- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 1-58-610/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Kaltinamasis
- J. Ž., D. D.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą V. M. g. 11, Vilkaviškyje, teistas 2017-03-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 45 parų arešto bausme. 2017-06-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas iš kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad veika buvo padaryta bendrininkaujant ir pašalinant D. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, D. D. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – 45 paros arešto pakeista į 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) baudą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, bei
J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. D. ir J. Ž. bendrai veikdami pagrobė svetimą turtą, o būtent: kaltinamieji veikdami bendrai , taip pat ir su asmeniu kurio atžvilgiu byla nenagrinėjama, 2016 spalio 19 d., apie 02.20 val., iš V. K. priklausančios nesaugomos sodybos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), išveždami automobiliu „P. B.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė 800 Eur vertės 8 kubinius metrus įvairių diametrų pušinių lentų, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. K. 800 Eur turtinę žalą.
Be to, D. D. neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent: savo namuose, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos, tinkamą šaudyti graižtvinį 6 mm kalibro „K. B.“ revolverį Nr. 627817, skirtą šaudyti 6 mm kalibro Flobert tipo šoviniais, priskiriamą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams bei 46 vnt. pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Flobert tipo šovinių, skirtų įvairių modelių 6 mm kalibro revolveriams, kurie priskiriami „C“ kategorijos šaudmenims šį šaunamąjį ginklą bei šaudmenis laikė iki 2016-10-19, 14.30 val., kol juos kratos metu rado ir paėmė Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK veiklos skyriaus pareigūnai.
Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė)
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimų D. D. kaltu neprisipažino. Dėl vagystės parodė, kad V. S. yra ne kartą prašęs paskolinti automobilio – autobuso „P. B.“, parsivežti medienai bei kitokiems daiktams. Minėtas automobilis registruotas jo žmonos vardu. Įvykio dieną, S. taip pat paprašė paskolinti autobusiuko medienai vežti, sakė, kad sumokės apie 40 Eur. Taip pat prašė padėti sukrauti planuojamą vežti medieną. Su juo artimai bendrauja, todėl iš draugiškumo sutiko padėti, net nežinojo, kokia mediena bus vežama. Įvykio dieną jis pats turėjo darbų, vežėsi atraižas, todėl galėjo su S. susitikti tik vakare. S.neprašė padėti kitą dieną. Važiavo vienu automobiliu su J. Ž., kadangi jis taip pasiūlė. Sodyboje mediena buvo supjauta po 3 metrus, privažiavo prie krūvos ir susikrovė. Buvo žiema, gal spalis, tamsus paros metas, vakaras. Pripažįsta, kad skolino autobusą, padėjo krauti, tačiau nevažiavo vogti ar kažko daryti, tokio tikslo neturėjo. Galvojo, kad medieną S. buvo nupirkęs. Tik vėliau paaiškėjo, kad ta mediena buvo vagiama. Tai suprato, kai prie jo ir Ž. degalinėje, K. R., privažiavo policijos pareigūnai ir paklausė, iš kur mediena ir kieno ji. Tai įvyko maždaug po valandos laiko nuo medienos pakrovimo. Kur tuo metu buvo S. nežino. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Žalą atlygino J. Ž..
Apklaustas įrodymų tyrimo metu kaltinamasis J. Ž. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad vagystės dalyką pirmą kartą pamatė rudenį. Su V. S. važiuojant iš Kauno išsikalbėjo, kad reikia lentų. V. S. pasakė, kad žino, kas parduoda, užsuko į sodybą pažiūrėti, tačiau joje nieko nerado. Sodyba yra važiuojant link Kauno miesto, tikslaus kaimo pavadinimo nežino, bet kaltinamajame akte jis nurodytas teisingai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 89, 95–96), dalyje, jog sodybą pastebėjo grybaudamas rudenį arba vasarą, teigė, kad toks parodymas neteisingas, nežino, kodėl taip teigė, išsigando tuo metu. Prieš dieną ar dvi iki įvykio, V. S. pasakė, kad susitarė dėl lentų, todėl iš pradžių nesuprato, kad daroma vagystė. Dieną, dviese su S. nuvažiavo į minėtą sodybą, susipjovė lentas. Vakare nuvažiavo pas D. D. autobusiuko ir tuo pačiu paprašė padėti sukrauti lentas. Visi trys kartu nuo Vilkaviškio, nuo D. D. namų, atvažiavo į sodybą, visi į autobusiuką susikrovė lentas ir išvažiavo. Turėjo pasiimti ne visas sodyboje buvusias lentas. Jam reikėjo tik tiek, kiek buvo autobusiuke. V. S. sakė, kad ir jam reikės kelių lentų. Tik krovimo metu suprato, kad lentos yra vagiamos, nes viskas vyko naktį, buvo tamsu. Be to, reikėjo greitai krauti, taip sakė S. Sodyboje užtruko apie valandą. Tarpusavyje nelabai ką kalbėjo. Jis su D. D. iš sodybos automobiliu „Audi“ išvažiavo pirmi. Autobusiuką vairavo V. S.. Sustojo degalinėje nusipirkti gerti ar rūkyti, atvažiavo policijos pareigūnai ir juos nuvežė į policijos komisariatą. Nežino, kiek tiksliai kubų medienos pavogė, būtų suskaičiavę grįžę namo. Jam pačiam lentos buvo naudingos, kadangi S. pasiūlė jas nusipirkti už pusę kainos, apie 50-60 Eur už kubą. Pinigus butų sumokėjęs namuose, kai būtų suskaičiavę lentų kiekį. Lentas būtų panaudojęs kluono statyboms. Mano, kad D. D. nieko nežinojo apie vykdomą vagystę. 2016 m. rudenį ar vasaros pabaigoje matė, kad V. S. mašinoje turi ginklą, kažkokį pistoletą, jį pats parodė.
N. V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš savaitę ar 3 dienas iki vagystės, buvo sodyboje, tada mediena(6 cm storio lentos) buvo vietoje. Įvykio laiku paskambino Marijampolės AVPK K. R. PK tyrėja ir pasakė, kad aikštelėje sulaikytas automobilis, kuriame rasta jam priklausanti mediena. Už 50 Eur pasisamdė sunkvežimį, kuris tą medieną parvežė. Buvo pilnas sunkvežimis, apie 80 kubų medienos, vertė – apie 800 Eur, jeigu skaičiuoti po 100 eurų už kubą, tačiau lentpjūvės tokią medieną parduoda po 120-140 eurų. Mediena buvo pušinė, sausa, tvarkingai uždengta.
Vadovaujantis BK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti įtariamuoju apklausto V. S. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu, kad kažkada su pažįstamu J. vaikščiodamas K. R. miške ir grybaudamas, pastebėjo pamiškėje prie kažkokios apleistos sodybos sukrautas medienos lentas. Jos buvo apžėlę žolėmis, neatrodė naudojamos. 2016-10-18 sugalvojo, kad reikia tas lentas parsivežti, todėl susitikęs su J. apie tai pakalbėjo, šis pritarė, kad reikia jas parsivežti. Lentos buvo ilgos, todėl dieną nuvažiavo ir jas persipjovė, kad būtų trumpesnės ir tilptų į automobilį parvežti. Susiskambino su kitu pažįstamu D., kad paskolintų autobusiuką, nes jau iš anksčiau žinojo, kad jis turi „P. B.“. D. pasakė, kad autobusiuką galės paskolinti tik vakare. Vakare, kurią tiksliai valandą negali pasakyti, bet jau vėlai, su J. nuvažiavo pas D. į namus. Pasikvietė kartu važiuoti, kadangi reikėjo pagalbos sukrauti lentas. D. sakė, kad lentas pirko ir jas reikia parsivežti, kad vogs – nesakė. D. su J. važiavo kitu automobiliu „Audi 80“, o jis vairavo „P. B.“. Atvažiavo naktį, kuri buvo valanda tiksliai nežino, po vidurnakčio, lentas susikrovė į autobusiuką ir išvažiavo link Marijampolės. J. ir D. išvažiavo pirmi, jis važiavo iš paskos. Ties Ą. B. jį sustabdė policijos pareigūnai, pasiteiravo apie medieną, kadangi neturėjo jokių krovinio dokumentų, jie jį sulaikė. D. apie vagystę nežinojo, kadangi jam apie tai nesakė, sakė, kad lentas pirko. Jį pasikvietė tik dėl to, kad jis turėjo tinkamą lentų gabenimui transportą (2 t., b. l. 65–67).
Šalies argumentai
V. K. protokole-pareiškime, nurodyta, kad 2016-10-19 sužinojo, jog iš jam priklausančios sodybos, esančios Gudelių k., K. R. sav., pavogta mediena, t. y. pušinės lentos, kurių bendrai pavogta apie 8 kubiniai metrai. Padaryta žala 1200 Eur, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t., b. l. 11–12).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios negyvenamoje sodyboje bei teritorijoje aplink ją, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užfiksuotas vaizdas sodybos teritorijoje, ištrypta žolė šalia likusios sodyboje dalies medienos; ant asfalto prie išvažiavimo iš sodybos rasti padangų pėdsakai (1 t., b. l. 15–24).
2016-10-19 Savanoriško daiktų, dokumentų protokolu nustatyta, kad V. S. pateikė automobilį „P. B.“, valstyb. Nr.. (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimą, raktus, mobiliuosius telefonus (1 tomas, b. l. 38–40).
Automobilio „P. B.“ apžiūros protokolu užfiksuoti vagystės dalykai, esantys automobilyje(1 t., b. l. 41–48).
2016-11-17 daiktų apžiūros protokolu užfiksuotas automobilyje „P. B.“ rastų daiktų, t. y. navigacijos su krovikliu, žibintuvėlio, ruletės, antras žibintuvėlio vaizdas (1 tomas, b. l. 57–60).
2016-10-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta. kad J. Ž. savanoriškai pateikė automobilį „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, du mobilaus ryšio telefonus, automobilio registracijos liudijimą, pažymą, pirkimo – pardavimo sutartis, draudimo sutartį, techninės apžiūros kortelę (1 tomas, b. l. 65–67).
2016-10-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. Ž. pateikė automobilyje „Audi 80“ buvusius daiktus, juodos spalvos elektros laidą (40 m), elektrinę „gervę“, plastiko maišus, juodos spalvos elektros jungtuką, elektrinį pjūklą „E. C. sav“, karutį (1 tomas, b. l. 80–82).
2016-12-02 nutarimu dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje, nustatyta, kad nutarta panaudoti baudžiamojoje byloje 01-1-49342-16 informaciją, gautą taikant procesines prievartos priemones baudžiamojoje byloje 56-1-00043-14 (2 tomas, b. l. 42–43).
Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK veiklos skyriaus pateiktuose CD(dalinai išklausyti įrodymų tyrimo metu) bei pokalbių suvestinėse, užfiksuoti D. D. pokalbiai su V. S., D. D., pasiklausymo metu yra užfiksuoti pokalbiai apie ginklus ir šaudmenis. Taip pat D. D. pokalbiai su V. S., vagystės laikotarpiu, pokalbių metu asmenys vengia paminėti apie kokį konkrečiai dalyką kalba, matyti, kad tariamasi dėl susitikimo laiko, aplinkybių, kokiu būdu paimti ir išvežti dalyką, D. D., be to, detalizuodamas apie atvykimą, prašo V. S., kad apžiūrėtų ar nėra akėčių kokių nors, nurodo apžiūrėti papildomai, pokalbis vyksta 2016-10-19 00 val. 35 min. (2 t. b.l. 56-57), be to, V. S. konkrečiai nurodo D. D. apie pokalbio dalyką, kad nežino, kas jį ten sudėjo(2t. b.l. 55), be to iš pokalbių turinio akivaizdu, kad D. D. atrodo, jog viskas turi vykti naktį, iki ryto(2t. b.l. 54), taip pat aptariama kas, kada ir kaip nuvyks suruošti medieną, aptariamos transportavimo aplinkybės (2 t., b. l. 47–59).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis J. Ž. įrodymų tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai. Be asmens prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina byloje esančių, išdėstytų įrodymų visuma.
Kaltinamasis D. D. įrodymų tyrimo metu kaltės nepripažino. Kaltinamasis pripažinęs faktines aplinkybes, tai, kad kartu su J. Ž. ir V. S. buvo įvykio vietoje, savo kaltę neigė aiškindamas, kad tikslo įvykdyti vagystę neturėjo, vagystę vykdžiusiems asmenims reikėjo jo transporto priemonės, padėjo sukrauti supjautas lentas, nežinojo iš kur mediena, galvojo, kad ją V. S. pirko. Tokį kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jis paneigtas visuma baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų, kurie sudaro vientisą, logišką, nuoseklią įvykių grandinę ir vieni kietiems neprieštarauja, o priešingai – vieni kitus papildo o būtent: subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių buvimas negali būti nustatomas byloje objektyviai kaip tai galima padaryti su objektyviais nusikaltimo sudėties požymiais. Kaltininko tyčios turinį teismas nustato remdamasis objektyviomis veikos darymo aplinkybėmis. Faktines aplinkybes nustato leistinais ir ištirtais įrodymais surinktais byloje. Kaip matyti iš byloje esančių V. S. ir D. D. pokalbių išklotinių, kaltinamasis D. D. su V. S. pradeda planuoti medienos išvežimą dieną prieš vagystę-2018-10-18, pokalbių metu asmenys vengia paminėti apie kokį konkrečiai dalyką kalba, tačiau tai, kad kalba būtent apie medienos išvežimą, patvirtina, jog savo sumanymą įgyvendino pagal pokalbyje aptartas aplinkybes ir buvo sulaikyti iš karto po vagystės. D. D. teigia, kad lentas išvežinėjo vakare(naktį), kadangi jis kitu laiku negalėjo dėl užimtumo, tokį jo aiškinimą paneigia jo 2016-10-18 pokalbio turinys(2t. b.l. 50) iš kurio matyti, kad V. S. iš karto pokalbio metu paklausė ar „Vakare galėtų į darbą išlėkti“ kokiom penkiom valandom. D. D. pats teiginio forma klausia “kad te be kokios dvylikos vakare niekas nejudės“. D. D. apie „darbo“ pobūdį neklausinėja ir nedetalizuoja, V. S. užmaskuotai nurodo galimą uždarbį- 80 už valandą. Kadangi prieš tai paminėtas apie 5 valandų laikas, asmenys kalbasi apie galimą uždarbį realizavus vagystės dalyką. Vėliau pokalbio eigoje D. D. pasitikslina, ką reikės daryti, tačiau pats ir paklausia „ar čia iš fazendos“ , V. S. tai patvirtinus iš karto teigia, kad „daug nešimo“. Dar vėlesnio pokalbio metu 2016-10-19 00 val. 35 min. (2 t. b.l. 56-57), D. D. pats prašo V. S. „apžiūrėti ar nėra akėčių“. Šios aplinkybės, vertinant su pačia lentų išgabenimo eiga, tai, kad jos gabentos naktį, neabejotinai patvirtina, kad D. D. jau iš pat pradžių sutiko su V. S. pasiūlymu dalyvauti vagystėje, suprato veiksmų pobūdį, kad dalyvaus neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Turtas nukentėjusiam grąžintas, nėra jokių aplinkybių dėl kurių jam būtų pagrindas neteisingai nurodyti jo vertę ir netikėti jo paaiškinimai šioje dalyje. Nukentėjęs teismo posėdžio metu parodė, kad medienos vertė 800 eurų, tokios lentos lentpjūvėje parduodamos po 120-140 eurų, atsižvelgiant į nurodytą, turto vertė tikslintina, nustatant mažiausią V. K. nurodytą kainą-800 eurų.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.
Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji D. D. ir J. Ž. dalyvavo paimant vagystės dalyką iš svetimos teritorijos, tai yra tiesiogiai įgyvendino nusikalstamos veikos numatytos BK 178 str. 1d. objektyviąją pusę, D. D. tam suteikė priemonę, aukščiau nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji veikdami kartu su asmeniu kurio byla nenagrinėjama, bendrais veiksmais siekė nusikalstamo rezultato- svetimo turto užvaldymo.
Kaltinamųjų kaltė ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės įrodytos baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo teisme ištirtų įrodymų visuma (išskyrus paneigtą kaltinamojo D. D. aiškinimą tyčios nebuvimo dalyje), jų pagrindu galima nustatyti visas reikšmingas įrodinėtinas aplinkybes, daroma neabejotina išvada, kad kaltinamieji įvykdė V. K. turto, didesnės nei 5 MGL vertės, vagystę, todėl nusikalstama veika pagal BK 178 str. 1d. kvalifikuota teisingai.
Nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis)
Dėl kaltinimo neteisėtai disponavus ginklais ir šaudmenimis D. D. pareiškė, kad kaltu neprisipažįsta. Parodė, kad gal savaitė, gal mėnesis iki įvykio, į jo namus buvo atvažiavęs S. su savo draugu A., virtuvėje kartu gėrė. M. A. pavardės, adreso, kitų duomenų nežino, net nežino ar jo vardas A., jį pažinojo kaip V. S. draugą. A. išsitraukė ginklą, kiek pamena, tamsios spalvos revolverį, jis liepė ginklą padėti. Padėtą ginklą užmiršo, jo nenaudojo, net nelaikė rankose. Minėtas asmuo paprasčiausiai ginklą paliko jo namuose, todėl jį ten ir rado. Kuomet jam po kratos pasakė apie ginklą, jį tik tada ir prisiminė. Pats neturi nei leidimo ginklui, nei ginklo. Yra pirkęs tirinių šovinių, nes turi tirinį orinį šautuvą. Kitokiais šoviniais domėjosi, nes A. prašė pažiūrėti, ar jo revolveriui Kaune yra šovinių. Skambino sūnui ir prašė pažiūrėti internete, kokie kalibrai yra. Šovinių nepirko, kiek žino be leidimo neparduoda. Kratos metu šovinius rado dėžutėje buvusioje virtuvėje ant šaldytuvo ir automobilyje „Citroen“. Š. A. arba S. Mano, kad juos ant šaldytuvo padėjo A. Kiek tiksliai buvo šovinių – nežino. Iš kur A. išsiėmė šovinius, taip pat nežino. Kieme stovintis „Citroen“ automobilis S., jis prašė leisti automobilį pasistatyti sakydamas, kad sugedęs. Automobilis stovėjo gal kelis mėnesius, juo niekas nevažinėjo. Nepamena, ar pats yra buvęs to automobilio viduje. Dėl jame rastų šovinių bei ginklo nieko negali pasakyti, nieko ten nelaikė ir nedėjo. Apie šovinius sužinojo tik tada, kai pateikė kaltinimą. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad iš dalies pripažino laikęs ginklus, nes nežinojo, kad tai yra neteisėta (2 t., b. l. 145.), paaiškino, jog pripažino kaltę iš dalies, kadangi ginklas pas jį buvo paliktas.
Liudytojas D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sūnus. Gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvas gyvena kaime, (duomenys neskelbtini). Pas tėvą 2016 m spalio mėn. užsukdavo dažnai. Apie šaunamuosius ginklus yra girdėjęs, matęs vieną ginklą pas tėvą namuose. Tuo metu jis buvo su draugais V. ir A. V. S. pažįsta. A., kaip jį vadino, matė pirmą kartą, kiek suprato, jis V. S. draugas. Visi išgėrinėjo ir A. ištraukė ginklą – juodos spalvos pistoletą, gal norėjo pasirodyti. T. A. pasakė, kad nesišvaistytų ginklu ir po to pats ginklą padėjo virtuvėje į spintelę. Kada tiksliai tai vyko, neprisimena, buvo seniai. Po kažkiek laiko buvo atlikta krata, po kiek laiko visiškai negali pasakyti, nes neaktualu. Su tėvu gal yra kalbėjęs apie ginklo įsigijimą, tačiau tiksliai neprisimena. Tėvas jo gal ir klausęs kokie šoviniai yra skirti vienam ar kitam ginklui. Jei klausė, klausė dėl A.. Pats apie ginklus nelabai ką supranta. Vizualiai pažiūrėjęs nelabai galėtų pasakyti, kokio kalibro ginklas yra. Nežino, ar koks nors jo draugas su tėvu yra bendravęs dėl ginklų. Taip pat nežino, ar tėvas iš kokio nors jo draugo yra pirkęs ginklą. Tėvas ir S. yra draugai, S. dažnai atvažiuodavo, išgerdavo kartais. Kokių jie reikalų turėjo – nežino.
L. M. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK, veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. D. D. pažįsta iš ankstesnių ikiteisminių tyrimų. Buvo ikiteisminis tyrimas, kuriame gauta informacija dėl D. D., jo sūnaus, dar vieno asmens. Kadangi įrodymų trūko, pagal BPK 154 straipsnį buvo vykdomos priemonės, kurių metu gauta informacija, kad ruošiamasi vykdyti nusikalstamą veiką – vagystę. Buvo kalbama pakankamai atviru tekstu – kaip ir ką darys, kiek uždirbs. Vagystės veiksmo, nematė, nes tiksliai vietos nežinojo. Žinojo, kad planuojam miške, sodyboje. Kažkur miške girdėjo veikiančio pjūklo garsus. Vėliau asmenys buvo sulaikyti. Po to buvo vykdomos kratos, lyg ir kitą dieną, ryte. Kratų metu dalyvavo jis pats, vyresnysis tyrėjas D. P.. Kaltinamasis D. D. nedalyvavo. BPK 154 straipsnio vykdomų priemonių pagalba pareigūnai sužinojo, kur yra padėtas ginklas. Kaltinamasis paskambino berods giminaitei, pasakė, kad ginklas yra kažkur spintelėje, po kruopomis, ir liepė jį paimti. Nurodytoje vietoje ginklą ir rado. Ant šaldytuvo buvę šoviniai nebuvo labai matomi. Kieme stovėjo kažkoks senas automobilis, kuris buvo apardytas, viduje kažkokių detalių primesta. Pasiklausomų pokalbių metu buvo klausiama „ar rado automobilyje“, tada nusprendė patikrinti automobilį ir jame rado ginklą.
2016-12-02 nutarimu dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje, nustatyta, kad nutarta panaudoti baudžiamojoje byloje 01-1-49342-16 informaciją, gautą taikant procesines prievartos priemones baudžiamojoje byloje 56-1-00043-14 (2 tomas, b. l. 42–43).
Kratos protokole užfiksuota, kad atlikta krata D. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kratos metu rasta ir paimta revolveris „CORA BRNO“, užtaisytas 8 vnt. šovinių, plastikinė šovinių dėžutė su 39 vnt. šovinių, autobusiuke „Citroen“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta 10 vnt. šovinių, šautuvo vamzdis su nuleistuku, benzininis pjūklas „Husqvarna 455 rancher“, ūkiniame pastate rasta trimeris „Suptch BC305“, trimeris „Ziper“, žirklės metalui kirpti „Topex“, galvučių raktas su prailgintoju ir terkšle (13 dydžio) (1 t., b. l. 127–134).
Specialisto išvada Nr. 64-(U-755)-IS1-305 nustatyta, kad tyrimui pateikti objektai – pramoninės gamybos, tinkamas šaudyti graižtvinis 6 mm kalibro „K. B.“ revolveris Nr. 627817, skirtas šaudyti 6 mm kalibro Flobert tipo šoviniais, priskiriamas „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Į visumą sujungtos pramoninės gamybos 7,92 mm kalibro Mauser 98 (1898 metų pavyzdžio) šautuvo dalys: sutrumpintas vamzdis su taikikliu, uoksu su užrakto fiksatoriumi, šovinių dėtuvės korpusu, nuleistuko skliauteliu, paleidžiamuoju mechanizmu yra pramoninės gamybos. Vadovaujantis „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu“, šautuvo vamzdis yra priskiriamas pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims, o pagrindinės šaunamojo ginklo dalys laikomos šaunamaisiais ginklais. Tirti pateikti 56 vnt. šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Flobert tipo šoviniai, skirti įvairių modelių 6 mm kalibro revolveriams, priskiriami „C“ kategorijos šaudmenims (2 t., b. l. 3–9).
Kaltinamasis D. D. kaltės nepripažino aiškindamas, kad jo namuose rastas šaunamasis ginklas yra asmens, kurį įvardijo kaip V. S. draugą „A.“, šiam palikus ginklą, apie jį užmiršo.
Teismas nurodytą D. D. versiją vertina kaip jo gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš kontroliuojant D. D. pokalbius gautos informacijos (2t. b.l. 48-49 psl.), neabejotina, kad jis 2016-10-12 kalbėdamas su D. D. aiškinasi turimo ginklo kalibrą ir tikslinasi kokie šaudmenys jam skirti. Gauna informaciją iš D. D., kad kaltinamojo turimo ginklo kalibras galimai šeštas. Atliekant kratą kaltinamojo namuose ir buvo rastas būtent 6 mm kalibro „K. B.“ revolveris Nr. 627817, skirtas šaudyti 6 mm kalibro Flobert tipo šoviniais (1 t., b. l. 127–134). Be to, 2016-10-19 atliekant kratą kaltinamojo namuose jis susisekęs su jo namuose buvusiu asmeniu, aiškinosi ar namuose ir lauke kas nors rasta. Pats nurodo, jog policijos pareigūnai daiktą (kurio pokalbio metu neįvardija) turbūt rado virtuvėje spintelėje, būtent šioje vietoje ginklas ir rastas(1t. b.l. 130). Šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad D. D. dar iki kratų atlikimo žinojo, jog namuose neteisėtai laiko šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, žinojo, kad tai daro neteisėtai, kadangi iš 2016-10-19 pokalbio turinio akivaizdu, jog tikėjosi, kad minėti daiktai nebus surasti. Kaltinamojo aiškinimą, kad minėtus nusikaltimo dalykus paliko asmuo „A.“, teismas vertina, kaip siekimą išvengti atsakomybės.
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė neteisėtai disponavus šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis įrodyta visiškai, išdėstyti įrodymai sudaro nuoseklią visumą, patvirtina ir papildo vieni kitus. Neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis D. D. suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pavojingumą ir pobūdį, neturėdamas leidimo, laikė savo namuose, pramoninės gamybos, tinkamą šaudyti graižtvinį 6 mm kalibro „K. B.“ revolverį Nr. 627817, skirtą šaudyti 6 mm kalibro Flobert tipo šoviniais, priskiriamą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams bei 46 vnt. pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Flobert tipo šovinių, skirtų įvairių modelių 6 mm kalibro revolveriams, kurie priskiriami „C“ kategorijos šaudmenims.
Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo D. D. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 1d., požymius.
Kaltinamajam taip pat buvo inkriminuota neteisėtas ginklo ir šaudmenų įgijimo požymis, taip pat šaudmenų ir šaunamojo ginklo laikymas transporto priemonėje Citroen“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) D. D. įrodymų tyrimo metu teigė, jog kas yra V. S. automobilyje nežinojo, iš pateiktos pirkimo pardavimo sutarties( 3t. b.l. 8), taip pat VĮ „Regitra“ duomenų(1t. b.l. 135) matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas D. V., automobilis parduotas V. S. 2016-06-11. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis naudojosi transporto priemone, būtų į ją patekęs, žinojęs kas joje laikoma, nėra. Todėl disponavimas minėtoje transporto priemonėje rastu ginklu ir šaudmenimis, inkriminuotas nepagrįstai, kratos metu rastų ir paimtų objektų apyraše nurodyta, jog autobusiuke „Citroen“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta 10 vnt. šovinių, šautuvo vamzdis su nuleistuku (1 t., b. l. 127–134)disponavimas šiais dalykais iš kaltinimo šalintinas. Be to, jokių duomenų kada ir prie kokių aplinkybių įgytas ginklas ir šaudmenys(rasti namuose), bei kokiais veiksmais prie to prisidėjo kaltinamasis nėra ir kaltinime nenurodoma, įgijimas nepagrįstai preziumuotas, todėl šis požymis iš kaltinimo taip pat šalintinas.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl vagystės yra tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
D. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, abi nusikalstamos veikos baigtos, kaip asmenį linkusį pažeidinėti teisės aktus charakterizuoja, jog yra įvykdęs baudžiamąjį nusižengimą (2 t., b. l. 105–112), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 102–103), nedirbantis (2 t., b. l. 23). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas(teistumas išnykęs). BK 253 str. 1d. alternatyviojoje sankcijoje numatytos tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės-areštas ir laisvės atėmimas. Vertinant, kad nusikalto būdamas neteistas, veikos pavojingumą ir pobūdį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, taikant probaciją. Įvertinus visas aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta skiriant pagal BK 253 str. 1d. laisvės atėmimo bausmę numatytą sankcijoje, mažesnę už vidurkį, pagal BK 178 str. 1d. laisvės apribojimo bausmę, taikant BK 75 str. ir subendrintos bausmės vykdymą atidedant. Veikos skirtingos pagal savo pobūdį, todėl bendrinant bausmes parenkamas dalinis bausmių bendrinimo būdas, pridedant 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį (pakeitus ją iš laisvės apribojimo bausmės BK 65 str. pagrindu). Veikos numatytos BK 178 str. 4d. ir 253 str. 1d. priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl bendrinant su bausme paskirta Kauno apygardos teismo nuosprendžiu taikomas apėmimo būdas (BK 63 str. 5d. 2p.). Vertinant, kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į darytas veikas(visiškai abejingas pasekmėms), galimybę teigiamai paveikti kaltinamąjį, bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
J. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.
J. Ž. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas (2 t., b. l. 77–80), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 75–76), nedirbantis (2 t., b. l. 82), registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 83), atlygino nuostolius. Individualizavus kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismas sprendžia, jog J. Ž. skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, žemesnė už vidurkį.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vykdant vagystę naudota priemonė- automobilis „P. B.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamojo D. D. žmonai A. D. (1 t., b. l. 56, 2t. 104 b.l.) 2016-07-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nors registracijos liudijime nurodytas ankstesnis automobilio savininkas – R. D.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi minėto automobilio bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis „P. B.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam D. D., tiek jo sutuoktinei A. D..
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kaip minėta, automobilis „P. B.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklauso ir kaltinamajam D. D., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, turi būti konfiskuotas natūra, o A. D. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra proporcingas bei padės įgyvendinti bausmės paskirti atimti galimybę daryti panašaus pobūdžio veikas.
N. V. K. teisme pateikė civilinį ieškinį (2t. b.l. 168) prašydamas priteisti 42, 37 eurus, paaiškino, kad šią sumą išleido kurui dėl tyrimo, patikslino, jog dėl transporto priemonės samdymo, vagystės dalykui parsigabenti, turėjo 50 eurų išlaidas. Minėta piniginė suma atlyginta (2t. b.l. 180), todėl nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškinio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2punktu, 9 dalimi BK 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir Kauno apygardos teismo 2017-06-03 nuosprendžiu paskirtą bausmę, subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir D. D. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant pradėti dirbti ir tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
D. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
BK 72 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „P. B.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto R. D. vardu, saugomą UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje, konfiskavimą.
J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
J. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškinio netenkinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tikri ir nagrinėti, t. y. automobilio registracijos liudijimą, 2 (dvi) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, saugoti byloje, 2 (du) žibintuvėlius ir ruletę, cigarečių nuorūkas, šluostę su galimu biologiniu žmogaus pėdsaku nuo automobilio vairo, saugomus Marijampolės AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, revolverį „Cora“, 56 vnt. šovinių, šautuvo vamzdį su nuleistuku, saugomus Marijampolės AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.