- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- 1A-166-497/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04130-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- N. G.
- Advokatai
- Vincas Pacevičius
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. G. paskirta galutinė 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. gegužės 27 d.
N. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (paso Nr. ( duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. G. nuteistas už tai, kad pasikėsino išplatinti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent jis 2020 m. sausio 31 d., apie 20.15 val., parke, netoli pastato, esančio Antakalnio g. 124, Vilniuje, kaip pavyzdį, neteisėtai ir neatlygintai išplatino A. G., veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, 0,108 g. psichotropinės medžiagos – MDMA. Šiais savo veiksmais N. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis N. G. (toliau ir – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį (toliau ir – skundžiamas nuosprendis) ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, būtų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
2.1. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas N. G. laisvės atėmimo bausmę, nevertino jo teigiamą požiūrį į teisei priešingą elgesį. Nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismas pasisakė dėl N. G. brandaus amžiaus, jo galėjimo ir turėjimo suvokti savo neteisėtų veiksmų pasekmes, tačiau nekreipė dėmesio į tai, kad nuteistasis suprato, jog blogai elgiasi, savanoriškai atsisakė toliau daryti nusikalstamas veikas ir nutraukė ryšius su A. G..
2.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad N. G. nusikalstama veika buvo padaryta policijos pareigūnų sukurtose sąlygose. Nusikalstamos veikos dalyvis A. G., bendraudamas su policijos pareigūnais, siekė su N. G. rasti kontaktą, tačiau nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau ir – NVIV) metu buvo fiksuojami tik tie pažeidimai, kurie yra naudingi teisėsaugai, taip parodant, kad nuteistasis buvo susitikimų su A. G. iniciatorius. Apeliantas skunde pažymi, kad pokalbių ir susitikimų su A. G. buvo žymiai daugiau negu jų yra užfiksuota, o policijos pareigūnai turėjo galimybę neteikti visų jį teisinančių įrodymų.
2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad N. G. padarytas nusikaltimas buvo baigtas pasikėsinimo stadijoje. Kaip teigiama, nors įstatymas neįpareigoja teismo vien dėl šios priežasties skirti švelnesnę bausmę, vis dėlto į šią aplinkybę turi būti atsižvelgta, nes N. G. savanoriškai nusprendė toliau nedalyvauti nusikalstamoje veikoje ir jo veiksmai nebuvo tokio pavojingumo, kad būtų galima paskirti laisvės atėmimo bausmę.
2.4. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžio išvadomis, kad N. G. teiginiai apie savo elgesio netinkamumo supratimą, įsidarbinimą, norą išlaikyti šeimą ir gyventi nepažeidžiant įstatymų yra vertinami kaip deklaratyvūs, kuriais siekiama sušvelninti savo padėtį tikintis švelnesnės bausmės, apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje buvo šališkas. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismo motyvai nepaneigia N. G. noro toliau sąžiningai ir dorai gyventi, o tai, kad nuteistasis įsidarbino – negali būti vertinama kaip jo asmenybę neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Pabrėžiama, kad apeliantas gyvena su žmona ir vaiku, kuriam šiuo metu yra dvylika metų, todėl realus laisvės atėmimas turėtų itin neigiamą įtaką jo socialiniams ryšiams ir šeima prarastų pragyvenimo šaltinį.
2.5. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nors pirmosios instancijos teismas N. G. atžvilgiu ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau nepakankamai įvertino, jog paskirtas realus laisvės atėmimas už vienos tabletės realizavimą pasikėsinimo stadijoje nėra proporcinga bausmė ir neatitinka bausmės vykdymo tikslų. Nurodoma, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, turėjo atsižvelgti į N. G. asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįstą kaltę ir jos neneigė ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, po nusikalstamos veikos padarymo savo elgesiu siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nuoširdžiai gailisi. Apelianto manymu, šie ir kiti duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad jam gali būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie užtikrintų teisingos bausmės paskirtį ir atitiktų proporcingumo principą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis N. G. ir jo gynėjas advokatas V. Pacevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo N. G. apeliacinis skundas atmestinas
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo N. G. apeliacinio skundo turinio, jis neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto, kvalifikavimo ir kaltės klausimų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, ją vertina kaip neproporcingą, teigdamas, jog bausmės tikslai, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, gali būti pasiekti skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidus imperatyvių bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų.
5. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Taigi, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Kartu pažymėtina, kad švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.
8. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas N. G. skirtiną bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pasikėsino padaryti vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vertindamas bylos duomenis, teismas pripažino vieną N. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nenustatė jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta nuteistojo asmenybė, pasisakyta ir dėl nusikalstamos veikos padarymo motyvų (praeityje užsienio valstybėse teistas ir realią laisvės atėmimo bausmę atlikęs N. G. naują nusikaltimą padarė būdamas pakankamai brandaus amžiaus, siekdamas palaikyti draugiškus santykius su A. G.; buvo jam inkriminuoto nusikaltimo iniciatoriumi). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. G. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.
9. BK 260 straipsnio sankcijoje yra įtvirtintas konkretus bausmė dydis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Kaip galima matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas N. G. skyrė švelnesnę sankciją, t. y. paskyrė nuteistajam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad NVIV protokole užfiksuoti duomenis bei liudytojo A. G. parodymai, jog N. G. siekė ne vienkartinai platinti psichotropines ir narkotines medžiagas tėra tik prielaidos, kurios nėra paremtos neginčytinais įrodymais. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu pripažintinas kaltu tik už nedidelio kiekio narkotinės medžiagos (vienos tabletės, kurios sudėtyje yra 0,108 g psichotropinės medžiagos – MDMA) perdavimą kitam asmeniui, kuris veikė su teisėsaugos pareigūnų žinia.
10. Apeliacinės instancijos teismas tokioms apylinkės teismo išvadoms pritaria. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai išanalizavęs visas N. G. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai jam paskyrė švelnesnę, negu BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali sankcija, bausmę. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes jis suprato savo elgesio netinkamumą, savanoriškai atsisakė toliau daryti nusikalstamas veikas ir nutraukė ryšius su A. G., tokie argumentai vertintini kritiškai, kaip asmens bandymas išvengti griežtesnės atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip matyti iš nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų, jis linkęs nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai, dėl ko pastoviai pakliūna ir teisėsaugos pareigūnų akiratį. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendžiu N. G. jau buvo vieną kartą nuteistas už labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – 9,578 g heroino – įgijimą ir gabenimą (past. – iki tol nuteistasis nuo buvo trauktas baudžiamojo atsakomybėn už tyčinį nužudymą, vagystes ir kt.), tačiau tai jam nesutrukdė ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo manyti, kad N. G. užsienyje du kartus buvo teisiamas už vagystes: 2014 m. liepos 24 d. Prancūzijoje nuteistas 15 dienų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 5 metams; 2016 m. vasario 17 d. Vokietijoje nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad N. G. 2020 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio metu pasisakė, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, o nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė tik norėdamas palaikyti draugiškus santykius su A. G.. Tokia N. G. pozicija, atskleidžianti siekį palaikyti ryšį su asmeniui, su kuriui anksčiau teko atlikinėti bausmę Marijampolės pataisos namuose, rodo, kad nuteistojo neteisėtą elgesį nulemė ne atstitiktinai susiklosčiusio gyvenimiškos aplinkybės, o iš esmės jau susiformavusios kriminalinės nuostatos.
11. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dar labiau švelninti skundžiamu nuosprendžiu N. G. paskirtą bausmę nėra jokio faktinio pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę nuteistajam daryti analogiškas nusikalstamas veikas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundą, nesutinka su N. G. argumentais, kad jis NVIV metu buvo išprovokuotas daryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvykio versijos, kad policijos pareigūnai, atlikdami BPK 154, 158, 159, 160 straipsniuose numatytus veiksmus, neužfiksavo dalies reikšmingų duomenų, rodančių A. G. siekį rasti kontaktą su N. G., nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai, 2020 m. sausio 28 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad žmogus vardu N. siūlė A. G. iš jo įgyti didelį kiekį narkotikų ir padėti jam juos realizuoti. Iš esmės analogiškos aplinkybes nurodytos ir liudytojo A. G. apklausos protokole. Apklausos metu A. G. paaiškino, kad N. G. į jį ne kartą kreipėsi su klausimais dėl galimybės Rusijos Federacijoje praduoti hašišą, taip pat teiravosi, kaip ir kur būtų galima realizuoti „ekstazy“ tabletes. Iš byloje esančio 2020 m. kovo 25 d. NVIV protokolo turinio taip pat matyti, kad visose pokalbiuose būtent N. G. rodė didžiausią iniciatyvą tariantis su A. G., kad jis imtų narkotines medžiagas iš savo bendrininkų – „Kamuolinių“ grupuotės. Minėtame protokole užfiksuota, jog N. G. perduodamas A. G. psichotropinę medžiagą, nurodė jam informaciją apie šios medžiagos kainą, jos stiprumą bei kitas savybes. Be to, siekiant pašalinti galimas abejones, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nutarta atnaujinti įrodymų tyrimą ir iškviesti liudytoją A. G. į apklausą. Teisme 2020 m. kovo 22 d. apklaustas A. G. patvirtino, kad tarp jo ir N. G. apie nagrinėjamą įvykį vyko tik tie pokalbiai, kurie yra užfiksuoti byloje – nurodė, jog be susitikimų, kurie užfiksuoti 2020 m. kovo 25 d. protokole, buvo dar keli susitikimai, tačiau jie nėra susiję su prekyba narkotikais. Šios aplinkybės leidžia pritarti skundžiamo nuosprendžio motyvams, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo tiesiog neapgalvotas veiksmas, siekiant perduoti draugui naktiniame klube gautą tabletę, tačiau aiškus, apgalvotas, suplanuotas elgesys atliekant neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybė tik rodo, kad N. G. siekia sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo mechanizme, t. y. bando perkelti dalį kaltės policijos pareigūnams ir (arba) A. G., kuris NVIV metu veikė jo elgesį prižiūrint teisėsaugos institucijoms.
13. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad jis įsidarbino, gyvena su žmona ir vaiku, todėl realus laisvės atėmimas turėtų itin neigiamą poveikį jo socialiniams ryšiams ir šeima prarastų pragyvenimo šaltinį. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. G. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), kurioje vertinamas teigiamai, yra vedęs bei turi du vaikus, iš kurių dukra – mažametė, gim. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės pozityviai charakterizuoja N. G., vis dėlto nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant tiek į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek į jo asmenybę, jos nėra kažkuo išskirtinės, todėl ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį. Nors paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis apelianto asmeninį gyvenimą, jis tam tikram laikotarpiui bus atskirtas nuo šeimos bei praras darbą, tačiau tai yra neišvengiamos nusikaltimo padarymo pasekmės. Įstatymų leidėjas, nustatydamas griežtas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ribas, aukščiau iškelia visuomenės saugumą, o ne pažeidėjo asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.
14. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo N. G. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.