, kai jai paskambino namo bendrijos pirmininkas ir pranešė apie kaimynų buto užliejimą. Ji išsigando ir kaip galėdama greičiau su sūnumi grįžo namo, tačiau jokio vandens išbėgimo požymių nerado. Atsiklaupusi viską apžiūrėjo tualete, tačiau jokių požymių ir ten nerado. Kaimynė iš užpilto buto viską matė, nes buvo atėjusi ir už nugaros stovėjo. Iš bendrijos niekas nebuvo atėjęs. Remontas jos bute buvo atliktas 2008 m., tualete pakeistas vamzdelis, kuris yra iki šiol. Nesupranta, kaip sūnus galėjo pasakyti, kad tualete trūko šlangelė. Tuo labiau, kad jokios šlangelės nėra, o yra metalinis vamzdelis. Nurodė, kad 2011 m. kovo 24 d. ji buvo darbe ir jai niekas nepranešė, kad kas nors atvyks apžiūrėti jos buto. Jei jai kas nors būtų pranešę, ji būtų iš darbo atsiprašiusi ir aprodžiusi butą. Tačiau viskas buvo ramu iki to laiko, kai ji gavo pretenziją iš draudimo. Svarbiausia, kad praėjo tiek laiko ir jai niekas nieko nesakė. Kai ji kovo 24 d. grįžo iš darbo, sūnus jai nieko nesakė. Vėliau ji klausė sūnaus, bet sūnus sakė, kad niekas nebuvo atėjęs ir apie trūkusią šlangelę jis niekam nieko nesakė. Su kaimyne kalbėjosi, nes jai buvo gaila, kad taip įvyko. Bet ji niekada nesutiko su kalte, nes jokių apliejimų jos bute nebuvo, ji nieko nerado. 2011 m. birželio mėnesį, kai gavo pačią pirmą pretenziją, parašė laišką draudimo įmonei, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nesutinka atlyginti žalą. Laiptinėje yra trys butai, bet jie ribojasi. Trijų kambarių buto sienos sueina su jos keturių kambarių butu. Butai ribojasi tualetais ir voniomis. Laisvai galėjo būti, kad vanduo bėgo iš kaimynų buto.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, trečiasis asmuo E. P. paaiškino, kad ji gyvena 31 bute, esančiame antrame aukšte. Trečiame aukšte lygiagrečiai su jo butu yra atsakovės I. D. 34 butas. 2011 m. kovo 19 d. ji buvo išvykusi, namuose nebuvo. Taip pat namuose nebuvo ir jos sutuoktinio. Apie vandentiekio avariją jai pranešė telefonu namo bendrijos pirmininkas. Pasakė, kad atėjo 29 buto savininkas iš pirmo aukšto ir pranešė, kad kažkur yra avarija, nes bėgo per 29 buto sieną. 29 butas yra ne po jų butu, o šalia. Po jais esantis butas taip pat buvo aplietas, net iki rūsio buvo nubėgęs vanduo. Ji iš karto paskambino vyrui, kad grįžtų namo ir aiškintųsi kur avarija. Pirmininkas sakė, kad nežino, kur yra avarija. Namas yra 9 aukštų. Laiptinėje yra trys butai, 2, 3 ir 4 kambarių. Visuose aukštuose butų išplanavimai vienodi, santechniniai mazgai, t.y. vonia, tualetai per aukštus eina vienodai. Vyras jai pranešė, kad butas iki kelių vandeniu aplietas, per lubas teka vanduo. Kai ji grįžo namo, vanduo jau buvo susemtas. Ji iš karto ėjo į trečiame aukšte esantį 34 butą, bet ten nieko nebuvo. Dar užėjo į ketvirtame aukšte virš jos buto esantį butą pasitikslinti gal ten avarija. Ją į butą įsileido nuomininkai, ji apžiūrėjo visas patalpas, vonią, tualetą, tačiau jokių vandens žymių nebuvo. Tada laukė grįžtant kaimynės iš trečio aukšto. Vakare išgirdo bruzdėjimą ir pamatė degant šviesą, tuomet nuėjo pas kaimynę. Bute vandens telkinių nebuvo, vanduo jau buvo iššluostytas. Įėjus į tualetą, rado permirkusį visą tualetinio popieriaus paketą. Apžiūrėjo ir tualeto vamzdelio jungtį. Vamzdelis buvo prijungtas prie vandens bakelio ir dar buvo visas drėgnas. Tuomet paprašė kaimynės ateiti į jos butą apžiūrėti kokios yra avarijos pasekmės. Kaimynė iš pradžių nenorėjo sutikti, tačiau vėliau pripažino, kad jos bute įvyko avarija. Teigė, kad avarija atsitiko netyčia, kad ji to nenorėjo. Bendrijos pirmininkas kitą dieną nuėjęs į tą butą kalbėjosi su kaimyne ir sužinojo priežastį, t.y. kaimynė pati pasakė, kad buvo laiptinės santechnikas ir jis neužsuko jungties, kuri jungė vandentiekį su vandens bakeliu, todėl nuo spaudimo ta žarnelė nukrito ir vanduo tekėjo. Iš kaimynės sužinojo, kad ji maždaug apie 10:30-11:00 val. išvažiavo į svečius, tuo metu jokios avarijos nebuvo. Bet pusę dviejų vanduo jau buvo pribėgęs. Kaimynė kai sužinojo, kad butas draustas, pradėjo tartis dėl žalos atlyginimo ne per draudimą, siūlyti, kad ieškos meistrų ir galbūt kainuos pigiau. Kadangi butas yra įkeistas ir jį draudė Swed bankas, jai pasakė, kad sužinos kokios draudimo galimybės ir tuomet informuos. Kitą dieną atėjusi kaimynė rado dukrą, su ja pradėjo tartis, sakė, kad jai labai blogai, kad brangiai kainuos. Dukrai pasakė, net koks asmuo taisė santechniką ir kodėl čia ta avarija įvyko. Kad neliktų nuoskaudos nei jai, nei kaimynei, ji nusprendė kad atsakovė atlygins tokią žalą, kokią nustatys draudimas. Tuomet kreipėsi į draudimą, informavo apie įvykį.
Nurodė, kad ji buvo surašiusi tokį įvykio fiksavimo dokumentą, kad vanduo tekėjo per lubas, kurį kiti kaimynai buvo pasirašę. Tame raštelyje nurodė, kas atsitiko, dieną, valandą, kokie asmenys buvo, kad padėjo semti, matė, kad per lubas teka vanduo. Tame rašte pasirašė bendrijos pirmininkas, nes jis dalyvavo, ji ir kaimynai ir 33 buto. Atsakovei to rašto gal ir nerodė, nes ji pati pasikalbėjusi su bendrijos pirmininku ir sužinojusi, kad butas draustas, atėjo tartis. Kaimynė pati pripažino kaltę, pasakė, kad santechnikas Algis tvarkė ir nesutvarkė jai to mazgo. Sakė, kad jos butas taip pat buvo aplietas, tik ji spėjo susivalyti, kol ji su vyru atėjo. Tą įvykio fiksavimo dokumentą ji buvo pateikusi draudimo atstovui, bet atstovas sakė, kad kadangi kaimynė kaltę pati pripažino, tai to dokumento nereikia. Tas raštas taip pas ją ir pasiliko.
Namo bendrijos pirmininkas žinojo tą situaciją, nes tą dieną buvo jos bute, jį prašė užsukti vandenį. Kiti kaimynai taip pat žino avarijos priežastį, kad kaltininkė yra.
Kai buvo nustatinėjama turto žala, visą laiką ji bendravo su draudimo atstovu A. K., su juo visą laiką derino sumas. Kaimynė buvo atėjusi gal du kartus į jos butą. Trečią kartą kvietė kai buvo sudėtas parketas. Sakė, kad ateitų pažiūrėti kokios liko sienos, nes jos pradėjo trupėti. Tuomet kaimynė pasakė, kad turi savo bėdų ir tegul jie daro ką nori. Taip ir tvarkėsi. Kiek jai žinoma, draudimo nustatytos sumos neviršijo. Bandė ieškoti įvairiausių būdų, kad būtų pigiau. Dalį remonto darėsi savo jėgomis, kadangi reikėjo visus baldus išmontuoti, vėl sumontuoti, ieškoti darbininkų, kurie pagal patentą dirbtų ir oficialiai patvirtintų. Kaimynė visą laiką stebėjo, matė. Parketą reikėjo pjaustyti gabalais, nes buvo pelėsis įsimetęs, nes laukė atostogų. Avarija atsitiko kovo mėnesį, o pradėjo tvarkytis gegužės mėnesį, baigė rugsėjo ar spalio mėnesį. Parketas buvo keistas kambariuose 31-7, 31-3, 31-1, pusėje koridoriaus.
Kaimynė daugiau nebuvo į butą atėjusi ir su jais nekalbėjo. Tačiau kad jos bute avarijos nebuvo tokio neigimo nebuvo, kol negavo dokumentų iš teismo. Avarijos priežastis buvo aiški, t.y. butas iš viršaus, nes jei būtų iš kito buto, tai būtų nukentėjęs gretimas 32 butas, kuris nenukentėjo, tik drėko jo siena. Nurodė, kad po vandentiekio avarijos, savaitę laiko dvokė instaliacija, o paskui atsakė visame bute elektra, reikėjo kviesti elektrikus ir ieškoti centrų, kurie yra viršuje. Buto remontui turėtų išlaidų yra ir daugiau, tačiau ji smulkmeniškai visų jų neįtraukė. Specialistai iš elektros tinklų tik varžą pažiūrėjo ir surašė aktą, kad elektrą galėtų pajungti, o elektriką samdėsi pažįstamą. Dar ir šiai dienai nėra sudėtų grindjuosčių, nes neužteko tam lėšų, lubas dažė pati be jokio atlygio. Žinodami kaimynės padėtį, ką įmanoma darėsi patys. Dėl to ir lubas dažė bei tapetus pati plėšė, kad įtilpti į draudimo apskaičiuotą sumą ir jos neviršyti. Todėl visą laiką tikslinosi, skambino A. K.. Dar reikėjo Swed banko sutikimo, kad sutinka pervesti į jos sąskaitą. Tik vėliau jai atsiuntė dokumentus, kuriuose nurodyta ir visos smulkmenos. Bet jei jas visas būtų pirkę, tai būtų neužtekę rimtiems dalykams.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. P. paaiškino, kad kai jį iškvietė iš darbo, jis su namo bendrijos pirmininku atėję į butą pamatė, kas vyksta, tiesiog per lemputes, per visur bėgo vanduo. Pirmininkas užsuko vandenį, kad nebėgtų daugiau vanduo, paskui jis paprašė kaimynų ir jie padėjo viską likviduoti. Kai žmona grįžo, tada aiškinosi avarijos priežastį. Su žmona buvo užėję į atsakovės butą. Viską apie tai teisingai papasakojo žmona. Nepripažįsta, kad kartu su kaimyne užėjo į jos butą. Kada ji grįžo į namus nematė, už nugaros nestovėjo. Pas ją nuėjo tik tuomet, kai bute išgirdo brazdėjimą, triukšmą. Jos bute degančių šviesų jis nematė, pro langą nežiūrėjo ir jos grįžtančios nelaukė. Kai su žmona atėjo, kaimynė šluostinėjosi bute. Jis apžiūrėjo prieškambarį, virtuvę, kambarį, bet avarijos pasekmių nematė. Tualete jis nebuvo ir ten nežiūrėjo. Gal pas kaimynę ir nebuvo tiek vandens, bet pas juos telkšojo.
Liudytojas A. Z. paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu jis dirbo AB Lietuvos Draudimas žalų ekspertu. Buvo nuvažiavęs apžiūrėti aplieto buto, padarė nuotraukas ir surašė turto sunaikinimo - sugadinimo aktą, kuriame surašė tai, ką vizualiai matė sugadinta. Lokalinę sąmatą sudarė jo kolega. Ji buvo atliekama kompiuterinėje programoje, galbūt todėl nepasirašyta. Atvykęs apžiūrėti buto, jis pamatė, kad vanduo prasiskverbęs iš viršaus. Aplieta buvo pakankamai stipriai, labiausiai įstrigo parketas, nes buto savininkai jį bandė gelbėti specialiais įrankiais. Jis pamanė, kad tai bergždžias reikalas. Kiek prisimena, ne visos patalpos buvo aplietos, bet didžiausios, tos kurios surašytos. Priežasties, dėl ko taip atsitiko, jis nežinojo. Kalbėjosi su aplieto buto savininkais. Jie nurodė, kad viršutiniame bute buvo įvykusi avarija, nurodė tualeto patalpą. Taip pat sakė, kad buvo atėję kaimynai ir su kalte sutiko. Dar buvo kažkoks namo pirmininko po įvykio surašytas aktas. Šį įvykį įsiminė dėl to, kad klientai labai rūpinosi savo turtu ir bandė gelbėti parketą. Buvo užlipęs į viršutinį butą. Kiek atsimena, atidarė jaunas žmogus, nurodė, kad tai ne jo butas, sakė kreiptis į mamą, nurodė jos telefoną. Jo dar pasiteiravo, ar buvo avarija. Tas vaikinas patvirtino, kad trūko tualete vamzdelis. Jis užrašė tai, ką jam sakė. Jis į viršuje esantį butą nėjo ir jo neapžiūrėjo. Iš esmės jis nenustatinėjo priežasties dėl ko įvyko užpylimas, nes pagal draudimo taisykles, šiuo atveju pakanka vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų. Šiuo atveju matė, kad aplietos lubos, matė vandens bėgimo žymes. Buvo aišku, kad vanduo bėgo iš viršaus. Galėjo būti aplieta iš viršutinio buto, arba iš bendrų tinklų. Tačiau apie bendro stovo gedimą iš karto sužinotų namo administratorius ar bendrijos pirmininkas, nes jie atsakingi už bendruosius tinklus. Jeigu viskas gerai su bendraisiais tinklais, tai didžiausia tikimybė, kad avarija viršuje esančiame bute, o kurioje vietoje tai nėra svarbu. Kiek leido galimybės išsiaiškino, kodėl bėgo vanduo.
Liudytojas taip pat nurodė, kad nebūtinai viršutiniame bute turėjo būti pribėgę vandens ar sugadintas parketas, nes neaišku, kurioje vietoje buvo avarija.
Liudytojas V. D. paaiškino, kad jis su mama buvo išvykęs pas gimines, kai mamai paskambinęs kaimynas pranešė, kad kaimynams atsitiko nelaimė. Jis grįžo kartu su mama, įėjo į butą ir jį apžiūrėjo. Jokio vandens išsiliejimo nebuvo. Kad mama šluostytų grindis nematė. Neprisimena ar tuo metu buvo atėję P., seniai viskas buvo ir jis po to greitai išvyko. Prisimena, kad tuomet po keturių dienų atvažiavo žmogus ir prisistatė iš draudimo. Paklausė ar yra kas iš suaugusių, bet nieko iš suaugusių nebuvo. Tuomet paprašė mamos numerio. Jis jį davė. Jam pasakė ,,užuojauta‘‘, bet dėl ko taip pasakė jis nesuprato, nes pas juos joks vanduo neišsiliejo. Apie tualete trūkusį vamzdelį tas žmogus jo neklausė ir jis to nepatvirtino. Prieš įvykį santechnikos darbai nebuvo atliekami. Darbai buvo atliekami prieš 2-3 metus. Tačiau nežino, ar tualeto vamzdelis buvo keistas. Jeigu mama ir tvarkė, tai mano, kad susirado meistrą ir kokybiškai atliko darbus. Jis gyvena su mama, bet dažnai išvažiuoja į užsienį.
Liudytojas A. R. paaiškino, kad jis yra gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pirmininkas. Apie P. buto apliejimą jam yra žinoma. Dėl šio įvykio į jį kreipėsi pirmo aukšto 29 buto gyventojas, kuris pasakė, kad pas jį per sienas bėga vanduo. Tada pradėjo ieškoti problemos. Užsuko vandenį rūsyje ir ėjo į butus, tačiau nieko nebuvo namuose. Jam pranešus, kad bėga vanduo, buvo užėjęs į 29 butą pirmame aukšte. Vandens ten nedaug buvo pratekėję, daugiausiai bėgo per sieną vonioje. Kai P. grįžo namo, tą pačią dieną buvo užėjęs pas P.. Matė, kad vandens yra ant grindų, vonioje nuo lubų bėgo per sienas. Negali pasakyti, ar bėgo iš trečio, ar iš ketvirto aukšto. Butai su kaimyninio buto siena ribojasi vonios patalpomis. Jeigu trūksta šlangutė trijų kambarių bute, tai aplieja ir keturių kambarių butus, o trūkusi keturių kambarių bute šlangutė lieja ir trijų kambarių butus. Lieja ne tik apačioje esantį butą, bet ir gretimą sieną. D. butas yra keturių kambarių. P. butas taip pat yra keturių kambarių. Pas P. vandens buvo koridoriuje ir tas vanduo ėjo į saloną. Pas D. nuėjo kitą dieną, buvo sausa.
Namas 1993 metų statybos. Su stovu taip pat dažnai būna problemų. Name reikia keisti stovus. Šiuo atveju su stovu problemos nebuvo. Jei stovas trūksta, jis visada tai žino, nes visada deda ant stovo sandarinimo kilpą –„chamutą‘‘. Jų yra uždėję ne viename bute. Šiuo atveju niekur nereikėjo dėti sandarinimo kilpos. Todėl galvoja, kad galėjo būti trūkusi šlangutė. Kuriame bute trūko nežino, nes nenustatė. Tą pačią dieną vakare atvažiavo santechnikas, su juo ėjo per butus, tačiau nerado savininkų. Jis turėjo išvažiuoti, neturėjo kada aiškintis dėl ko viskas įvyko. Užsuko vandenį ir pasakė, kad kol nesusitvarkys, tol vandens neatsuks. Sekmadienį perėjo per butus, visi į buvo namuose. Pasakė, kad atsukinėja vandenį, kad žiūrėtų kur bėga vanduo. Atsukus niekas pas jį neatėjo. Todėl nematė reikalo toliau aiškintis priežastis. Nežino, kaip įvyko užpylimas. Tai negalėjo atsitikti nuo lietaus, nes tuo metu nelijo, be to, lietaus yra atskira kanalizacija.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje keliamas ginčas dėl reikalavimo atlyginti draudimo bendrovės išmokėtą draudimo išmoką iš už padarytą žalą atsakingo asmens (CK 6.1015 str. 1 d.).
Nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas „Hansabankas“) 2006-02-24 sudarė Draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas bankui įkeisto turto savininkų turtas, tame tarpe ir tretiesiems asmenims L. P. ir E. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teisė priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, kad 2011 m. kovo 19 d. minėtas tretiesiems asmenims priklausantis butas buvo užpiltas vandeniu, tokiu būdu padarant jam žalos. Nustatyta, kad 2011-03-14 butą apžiūrėjo ieškovo atstovas - turto žalų vertintojas liudytojas A. Z., kuris turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė, kad vanduo prasiskverbė iš gretimų patalpų, o numanomas dėl šio įvykio atsakingas asmuo yra viršuje esančio 34 buto savininkė, t.y. atsakovė I. D.. Aprašydamas įvykį ir žalos priežastį, A. Z. nurodė, kad trečiųjų asmenų teigimu, 2011-03-19 atsakovės buto tualete trūko vandentiekio vamzdelis, dėl to buvo sulietas apdraustas 31 butas, taip pat nurodė, kad kaimynai buvo atėję ir matė žalos mąstą, su kalte sutiko. Akte taip pat nurodyta, kad žalų ekspertui apsilankius atsakovės bute, jos sūnus patvirtino, kad 2011-03-19 trūko vamzdelis. (b.l. 17-18). Turto sunaikinimo – sugadinimo akto priede nurodytos patalpos ir sugadinti (pažeisti) objektai, jų sugadinimo pobūdis, kurio pagrindu buvo sudaryta lokalinė sąmata, paskaičiuota padaryta žala ir ieškovas apskaičiavo draudimo išmokos dydį (5691 Lt), (1 t. b.l. 19-24). Ši draudimo išmokos suma pervesta į E. P. sąskaitą 2011-05-06 (1 t. b.l. 41-42).
Kaip matyti, aplieto buto remonto eigoje, remiantis trečiųjų asmenų pateiktais įrodymais apie faktiškai jų patirtas išlaidas darbams ir medžiagoms, buvo perskaičiuota nuostolio suma ir patikslinta draudimo išmoka. Apskaičiuota ir 2011-11-10 pervesta į E. P. sąskaitą papildoma 2280 Lt suma (b.l. 40, 41).
Ieškovas, pripažinęs buto užliejimą draudžiamuoju įvykiu, ir nustatęs, kad atsakinga dėl šios žalos yra I. D., 2011-06-10 raštu kreipėsi į atsakovę dėl 5691 Lt išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka (1 t. b.l. 43). Atsakovė 2011-06-24 pateikė atsakymą, kad su ieškovo reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala ir ji nėra už tai atsakinga (1 t. b.l. 66).
Atsiliepime į ieškinį ir teisme atsakovė taip pat nepripažino neteisėtų veiksmų ir aplinkybės, kad vanduo prasiskverbė iš jai priklausančių patalpų. Tačiau vandens išsiliejimą iš atsakovės buto patvirtina byloje surinkti netiesioginiai įrodymai.
Kaip matyti iš ieškovo pateiktos su žalos atsiradimu ir žalos nustatymu susijusios medžiagos (1 t. b.l. 89-121), buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo priežastis buvo nustatinėjama vertinant ne tik žalų eksperto surašytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, bet ir aplieto buto vidaus nuotraukas, iš kurių matyti akivaizdūs vandens bėgimo pėdsakai ne tik per sienas, bet ir lubas (pvz. b.l. 97-99). Tai, kad vanduo bėgo iš viršaus, teismo posėdyje taip pat patvirtino byloje apklausti asmenys - tretieji asmenys L. P. ir E. P., liudytojai A. Z. ir A. R.. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti šia aplinkybe.
Pastebėtina, jog atsakovė taip pat neginčijo, trečiųjų asmenų butas buvo aplietas iš viršaus, tačiau teigė, kad lygiai taip pat butas galėjo būti užlietas ir iš greta jos esančio trijų kambarių buto, nes butai ribojasi vonios patalpomis.
Šiuos atsakovės argumentus teismas atmeta. Tai, kad trūkus tualeto vandens žarnelei gali būti apliejamas ne tik apačioje, bet ir greta jo esantis butas, teismo posėdyje nurodė ir liudytojas A. R.. Tačiau tokiu atveju, kaip nurodė minėtas liudytojas, vanduo bėga per gretimo buto vonios sieną, bet ne per lubas. Be to, tuomet taip pat nukenčia to buto apačioje esantis, o ne tik greta jo esantis butas, ko šiuo atveju nebuvo. Trečiasis asmuo E. P. nurodė, kad jei vanduo būtų bėgę iš trečiame aukšte esančio trijų kambarių buto, būtų nukentėjęs ne tik jos butas, bet ir gretimas trijų kambarių 32 butas (2 t. b.l. 5), kuris šiuo atveju nenukentėjo, o tik sudrėko jo siena. E. P. taip pat nurodė, kad po buto apliejimo, vakare ji buvo nuėjusi į atsakovei priklausantį butą. Jame pribėgusio vandens nerado, tačiau tualeto patalpoje matėsi, jog jo būta – rado permirkusį visą tualetinio popieriaus paketą, laikomą už tualeto bakelio esančioje nišoje, taip pat buvo drėgnas tualeto bakelį su vandentiekiu jungiantis vamzdelis.
Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais trečiojo asmens paaiškinimais. E. P. nėra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo – atsakingo už padarytą žalą asmens nustatymas niekaip nėra susijęs su jai išmokėta draudimo išmoka ir jos dydžiu. Be to, draudimo išmoka jai išmokėta dar iki bylos iškėlimo teisme.
Pilnai tikėtina ir tai, kad iš karto po įvykio atsakovė neneigė, jog avarija įvyko dėl jos buto tualete esančio vamzdelio (trūkimo ar nepriveržimo), nes sunkiai tikėtina, kad tretieji asmenys, būdami nesuinteresuoti, būtų išsigalvoję tokią vandens išsiliejimo priežastį ir ją nurodę žalų ekspertui. Be to, šią aplinkybę buto apžiūros dieną patvirtino ir atsakovės sūnus (1 t. b.l. 18). Todėl darytina išvada, kad tik vėliau, galimai sužinojusi žalos mastą, ar dėl kitų tik jai žinomų aplinkybių, atsakovė savo poziciją pakeitė.
Aptartų įrodymų pagrindu teismas laiko nustatyta, kad nagrinėjamu atveju tretiesiems asmenims priklausančio 31 buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo priežastis buvo vandens bėgimas iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto.
Užliejus trečiųjų asmenų butą, buvo apgadintos patalpų 31-1, 31-7, 31-3 sienos, lubos, grindys (1 t. b.l. 19). Padarytos žalos dydį patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, lokalinė sąmata, trečiųjų asmenų ieškovui pateikti prekių ir paslaugų pirkimo kvitai (1 t. 19-37). Kaip nustatyta, žalos dydis buvo perskaičiuotas ir patikslintas pagal faktines trečiųjų asmenų patirtas išlaidas (1 t. b.l. 38). Todėl teismas neturi pagrindo abejoti žalos dydžio tinkamu paskaičiavimu.
Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to ieškovas turi pateikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto.
Nagrinėjamoje byloje teismas laiko, jog yra nustatytos visos reikiamos civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovei atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalą).
Kaip matyti iš bylos duomenų, draudikas atlygino tretiesiems asmenims padarytą turtinę žalą – 7971 Lt. (1 t. b.l. 41-42).
Kadangi AB „Lietuvos draudimas“, kuris yra ieškovas šioje byloje, atlygino buto savininkams padarytą žalą, jis turi pagrindą prašyti priteisti išmokėtą draudimo išmokos sumą iš atsakovės (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį ieškinio reikalavimui dėl 5691 Lt nuostolių sumos, motyvuodama, kad ieškinio reikalavimas atsirado iš draudimo teisinių santykių (CK 1.125 str. 7 d.). Kadangi ieškovas dalį draudimo išmokos (5691 Lt) tretiesiems asmenims išmokėjo 2011-05-03, ieškinys teisme gautas akivaizdžiai praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai sprendžia, kad tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, nes ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės I. D. tokie santykiai nesieja, todėl šiame ginče taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, bet ieškovui, kaip draudikui pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šią žalą asmens (subrogacija).
Todėl ieškinys tenkintinas, ieškovui priteisiant iš atsakovės I. D. 7971 Lt sumą.
Patenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas turi teisę ir į palūkanas, priteistinas CK 6.210 straipsnio pagrindu.
Mažinti atlygintinos žalos dydį pagrindo nėra, nes atsakovės pateikti duomenys nepagrindžia, kad jos turtinė padėtis sunki (CK 6.282 str. 3 d.). Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad ji gauna pastovų, didesnį negu minimalus, darbo užmokestį, turi nekilnojamąjį turtą – 4 kambarių butą, kuriame gyvena su pilnamečiu sūnumi (1 t. b.l.129, 130, 78-79).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1539 Lt (239 Lt žyminis mokestis ir 1300,00 Lt už ieškinio parengimą ir advokato atstovavimą pirmos instancijos teisme, 1 t. b.l. 6, 8-9), (CPK 93 str. 1 d.).
Iš atsakovės taip pat priteistina valstybei 40,19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės I. D. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a.s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB Swedbank, bankas, 7971 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt vieną litą) turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7971 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1539 Lt (tūkstantį penkis šimtus trisdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės I. D. 40,19 Lt (keturiasdešimt litų ir 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.