- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-26
- Bylos Nr.
- II-408-573/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00684-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dainius Ročys (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo admnistracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. E. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. (toliau –institucija) 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-7714-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21152888364.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2022 m. kovo 14 d. V. E. (toliau – pareiškėja) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio mėn. 14 d. 22 val. 08 min. Viešojo maitinimo įstaigoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ji, ekstremaliosios situacijos metu, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, savo darbo vietoje nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-1863 4 p.“ ir 2021 m. gruodžio 14 d. 22:08 val. laikotarpiu, būdama uždaroje paslaugų teikimo ir paslaugų teikėjų veiklos vykdymo patalpoje nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Šiais veiksmais V. E. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, už ką jai administarciniu nurodymu buvo paskirta 250 eurų bauda. Taip pat administracinio nusižengimo protokole buvo paskirta ir nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2022 m. balandžio 28 d.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7714-2022 V. E. veiksmai perkvalifikuoti iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į 526 straipsnio 3 dalį bei konstatuota, jog nuo 2021 m. liepos 1 d. nustojo galioti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“, tačiau liko galioti Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 (redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d.), kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės, todėl veika perkvalifikuota iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 526 straipsnio 3 dalį. Nutarime nurodyta, kad, nagrinėjamu atveju dėl pažeidimo esmės taikomas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. V-2196 6 punktas, kuriame išdėstytas įpareigojimas vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims (paslaugų gavėjams, paslaugų teikimo vietų lankytojams, paslaugų teikėjams, asmenis, kurie dėl savo darbo pobūdžio turi patekti į paslaugų teikimo vietą ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Minėtu nutarimu pareiškėjai skirta 500 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas pareiškėjos V. E. skundas, kuriame ji prašė sustabdyti bylą ir motyvuota teismo nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo A. D. 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1863 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 3 straipsnio 4 ir 8 punktams, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 5 straipsnio 2 dalies 6 punktui, 6 straipsnio 2-4 dalims, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 28 straipsnio 5 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui; arba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7714-2022 panaikinti ir administracinę teiseną pareiškėjos V. E. atžvilgiu nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėja skunde nurodė, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą. Tuo tarpu Civilinės saugos įstatymo 1 straipsnis reglamentuoja, kad šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Minėto įstatymo 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančią subjektą sąrašą, į kurį pareiškėja nepatenka, be to, pareiškėja taip pat nepatenka ir į 19 straipsnyje pateiktą civilinės saugos sistemos pajėgų sąrašą kuris, taip pat yra baigtinis. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi pareiškėja, kaip specialusis subjektas, yra atsakinga už Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, todėl ji neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl skundžiamas nutarimas vien tik šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu, todėl yra naikintinas.
ANK 526 straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą, kurį asmuo yra kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėja nesilaikė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (toliau – ir VLESOV) 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1863 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ 4 punkto reikalavimų, tačiau minėtame punkte yra nurodyta, kad būtent paslaugų veiklos vykdymą organizuojantys subjektai įpareigojami, kad uždarose paslaugų teikimo vietose darbuotojai dėvėtų kaukes. Tad atsakomybė tenka paslaugų veiklos vykdymą organizuojantiems subjektams, o ne nagrinėjamu atveju, pareiškėjai, kuri nėra nei paslaugų veiklos vykdymą organizuojantis subjektas, nei jai Civilinės saugos įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka nėra nustatytos (pavestos) ekstremaliajai situacijai likviduoti ir (ar) jos sukeltiems padariniams šalinti būtinos užduotys. Todėl Civinės saugos įstatyme nesant aiškiai įtvirtintos VLESOV teisės priimti aptariamo VLESOV sprendimo 4 punkte nurodyto pobūdžio nurodymus (įpareigojimus) gyventojams, VLESOV neturi teisinio pagrindo gyventojams (ir pareiškėjai) nurodinėti, ką gyventojas turi dėvėti būdamas paslaugos teikimo vietoje, kuri, be kita ko, CSĮ nustatyta tvarka net nėra paskelbta (pripažinta) ekstremaliosios situacijos židiniu (CSĮ 2 straipsnio 10 dalis) ir (ar) Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nustatyta tvarka nėra paskelbta nuolatiniu užkrečiamosios ligos židiniu.
Pareiškėjos nuomone, institucija pažeidė jos procesines teises, kadangi pareiškėjai inkriminuota veika buvo perkvalifikuota jai nedalyvaujant, apie bylą nagrinėjusio pareigūno ketinimus perkvalifikuoti veiką nebuvo iš anksto informuota.
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, t. y. teisėjas negali taikyti ir Konstitucijai prieštaraujančio poįstatyminio teisės akto, kuris prieštarauja įstatymui. Pareiškėjos vertnimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, VLESOV sprendimas, kurio pažeidimu yra kaltinama pareiškėja, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui — Viešojo administravino įstatymui.
Pareiškėja savo skunde analizavo Viešojo administravimo įstatymą ir teigė, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės priimti norminių administracinių aktų, todėl jo sprendimas, kuris yra norminis administracinis aktas ir kurio pažeidimu yra kaltinama pareiškėja, prieštarauja Viešojo admnistravimo įsatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui, kadangi šį sprendimą (norminį administracinį aktą) priėmė subjektas (VLESOV, kuris neturi teisės priimti norminių administracinių aktų, kadangi VLESOV, vadovaujantis Viešojo administravin įstatymu, neturi teisės vykdyti viešojo administravimo funkcijų administracinio reglamentavimo srityje.
Institucijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašoma skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodoma, jog veiką kvalifikuojant pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės vadovo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. V-2196 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vykdymo būtinų sąlygų“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso plitimo grėsmės. Vadovaujantis Civilinės saugos įstatymu, Vyriausybės paskirtas valstybės operacijų vadovas įgyja įgaliojimus priimti operatyvius sprendimus, kurie būtini siekiant valdyti ekstremaliąją situaciją ir ją likviduoti. To pačio įstatymo III skyriuje 15 staipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas gyventojų privalomumas vykdyti operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus. Kas nagrinėjamu atveju įtvirtina, kad pareiškėja minėto sprendimo 6 punkto reikalavimų turėjo laikytis ir juos vykdyti.
Teismo posėdyje institucijos atstovas išdėstė atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 21152888364 duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 14 d. 22.08 val., (duomenys neskelbtini), viešo maitinimo įstaigoje, V. E. ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, savo darbo vietoje nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinųjų sąlygų“ 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-1863 4 punkto ir, būdama uždaroje paslaugų teikimo ir paslaugų teikėjų veiklos vykdymo patalpoje, nesilaikė reiklavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.
Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą V. E. skirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 526 straipsnio 3 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Tokiu būdu numatyta administracinė atsakomybė plačiam ratui subjektų: asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims.
Šios teisės normos blanketinė dispozicija, kaip minėta, nukreipia į konkretų įstatymą, tačiau, nagrinėjamu atveju ne į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-1863 sprendimą „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinųjų sąlygų“ (4 punkto reikalavimas), kaip nurodyta skundžiamame nutarime, o į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-1864 sprendimo „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vydymo būtinųjų sąlygų“ 6 punktą, kuris, įvardinant pažeidimo esmę, tinkamai ir nurodomas skundžiame nutarime (pagal sprendimą Nr. 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-2196), kuriuo vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys (paslaugų gavėjai, paslaugų teikimo vietų lankytojai, paslaugų teikėjai, asmenys, kurie dėl savo darbo pobūdžio turi patekti į paslaugų teikimo vietą ir kt.) įpareigojami uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes, todėl šiuo atveju atsakomybė tenka konkrečiam subjektui, kuris nevykdo įpareigojimo uždarose paslaugų teikimo vietose dėvėti kaukę. Atsižvelgiant į tai, kad nutarime nurodyto VLESOV sprendimo numeris ir pavadinimas neatitinka jame visiškai tinkamai suformuluotos pažeidimo esmės, šioje dalyje nutarimas keistinas nurodant, kad V. E. nesilaikė ne Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-1863 sprendimo „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinųjų sąlygų“ 4 punkto reikalavimų, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-1864 sprendimo „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vydymo būtinųjų sąlygų“ 6 punkto reikalavimų.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, pareiškėja neginčijo jokių faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių, skundą argumentavo, jog ji nėra tinkamas subjektas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, o subjekto sąvoką siejo tik su Civilinės saugos įstatyme nurodytais civilinės saugos sistemą sudarančiais subjektais.
Su tokiais skundo argumentais teismas nesutinka. Civilinės saugos sistemos subjektai yra atsakingi už Civilinės saugos įstatymo (toliau – ir CSĮ) 5 straipsnyje numatytų uždavinių įgyvendinimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymas numato ir gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje (15 straipsnio 2 dalis). Pagal CSĮ 2 straipsnio 2 punkte įtvirtintą civilinės saugos sąvoką, civilinė sauga apima ne tik valstybės institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų veiksmus, bet ir gyventojų veiksmus, gresiant ar susidarius ekstremaliai situacijai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, gyventojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. CSĮ 6 straipsnio 8 punktas numato, vienas iš civilinės saugos sistemos veikimo principų yra visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams. CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus ekstremaliam įvykiui ar ekstremaliai situacijai likviduoti <...>. Pagal 15 straipsnio 3 dalį gyventojai <...> gali turėti ir kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų civilinės saugos srityje. Tokiu atveju atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį gali kilti ir gyventojams už minėtų pareigų nevykdymą, iš kurios matyti, jog atribota atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis, ir visiems kitiems asmenims. Tad fizinis asmuo yra galimas administracinio nusižengimo subjektas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų subjektų nustatomi apribojimai gyventojams ir ūkinės veiklos subjektams yra skirti ekstremaliosios situacijos, kilusios dėl pavojingos ligos COVID-19 paplitimo, likvidavimui. CSĮ 39 straipsnio nuostatos nustato atsakomybę asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka, o ne tik civilinės saugos sistemos subjektams ar jų įgaliotiems asmenims.
Pagal CSĮ 9 straipsnio 1 dalies 19 punktą, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Pagal 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.2.5. punktą nustatyta, jog be kita ko valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose viešosios ir administracinės paslaugos teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Pagal šias nuostatas VLESOV nustato ne tik asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, bet ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas, o kaukių dėvėjimas gali būti pripažintas visuomenės sveikatos saugos priemone, skirta užkirsti kelią pavojingos ligos plitimui kontaktuojant ir bendraujant asmenims viešose vietose be veidą dengiančių apsaugos priemonių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. spalio 28 d.), vadovaujantis tame tarpe ir Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) plitimo grėsmės, nustatytas antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras, kuris vykdydamas minėtą Vyriausybės nutarimą, kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, priėmė būtinus imperatyvaus pobūdžio sprendimus, tame tarpe ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vydymo būtinųjų sąlygų“, kurio 6 dalis įpareigoja vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų teikimo vietų lankytojus, paslaugų teikėjus, asmenis, kurie dėl savo darbo pobūdžio turi patekti į paslaugų teikimo vietą ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes.
Tai, kad VLESOV sprendimai yra norminiai administraciniai teisės aktai, matyti ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrino eilę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kaip norminių administracinių aktų, teisėtumą.
Apibendrinant pažymėtina, kad 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ priimtas vykdant CSĮ 9 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, o Vyriausybė savo ruožtu delegavo pareigą VLESOV spręsti klausimus, užtikrinančius visuomenės sveikatos saugą, reikalingas ekstremaliosios situacijos likvidavimui. VLESOV, kaip viešojo administravimo subjektas, turi tiesę priimti norminius teisės aktus, tiesiogiai realizuodamas valstybės valią ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams, ir šie aktai oficialiai skelbtini Teisės aktų registre, laikantis norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Tad pagal CSĮ 15 straipsnio 1 dalį, operacijų vadovų nurodymai yra privalomi vykdyti gyventojams, įstaigoms ir ūkio subjektams, todėl, sistemiškai vertinant šias nuostatas, VLESOV 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. V-1864 laikytinas „kitu civilinę saugą reglamentuojančiu teisės aktu“ ANK 526 straipsnio 3 dalies prasme, ir atsižvelgiant į tai, kad šia teismo nutartimi taip pat nustatytas nurodomo VLESOV sprendimo pavadinimo ir numerio netikslumas, tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą sustabdyti jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną bei kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl VLESOV 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1863 atitikimo Viešojo administravimo įstatymui ir Civilinės saugos įstatymui, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo.
Atmetamas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos skundo argumentas, kad institucijos atstovas, nagrinėdamas admnistracinio nusižengimo bylą, pažeidė pareiškėjos procesines teises, kadangi pareiškėjai inkriminuota veika buvo perkvalifikuota jai nedalyvaujant, apie bylą nagrinėjusio pareigūno ketinimus perkvalifikuoti veiką nebuvo iš anksto informuota. Kaip matyti iš 2022 m. kovo 14 d. administracinio nusižengimo protokolo, pareiškėja V. E. buvo supažindinta su jai pareikštu kaltinimu dėl admnistracinio nusižengimo padarymo, surašytas administracinis nurodymas dėl 250 Eur dydžio (pusės) baudos sumokėjimo, paskirta bylos nagrinėjimo data 2022 m. balandžio 28 d., 10. 00 val., taip pat supažinimą su protokolu, teisėmis ir pareigomis V. E. patvirtino savo parašu. Tačiau admnistraciniame nurodyme paskirta bauda nebuvo sumokėta, pareiškėja, žinodama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta raštinio proceso tvarka. Tai, kad pareiškėjos administracinis nusižengimas buvo perkvalifikuotas į kitą ANK 526 straipsnio 3 dalį (iš ANK 45 straipsnio 4 dalies), jokių naujų procesinių ar teisinių pasekmių nekentėjusiajai nesukūrė, kadangi šių staipsnių sankcijose asmenims numatytos nuobaudos analogiško dydžio. Bylą nagrinėjant tesimo posėdyje, pareiškėja taip pat nedalyvavo, nors teismo šaukimas bei institucijos atsiliepimas jai buvo išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o apie posėdį papildomai pranešus telefonu, į posėdį taip pat neatvyko. Pažymėtina, kad ir šioje nutartyje nurodytas poįstatyminio akto pavadinimo pakeitimas, pareiškėjai taip pat nesukuria jokių naujų procesinių ar teisinių pasekmių, todėl bylos išnagrinėjimas jai nedalyvaujant, jos teisnės padėties nekeičia (nesunkina) ir procesinių teisių nepažeidžia.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, sprendžiama, jog pareiškėjos V. E. skundas atmetamas, jos padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 526 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-7714-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21152888364 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, keistinas tik netiksliai nurodytas poįstatyminio akto pavadinimas ir numeris.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos V. E. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-7714-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21152888364 atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. balandžio 28 d. nutarime Nr. 20-ANR_N-7714-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21152888364 pakeisti netiksliai nurodytą poįstatyminio akto pavadinimą ir numerį, nurodant, kad „V. E. savo darbo vietoje nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-1864 sprendimo „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vydymo būtinųjų sąlygų“ 6 punkto reikalavimų“.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 21152888364, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.