Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2014-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-27-193/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-28
Bylos Nr.
1-27-193/2014
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00383-12-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Nukentėjusysis
D. D.
Kaltinamasis
V. S., A. D.
Advokatai
Albertas Kručkauskas, Arūnas Justeikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-27-193/2014Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00383-12-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.7.; 1.2.14.1.2.5.; 1.2.18.4.; 1.1.4.4.3.; 1.2.18.10.; 1.2.18.3.; 1.1.4.4.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.; 1.1.9.6.; 1.1.8.13.;2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 28 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant: prokurorui Kęstučiui Greiciūnui,gynėjams advokatams Arūnui Justeikui, Rimai Keblienei, Jonui Milčiui,nukentėjusiajam D. D.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Albertui Kručkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 9 klasės, ūkininkas, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 203 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, išsilavinimas profesinis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. S. įsteigė juridinį asmenį neteisėtai veiklai nuslėpti ir pagrobė didelės vertės svetimą turtą sekančiomis aplinkybėmis:

Iš anksto suplanavęs didelės vertės svetimo turto vagystę ir siekdamas už pagrobto turto realizavimą (pardavimą) gautus pinigus slapta paversti savo nuosavybe, 2012-04-11 jis kreipėsi su prašymu į UAB „M.“ (užsiimančia juridinių teisinių paslaugų teikimu, konsultavimu) atstovaujamą direktoriaus M. Z., dėl bendrovės įsteigimo ir jos pardavimo jo nurodytam asmeniui, po ko, UAB „M.“ 2012-04-16 įsteigus UAB „N.“ (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), o nuo 2012-06-25 buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)), jis 2012-05-04 D. F. vardu, sumokėdamas savo lėšomis UAB „M.“ 10750 Lt, nupirko UAB „N.“, po to 2012-06-11 pirkimo pardavimo sutartimi iš D. F. UAB „N.“ perpirko N. J. vardu ir N. J. vardu paskyrė A. D. 2012-07-26 UAB „N.“ direktoriumi, bei susitarė su A. D., kad pastarasis bus oficialus UAB „N.“ direktorius, o jis (V. S.) vykdys bendrovės vardu ūkinę – finansinę veiklą.

Po to, jis, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-08-05, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaimo (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kaimo (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kaimo (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje esančiuose laukuose, nukuldamas javus 82, 7025 plote pagrobė D. D. priklausantį didelės vertės turtą - 129, 36 t kvietrugių už 97 020 lt, dalį šių grūdų - 90, 52 t - realizavo per UAB „N.“ gaudamas 46600 lt, kvietrugių vagyste padarydamas D. D. 138 620 lt žalą.

82,7025 ha plote buvusį 90 tonų 520 kg. svorio didelės 47 500,8 litų vertės žieminių kvietrugių pasėlių derlių, tuo padarydamas nukentėjusiam D. D. 138 620 Lt turtinę žalą. Po to, pasinaudodamas UAB „N.“ direktoriumi paskirtu A. D. (pastarajam nežinant ir nesuprantant apie jo atliekamų veiksmų nusikalstamą pobūdį), siekdamas, kaip jau minėta, už pagrobto turto realizavimą (pardavimą) gautus pinigus slapta paversti savo lėšomis, per A. D. UAB „N.“ vardu sudarė sandorį – 2012-08-03 grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20120803/2 su UAB „E.“ dėl 90 tonų kvietrugių pirkimo-pardavimo, mokant po 600 Lt už toną be PVM, bei UAB „E.“ perdavus ir tokiu būdu pardavus 79168 kg kvietrugių, kurių vertė pagal 2012-08-04 PVM sąskaitą – faktūrą GR040 47500,8 Lt, UAB „E.“ į UAB „N.“ AB DnB bankas esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus pinigus (2012-08-09 mokėjimo dokumentu Nr. 12873 – 15000 Lt ir 2012-08-21 mokėjimo dokumentu Nr. 12917 – 32500,8 Lt), jis 2012-08-10 ir 2012-08-22 per A. D. AB DnB banko filialuose pagal UAB „N.“ čekių knygelę gavo atitinkamai 13 000 ir 32 000 litų, bei asmeniškai, pasinaudodamas UAB „N.“ vardu AB DnB bankui priklausančia mokėjimo kortele IBUSINESS-VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB DnB bankas bankomatų per du kartus - 2012-08-12 bei 2012-08-16 gavo atitinkamai 400 ir 1200 Lt t.y. viso 46600 Lt ir taip panaudojo įsteigtą juridinį asmenį neteisėtai veiklai nuslėpti.

V. S. kaltinamas pagal BK 216 str. 1d.. 214 str. 1d., 215 str. 1d., 24 str. 4 d. ir 222 str. 1 d.. ir tuo, kad be aukščiau nustatytų nusikalstamų veikų, jis legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, neteisėtai disponavo ir neteisėtai panaudojo elektronines mokėjimo priemones bei organizavo apgaulingą UAB „N.“ apskaitą t.y. padedant A. D., siekdamas nuslėpti jo paties žinomai nusikalstamu būdu įgyto (iš D. D. pagrobtų 283,1 tonos 256 910 Lt vertės kvietrugių) turto dalį- 90 tonų kvietrugių, nurodė jo įsteigtam, tikslu nuslėpti neteisėtą veiklą, juridinio asmens UAB „N.“ direktoriui- padėjėjui A. D. sudaryti sandorį - grūdų pirkimo - pardavimo sutartį su jo (V. S.) surasta įmone - UAB “E.“, o A. D. pasirašius UAB „N.“ vardu su UAB „E.“ 2012-08-03 grūdų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 90 tonų kvietrugių pardavimo, mokant po 600 Lt už toną be PVM, bei UAB „E.“, pagal 2012-08-04 PVM sąskaitą- faktūrą GR040 už nupirktus kvietrugius -79168 kg, kurių vertė 47500,8 Lt, į UAB „N.“ AB DnB bankas esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus pinigus (2012-08-09 mokėjimo dokumentas Nr. 12873- 15000 Lt ir 2012-08-21 mokėjimo dokumento Nr. 12917- 32500,8 Lt), jis 2012-08-10 AB DnB banko filiale, esančiame prekybos centre „A.“ adresu: (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, pateikęs A. D. UAB „N.“ čekių knygelę ir nurodęs jam atlikti finansinę operaciją- iš UAB „N.“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuimti 13000 Lt ir perduoti jam (V. S.), o A. D. iš UAB „N.“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal mokėjimo dokumentą Nr. 0105626 nuėmus 13000 Lt, bei 2012-08-22 AB DnB banko filiale, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, pateikęs A. D. UAB „N.“ čekių knygelę ir nurodęs jam atlikti finansinę operaciją - iš UAB „N.“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuimti 32000 Lt ir perduoti jam (V. S.), o A. D. iš UAB „N.“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal mokėjimo dokumentą Nr. 0105627 nuėmus 32000 Lt ir A. D. pinigus- 45000 Lt atidavus jam, bei jis iš UAB „N.“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus pinigus į UAB „N.“ AB DnB bankas esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (atitinkamai 2012-08-10- 603,33 Lt ir 2012-08-14- 1000 Lt), 2012-08-10, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, paimdamas iš A. D., neteisėtai įgijo AB DnB bankas mokėjimo kortelę IBUSINESS-VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „N.“, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai ją laikė iki 2012-08-16, po ko šį mokėjimo instrumentą neteisėtai panaudojo finansinei operacijai inicijuoti du kartus (neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas), o būtent: 2012-08-12, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įdėjęs į AB DnB bankas bankomatą, esantį prekybos centre „A.“ adresu: (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas mokėjimo kortelę IBUSINESS-VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „N.“ ir surinkęs šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją - išgrynino UAB „N.“ sąskaitoje buvusius 400 Lt, bei 2012-08-16, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įdėjęs į AB DnB bankas bankomatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas mokėjimo kortelę IBUSINESS-VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „N.“ ir surinkęs šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją- išgrynino UAB „N.“ sąskaitoje buvusius 1200 Lt. Tokiu būdu, atlikdamas finansines operacijas, viso legalizavo 46600 Lt.. V. S. kaltinamas ir tuo, kad jis būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „N.“ (į. K. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)), tačiau būdamas faktinis jos savininkas, kadangi 2012-04-11 jis kreipėsi su prašymu į UAB „M." (užsiimančia juridinių teisinių paslaugų teikimu, konsultavimu) atstovaujamą direktoriaus M. Z., dėl bendrovės įsteigimo ir jos pardavimo jo nurodytam asmeniui, po ko, UAB „M.“ 2012-04-16 įsteigus UAB „N.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), o nuo 2012-06-25 buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)), jis 2012-05-04 D. F. vardu, sumokėdamas savo lėšomis UAB „M.“ 10750 Lt, nupirko UAB „N.“, po ko 2012-06-11 pirkimo pardavimo sutartimi iš D. F. UAB „N.“ perpirko N. J. vardu ir N. J. vardu paskyręs A. D. 2012-07-26 UAB „N.“ direktoriumi, bei susitaręs su A. D., kad pastarasis bus oficialus UAB „N.“ direktorius, o jis (V. S.) vykdys bendrovės vardu ūkinę – finansinę veiklą, veikdamas kaip organizatorius, numatydamas nusikaltimo objektą – buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, parinkdamas nusikaltimo vykdytoją – savo statytinį bendrovės direktorių – A. D., kuris dirbo UAB „N.“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17, parengdamas nusikalstamos veiklos planą – apgaulingai tvarkyti UAB „N.“ buhalterinę apskaitą, neįtraukti į apskaitą apskaitos dokumentų bei jų nesaugoti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizavo įmonės „N.“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpyje nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17 ir jam vadovavo, o būtent:

Pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1dalį, tai yra:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusius su turto, nuosavo kapitalo dydžio pasikeitimu“, nes V. S. nurodžius :

- laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2012-08-21 A. D. į UAB „N.“ apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl 47 500,80 Lt parduotų kvietrugių pagal pirkėjo UAB „E.“ išrašytą 2012-08-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GR040, gautų pajamų ir pinigų (atsiskaitymo) už juos pagal mokėjimo nurodymus Nr. 12873 (2012-08-09, 15 000 Lt) ir Nr. 12917 (2012-08-21, 32 500,80 Lt);

- laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2012-08-05 A. D. į UAB „N.“ apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl 1 834,63 Lt (2012-08-04 ir 2012-08-05) grynaisiais pinigais sumokėjimo pagal 7 EKA kvitus (Nr. 250221 (2012-08-04), Nr. 250222 (2012-08-04), Nr. 250224 (2012-08-04), Nr. 250374 (2012-08-04), Nr.250220 (2012-08-04), Nr.250423 (2012-08-05) ir Nr. 250615 (2012-08-05)) bendrovei „L. G.“ už įsigytą kurą, tepalus ir šių atsargų (396,39 litrų dyzelino ir 30,40 litrų dujų bei 0,8 kg tepalų) panaudojimo.

- laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-10-29 A. D. į UAB „N.“ apskaitą neįtraukė iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) A. D. išimtų 45 000 Lt (13 000 Lt, 2012-08-10; 32 000 Lt, 2012-08-22) gavimo ir panaudojimo bei iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) kortele išmokėtų 1 600 Lt (400 Lt, 2012-08-12; 1 200 Lt, 2012-08-16) gavimo ir panaudojimo, iš viso 46 600 Lt (45 000 Lt + 1 600 Lt) grynaisiais pinigais iš banko sąskaitų gavimo ir šių pinigų panaudojimo.

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, nes V. S. nurodžius:

- A. D. nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais arba avanso apyskaitomis, kuro nurašymo aktais ar kt. dokumentais) UAB „N.“ ūkinių operacijų dėl 1 834,63 Lt grynaisiais pinigais 2012-08-04 ir 2012-08-05 sumokėjimo už įsigytą kurą, tepalą pagal UAB „L. g.“ EKA kvitus ir šių atsargų panaudojimo;

- A. D. nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais arba avanso apyskaitomis, kuro nurašymo aktais ar kt. dokumentais) laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-10-29 UAB „N.“ ūkinių operacijų dėl 46 600 Lt grynųjų pinigų iš banko sąskaitų gavimo ir jų panaudojimo; - 16 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes V. S. nurodžius A. D.:

- laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2012-08-05 pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus (7 EKA kvitus gautus iš bendrovės „L. G.“) UAB „N.“ apskaitos registruose neregistruotos ūkinės operacijos dėl 1 834,63 Lt sumai įsigyto kuro (396,39 litrų dyzelino, 30,40 litrų dujų), tepalų (0,8 kg) ir už šį turtą sumokėtų 1 834,63 Lt grynaisiais pinigais.

- laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-08-23 pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus (banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus) UAB „N.“ apskaitos registruose neregistruotos ūkinės operacijos dėl 49 107,60 Lt įplaukų (pajamų) banko sąskaitose gavimo ir dėl 48 817,97 Lt išmokėjimo (panaudojimo) iš banko sąskaitų.

- 4 straipsnio reikalavimus, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, kadangi V. S. nurodė A. D. bendrovės apskaitoje nepateikti informacija apie turtą, atskaitingų ir kitų asmenų skolas įmonei, pirkėjus, pinigus kasos knygoje, veiklos rezultatus, įsipareigojimus darbuotojams.

- 19 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes V. S. nepateikus A. D. UAB „N.“ neišsaugojo apskaitos dokumentų (PVM sąskaitos faktūros Nr. GR040 (2012-08-04) gautos iš UAB „E.“ už parduotus kvietrugius, tikrinto laikotarpio darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautos iš VĮ „Registrų centras“).

- 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, nes UAB „N.“ apskaitos dokumentai (tikrinto laikotarpio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, PVM sąskaita faktūra Nr. GR040 (2012-08-04) gauta iš UAB „E.“ ir sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) gauta iš VĮ „Registrų centras“) jeigu dingo ar buvo sugadinti, tyrimui nepateikti duomenys, kad buvo priimti sprendimai dėl dingusių ar sugadintų apskaitos dokumentų atkūrimo.

Pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 punktą, 4 punktą ir 16 punktą, kurie nurodo, kad „pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus ir kasininkas“, „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes V. S. nurodė A. D. tikrinto laikotarpio UAB „N.“ kasos knyga nepateikti ir kasos operacijų neįrašyti į kasos knygą dėl 1 834,63 Lt sumokėtų 2012-08-04 ir 2012-08-05 grynaisiais pinigais bendrovei „L. G.“ už kurą, tepalus pagal 7 EKA kvitus ir kasos išlaidų orderiai nesurašant, laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-10-29 į kasos knygą neįrašyti kasos operacijų dėl 46 600 Lt gautų grynųjų pinigų iš banko sąskaitų ir nesurašyti kasos pajamų orderių ir dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „N.“ veiklos, jos turto ir negalima iš dalies nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17.

A. D. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį bei BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 222 str.1 dalį tuo kad padėjo V. S. legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, bei apgaulingai tvarkė UAB ‚N.“ buhalterinę apskaitą, tai yra:

V. S., siekiant panaudoti juridinį asmenį neteisėtai veiklai- vagystei nuslėpti bei pasinaudojant juridiniu asmeniu legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus, įsteigus juridinį asmenį, tai yra: 2012-04-11 V. S. kreipėsi su prašymu į UAB „M.“ (užsiimančia juridinių teisinių paslaugų teikimu, konsultavimu) atstovaujamą direktoriaus M. Z., dėl bendrovės įsteigimo ir jos pardavimo jo nurodytam asmeniui, po ko, UAB „M.“ 2012-04-16 įsteigus UAB „N.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), o nuo 2012-06-25 buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)), V. S. 2012-05-04 D. F. vardu, sumokėdamas savo lėšomis UAB „M.“ 10750 Lt, nupirko UAB „N.“, po ko 2012-06-11 pirkimo pardavimo sutartimi iš D. F. UAB „N.“ perpirko N. J. vardu ir N. J. vardu paskyręs jį (A. D.) 2012-07-26 UAB „N.“ direktoriumi, bei susitaręs su juo, kad pastarasis bus oficialus UAB „N.“ direktorius, o jis (V. S.) vykdys bendrovės vardu ūkinę- finansinę veiklą, tokiu būdu V. S. įsteigė juridinį asmenį neteisėtai veiklai nuslėpti.

Po to V. S., laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-08-05, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaimo (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kaimo (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kaimo (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje esančiuose laukuose, nukūlė ir pagrobė D. D. priklausantį, 98,64 ha plote esantį, žieminių kvietrugių pasėlių derlių- 283,1 toną, kurių vertė 256 910 Lt, padarydamas nukentėjusiam D. D. didelę 256 910 Lt turtinę žalą.

Po to V. S. siekiant nuslėpti jo paties žinomai nusikalstamu būdu įgyto (iš D. D. pagrobtų 283,1 tonos 256 910 Lt vertės kvietrugių) turto dalį- 90 tonų kvietrugių, nurodė jam, tai yra V. S. įsteigtam, tikslu nuslėpti neteisėtą veiklą, juridinio asmens UAB „N.“ direktoriui - padėjėjui A. D. sudaryti sandorį - grūdų pirkimo- pardavimo sutartį su V. S. surasta įmone - UAB E.“, o jam pasirašius UAB „N.“ vardu su UAB „E.“ 2012-08-03 grūdų pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 90 tonų kvietrugių pardavimo, mokant po 600 Lt už toną be PVM, bei UAB „E.“, pagal 2012-08-04 PVM sąskaitą - faktūrą GR040 už nupirktus kvietrugius - 79168 kg, kurių vertė 47500,80 Lt, į UAB „N.“ AB DnB bankas esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus pinigus (2012-08-09 mokėjimo dokumentas Nr. 12873- 15000 Lt ir 2012-08-21 mokėjimo dokumento Nr. 12917- 32500,80 Lt), jis 2012-08-10 AB DnB banko filiale, esančiame prekybos centre „A.“ adresu: (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, V.S. pateikęs jam UAB „N.“ čekių knygelę ir nurodęs jam atlikti finansinę operaciją - iš UAB „N.“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuimti 13000 Lt ir perduoti V. S., o jam iš UAB „N.“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal mokėjimo dokumentą Nr. 0105626 nuėmus 13000 Lt, bei 2012-08-22 AB DnB banko filiale, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, V.S. pateikęs jam UAB „N.“ čekių knygelę ir nurodęs jam atlikti finansinę operaciją - iš UAB „N.“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuimti 32000 Lt ir perduoti V. S., o jam iš UAB „N.“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal mokėjimo dokumentą Nr. 0105627 nuėmus 32000 Lt ir pinigus - 45000 Lt atidavus V. S., bei V. S. iš UAB „N.“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus pinigus į UAB „N.“ AB DnB bankas esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (atitinkamai 2012-08-10- 603,33 Lt Ir 2012-08-14- 1000 Lt), 2012-08-10, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tam leidimo paimant iš jo (A. D.), neteisėtai įgijus AB DnB bankas mokėjimo kortelę IBUSINESS-VISA ELEKTRON Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą UAB „N.“, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai ją laikius iki 2012-08-16, po ko šį mokėjimo instrumentą neteisėtai panaudojus finansinei operacijai inicijuoti du kartus (neteisėtai inicijavus dvi finansines operacijas), o būtent: 2012-08-12, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įdėjus į AB DnB bankas bankomatą, esantį prekybos centre „A.“ adresu: (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas mokėjimo kortelę IBUSINESS-VISA ELEKTRON Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „N.“ ir surinkus šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją - išgrynino UAB „N.“ sąskaitoje buvusius 400 Lt, bei 2012-08-16, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įdėjus į AB DnB bankas bankomatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas mokėjimo kortelę IBUSINESS-VISA ELEKTRON Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „N.“ ir surinkus šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją - išgrynino UAB „N.“ sąskaitoje buvusius 1200 Lt ir tokiu būdu jis padėjo atliekant finansines operacijas, V. S. viso legalizavo 46600 Lt.

Be to jis, būdamas UAB „N.” (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, bei pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. 574 21 str., būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, veikdamas kaip vykdytojas, laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17, vykdydamas organizatoriaus – V. S., nesusijusio darbo santykiais su UAB „N.”, tačiau buvusiu faktiniu jos savininku (kadangi 2012-04-11 jis (V. S.) kreipėsi su prašymu į UAB „M.“, atstovaujamą direktoriaus M. Z., dėl bendrovės įsteigimo ir jos pardavimo jam (V. S.), po ko, UAB „M.“ 2012-04-16 įsteigus UAB „N.“, jis (V. S.) 2012-05-04 D. F. vardu, sumokėdamas savo lėšomis UAB „M.“ 10750 Lt, nupirko UAB „N.“, po ko 2012-06-11 pirkimo pardavimo sutartimi iš D. F. UAB „N.“ perpirko N. J. vardu, bei paskyrė A. D. 2012-07-26 UAB „N.“ direktoriumi), parengtą nusikalstamos veiklos planą – apgaulingai tvarkyti UAB „N.“ buhalterinę apskaitą, neįtraukti į apskaitą apskaitos dokumentų bei jų nesaugoti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaulingai tvarkė įmonės „N.“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17, o būtent:

Pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį, tai yra:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusius su turto, nuosavo kapitalo dydžio pasikeitimu“, nes V. S. nurodžius :

- laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2012-08-21 jis į UAB „N.“ į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl 47 500,80 Lt parduotų kvietrugių pagal pirkėjo UAB „E.“ išrašytą 2012-08-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GR040, gautų pajamų ir pinigų (atsiskaitymo) už juos pagal mokėjimo nurodymus Nr. 12873 (2012-08-09, 15 000 Lt) ir Nr. 12917 (2012-08-21, 32 500,80 Lt);

- laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2012-08-05 jis į UAB „N.“ į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl 1 834,63 Lt (2012-08-04 ir 2012-08-05) grynaisiais pinigais sumokėjimo pagal 7 EKA kvitus (Nr. 250221 (2012-08-04), Nr. 250222 (2012-08-04), Nr. 250224 (2012-08-04), Nr. 250374 (2012-08-04), Nr.250220 (2012-08-04), Nr.250423 (2012-08-05) ir Nr. 250615 (2012-08-05)) bendrovei „L.G.“ už įsigytą kurą, tepalus ir šių atsargų (396,39 litrų dyzelino ir 30,40 litrų dujų bei 0,8 kg tepalų) panaudojimo.

- laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-10-29 jis į UAB „N.“ į apskaitą neįtraukė iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) A. D. išimtų 45 000 Lt (13 000 Lt, 2012-08-10; 32 000 Lt, 2012-08-22) gavimo ir panaudojimo bei iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) kortele išmokėtų 1 600 Lt (400 Lt, 2012-08-12; 1 200 Lt, 2012-08-16) gavimo ir panaudojimo, iš viso 46 600 Lt (45 000 Lt + 1 600 Lt) grynaisiais pinigais iš banko sąskaitų gavimo ir šių pinigų panaudojimo.

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, nes V. S. nurodžius:

- jis nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais arba avanso apyskaitomis, kuro nurašymo aktais ar kt. dokumentais) UAB „N.“ ūkinių operacijų dėl 1 834,63 Lt grynaisiais pinigais 2012-08-04 ir 2012-08-05 sumokėjimo už įsigytą kurą, tepalą pagal UAB „L.g.“ EKA kvitus ir šių atsargų panaudojimo;

- jis nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, avanso apyskaitomis ar kt. dokumentais) laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-10-29 UAB „N.“ ūkinių operacijų dėl 46 600 Lt grynųjų pinigų iš banko sąskaitų gavimo ir jų panaudojimo; - 16 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes V. S. nurodžius jis:

- laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2012-08-05 pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus (7 EKA kvitus gautus iš bendrovės „L. G.“) UAB „N.“ apskaitos registruose neregistravo ūkines operacijos dėl 1 834,63 Lt sumai įsigyto kuro (396,39 litrų dyzelino, 30,40 litrų dujų), tepalų (0,8 kg) ir už šį turtą sumokėtų 1 834,63 Lt grynaisiais pinigais.

- laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-08-23 pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus (banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus) UAB „N.“ apskaitos registruose neregistravo ūkines operacijos dėl 49 107,60 Lt įplaukų (pajamų) banko sąskaitose gavimo ir dėl 48 817,97 Lt išmokėjimo (panaudojimo) iš banko sąskaitų.

- 4 straipsnio reikalavimus, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, kadangi V. S. nurodė jam bendrovės apskaitoje nepateikti informacija apie turtą, atskaitingų ir kitų asmenų skolas įmonei, pirkėjus, pinigus kasos knygoje, veiklos rezultatus, įsipareigojimus darbuotojams.

- 19 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes V. S. nepateikus jam UAB „N.“ neišsaugojo apskaitos dokumentų (PVM sąskaitos faktūros Nr. GR040 (2012-08-04) gautos iš UAB „E.“ už parduotus kvietrugius, tikrinto laikotarpio darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautos iš VĮ „Registrų centras“).

- 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, nes UAB „N.“ apskaitos dokumentai (tikrinto laikotarpio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, PVM sąskaita faktūra Nr. GR040 (2012-08-04) gauta iš UAB „E.“ ir sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) gauta iš VĮ „Registrų centras“) jeigu dingo ar buvo sugadinti, tyrimui nepateikti duomenys, kad buvo priimti sprendimai dėl dingusių ar sugadintų apskaitos dokumentų atkūrimo.

Pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 punktą, 4 punktą ir 16 punktą, kurie nurodo, kad „pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus ir kasininkas“, „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes V. S. nurodė jam tikrinto laikotarpio UAB „N.“ kasos knygos nepateikti ir kasos operacijų neįrašyti į kasos knygą dėl 1 834,63 Lt sumokėtų 2012-08-04 ir 2012-08-05 grynaisiais pinigais bendrovei „L.G.“ už kurą, tepalus pagal 7 EKA kvitus ir kasos išlaidų orderių nesurašyt, laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-10-29 į kasos knygą neįrašyti kasos operacijų dėl 46 600 Lt gautų grynųjų pinigų iš banko sąskaitų ir nesurašyti kasos pajamų orderių, todėl visiškai negalima nustatyti UAB „N.“ veiklos, jos turto ir negalima iš dalies nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17.

Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog 2009 metais kaip ūkininkas susidūrė su finansinėmis problemomis, jų turėjo iki 2012 metų, jos atsirado dėl paimtų didelių kreditų, nesusidėliojo srautai, reikėjo bent 200 000 litų pasiskolinti, ir negalėjo jų išspręsti, nes bankas nebepaskolino pinigų, negalėjo įkeisti turto, kad ūkis toliau galėtų dirbti. Leido pinigus azartiniams lošimams, taip ieškojo išeities. Savo vardu nebegalėjo dirbti, sąskaitas areštavo kreditoriai ir kad nesubyrėtų daug metų įdėtas darbas jis kreipėsi pas savo giminaitį D. D.. Juo pasitikėdamas D. išrašė generalinį įgaliojimą tvarkyti ūkio reikalus. Taip pat buvo sutarta, kad jis išsinuomoja žemę (duomenys neskelbtini) rajone, kuri jam priklauso nuosavybės teise, joje augančius šaltalankius. Taip pat išsinuomojo žemę (duomenys neskelbtini) rajone, apie kurią kalbama šioje byloje. D. pavasarį pasikvietęs į savo ofisą Vilniuje ir paruošęs sutartis liepė staigiai pasirašyti paaiškinęs, kad jis jau ją uždeklaravęs ir reikia staigiai pasirašyti. Nuomos sutartis su juo buvo derinta 20 minučių. Peržiūrėjus sutartis buvo vienas punktas išbrauktas, jos buvo perrašytos naujai ir jie jas pasirašė. Kaina buvo nurodyta. Už (duomenys neskelbtini) rajone esančią žemę, kur buvo subnuoma, negavo nei lito, taip buvo sutarta, o už (duomenys neskelbtini) rajone esančią žemę 500 litų. Dar buvo žodinis susitarimas. Buvo sutarta parašyti tik 500 litų į metus, o gavus pinigų, jie būtų sutarę, kiek procentų pasiliks sau, o kiek sumokės jam. D. D. nesilaikė sutarties sąlygų, nes jis išsinuomojo 150 hektarų, o realiai dirbo tik 80 hektarų (duomenys neskelbtini) rajone. Sutarties sąlygų kas buvo surašyta finansiniu požiūriu, tai D. nepažeidė, kas buvo sutarta žodžiu – nevykdė. Buvo surašyta sutartis ir D. gavo nemokamai žemę, o žemės mokestį mokėjo jis (V. S.) už praėjusius metus. Su jo broliu M. S. jie nurodinėjo perrašyti žemės ūkio techniką kitiems žmonės, nors tie žmonės jam (V. S.) pinigų nemokėjo, tačiau žemės ūkio technika buvo perrašoma.

D. ji supažindino su Kredito unijos „S. k.“ valdytoju, kuris nurodė, kad išmokos antstolių nepasieks, tuos pinigus bus galima paimti, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo planas pasipelnyti. Gavę išmokas D. ir M. iš Kredito unijos „S. k.“, pasikvietę jį į kavinę „E.“ prekybos centre, pareikalavo 20 procentų nuo visos sumos, nors taip nebuvo tartasi. Už unijos pinigų išgryninimą buvo atskiras mokestis, toks, koks ir priklauso. Tada ir pamatė, kuo čia viskas baigsis. Dar bandė Vilniuje susitikinėti su D. ir tartis dėl išmokų procentų, kurias jis gavo už tuos metus. Surašant sutartis konkrečiai nebuvo sutarta dėl sumų. Tada nutraukė generalinį įgaliojimą, apie tai D. informavo. Buvo surašyti nuomos ir subnuomos nutraukimai, išsiųstas registruotas laiškas apie tai D.. Buvo bandoma surasti jam (V. S.) priklausantį kombainą, už kurį jis yra atsakingas, nes jis įkeistas bankui. Kombainą D. išnuomojo kažkokiai bendrovei 3 metams. Iš šios nuomos buvo pelnomasi ir dabar yra pelnomasi, nes jis kombaino neatgavo, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes kombaino nuomos sutartis buvo pasirašyta su galiojančiu įgaliojimu.

Jo pažįstamas D. F., su juo susipažino Panevėžyje, pasiūlė užsiimti euro padėklų gamyba ir jų eksportu į užsienį, jis (V. S.) pasiūlė dar ir žemės ūkio veiklą prijungti. Žinojo, kad jis teistas. Buvo sutarta, kad reikia nupirkti UAB „N.“, nupirkti sugalvojo abu. D. F. nupirko 100 procentų akcijų. Nežino, kiek savo lėšų perkant UAB „N.“ panaudojo F.. Su UAB „M.“ tarėsi jis (V. S.), o pasirašyti dokumentų važiavo kartu su F.. Akcijos buvo nupirktos F. vardu. Jis nepersirašė ant savęs UAB „N.“, nes turi kreditorinių įsiskolinimų. Buvo prašoma UAB „M.“ paruošti preliminarią nuomos sutartį, o suėjus terminui ir nutrūkus sutarčiai, būtų galima surašyti normalią nuomos sutartį tarp jo ir UAB „N.“. UAB „N.“ tik planavo darbus, iki grūdų nukūlimo jokios ūkinės finansinės veiklos realiai nevykdė, todėl buhalterė nebuvo įforminta, nes buvo mažai dokumentų, turėjo patirtį su dokumentais, todėl manė, kad gali patys pradžioje susitvarkyti. D. F. jį įgaliojo pagal įgaliojimą tvarkyti UAB „N.“ elektroninę bankininkystę, turėti bankinę kortelę, Sodroje atstovauti, disponuoti grynais pinigais, padaryti pavedimus, reikalui esant nuimti ir įnešti į UAB „N.“ sąskaitą pinigus. Jam elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis perdavė F., pasikeitus direktoriui, D. perdavė generatorių, čekių knygelę. Šis įgaliojimas pasikeitus direktoriui nebuvo nutrauktas ar panaikintas. Generatorius išduodamas direktoriui. Jis nežino, ar gali perįgaliotas asmuo naudotis banko išduotais įrenginiais, mano, kad gali. Jam pareikšti kaltinimai dėl pinigų nuėmimo nėra teisingi. Jis turėjo įgaliojimą, galėjo ir pats nuimti pinigus, nematė skirtumo, kas nuiminės pinigus, nes D. buvo direktorius. D. pasitikėjo, nes galėjo kontroliuoti, kadangi turėjo elektroninės bankininkystės kodus, jis jų neturėjo. Jis galėjo matyti, kada pinigai pervedami. Nemanė, kad D. yra apgavikas ir eitų į banką pakeisti generatoriaus. Susirašinėjant su europadėklų pirkėjais nebuvo sutarta, todėl D. F. išvyko į užsienį pats tartis ir, kad būtų viskas paprasčiau, paprašė jį surasti žmogų, kuris galėtų laikinai vadovauti UAB „N.“. Pasiūlė D. tapti laikinai direktoriumi, nes jis neturėjo darbo. A. D. buvo paprašyta surasti žmogų, ant kurio būtų galima perrašyti akcijas, tai jis nurodė N. J.. Akcijos buvo perrašytos J. vardu, o D. buvo paskirtas direktoriumi. D. dirbo tik 0,25 etato, dirbo trumpai, atlyginimo negavo. J. yra matęs, jai vežė pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo blankus. Nesigilino už kiek ji įsigijo akcijas. Jis nėra matęs, kad F. būtų asmeniškai bendravęs su J.. Nežino, kaip J. atsiskaitė F. už akcijas. Jis užsakė dokumentus dėl direktoriaus pakeitimo, F. girdėjo, kai jis užsakinėjo dokumentus. Kai akcininke tapo J. o direktoriumi D., F. nepriėmė jokio sprendimo, nes jis jau buvo išvykęs. Visus sprendimus D. priiminėjo pasitardamas su juo (V. S.). Grįžus D. iš užsienio, būtų perrašytos akcijos vėl jam. Nemano, kad UAB „N.“ veikla buvo neteisėta. Jis buvo UAB „N.“ konsultantas, nebuvo vadovas, veikė pagal įgaliojimą. Jis buhalterijos apgaulingai netvarkė. Jis nenurodinėjo D. įmonės apskaitoje nepateikti informacijos, nedavė jokių neteisėtų nurodymų D..

Su UAB „N.“ dėl žemės sklypų nuomos buvo sutarta žodžiu, nes nutraukimo su D. D. terminas buvo birželio 1 dieną. Preliminari nuomos sutartis irgi nebuvo pasirašyta, ji tik buvo paruošta. Jis užsakė parengti tas sutartis. Dėl UAB „N.“ žemės ūkio darbų, tai buvo sutarta, kad pavasarį bus sėjami grikiai. Nuvykus į lauką buvo rasti kažkieno pasėliai, buvo nutarta palikti juos. Galbūt jie buvo sėti, galbūt ir nesėti, nes pabiroms sudygus, galima gauti išmokas. Pasėlis buvo labai prastas, didelė dalis pasėlio buvo užžėlę piktžolėmis. Informavus D. apie nuomos sutarties nutraukimą, jis parašė nesutikimą, bet neinformavo, kad tuose laukuose yra jo pasėliai pasėti iš rudens. Buvo nutarta, kad bus išsiaiškinta, kieno ten buvo pasėta, ir po nukūlimo būtų galima buvę atsiskaityti su tuo, kuris ten sėjo. Neatsiskaitė su kvietrugius pasėjusiu žmogumi, nes dar nebuvo aišku kas jis, jis turėjo pateikti kvietrugių sėjimo dokumentus, turėjo aptarti sumą, o nesutarus, turėjo teisme, civilinio proceso tvarka tai išsiaiškinti. Jam buvo žinoma, kad laukus dirbo D., jam kilo prielaidos, kad tie pasėliai gali priklausyti jam. Teigiama, kad tie kvietrugiai priklausė D. D., tačiau jis jo sėjant nematė, jei jau jis pateiks dokumentus, kad jis patyrė išlaidas, galima būtų jam kompensuoti patirtas išlaidas. Rastų lėšų kompensuoti. Šaltalankių pasėliai taip pat buvo netvarkomi, jie tik prieš pat deklaravimą buvo pradėti tvarkyti. Išmokos už šaltalankius yra pakankamai didelės, D. D. per metus, už jam (V. S.) nuosavybės teise priklausančius šaltalankius, gavo 110 000 litų, o jam, pagal sutartį, mokėjo tik 500 litų per metus. Tas turtas, esantis jo turto balanse, įvertinas apie 800 000 tūkstančių litų.

Dėl derlingumo ir pasėlių prastumo, D. parodė, kad jam neapsimoka kulti tų 10 hektarų, kurie liko nenukulti, nes jis turėjo mintyje tai, kad derlius tikrai prastas. Nors, pagal D. paskaičiavimus, 10 hektarų po 5 tonas iš hektaro, gaunasi 50 tonų po 700 litų, iš viso 35000 litų. Kūlimo 10 hektarų paslauga kainuoja 1800 litų. Nelabai supranta tokio paskaičiavimo, jei jau pasėlis buvo gražus ir geras. Tyrėjai nesidomėjo pasėlių dydžiu, nebuvo iškviesti nepriklausomi ekspertai, kurie būtų nustatę tikslią žalą, nes kombaino rodmenys, su kuriuo jis kūlė, rodė toną, kai kur truputį daugiau iš hektaro. D. teigia, kad buvo 5 tonos iš hektaro. Šių laukų šiais metais nedirbo, nes tikėjosi, kad bus stengiamasi išsiaiškinti tą tikslią žalą. D. yra patogiau pasitelkti statistinę lentelę, kad praeiti metai yra patys derlingiausi, kad nurodytų didesnę žalą, nors tai nėra visiškai tikslu ir teisingai. Dėl ieškinio sumos tikrai nesutinka. Pripažįsta tą kiekį, kiek nurodo „E.“ sąskaitoje-faktūroje, tai mano yra tikslus kiekis.

Dėl neturtinės žalos, tai jis visiškai su tuo nesutinka. Vien per tris metus D. gavo per 330 000 litų už šaltalankius, mano jam nedera reikalauti kažkokių dar pinigų iš jo, jis gali iš jo pareikalauti. Dar jis gavo 17000 litų, technika perrašyta, kombainas naudojamas tris metus, garažai, tai mano gaunasi apie 1000000 litų. Prašomas 100 000 litų, mano yra tik siekimas pasipelnyti. UAB „N.“ buvo mažas sąskaitų kiekis, nebuvo darbuotojų, o vėliau nebuvo spėta sutvarkyti buhalterijos.

Dėl jam inkriminuojamos vagystės, tai kuliant buvo susitarimai, sutartis buvo nutraukta, niekur nesislapstė, nieko nesamdė, kad darytų kiti asmenys, nes buvo įsitikinęs, kad savame lauke gali atlikti darbus. Prieš kvietrugius, kas ten buvo sėta, jis nežino. Jei 2011 metais galiojo sutartis su D., tai jis pavasarį sėjo. 2011 metais derliaus nenuėmė, nes buvo sutartis su D.. 2011 metų rudenį tą sutartis su D. dar galiojo. 2012 metais rado pasėlius ir darė prielaidą, kad čia D.. Jis nesėjo tų kvietrugių. Policijai atvažiavus, pateikė dokumentus ir jie išvažiavo. Po dviejų valandų, kažkodėl pasikeitus pareigūnų nuomonei, jie grįžo atgal ir nebeleido vykdyti darbų. Grūdai buvo išpilti ant žemės ir kuliama toliau nebuvo, pasėlių dalis liko nenukulta. Kuldamas kvietrugius jis atliko kūlimo paslaugas UAB „N.“, iš jo tą paslaugą pirko UAB „N.“, jie su D. F. buvo dar pavasarį sutarę, kaip čia bus viskas. Buvo sutarta žodžiu dėl kūlimo paslaugos, kaina tiksliai nebuvo aptarta, po atlikto darbo ji turėjo būti tikslinama, nes dalis laukų buvo piktžolėti, dalis buvo sumirkę. Kombainas buvo nuomotas iš toli ir brangiai, todėl stengiamasi viską atlikti greitai. Nepamena, kiek kainavo kombaino nuoma. Kurą pylėsi „N.“ vardu. Sprendimą pilti grūdus aerodrome priėmė jis, nes nebuvo rasta galimybė tiesiai pakrauti į mašinas, be to artėjo blogi orai. Negali pasakyti tiksliai, kiek hektarų nukūlė, nes kūlė tik ten, kur apsimoka ekonomiškai, apvažiavo piktžolėtus, užmirkusius plotus, taip pat kiek tonų pakrovė grūdų, vežė sunkvežimiai, kraudavo kiek telpa į juos. Kombaine buvęs kompiuteris rodė derlingumą nuo 0,8 tonos iki 1,2 tonos iš hektaro. Jis kūlė, vežė į aikštelę, mašinos atvažiavo trys, kurios buvo pakrautos. Sverti grūdų važiavo kartu su L., nes ji nesigaudo Panevėžio rajone, o jau buvo vėlus vakaras. Pardavus grūdus gavo pinigus UAB „N.“, jam buvo pervesti pinigai už kūlimo paslaugas. Juos pašto perlaida pervedė D., negali prisiminti, ar tai buvo viena perlaida, ar kelios. Jis nenusprendė, kad visos pajamos pardavus grūdus, priklausė jam, tiesiog buvo pervesta suma, likutį A. pervedė pašto perlaida. Kiti pinigai iš D. irgi buvo paimti, nes jis turėjo tam įgaliojimą. Tie pinigai yra UAB „N.“, jis nežino, ar privalo pasakyti, kur šiuo metu yra tie pinigai. Jei jis pasakys, o jie dings, tai kas tada atsakys? Pinigus pasiėmė sau, kad jie nedingtų, kad A. jų nepradangintų, nes jis yra už juos atsakingas. Grįžus D. pinigai būtų sudėlioti, sutikslinta kiek, kam. Už apskaitos tvarkymą buvo atsakingas jis. Nepamena, ar buvo kur nors atvaizduota pinigų perdavimas iš „N.“ jam. Negali pasakyti, ar buvo pildomi įskaitymo, paskolos dokumentai. Žinojo, kad tie pinigai už grūdus. Šiuo atveju gavosi taip, kad „N.“ pajamos buvo tik už grūdų pardavimą, tačiau rudenį turėjo būti šaltalankių nuėmimas, sėjimas ir panašiai. UAB „N.“ kitų klientų be jo neturėjo.

Šalies argumentai

A. D. kaltu prisipažino ir paaiškino, jog V. S. jam pasiūlė būti direktoriumi, sakė, kad įmonė versis žemės ūkiu. Sutiko, nes neturėjo darbo, jį įdarbino 0,25 etato. Dėl atlyginimo nebuvo sutarę. Jis (V. S.) jam nupirkdavo alaus, cigarečių. Nepagalvojo apie atsakomybę tapdamas direktoriumi. Alaus visą laiką atsigerdavo, kiekvieną dieną, jam nerūpėjo tada, ką S. daro. Yra dirbęs pagalbiniu darbininku, su dokumentais niekada nedirbo. Yra įgijęs mechanizatoriaus specialybę. Nežino, kodėl S. pats nebuvo direktoriumi, jis jam to nesakė. Kai jį darbino, tai sakė, kad UAB „N.“ sudarė sutartį su V. S., kad jis nukuls grūdus. Šiauliuose išnuomojo kombainą ir važiavo į Anykščius kulti. Jis važiavo su L., o S. vairavo kombainą. Naktį apie 2-3 valandą atvažiavo, o ryte pradėjo kulti pirmą lauką. Per dieną tą lauką nukūlė. Antrą dieną važiavo prie aerodromo ir ten laukus kūlė. Kombainas buvo vienas, jį vairavo ir kūlė V. S., o jis buvo kaip pagalbinis – kūlimo metu jei užsikišdavo, tai jis išlipdavo ir išvalydavo greiderį, pakeitė dalgį, kai buvo sulūžęs. Antrą dieną nukūlė laukus prie aerodromo ir nuvažiavo už Troškūnų į paskutinius laukus. Pirmą dieną kuliant sugedo dalgis, laukė rytojaus, tada sutvarkė ir pradėjo kulti. Vieną lauką nukūlė ir tada atėjo D., policija atvažiavo. Išvažiavo policija, tada jie vėl pradėjo kulti ir du ar tris bunkerius supylė ant žemės. Po to vėl atvažiavo policija ir juos išvijo, jie išvažiavo atgal nuvaryti kombaino į Šiaulių rajoną. Pirmą dieną vežė grūdus į aerodromą, vežė „Mercedes“ automobilis, jis buvo iš Panevėžio, nežino kuris, ar Č. ar S., tą automobilį surado. Buvo traktorius ir trys „fūros“, kurios vežė grūdus į Panevėžį pasverti. Kai buvo vežami grūdai buvo trys mašinos. Telpa 30 tonų į mašiną, traktorius toks pat, didelis, irgi telpa kokių 30 tonų. Liko dar grūdų gal 1-2 tonos. Nežino, ar vietiniams gyventojams buvo pardavinėjami grūdai, tačiau buvo kažkoks mažesnis traktorius, kuris iš pirmo lauko kelias priekabas pasiėmė tiesiai iš lauko, gal du bunkerius. Tas mažesnis traktorius galėjo išvežti po du bunkerius kiekvienu reisu, buvo gal 2-3 reisai. Tas mažesnis traktorius buvo mėlynos ar žalios spalvos, naujos laidos. Kai pasirodė ir išvažiavo policija, tai grūdus pylė ant žemės, nes nebuvo traktoriaus. Išpylė ant ražienos 2-3 bunkerius. Jam davė ant dviejų sutarčių pasirašyti, kaip UAB „N.“ direktoriui ir padavė vairuotojui. Grūdų pardavimo sutartis jam padavė pasirašyti Č.. Miegojo kombaine, o S. ir Č. miegojo mašinoje. Jis buvo kombaine, nevažiavo sverti grūdų. Drėgnumas grūdų buvo didelis, nes buvo atvažiavę pamatuoti. Buvo kuliama aukštai. Gailisi, būtų žinojęs, būtų nevažiavęs. Gal po savaitės nuo kūlimo paėmė pinigus, už parduotus grūdus, Vilniuje ir Naujojoje Akmenėje. Jis, S. ir Č. nuvažiavo į Vilnių, į „A.“, ten paėmė 13000 litų, iš jų 9000 paštu persiuntė V. S. vardu iki pareikalavimo, o 4000 litų S. grynais liko. Už kelių dienų dar 32000 litų paėmė Naujoje Akmenėje, iš jų 20000 litų išsiuntė S. iki pareikalavimo, o 12000 litų pasiliko S.. Jam sakė, kad UAB „N.“ priklauso grūdai, o S. sudaręs sutartį nukulti grūdus, sutartys su D. nutrauktos, visos žemės išnuomotos UAB „N.“. Nežino, kodėl UAB „N.“ pinigai atiteko S., jis jam pasakydavo paimti juos, jis nuimdavo ir juos atiduodavo jam. Nuiminėjo pinigus, kurie buvo pervesti UAB „N.“.

V. S. reikėjo žmogaus, kuris turėtų pasą, kam jis buvo reikalingas, jam nesakė. Jis paprašė surasti žmogų, pamatė N. J. ir ją supažindino. Ji neturėjo paso, jai greitai padarė pasą, per 3-4 dienas. Pasiėmusi pasą ji padavė Sk., kuris vėliau jai grąžino. Padėjo jai užpildyti dokumentus tvarkantis pasą, nes ji blogai mato ir sunkiai rašo lietuviškai, ji tik pasirašė. Nežino, kam V. reikėjo tos moters, jie ten abu tarėsi. S. paruošė sutartį įdarbinti Č., jis ją tik pasirašė. Nei vieno sprendimo nepriėmė be S. pagalbos, viską darė S., jis tik pasirašinėjo. Pasirašė kombaino nuomos sutartį ir tas dvi sutartis, kai pardavė grūdus. Kūlimui kombaino jis neieškojo, grūdų pardavimo kainos nesprendė. Nežinojo, kur tie laukai, laukus parodė S., jis važiavo su kombainu, o jie važiavo paskui. Ketvirtoje kūlimo dienoje atvažiavo policiją. Kai atvažiavo policija, nesuprato, kad čia kažkas blogai. S. paaiškino, kad padavė policijai dokumentus, viskas tvarkoje. Kai atvažiavo antrą kartą, tada policija juos išvarė. Viską sužinojo kai jau buvo sulaikytas Anykščiuose. Nesuprato, kad pinigai buvo už vogtus grūdus. Jam pasakė nuimti, jis ir nuėmė tuos pinigus. 400 litų ėmė iš bankomato, o 1200 litų nepamena, kad būtų ėmęs. Pinigus atidavė S.. Nežino, iš kur buvo tie pinigai, V.S. jam padavė kortelę, pasakė nuimti, jis nuėmė ir atidavė V. S.. Visi pinigai buvo pas V. S.. Kai nuimdavo pinigus, S. laukdavo mašinoje, kodėl jis nėjo su juo – nežino. „A.“ S. sakė, kad nenori, kad jį nufilmuotų kameros. Iš pradžių nesuprato, kad padeda S. kažką negero daryti.

Dėl buhalterinės apskaitos, tai sakė sutvarkys viską S.. Jis (A. D.) kelis kartus yra mokėjęs Sodroje, kad jis dirba. Jam atlyginimo nemokėjo. Sodrai dokumentus atspausdindavo S.. Jis nemokėjo naudotis kompiuteriu, viską darė S.. Nematė UAB „N.“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Negali pasakyti, pas ką pasirašyti dokumentai buvo laikomi, ar pas S., ar pas Č.. Jis turėjo pas save tik rekvizitus ir sutartį, kad yra direktorius. Elektronine bankininkyste nesinaudojo, viską tvarkė S.. Suprato, kad nėra tikras direktorius, nes S. viską tvarkydavo. Mano, kad buvo apgautas S.. Dabar yra atleistas iš direktoriaus pareigų, tačiau UAB „N.“ jo vardu palikta. Nematė jokių apskaitos knygų. Kad viskas blogai, suprato po kūlimo, kai atvažiavo policija, tada susigaudė, kas vyksta. Civilinius ieškinius turėtų atlyginti S., jis visus apgavo. Nurodė apklausų metu sakęs tiesą.

Motyvuojamoji dalis

V.S. kaltė įsteigus juridinį asmenį neteisėtai veiklai nuslėpti ir pagrobus didelės vertės svetimą turtą įrodyta:

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. D. parodė, kad su V. S. yra pažįstamas, jie tolimi giminaičiai, o A. D. yra matęs vieną kartą prie kombaino. Palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kiek žino, V. S. su savo broliu ūkininkavo, tačiau susidūrė su finansinėmis problemomis dėl V. lošimų kazino. 2010 metais susitiko V. S., kuris pasakė, kad nebevykdys jokios ūkininkavimo veiklos, jei nori, tai kažką gali daryti. Buvo didelės skolos privatiems, fiziniams asmenims, valstybei ir panašiai. Jam jis (V. S.) 2010 metų pabaigoje išrašė įgaliojimą disponuoti jo turtu, išskyrus pardavimą, kurį gavęs jo vardu (V. S.) tik keletą skolų sumokėjo, t.y. Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui ir panašiai. Kiek pamena, jis tais įgaliojimais nesinaudojo, nėra perleidęs jokio V. priklausančio turto tretiesiems asmenims.

Nuo 2010 metų pabaigos jis (D. D.) pradėjo dirbti. Jis pats subūrė komandą. Agronominei daliai vadovavo jo (V. S.) brolis, o viskam kitam vadovavo jis (D. D.), samdė žmones ir dirbo. Didelė dalis žemės buvo jo giminaičių, dalis buvo nuomojama iš valstybės, dar dalis buvo ir V. vardu. Buvo pasirašyti susitarimai dėl sklypų, vienas buvo dėl valstybinės žemės sklypų, kitas dėl sklypų, kurie buvo S. vardu. Panaudos sutartį ruošė dviese su V., suderino sąlygas ir pasirašė. Panaudos sutarties nutraukimo pagrindai buvo nurodyti pačioje panaudos sutartyje, t.y., kad ją galima nutraukti teismine tvarka. Kitų įstatyme numatytų sutarties nutraukimo sąlygų jie neaptarė. Nežino, ar jei sutartyje nėra nurodytos kitos sutarties nutraukimo sąlygos, galima sutartį nutraukti. Panaudos sutartis buvo rašytinė, 10 metų laikotarpiui. V. S. šiuos sklypus suteikė neatlygintinai, nes nebevykdė jokios ūkininkavimo veiklos. Tie sklypai buvo valstybės ir laikinai buvo suteikti V. – jis turėjo trumpalaikę 1 metų nuomą, kuri jo (D. D.) dėka buvo pratęsta sumokėjus skolas V. S. vardu. Jis (D. D.) mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį. Niekas jokių pretenzijų neturėjo. Jam S. nekompensavo jokių nuomos mokesčių, jis nesidomėjo niekuo. Panaudos būdu valdomuose sklypuose 2011 metais buvo užauginti rapsai, jie nukulti, priduoti, viskas buvo daroma jo (D. D.) sąskaita. 2011 metais, iš rudens, buvo pasėti žieminiai kvietrugiai, buvo vykdoma tęstinė veikla. V. S. neprisidėjo prie derliaus sėjimo, priežiūros, jis niekur ir niekaip nedalyvavo. Jokių pretenzijų, nei žodinių, nei raštiškų, iš V. S. nebuvo. 2012 metų birželio mėnesį gavo pretenziją, dėl panaudos sutarties nutraukimo, tačiau jis tam neturėjo jokio pagrindo. Sutartyje buvo numatyta, kad ją nutraukti galima tik derybų būdu ar teisme, taip pat atrašydamas jam į pareikštą pretenziją nurodė, kad tuose laukuose šiuo metu yra jam (D. D.) priklausantis turtas – pasėliai. V. S. neinformavo jo apie tai, kad ketina nukulti derlių.

Kvietrugiai buvo nukulti Anykščių rajone. Rugpjūčio 9 dieną jam paskambino agronomas ir pasakė, kad pavogti jų kvietrugių pasėliai. Jie susitiko, jis nuvažiavo į Anykščių policiją, parašė pareiškimą, pateikė dokumentus. Jam dar pranešė, kad pastebėtas viename lauke nuošaliau stovintis kombainas. Jis nuvyko ten į vietą ir stebėjo pro žiūronus, matė, kad kažkas vaikšto prie to kombaino. Neužilgo, gal apie 11 val., atvažiavo du traktoriai su priekabomis ir tada pajudėjo kombainas. Kombainas kūlė dideliu greičiu, palikdamas dalį derliaus. Jis pranešė pareigūnams bei telefonu filmavo. Kai atbėgo į įvykio vietą, ten buvo du traktoriai, į kurių priekabas pylė grūdus. Pirmiausiai pamatė A. D., tada pamatė V. S., kuris vairavo kombainą, kūlė grūdus. Jam buvo didelis šokas. Tik maža dalis to lauko dar buvo likusi nenukulta. Visi stambieji laukai jau buvo nukulti. Kulta buvo labai baisiai, paliekant dar apie 20 procentų derliaus, buvo skabomos tik varpos, kuliama dideliu greičiu, ražienos paliekamas beveik iki kelių. Laukai buvo nupjauti per 2-3 dienas. Ten dar nebuvo laikas kulti, nes grūdai buvo per drėgni, trūko dar kokios savaitės iki kūlimo. Jis išsiaiškino, kad grūdai buvo pilami tokiame apleistame aerodrome. Ten buvo nuvažiavęs pažiūrėti, buvo likusi maža krūvelė – apie 7-8 tonas grudų. Jie naktį važiavo, dengė tuos grūdus, kad nors kažkiek jų išsaugoti. Paskui juos vežė į elevatorių, tačiau joks elevatorius nepriėmė, nes jų drėgmė buvo atrodo 24 procentai, t.y. dar ne laikas buvo juos kulti. Tų grudų likimas toks, kad geri žmonės priėmė, išdžiovino ir jie pridavė likutį. Realizavę likutį gavo po 750 litų už toną. Byloje yra visi grūdų pridavimo važtaraščiai, ten aiškiai matosi visos sumos, kiek jie gavo.

Dėl civilinio ieškinio, tai kai pildė tuos dokumentus, dar neturėjo 2012 metų duomenų apie Lietuvoje esantį derlių, tai vienintelis objektyvus šaltinis, kuriuo jie gali remtis, nors faktinis derlius tikrai buvo didesnis. Tais metais derlius buvo tarp 4-5 tonų iš hektaro, jis ženkliai buvo didesnis, nei jis fiksuotas Statistikos departamente, tačiau neturi kito šaltinio, kuo galėtų pasiremti. Pagal nukultą kiekį yra apie 98,5 hektaro, , atsižvelgiant į patikslintą civilinį ieškinį, mano, kad buvo pagrobta 211,72 tonų žieminių kvietrugių. Prašo priteisti 158790 litų turtinei žalai atlyginti. Jis buvo pasirašęs kontraktą su UAB „A.“, kad pristatys tam tikrą kiekį grūdų – 250 tonų žieminių kvietrugių. Jis neįvykdė šios sutarties dėl vagystės. Pagal kontraktą jie turėjo gauti po 750 litų už toną. Nebuvo nukultas plotas apie 11 hektarų. Likusios dalies nebekūlė todėl, kad reikėjo varyti kombainą iš Panevėžio rajono į Anykščių rajoną, po vagystės buvo palikti patys prasčiausi išdarkyti pasėliai, , todėl ekonomiškai paskaičiavus neapsimokėjo ten važiuoti dėl tų 11 hektarų. Moralinė nuoskauda buvo didesnė, nei ekonominis nepagrįstumas. Abu šie veiksmai įtakojo to ploto nenukūlimą.

Prašo priteisti 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Dėl neturtinės žalos, tai dvi savaites po įvykio negalėjo nei dirbti, nei miegoti, buvo psichologiniai labai dideli išgyvenimai. Be to buvo sudarytas kontraktas su didelėmis netesybomis ir tai kainavo daug pastangų, kad įrodyti, jog jie tikrai negali pristatyti tokio kiekio. Ši įmonė vėliau skeptiškai žiūrėjo į kitus jo sudarytus kontraktus, nes negalėjo tada įvykdyti įsipareigojimų, taip pat nebuvo pasiekti finansiniai rodikliai, pats kreditingumo rodiklis tapo ženkliai mažesnis, tai trukdė skolintis bankuose, vykdyti ūkinės veiklos plėtrą. SEB bankas atsisakė išduoti paskolą po šios vagystės, nes neatitiko finansiniai rodikliai, nes nebuvo gautos pajamos iš grūdų. Tas likutis, kuris buvo supiltas aerodrome, išminusuotas iš ieškinio.

Šiai dienai tie sklypai tikriausiai priklauso V., jis jais nesinaudoja. Panaudos sutartis tarp jo ir V. S. yra galiojanti, bet šiuo metu tais sklypais nesinaudoja, kadangi patyrus tokį nuostolį, neįmanoma tęsti veiklos tuose sklypuose. Šiuo metu jis jų neišnuomojo, nesuteikė pagal panaudą. Dėl asmeninių S. sklypų, tai dėl jų yra sudaryta nuomos sutartis, jis jais naudojasi.

Liudytoja R. T. parodė, kad dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriuje, yra skyriaus vedėjo pavaduotoja. V. S. pažįsta, nes su juo reikalų turėjo jau anksčiau. Kiek pamena, tai 2004 metais į Troškūnų skyrių atvyko V. S. ir pateikė prašymus išnuomoti žemės ūkio paskirties žemę Troškūnų seniūnijoje. Kasmet jam būdavo išduodamas leidimas laikinai naudotis tais sklypas, t.y. sudaroma trumpalaikė nuoma. S. 2005 metais pateikė prašymą pirkti žemę iš valstybės, pageidauti sklypai buvo suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projektuose, tačiau iki šiol sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, nes V.S. nepateikia papildomų dokumentų, kad jam priklauso valstybės parama, kad jis vykdo žemės ūkio veiklą, tvarko buhalterinę apskaitą. 2011 metais į tarnybą kreipėsi D. D., pateikė V. S. įgaliojimą, prašė išduoti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme 2011 metams V. S.. Skyriuje buvo pateikti duomenys, kad yra įsiskolinimas dėl žemės nuomos mokesčio, tai buvo informuotas, kad tik pateikus apmokėjimą, kad nėra įsiskolinimų ir kad vykdo nuomininkas visus įsipareigojimus, bus jam išduodamas leidimas. 2011 metais D. D. parodė dokumentus, kad apmokėtas žemės nuomos mokestis, buvo išduotas leidimas V. S. naudotis žemės ūkio žeme, kurį pagal įgaliojimą pasirašė D. D.. D. parodė dokumentus, kad žemės nuomos mokestis apmokėtas. D. išėmė V. S. vardu leidimus laikinai naudotis valstybine žeme. 2012 metais dėl leidimo naudotis žemės ūkio žeme į juos jau kreipėsi pats V. S., kreipėsi jis 2012 metų pradžioje, paaiškino, kad yra panaikintas įgaliojimas išduotas veikti jo vardu. 2012 metais V.S. pats pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai naudotis žemės ūkio žeme ir jam tas leidimas buvo išduotas. 2012 metų rugpjūčio pirmai dienai S. turėjo leidimą laikinai naudotis valstybine žeme. 2012 metų gegužės mėnesį D. informavo, kad V.S. pats nedirba žemės, nevykdo žemės ūkio veiklos. Jiems buvo svarbu patikrinti tą informaciją, kadangi jau buvo suformuoti sklypai pardavimui. Tarnybą nustebino panaudos sutarties sudarymo faktas, nes žemė netgi ne išnuomota. nuomos ir leidimo laikinai naudotis statusai skiriasi. Leidimas laikinai naudotis išduodamas vieneriems metams su teise jį prasitęsti, o nuoma – tai sudaroma žemės nuomos sutartis, kuri registruojama Registrų centre. Subnuomoti žemei reikalingas sklypo savininko sutikimas. V.S. nesikreipė į sklypo savininką sutikimo sudaryti panaudos sutartį. D. informavo apie tai, kad V.S. pats nesinaudoja sklypais, tačiau panaudos sutartis sudaryta nesikreipiant į tarnybą, tai daugiau civiliniai santykiai. D. informavo, kad jis naudojasi tais sklypais, deklaruoja pasėlius, o V.S. pats nedirba. Skyrius kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą su užklausimu ar V. S. deklaruoja pasėlius, taip pat kreipėsi į Mokesčių inspekciją, ar teikia duomenis apie gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos. Buvo gauti atsakymai iš tų institucijų. Kiek pamena pasiteiravus informacijos apie V.S., kaip ūkininko vykdomą veiklą, tai VMI parašė, kad negauta duomenų apie pajamas iš žemės ūkio veiklos, tačiau kiek pamena dar nebuvo terminas pasibaigęs tiems duomenims pateikti. Iš Veterinarijos gavo atsakymą, kad V.S. nelaiko gyvulių. Iš Nacionalinės mokėjimų agentūros (toliau NMA) gavo informaciją, kad 2011 metais V. S. nedeklaravo pasėlių, tačiau dar nebuvo pasibaigęs terminas pateikti deklaracijas, dar papildomai kreipėsi rudenį ir gavo atsakymą, kad nepateikta S. deklaracija ir už 2012 metus. 2012 metais tie laukai buvo dirbami, nustatyti, kas tuos laukus dirba, tarnybai sunku, tada remiamasi dokumentais, todėl ir buvo siunčiami užklausimai. V.S. apie tai, kad vykdo žemės ūkio veiklą ir gauna pajamas iš žemės ūkio veiklos, jokių dokumentų nepateikė, tie dokumentai nepateikti iki šiol, todėl nesudaryta ir sklypų pirkimo - pardavimo sutartis.

Iš NMA buvo gautas pranešimas, kad du asmenys deklaravo tuos pačius laukus. Tokiu atveju atliekamas patikrinimas, kurio metu nustatoma, kuri deklaracija yra teisinga. Išduodavo leidimus laikinai naudotis V. S., žinojo, kad jį pagal įgaliojimą atstovauja D. D.. Kai buvo gauta informacija, kad V. S. pats nesinaudoja, kreipėsi į NMA ir jie nurodė, kad yra dvigubas pasėlių deklaravimas, ir jie nustatinėja, kuri deklaracija tikra, tik metų pabaigoje gavo informaciją, kad D. D. deklaracija yra priimta 2012 metų gegužės mėnesį S. buvo suformuoti sklypai pardavimui, todėl jie neturėjo teisinio pagrindo neišduoti tų leidimų, kadangi leidimai išduodami pavasariui ir nėra žinoma, ar jis dirbs tuos sklypus ar ne. 2012-08-01 sklypų nuomotojas buvo V. S., jam buvo išduotas leidimas naudotis valstybine žeme. V.S. turėjo kreiptis į sklypo savininką, gauti sutikimą, kad sudaryti panaudos sutartį. Šiuo metu teisės aktai nenumato, kad būtų galima sudaryti panaudos sutartį, kai išduotas leidimas laikinai naudotis. Būtų V. S. pasiūlę pateikti prašymą nutraukti jo leidimą laikinai naudotis žeme ir išduoti leidimą D. D. naudotis valstybine žeme, tačiau S. tuo klausimu nesikreipė. Sutikimo sudaryti panaudos sutartį neprašė, tik 2012 metais pateikė pranešimą, kad anuliuoja panaudos sutartį. Prieš tai apie tą panaudos sutartį buvo jau pranešęs D. D.. 2013 metais S. taip pat išdavė leidimą laikinai naudotis, o tų pačių metų rugsėjo mėnesį gavo D. pranešimą, kad V. S. nenaudoja tų sklypų žemės ūkio veiklai. 2013-09-22 vykdė žemės ūkio kontrolę, prieš tai informavę V. S., tačiau jis nedalyvavo, yra surašyti žemės ūkio sklypų patikrinimo aktai 13-ai sklypų, kuriuose konstatuota, kad ir šiemet jis nenaudoja žemės ūkio veiklai vykdyti tų sklypų. V. S. pačiam buvo suteiktas leidimas laikinai naudotis, teisės perleisti kitam asmeniui nenumato įstatymai. Subnuomoti irgi galima tik gavus sklypo savininko sutikimą, o čia sudaryta panaudos sutartis, net neinformavus sklypo savininko.

Liudytojas M. S. parodė, kad V. S. yra jo brolis. Kažkurį laiką ūkininkavo su broliu, ūkis buvo Panevėžio ir Anykščių rajonuose. Tuose laukuose, kurie buvo nukulti ir dėl kurių vyksta ši byla, ūkininkavo su broliu. Ta žemė buvo išsinuomota, ją nuomojo V., dirbo kartu gal iki 2009 metų. Po to V. pasikeitė, prasidėjo nutylėjimai, skolos didėjo, atsiskaitymų mažėjo, prasidėjo finansinės bėdos. Iš ūkio pradėjo dingti pinigai. Tada ir sužinojo, kad V. lošia kazino, nes buvo paskelbta V. paieška, kadangi jis dingo rugpjūčio mėnesį, per javapjūtę ir niekas nežinojo kur jis yra. Po šio įvykio jis - M.S. - dirbo vienas, nes brolis V. S. vis stengdavosi gauti pinigų ir nueiti į kazino. Buvo sudėtinga situacija, D. D. jam – M. S.-labai padėjo patarimais, paskui kartu pradėjo dirbti, kai V. pasakė: „man tas pats, darykite ką norite“. Toks buvo V. požiūris į žemės ūkį. Su D. D. pradėjo kapstytis iš padėties. Pradžioje visi leidimai nuomotis žemę buvo V. S. vardu, o po to buvo pasirašytos panaudos sutartys tarp V. S. ir D. D.. Su D. tuose sklypuose ūkininkauja nuo 2010 m. Nuo tada V. D. neprisidėjo prie ūkininkavimo. Kvietrugiai sėti buvo 2011 metais rugsėjį. Sėkla ir technika buvo D. D., vėliau, jau 2012 m. pavasarį, buvo tręšta, purkšta. Trąšos taip pat buvo D. D.. V. S. prie darbų neprisidėjo, jokių pretenzijų nepareiškė. 2010-2011 metais sėjo ir derlių nuiminėjo jis (M. S.), nes tada dar turėjo V. įgaliojimą. Derlius buvo realizuotas, iš gautų pajamų buvo dengiamos skolos. 2011-2012 metais tuos laukus jau deklaravo D. D.. Išmokas už 2010-2011 metus pasiėmė V.. „I. A.“ yra D. D. bendrovė. 2012 metų derliui užauginti V. S. priklausanti technika nebuvo naudojama. Apie UAB „N.“ išgirdo tik po vagystės. Šios įmonės direktoriaus nepažįsta. Nukultuose plotuose buvo ne UAB „N.“ kvietrugiai. Jis žinojo, kad baltu automobiliu važinėja V. S..

2012 m. rugpjūčio 5 d. važiavo anksti ryte apžiūrėti laukų. Pamatė, kad nupjautas lauko kampas iš mažiau matomos pusės. Tas laukas yra (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvažiavus apžiūrėti kitų laukų pamatė, kad nieko nebėra. Nukūlimas atrodė tragiškai, ražiena buvo 60-80 centimetrų aukščio. Mano taip buvo pjauta, nes skubėta. Javai nebuvo subrendę, jų drėgmė buvo 24-28. Paskambino ir pranešė D. D.. Grįžtant iš paskutinio lauko, Šakėnų kaime matė V. S. prie parduotuvės.

Liudytojas G. K. parodė, kad nuo 2010 metų dirba pas M. S.. -V. S. brolį. Pradžioje dirbo su verslo liudijimu, paskui pagal darbo sutartį UAB „I. A.“. M. visiems darbams vadovavo pradžioje, tada atėjo D. D., dabar abu vadovauja. Dirba traktorininku. 2011 metais rudenį visą žemę išdirbo, tuos visus laukus Anykščių rajone, vienas ir pasėjo, sėjo kvietrugius. Žemę dirbo M. S. ir D. D. nurodymu. Techniką ir sėklą davė M. S., jis vadovauja žemės ūkio darbams, D. - direktorius. Atlyginimą už darbą gavo. Kai pradėjo dirbti, tai matė V. S. kokius tris kartus, kai jis buvo atvažiavęs. Pavasarį tręšė ir purškė jau kitas žmogus. Kai prasidėjo kūlimai, sužinojo, kad kvietrugiai nukulti. Sėjo kvietrugius D. D.. Tą grūdų likutį, kuris buvo likęs neišvežtas, teko krauti su krautuvu ir išvežti į džiovyklą. Tų grūdų ten buvo likę apie 30 tonų. Teko matyti tuos nukultus laukus, tai ražiena buvo aukštai palikta, dalis lauko nenukulta. (duomenys neskelbtini) kaime esančiame lauke buvo palikta dalis nenukulto lauko.

Liudytojas V. P. parodė, kad nuo praeitų metų pavasario dirba UAB „I. A.“ mechanizatoriumi, įmonės vadovas yra D. D.. Dirba žemės ūkio darbus, purškia, tręšia laukus. Teko tręšti laukus Anykščių rajone D. D. ir M. S. nurodymu. Purškė 2012 metų pavasarį. Tuose laukuose buvo pasėti žiemkenčiai. Trąšos ir technika buvo „I. A.“ įmonės. Kam laukai priklauso nuosavybės teise, jis nežino. Jis taip mano, kad jei jam buvo liepta ten dirbti, tai jų tie laukai ir buvo.

Liudytojas M. Z. parodė, kad dirba UAB „M.“, kuri teikia teisines paslaugas, tame tarpe ir įmonių steigimo, pardavimo paslaugas, vadovu. 2012 metų balandžio mėnesį paskambino V. S. ir paprašė įsteigti įmonę pavadinimu UAB „N.“. Įsteigė įmonę su 10000 įstatiniu kapitalu, vienintelis akcininkas buvo UAB „M.“, jis buvo įmonės vadovas, nes įmonė buvo steigiama internetu. Kai įmonė buvo įsteigta, tada V. S. nurodė akcininkus ir vadovą. Duomenis nurodė elektroniniu paštu. Jie parengė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „M.“ 100 procentų akcijų perleido D. F.. Kai akcijos buvo perleistos, buvo parengtas vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo jis- M. Z.- buvo atšauktas iš UAB „N.“ direktoriaus pareigų. Nuo 2012-05-04 UAB „N.“ vadovu tapo D. F.. Šį asmenį matė, jis pasirašė dokumentus, buvo atvykęs su V. S.. F. pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, buvo surašyti naujasis akcininkų sąrašas, vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo paskyrimo, dokumentai Registrų centrui. V. S. niekur nepasirašinėjo. Įmonė buvo parduota už 750 litų, pinigus sumokėjo V. S. grynais. Kadangi dar buvo nepakeista įmonės buveinė, t.y. adresas, tai V. S. dar paprašė teisinių paslaugų dėl žemės sklypų nuomos sutarties parengimo ir paminėjo, kad bus artimiausiu laiku keičiamas akcininkas ir įmonės vadovas. Buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis tarp UAB „N.“ ir UAB „M.“, ji elektroniniu paštu buvo persiųsta V. S. su jo (M. Z.) parašais ir po to elektroniniu paštu grąžinta atgal. J. duomenis nurodė V. S.. Visus reikalus tvarkė V. S.. Pagal V. S. nurodytus duomenis parengė preliminarią žemės sklypų nuomos sutartį, žemės sklypų pagrindinę nuomos sutartį ir pranešimą dėl panaudos sutarties nutraukimo D. D.. V. S. paaiškino, kad jam yra nemokama nuoma pagal šias sutartis ir tuo pagrindu buvo parengtas šis pranešimas. Buvo išrašyta sąskaita UAB „N.“ ir gautas apmokėjimas už paslaugas.

Dėl įstatinio UAB „N.“ kapitalo suformavimo, tai UAB „M.“ įnešė 10000 litų. D. F. priėmė su kasos likučiu. Kad bus keičiamas akcininkas iš F. į kitą, S. jam nurodė tada, kai buvo perduodamos akcijos F., jis jau tada minėjo, taip pat minėjo, kad keisis ir buveinės adresas, kuris dar nebuvo pakeistas. Kažkur po savaitės laiko gavo duomenis ir parengė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tarp F. ir J.. Praktikoje yra pasitaikę tokių atvejų, kad tik įregistravus įmonę vėl keičiasi akcininkai, jam tai nepasirodė įtartina. Užsakymus parengti dokumentus UAB „N.“ vardu duodavo V. S.. Nematė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad V. S. turi teisę atstovauti UAB „N.“, teikti užsakymus, pavedimus. Jo pavedimus vykdė, nes iš jo pusės buvo išreiktas toks prašymas, mano, kad jei nebūtų sutikimo, tai nebūtų apmokėjimo iš UAB „N.“ už teisines paslaugas. N. J. nėra matęs. Kas išsiuntė pranešimą Registrų centrui dėl akcininkų pakeitimo, jis nežino. Jis nelabai domėjosi, kokią veiklą įmonė vykdys, atvyko, F. pasirašė dokumentus ir viskas.

Iš liudytojo pateiktų dokumentų ruošinių paruoštų V.S. nurodymu ( t.1 b.l.61, 62-64

Liudytoja L. Č. parodė, kad V. S. nėra jai artimas giminaitis, tačiau jis gyvena jos namuose jau metus laiko, šiai dienai jis jai yra artimas. S. nėra jos vyras. Buvo trumpam įsidarbinusi UAB „N.“ vadybininke, ten įsidarbino V. S. rekomenduojant. Yra dirbusi vadybininke jau eilę metų prieš tai. Jos pareigos buvo organizuoti pardavimus pagal poreikį. Buvo planuojama nuimti derlių, jai reikėjo padėti organizuoti darbus. Darbo sutartyje nebuvo konkrečiai įvardytos jos pareigos. Apie darbą daugiausiai informacijos galėjo suteikti V.S., jis sakė, kad reikės surasti techniką kvietrugiams nukulti, išvežti, surasti įmones, norinčias pirkti grūdus, pavežioti direktorių, kuris neturi teisių. Nuvažiavo, susitiko su A. D., labai minimaliai buvo aptartos visos darbo sąlygos, sudaryta darbo sutartis, įsidarbino ketvirčiu etato, atlyginimas buvo nuo valstybės numatyto minimumo ir dar papildomai pagal situaciją, galimybes. Nesitarė dėl darbo užmokesčio, galvojo, kad kai pamatys, kad geba atlikti tą darbą, tada pakalbės apie užmokestį. Mano V. S. padarė darbo sutartį, nes jis geriausiai dirbo kompiuteriu, darbo sutartis buvo atspausdinta jos akivaizdoje ir tai padarė V. S.. Darbo sutartį pirmas pasirašė D., tai darė jos akivaizdoje. Darbo sutarties antrą egzempliorių turėjo, o kur liko kitas, negali pasakyti, mano, kad jis liko ant stalo. V.S. buvo toje patalpoje. Klausinėjo abiejų apie techniką, atsakymą gaudavo iš V. S.. Pradėjo dirbti liepos mėnesį, tačiau kurią dieną, nepamena. Jos darbo vieta buvo lengvasis automobilis, laukuose. „UAB „N.“ buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepasakys, buvo ten keletą kartų. Buveinė buvo gyvenamojo namo penktame aukšte, bute, ji galvojo, kad ten įmonės butas. Pagrinde jos darbas buvo skambinti telefonu ir ieškoti įvairios technikos reikalingos darbams, buvo reikalingi sunkvežimiai. Bendrovė „E.“ jai žinoma. Ji telefonu skambino įmonėms superkančioms kvietrugius, skambino visoms iš eilės ir tarėsi dėl pardavimo, su viena iš jų buvo sutarta telefonu, tai buvo „E.“.

Grūdų pirkimo sąlygas su „E.“ derino ji, kainą derino ji, pasitardama su kitais, t.y. su S. ir D.. Sutarta buvo apmokėjimas, kaina, kad atvažiuos vairuotojai, atsiveš sutartis ir pasiims derlių. Apie derliaus nuėmimą Anykščių rajone gali pasakyti tai, kad atvažiavo policija, patikrino dokumentus ir išvažiavo. V. S. sėdėjo už kombaino vairo, kokius dokumentus jis pateikė - nežino. Po valandos grįžo ta pati policijos pareigūnė ir sakė, kad persigalvojo ir reikia nutraukti darbus. Ten nuvyko automobiliu, jai atrodo ten nuvyko su direktoriumi, t.y. D.. Prieš tuos įvykius jai V. S. parodė, kur yra tie laukai, kuriuose reikės nuimti derlių, jie buvo dviese. Ten augo kviečiai.

Kombaino ieškojo ji ir V. S., kas jį surado, nepamena. V. S. „N.“ buvo asmuo išmanantis žemės ūkį. Tuo metu ji manė, kad yra sutartis tarp „N.“ ir V. S.. Tiek S., tiek D. žodis buvo svarbus ir reikėjo abiejų patvirtinimo sprendžiant apie pardavimo kainą. Tarėsi dėl pirkimo sąlygų, tai sudaro: kieno transportu bus grūdai paimami, grūdų kiekis, kiek jie gali paimti vienu metu, kada gali paimti, kaina. Tas sąlygas nurodė S., bet nėra tikra. Nebuvo nurodyta tokios sąlygos, kad perkanti įmonė grūdus paimtu vienu metu, galėjo paimti per kelias dienas po tam tikrą kiekį. Kadangi iš artimesnių rajonų nebuvo transporto priemonių, važiavo iš toli, tai buvo logiška, kad grūdus paimtų vienu metu. Jei transporto priemonės važiuotų iš artimesnių rajonų ir būtų ėmusios grūdus per kelis kartus, tai turbūt irgi būtų sutarta. Negali pasakyti, kuris S. ar D. nusprendė, už kokią kainą pardavinėti. Jie buvo kartu, su jais trumpai susitikdavo arba bendraudavo telefonu.

Ji klausdavo D. ir S. apie tai, kokiomis sąlygomis turi būti parduodami grūdai. Sprendimų nebuvo, buvo informacijos suteikimas. Nebuvo nustatyta kaina, kuria reikia pardavinėti, buvo kaina, kurią siūlo pirkėjas ir iš to renkamasi. Renkantis įmonę taip pat buvo atsižvelgiama į tai, ar įmonė gali atvažiuoti pasiimti, ar gali tą dieną ir tokį kiekį ir panašiai. D. jai neduodavo nurodymų dėl pirkėjo pasirinkimo. Dėl pačių grūdų kokybės daugiau atsakymų sulaukdavo iš V. S.. Jis ten kombaine matė kažkokį drėgnumą, prognozavo, kiek nukuls. Nesitarusi ji nepriėmė jokių sprendimų. Kratos metu iš jos buvo paimti užrašai, ji užsirašinėjo begalę dalykų. Tiksliai nepasakys, koks kiekis grūdų buvo parduotas su jos žinia, gal apie 100 tonų. Negali pasakyti, kokiam grūdų kiekiui pirkėjo ji ieškojo, ta informacija kisdavo kiekvieną valandą, nebuvo prognozių, koks kiekis bus nukultas. Negali pasakyti, ar dalyvavo kai buvo pakrautas paskutinis įmonės atsiustas sunkvežimis. Pakrovus paskutinę transporto priemonę ten dar liko grūdų, ne taip mažai, jos supratimu. Kai policija sustabdė darbus, tai tas likutis taip ir liko. Kadangi pradėjo lyti lietus, tai grūdų kokybė krito, buvo nuskaičiavimai dideli dėl drėgnumo. Kiek pamena, lijo trumpai ir kažkurią tai dieną, tačiau stipriai pradėjo lyti prieš kraunant grūdus. Nespėjo pasirūpinti grūdų uždengimu. Grūdai buvo supilti lauko sąlygomis, todėl reikėjo juos parduoti greičiau.

Laukus, kuriuose reikės kulti grūdus, nurodė V. S.. Tų laukų buvo daugiau negu vienas. S. jai pasakojo, kuri žemė yra jo, kurie laukai nuomojami iš valstybės, tačiau ji į tai ypatingo dėmesio nekreipė. Laukai buvo kuliami 2-3 dienas. Ji tomis dienomis stengdavosi padėti tiek kiek gali ir kuo gali, t.y. nemažą laiko dalį skambinėjo įmonėms, galinčioms pirkti grūdus. Kai skambindavo įmonėms, būdavo laukuose. Nakvodavo automobilyje, vieną kartą nakvojo viešbutyje Panevėžyje. D. laukuose taip pat dirbo, jis buvo kombaine, prie kombaino, tačiau jo nevairavo. Grūdai buvo vežami į aerodromą, ten lankėsi kai vežė grūdus. Nežino, kas nurodė tą aerodromą, tai buvo arba S., arba D.. Grūdai ten buvo supilami, vežami tiesiai iš laukų. Grūdai buvo išvežti sunkvežimiais. Sunkvežimiai buvo su priekabomis, trys, juos atsiuntė įmonė. Keltuvas krovė grūdus į sunkvežimius. Prasidėjo lietus, todėl grūdus reikėjo išvežti skubiai. Buvo dar atvažiavę įmonės atstovai, kurie matavo drėgmę, ji derėjosi su atstovais dėl kainos. Ten buvo kitos įmonės atstovai, ne tos įmonės, kuri nupirko. Tuo metu buvo deramasi dėl pardavimo-pirkimo sąlygų, ne dėl kainos. Grūdus svėrė įmonėje, kurios pavadinimo nepamena, kur tai buvo, nežino, bet už keliasdešimt kilometrų nuo laukų. Negali pasakyti, koks tai rajonas buvo. Dalyvavo sveriant grūdus, svorius matė, sutikrino juos paskui su atsiųstais svoriais. Nepamena, ar D. dalyvavo sveriant grūdus. Ar iki svėrimo vietos D. buvo atvežtas, nepamena. Su vairuotojais bendravo ji.

D. dvejojo priiminėdamas sprendimus, jis daug kartų klausdavo visų, nuolat dvejojo. Kokios reikia technikos, D. nesprendė savarankiškai, jie tarėsi. D. kai priiminėjo sprendimus jai pasirodė išsigandęs ir pasimetęs, nepasitikintis savimi. Kai važiavo kulti, ji vairavo automobilį, su ja buvo D.. V.S. vairavo kombainą. V. D. žinojo kur važiuoti, ji jo paprašė rodyti, kada ir kaip jai važiuoti. S. paaiškino, kur važiuoti, D. jai rodė kelią, kaip nuvažiuoti.

Kiek dirbo darbuotojų „N.“ ji nežino, įstatų neskaitė. Ji būdama vadybininke daugiau jokios veiklos nevykdė, tik aptarnavo tų laukų nuėmimą, dar buvo šaltalankių laukai, buvo planuojama juos apdirbti. Darbo užmokesčio negavo. Kas priiminėjo, atleidinėjo darbuotojus įmonėje, nežino. Ji neturėjo ir nematė sutarčių egzempliorių su D. parašais. D. buvo jos namuose, V.S. buvo jos namuose daugybę kartų. Kuris iš jų paliko dokumentus, kurie buvo rasti jos namuose ji nežino, mano , kad juos paliko D. ir V. S..

Liudytojas D. M. parodė, kad vieną iš kaltinamųjų - V. S. pažįsta iš matymo, šis buvo atvykęs su moterimi į jo firmą Šiauliuose, norėjo nuomotis kombainą. išsinuomojo javų kombainą „Claas Lexion“, pateikė ūkininko pažymėjimą, sudarė sutartį, minėjo, kad kažkiek hektarų reikia nukulti, kiek – nepamena. Kombainą laikė gal savaitę laiko, tiksliai nepamena. Jie netikrina, ar asmuo turi teisę valdyti kombainą. Tokio modelio kombainą pasirinko, nes jau buvo prasidėjęs sezonas ir nebe kažkas buvo likę pasirinkti. Pasiūlė tai, kas buvo likę. Jei geras oras, tas kombainas per parą gali nukulti 30-40 tonų. Nepamena, kas sumokėjo už kombaino nuomą, ar V.S., ar ta moteris. Kiek pamena, jie atvežė grynais pinigais ir sumokėjo už nuomą. Gali būti, kad sutartyje nurodyta viena nuomos kaina, o sumokėjo jis daugiau, nes laikė kombainą ilgiau nei buvo nurodyta sutartyje. Jam nėra žinoma bendrovė „N.“. Nepamena, ar V. S. sakė, kokiame rajone bus kuliami grūdai.

Iš 2012-09-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (2t. b.l. 101-109) matyti, kad liudytojas D. M. prie apklausos protokolo pridėjo dokumentus kuriuose nurodoma, kad 2012-07-31 mašinos nuomos be operatoriaus sutartimi UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus D. M., už mokestį laikinai naudoti ir valdyti nuo 2012-08-01 iki 2012-08-04 perdavė ūkininkui V. S. javų kombainą „Claas Lexion“. Turto perdavimo – grąžinimo aktais kombainas V. S. buvo perduotas 2012-08-01, grąžintas 2012-08-06. 2012-08-22 kasos pajamų orderiu V. S. už kombaino nuomą UAB „L.“ sumokėjo 6840 Lt.

Liudytoja R. M. parodė, kad 2012 metais dirbo Troškūnų degalinėje, dabar ten nebedirba. 2012 metų rugpjūčio 3-4 dienomis jų degalinėje buvo pilamas kuras ir rašoma sąskaita įmonei „N.“. Į degalinę piltis kuro buvo atvažiavęs kelis kartus kaltinamasis V. S.. V. S. įsidėmėjo, nes jis buvo pirmą kartą matytas žmogus. V. S. degalus pirko įmonės „N.“ vardu. Su S. buvo dar moteris. Nepamena, su kokia transporto priemone buvo atvykę. Buvo pilamas kuras į kombainą ir krovininę mašiną, kuri buvo su priekaba. Vieną dieną pilta tris kartus dyzelinio kuro, o kitą dieną tris kartus dyzelino ir dujų. Dujos buvo pilamos į lengvąjį automobilį „Seat Ibiza“. Visi degalai buvo pilami pagal sąskaitą faktūrą. Rašant sąskaitą moteris diktavo įmonės rekvizitus. Į kombainą buvo pilamas paprastas dyzelinas, ne žymėtas, todėl jai - liudytojai - buvo keista, nes paprastai ūkininkai į žemės ūkio techniką pila žymėtą, ne akcizinį dyzeliną.. Nepamena, koks kiekis buvo užpiltas. Negali pasakyti, ar kitas kaltinamasis, t.y. A. D., buvo atvažiavęs piltis degalų, jo neįsidėmėjo.

Liudytojas D. V. parodė, kad jis yra UAB „C.“ direktorius. Vieną iš kaltinamųjų V. S. jis žino iš matymo, jis pirko iš UAB „C.“ automobilį „Seat Ibiza“, tai buvo 2012 metų kovo pabaigoje. S. pirko kaip privatus asmuo, ne įmonės vardu, yra automobilio pirkimo – pardavimo sutartis.

Liudytojas G. S. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), ūkininkauja, yra parduotuvės savininkas. 2012m. liepos pabaigoje ar tai rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai datos nurodyti negali, būnant prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, ten atvažiavo vyriškis, kaip vėliau sužinojo iš kalbų kaime, V. S. ir paklausė kam priklauso netoli (duomenys neskelbtini) esantis aerodromas. V. S. sakė, kad ruošiasi kulti grūdus, neturi kuo jų išvežti, todėl planuoja nukultus grūdus, kol suras išvežimui transportą, sandėliuoti aerodrome. V. S. pasakęs, kad aerodromas priklauso J. D., gyvenančiam netoliese, už geležinkelio, iš karto paskambino J. D., ir perdavė telefoną V. S., kurie tarpusavyje ir tarėsi dėl aerodromo. V. S. teiravosi dėl transporto grūdų išvežimui, taip pat teiravosi dėl jų pakrovimo. Dar V. S. minėjo, kad dėl grūdų išvežimo yra susitaręs, juos išveš kažkokiomis didelėmis mašinomis. Apie tai, kad V. S. planuoja vogti grūdus, nežinojo. Po keleto dienų vėl prie parduotuvės atvažiavo V. S. ir siūlė jam pirkti kvietrugių grūdus, sakė pigiai, kiek net neklausė, nes neplanavo pirkti. Kai siūlė jam pirkti kvietrugius, sakė, kad reiks paimti likutį, likusį neišvežtą aerodrome, kokį tiksliai kiekį, negali nurodyti. Netrukus, gal po kokios dienos, ar poros, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio sandėlio ir ten rado atvažiavusi jauną vyruką, kaip sužinojo D. D., tikrąjį grūdų savininką, iš kurio sužinojo, kad V. S. nukūlė ir pavogė kvietrugius.

Liudytojas A. Z. parodė, kad 2012 metų liepos mėnesį, jam paskambino G. K., pas kurį jis dirba, ir pasakė, kad jam reikės šeštadienį vežti grūdus. Troškūnuose, degalinėje susitiko su kaltinamuoju V. S., kuris jam pasakė, kad reikės važiuoti iš paskos ir jie parodys, kur reikės vežti. Jam tos apylinkės nepažįstamos, negali pasakyti, kokie ten laukai buvo. Prie jo pjovė vieną didesnį lauką, kai atvažiavo, tas laukas dar nebuvo pradėtas pjauti, jį pradėjo pjauti tada, kai jis atvažiavo. Kombainas buvo užsienietiškos markės, atrodo sakė, kad iš Šiaulių. Kombainą vairavo V. S.. Kitas kaltinamasis (A. D.) buvo kaip darbininkas, padėjėjas. Jis liudytojas- su mašina vežė grūdus. Jo automobilis buvo „Mercedes Benz“, į jį telpa apie 5-6 tonas grūdų. Grūdus vežė į tokį seną aerodromą, kuris buvo netoliese, ten pylė į krūvą. Jis nėra dirbęs su grūdais, tai buvo pirmas kartas. Kūlimo metu viskas atrodė normaliai. Dirbo dvi dienas. Grūdų krūva aerodrome vežimo pabaigoje galėjo būti apie 10 metrų ilgio, 0,5 metro aukščio. Kiek reisų padarė, negali pasakyti, neskaičiavo. Iš aerodromo jis grūdų nevežė. Vežė tik nuo kombaino į aerodromą. Jis vežė tik vienas į aerodromą, daugiau jokių mašinų nematė. Dar vežė traktorius, bet jis į krūvą aerodrome nevežė, vežė kažkur tai kitur, jam atrodo, jis vežė tik vieną dieną. Jam asmeniškai už darbą sumokėjo K., pas kurį jis dirba.

Liudytojas A. J. parodė, kad dirba „E.“ vadybininku, jo pareigos pirkti – parduoti grūdus. Sulaukė skambučio, kad yra nukulti grūdai, kuriuos reikia paimti. Skambino mergina, prisistačiusi vardu L.. Ji prisistatė kaip ūkininkė, tačiau vėliau paaiškino, kad reikės įforminti, kad parduoda įmonė „N.“. Jis nusiuntė vairuotojus ir jie paėmė grūdus. Tai buvo šviežiai nukulti kvietrugiai, reikėjo paimti iš pievų, kadangi neturėjo sandėliavimo sąlygų. Buvo paruošta sutartis, ji galioja pasirašius ją ir persiuntus faksimiliniu būdu, tačiau jos negalėjo persiųsti klientui internetu, nes ten nebuvo interneto. Jam atrodo, jog SMS žinute gavo įmonės duomenis. Jam nieko neįprasto tame nebuvo. Šiuo atveju ūkininko pažymėjimas pateiktas nebuvo, buvo įmonės pavadinimas, kodas, adresas. Tada jis sutartį nusiuntė į Mažeikių bazę, kur vedėja I. K. turėjo perduoti ją vairuotojams, o vairuotojai ten nuvažiavę, turėjo paimti parašą. Pagal dokumentus buvo priimta 90 tonų ir 520 kilogramų, kurių drėgnumas buvo 19,5 procentai, šiukšlingumas 7,5 procentai, tai turėjo būti apie 3-4 mašinas. Apmokėjimas būna po 14 dienų, o kaina, apie 600 litų už toną. Sutarties du egzempliorius jis perdavė bazės vedėjai, kuri turėjo perduoti ją vairuotojams, o vairuotojai turėjo paimti klientų parašus. Sutartis klientų pasirašyta nebuvo, kodėl, reikia klausti vairuotojų. Jie nupirko ir pateikė klientams sąskaitą – faktūrą. Jam atrodo jie nebuvo PVM mokėtoju. PVM sąskaita – faktūra išstatyta virš 79 tonų, priimta 90 tonų ir 520 kilogramų. Tas skirtumas gavosi todėl, kad grūdai džiovinami, valomi, todėl ir gavosi tas 9 tonų skirtumas. Atliko mokėjimą „N.“ pagal sąskaitą, neturėdami sutarties, įmonės duomenis nurodė L.. Sumokėjo pagal pateiktą sąskaitą, buvo važtaraščiai.

Grūdų kokybę vertino, jie buvo su augalinėmis šiukšlėmis nuo kūlimo, buvo drėgmės. Už šiukšles ir drėgmę nuskaičiuoja nuo rinkos kainos. Drėgmė matuojama procentais, jei neklysta buvo iki 20 procentų. Bazinė norma yra 14 procentų. Jis visą laiką stengiasi pasiūlyti mažesnę kainą, nei rinkos, kadangi jam reikia juos paskui parduoti. Kai pasiūlė žemesnę nei rinkos kainą, pardavėjas su ja sutiko. Kai jam paskambino, tai buvo pasakyta, kad reikia parduoti skubiai, nes nėra sandėlio, kur grūdus sandėliuoti, o jau buvo vakaras, temo. Jis pasakė mažesnę kainą negu rinkos kaina, nes čia reikėjo operatyviai sudirbti, buvo suinteresuotas kuo daugiau uždirbti. Jam atrodo pasakė apie 90 litų mažesnę kainą nei rinkos. Jei parduodanti įmonė būtų pati atvežusi į jų sandėlius Mažeikiuose, tai kaina būtų didesnė. Kaina mažesnė, nes išsiminusuoja dar ir transporto išlaidos.

Liudytojas A. K. parodė, kad dirba vairuotoju UAB „E.“. 2012 m. rugpjūčio mėnesį3 d. apie 17 val., tik prasidėjus javapjūtei gavo nurodymus iš darbdavio, kad reikia nuvykti pasikrauti grūdus į Anykščių rajoną. Prieš Anykščius juos pasitiko žmogus ir parodė, kur važiuoti ir pasikrauti. Pasitiko vyriškis su lengvąja mašina, su juo kartu buvo ir moteris. Negali pasakyti, ar tas vyras yra teismo salėje. Buvo traktorius, kuris pakrovė. Dar vienas traktorius buvo prie laukų, jis ten buvo kelias minutes. Nematė, ar tas traktorius krovėsi, ar išsikrovė, tačiau jis išvažinėjo. Daugiau jo nematė. Jiems sukrovė visus grūdus. Ten dar galėjo likti gal 5-10 tonos grūdų. Sveriant grūdus dalyvavo tas vyriškis, kuris juos pasitiko ir palydėjo iki Panevėžio. Jo (liudytojo) automobilis buvo MAN, su priekaba, mašinoje buvo apie 30 tonų grūdų. Jis ant svarstyklių nėjo, nežiūrėjo. Buvo labai nustebęs, kad viskas daroma operatyviai, kad nereikia laukti. Jokio grūdų paėmimo jis asmeniškai neformino, dokumentų nevežė. Jam sakė, kad visos sutartys gautos elektroniniu būdu, ten viskas sutvarkyta. Jis jokios sutarties asmeniškai negavo. Atrodo sutartį atidavė tam, kas juos pasitiko ir daugiau jos nebeturėjo. Juos lydėjo tas asmuo iki Panevėžio, jis sakė, kad turi visus dokumentus. Nuo Panevėžio iki Mažeikių važiavo be važtaraščių, jų negavo. Ten kur buvo grūdai, ten buvo miškas, pieva, senas aerodromas. Iš viso jų buvo trys mašinos. Daugiau jokių transporto priemonių ten nematė.

Liudytojas A. S. parodė, jog dirba vairuotoju UAB „E.“. 2012rugpjūčio 3 d. apie 17 val. gavo nurodymą važiuoti į Anykščių rajoną pasikrauti ir parvežti kvietrugius, Davė telefoną, susiskambino ir su tuo klientu, susitiko prieš Anykščius iš anksto sutartoje vietoje. Juos pasitiko vienas žmogus, kuris palydėjo į vietą. Atvažiavo po lietaus, grūdai buvo šlapi, supilti lauke. Ten stovėjo pakrovėjas, buvo pastatytas dar sunkvežimis, kombainas. Buvo žalios spalvos traktorius su didele priekaba, jo priekaba buvo uždengta, nesimatė, kas joje. Jo priekaba buvo gal 70 kubų, bet ar ji buvo pilna, negali pasakyti. Tai buvo kažkoks apleistas aerodromas, grūdai buvo supilti ant asfalto, gal 80-100 tonų. Aerodrome buvo stumdyta, matėsi jog tie grūdai krauti su traktoriumi. Viskas vyko operatyviai, galvojo, kad gal žmogus neturi kur laikyti. Jis pasikrovė į automobilį 30 tonų. Dvi mašinos važiavo iš Mažeikių, dar vienas vairuotojas atvažiavo iš Marijampolės – J.. Jie visi trys buvo vienos firmos vairuotojai. Ant žemės liko tik pabiros, kurių negalėjo pakrauti traktorius. Pasikrovus juos palydėjo, pasvėrė ir tada jie išvažiavo į Mažeikius. Su kroviniu jie turėjo pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį, kurią davė Mažeikiuose. Ją pasirašo grūdų pardavėjas ir jie ją atgal parveža. Buvo viena sutartis visoms mašinoms, ji buvo pas K.. Jis asmeniškai pasirašytos sutarties nematė, jos neturėjo, nematė, ar tą sutartį kas nors pasirašė.

Iš UAB „E.“ 2012-08-04 grūdų priėmimo akto, PVM sąskaitos faktūros, vietinio mokėjimo nurodymų (t.2 b.l.176-178, 182, 184-185) matyti, kad tą dieną UAB „N.“ į UAB „E.“ atvežė ir pridavė 90520 kg. kvietrugių, už kuriuos UAB „N.“ 2012-08-09 ir 2012-08-21 SEB banko mokėjimo nurodymais buvo pervesta 47500,80 Lt.

Liudytojas A. A. parodė, jog yra ūkininkas, gyvena Anykščių rajone. 2012m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, jau vykstant javapjūtei, į namus atvažiavo nematyta, nepažįstama moteris, kuri paklausė ar negalėtų pakrauti (duomenys neskelbtini) aerodrome supiltus nukultus kvietrugius. Iš pradžių atsisakė, tačiau kai moteris atvyko antrą kartą, sakė, kad turi gauti sunkvežimius grūdams vežti, tiesiog maldavo padėti ir pakrauti grūdus, sakė apie 120 t. Jis, kaip ūkininkas suprato jos beviltišką padėtį, nes tuo metu pranešinėjo lietų ir tikrai reikėjo tuos grūdus padėti išvežti, todėl sekančios dienos rytą pas jį į namus atvažiavus vėl tai pačiai moteriškei ir su ja kartu atvykus vyriškiui, kuris buvo aukštas, kultūringas, lyg ir rusvais plaukais, paprašius pakrauti grūdus, sutiko. Jis atvykusiųjų dar klausė kokiu kombainu jie kulia, tai kažkuris tai sakė, kad išsinuomojo kombainą MASEI-FERGISON, nuomos valanda kainuoja 260 litų, naudoja savo kurą. Iš ko išsinuomojo kombainą, nesakė.. Jis jų klausinėjo, kas jie per ūkininkai, iš kur, tai jie nei savo vardų, nei pavardžių nesakė, o moteris sakė, kad ji esanti iš Panevėžio, o jos vyras esantis iš Vilniaus. Kadangi pranašavo gausų lietų, sutiko jiems padėti ir pasakė, kad vakare darbininkas nuvažiuos. Jau pritemus, A. L. nuvažiavo ir, kaip vėliau sužinojo, pakrovė tris sunkvežimius grūdų, sakė, kad grūdai su šiukšlėmis. Nei iš kur tie sunkvežimiai, nei kur jie tuos grūdus vežė ir pardavė, nežino. Jis tuo metu kūlė, buvo geri orai, skubėti reikėjo. Pakrovėją prašė paskolinti tik vieną kartą. Grūdų jam nesiūlė pirkti.

Liudytojas A. L. parodė, jog dirba pas ūkininką A. A., ūkio darbininku. Atvažiavo žmonės, moteris ir vyras pas jo darbdavį A. ir prašė jo padėti pakrauti grūdus, tačiau jis neturėjo laiko, tai paprašė jo (A. L. ), kad po darbo pakrautų. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, su strėliniu krautuvu apie 19 valandą, į ten esantį buvusį aerodromą. Kadangi yra vietinis, žinojo kur važiuoti. Tuo metu kai nuvažiavo dar nelijo, paskui pradėjo lyti. Aerodrome pamatė supiltas grūdų krūvas, buvo traktorius „Valtra“, raudonos spalvos, su didele priekaba, melsva ar tai pilka, ir 3 „furos“. Pirmą pakrovė traktorių su priekaba, nežino, kam tas traktorius priklausė, bet jis nevietinis. Traktoriaus priekaba buvo didelė, apie 20-25 tonų talpos, „furų“ talpa buvo apie 25-30 tonų. Pakrovė visas transporto priemones pilnai. Iš viso buvo 4 transporto priemonės. Moteris davė nurodymus, kur krauti. Grūdai buvo prastos kokybės, nes buvo blogai sandėliuojami, jam nepavyko gerai jų pasemti, nes asfaltas buvo sutrūkinėjęs, užaugęs žole, žemių krūvos. Grūdų dar liko, bet nedaug, gal kelios tonos. Grūdus kurie liko, su krautuvu sunkiai begalėjo susemti. Atsiskaitė su juo, gavo 100 litų, kas jam sumokėjo- vyras ar moteris tiksliai nepamena. V. S. panašus į tą asmenį, kuris su juo atsiskaitė. Nežinojo, kam priklausė tie grūdai.

Liudytojas V. K. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), jo tėvas R. K., jis ūkininkas. 2012-08-03 tėvas jam pasakė, kad pas jį namo buvo atvažiavusi nepažįstama moteriškė, o vėliau ir V.S., kurie paprašė jo traktoriais iš netoliese (duomenys neskelbtini) kaimo esančių laukų į prie (duomenys neskelbtini) kaimo esantį aerodromą pervežti nukultus grūdus. Jis atsisakė vežti grūdus, nes turėjo savo darbų. Vėliau (sekmadienį) atvažiavęs kaltinamasis V. S. vėl paprašė traktoriais į aerodromą iš laukų pervežti nukultus grūdus. Tuo metu pas jį (V. K.) namo atėjo M. S. ir jie nutarė traktoriais su priekabomis pervežti į aerodromą grūdus. V. S. su nepažįstama moteriške, važiuodami automobiliu „Seat Ibiza“, parodė jiems iš kur reikia vežti grūdus. Apie 13 val. jis su M. S. traktoriumi su priekaba atvažiavo į lauką ir pamatė, kad jame yra kombainas „Claas“ su pilnu bunkeriu kvietrugių. V. S. iš kombaino bunkerio į traktoriaus priekabą išpylė grūdus ir nuvažiavo kulti lauko. Tuo metu prie jų, filmuodamas kas vyksta, atbėgo nukentėjusysis D. D., kuris pareiškė, kad grūdai iš lauko yra vagiami ir paprašė jų niekur jų traktoriumi nevežti. V. S. išlipęs iš kombaino pasakė jiems D. D. neklausyti. Vėliau į lauką atvažiavo iškviesti policijos pareigūnai, kurie pradėjo su V. S. aiškintis. V. S. nurodymu jis į traktoriaus priekabą iš kombaino bunkerio išpiltus grūdus nuvežė ir išpylė aerodrome, po ko kartu su M. S. nuvažiavo namo. Jis prieš tai trečiadienį ir ketvirtadienį matė, kad tuo pačiu kombainu buvo kuliami kvietrugiai (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Grūdus kūlė V. S.. Jis labai greitai važiavo, tik viršūnes nukuldavo, paliko apie 30 centimetrų ražieną, nors turi būti 10-20 centimetrų nuo žemės. Kuliant grūdus dar buvo mergina ir kitas kaltinamasis A. D., jie jam jokių nurodymų nedavė. Buvo du traktoriai su priekabomis, į didžiąją priekabą telpa 23 tonos, o į mažąją – 14. Jis vairavo tą traktorių su mažąja priekaba. Į mažąją iš kombaino pripylė du bunkerius. Tada iškvietė policiją. Prieš išvažiuodamas jis išpylė grūdus iš priekabos aerodrome. Kai išpylė grūdus aerodrome, ten buvo jau gal kokia tona, nedaugiau. Daugiau ten grūdų nevežė. Aerodrome matėsi, kad buvo susemti ir išvežti grūdai, matėsi furų padangos. Vienas jų laukas yra netoli, tai kai jie kūlė savo kviečius, matė, kad ten kūlė ir grūdus vežė žalias traktorius su žalia priekaba ir žalias kombainas. Nežino, kieno tas traktorius, jį matė tik iš toli.

Iš BPK 276 str. 4 d. tvarka perskaitytų:

2012-08-07 liudytojo M. S. apklausos protokolo (2 t., 86-88 b.l. ) matyti, kad jo parodymai yra iš esmės analogiški liudytojo V. K. parodymams;

2012-09-06 liudytojos N. J. apklausos protokolo (2 t., 41-44 b.l. ) matyti, kad kaip ji parodė, jog gyvena asocialiai, pragyvena rinkdama daiktus iš šiukšlių konteinerių. UAB „N.” pavadinimas jai negirdėtas ir kad ji yra su šia bendrove susijusi, nieko nežino. Mano, kad jos vardu galėjo pasinaudoti vyriškis, vardu V., su kuriuo, kaip įtaria, ją suvedė A. D., nes jis buvo kartu su V., kai šis jai per davė pasirašyti ant popieriaus lapų. Be to, 2012 m. liepos mėnesį V. jai davė 70 Lt, kad ji pasidarytų iki tol neturėtą asmens tapatybės kortelę. Dar antrą kartą pasirašė ant tuščių popieriaus lapų, V. jai davė 20 Lt ir jai paklausus, kodėl reikia pasirašyti ant tuščių lapų, V. atsakęs, kad ji tik rašytųsi ir neklausinėtų. D. F., L. Č. nepažįsta, su jais jokių reikalų neturėjo, pas save jokių sutarčių, dokumentų, išskyrus savo asmens tapatybės kortelę, neturi;

2012-09-06 asmens parodymo atpažinti protokolo (2 t., 45-48 b.l. ) matyti, jog N. J. atpažino V. S., kaip asmenį, jos įvardintą V.;

2012-09-17 liudytojos Š. F. apklausos protokolo (2 t., 49 b.l. ) matyti, kad ji parodė, jog savo tėvu D. F. jokių ryšių nepalaiko, kur jis yra nežino, girdėjusi, jog jis gali būti užsienyje, kadangi čia turi daug skolų;

2012-09-17 liudytojos V. F. apklausos protokolo (2 t., 50 b.l. ) matyti, kad ji parodė, jog su D. F. yra išsituokusi, jokių ryšių nepalaiko.

Iš 2012-08-05 įvykio vietos apžiūros protokolo (1t., b.l. 12-17) matyti, kad apžiūrėjus Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime esantį žieminių kvietrugių lauką, matyti, kad dalis kvietrugių nukulta. Lauke rastas kombainas „Claass Lesion 460“, kurio vairuotojas juo kūlė kvietrugius, bei traktorius su priekaba, į kurią iš kombaino buvo pilami nukulti grūdai. Iš schemų, pridėtų prie įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad aerodrome, esančiame (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime, buvo rasta supilta žieminių kvietrugių grūdų krūva, kurios aukščiausia vieta buvo 1,15 m, ilgis – 24,70 m, plačiausia vieta - 7,20 m, o (duomenys neskelbtini) kaime rasta dar viena supilta žieminių kvietrugių grūdų krūva, kurios aukščiausia vieta buvo 1,52 m, plotis – 6,70 m, ilgis – 6,50 m.

Iš 2012-11-29 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo (1t. b.l. 18-22) matyti, kad buvo apžiūrėti žemės sklypai esantys: (duomenys neskelbtini) k. Nr. (duomenys neskelbtini), jo plotas 36,74 ha, (duomenys neskelbtini) k. keturi melioracijos grioviais, keliu atskirti žemės sklypai, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 8,2 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 3,27 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 15,22 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 7,49 ha), (duomenys neskelbtini) k., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 22,82 ha. Sklypuose (pakraščiuose) matyti nenukultų kvietrugių likučiai, o nukultuose plotuose likę įvairaus ilgio (30-50 cm) šiaudų ražienų, dalis su ant jų nusvirusiomis varpomis, likučiai. (duomenys neskelbtini) k. sklype iš 22,82 ha matyti nenukultas 11 ha kvietrugių plotas. 1,5 km atstumu nuo sklypo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) yra asfaltuota aikštelė -aerodromas. Aerodromo pakraščiuose matyti išstumdyti akmenys, pabaigoje matyti kvietrugių grūdų likučiai. Grūdai sužėlę. Kvietrugiai yra sužėlę 80 m. ilgio ir 6 metrų pločio plote.

Iš 2012-10-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t.1 b.l. 41) matyti, kad (duomenys neskelbtini) k. sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nenupjauti kvietrugiai užima 110325 m² (t.y. 11.0325 ha) plotą.

Iš grūdų priėmimo aktų (t.1 b.l.44,45) matyti, kad D. D. 2012-08-08 ir 2012-08-16. pridavė saugojimui UAB „A.“ atitinkamai 21 toną 340 kg ir 17 tonų 500 kg grūdų- viso 38 tonas 840 kg grūdų.

Iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo (t.1 b.l. 54) matyti, kad D. D. 2011-05-05 Anykščių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriuje įregistravo ūkį.

Iš Vilniaus m. 20-ojo notaro biuro notarės patvirtinto ir užregistruoto 2010-12-22 įgaliojimo (1t., 69 b.l. ) matyti, kad juo V. S. iki 2015-12-22 įgaliojo D. D. valdyti, naudoti ir disponuoti visu jo turimu turtu bei turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, atstovauti jį bankuose, kredito unijose, gauti pašto ir kitokio pobūdžio korespondenciją, jų tarpe ir siuntinius, tvarkyti jo vardu reikalus visose valstybinėse ir privačiose įstaigose, organizacijose, bendrovėse, vesti jo bylas visose teismo įstaigose, atstovauti jį vykdant ūkininko veiklą visose valstybinėse ir privačiose įstaigose, organizacijose, bendrovėse, atstovauti jį vykdant žemės deklaravimą, atstovauti jį VĮ Registrų centre, gauti teisinės registracijos pažymėjimą VĮ „Regitra“, Panevėžio ir Anykščių m. sav., Panevėžio ir Anykščių rajonų. sav. žemėtvarkos skyriuose, miesto ir rajono savivaldybėse bei jų skyriuose, tarnybose, jiems pavaldžiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, atstovauti jį Mokesčių inspekcijose, Žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje mokėjimų agentūroje ir visose kitose įstaigose, už jį pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

Iš 2011-12-14 pareiškimo dėl įgaliojimo panaikinimo (t.4 b.l.117) matyti, kad V. S. D. D. 2010-12-22 duotą įgaliojimą panaikino.

Iš 2011-06-01 ilgalaikės žemės sklypo panaudos sutarties (1t. b.l.55,) matyti, kad panaudos davėjas – V. S. suteikė panaudos gavėjui – D. D. iki 2021-06-01, tai yra dešimties metų laikotarpiui, panaudai jo naudojamą valstybinę žemės ūkio paskirties 184,48 ha žemę, esančią Anykščių rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose.

Iš 2013-08-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t., 83 b.l. ) matyti, jog D. D. pateikė 2011-06-01 žemės panaudos (nuomos) sutartį sudarytą su V. S., kuria D. D. buvo išnuomota/suteikta panauda žemės sklypams esantiems Panevėžio rajone – Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) II k. Panevėžio r,; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r.; Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r.; Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., sutartimi nustatytas 500 Lt mokestis už žemės sklypų nuomą/panaudą, nuomos terminas – vieneri metai (iki 2012-06-01), nustatant, jog sutartis pratęsiama kasmet vienerių metų laikotarpiui iki 2017-06-01.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyriaus 2011-03-08 pažymų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., 84-85 b.l. ) apie naudojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę 2011 kalendoriniams metams matyti, kad V. S. iki 2011-12-31 buvo leista naudotis 84,48 ha laisva valstybine žemės ūkio paskirties žeme, esančia Anykščių rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimuose ir 100 ha laisva valstybine žemės ūkio paskirties žeme, esančia Anykščių rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. Ant pažymų vietoje V. S. pagal įgaliojimą pasirašė D. D..

Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktų duomenų (1t., 151 b.l. )matyti, kad 2012 metais V. S. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos nepateikė. D. D. 2012-05-15 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje deklaravo 6 žemės sklypų laukus, kurių bendras plotas 93,74 ha, užsėtus žieminiais kvietrugiais. Tą pačią 2012-05-15 dieną ir UAB „N.“ pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje 5 deklaruoti žemės sklypų laukai (mažesnio ploto) persidengia su D. D. sklypų laukais. UAB „N.“ paraiškoje taip pat nurodyta, kad tuose žemės sklypų laukuose pasodinti žieminiai kvietrugiai.

Iš 2012-05-17 paaiškinimo (1t., 164 b.l. ) dėl dvigubo žemės sklypų laukų deklaravimo Nacionalinei mokėjimų agentūrai matyti, jog D. D. nurodė, kad jo deklaruoti laukai buvo deklaruojami ir dirbami 2011 metais. 2012 metais deklaruotuose laukuose yra jo nuosavybės teise pasodinti pasėliai, kurie yra prižiūrimi, į juos investuojamos didelės piniginės lėšos, tų laukų nuomos bei panaudos sutartys yra galiojančios, dėl jų nevyksta jokie ginčai ir iš nuomotojų ar panaudos davėjų jis nėra gavęs jokių pranešimų dėl sutarčių nutraukimo.

Iš kitos Nacionalinės mokėjimo agentūros informacijos (t.1 b.l.188-189) matyti, kad V. S. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011m. vasario 15 d. buvo išmokėta 1.283.763,91 Lt paramos.

Iš 2012-05-17 ūkininko D. D. pranešimo (1t., b.l.100) V. S., nusiųsto jam registruotu paštu, matyti, kad D. D. V. S. informavo, jog visi žemės sklypai, kurie jo jam buvo suteikti naudotis pagal 2011-06-01 nuomos ir panaudos sutartis, šiuo metu yra dirbami ir juose yra jam nuosavybės teise priklausantys pasėliai.

Iš 2012-05-21 V. S. pranešimo D. D. (t.2 b.l. 21) matyti, kad V. S. pranešė D. D., kad tarp jo ir D. D. sudaryta 2011-06-01 ilgalaikė žemės sklypo panaudos sutartis laikoma niekine ir negalioja nuo jos sudarymo dienos tuo motyvu, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyrius nedavė V. S. sutikimo suteikti panaudai kitiems asmenims aukščiau paminėtus sklypus. Tame pačiame pranešime nurodoma, kad D. D. neturi teisės deklaruoti sutartyje nurodytus žemės sklypus, siekdamas gauti tiesiogines išmokas už juos.

Iš 2012-05 25 D. D. pranešimo V. S. (t.2 b.l. 22), kurį pateikė pats V. S. (t.2 b.l. 1) matyti, kad D. D. pranešė V. S., kad ilgalaikė žemės sklypo panaudos sutartis yra teisėta ir galiojanti, kol ji nėra nuginčyta teismine tvarka, tvirtina, kad jis teisėtai valdo panaudos sutartimis jam perduotus žemės sklypus, sutartyje nurodyti žemės sklypai naudojami žemės ūkio veiklai, dirbami.

Iš 2012-07-19 grūdų pirkimo pardavimo sutarties (t.1 b.l.101) matyti, kad D. D. su UAB „A.“ buvo sudarę 250 tonų kvietrugių pirkimo – pardavimo 2012-08-06-2012-09-06 laikotarpiui sutartį, kurioje nurodyta kaina – 750 litų už toną be PVM.

Iš 2012-08-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. D. pateikė kompaktinę vaizdo plokštelę su vaizdo įrašais ir nuotraukomis (1 t., 110 b.l.). Kompaktinėje plokštelėje užfiksuota 14 įrašų, kuriuose matyti, kaip į kvietrugių lauką įvažiuoja kombainas ant kurio matyti užrašas „Class“, taip pat du traktoriai su „New Holland“ priekabomis. Matyti, kaip kombainas kulia kvietrugius, po to privažiuoja prie traktoriaus ir į priekabą pila grūdus. Girdėti kaip vyriškas balsas sako, jog grūdai yra vagiami, jog atvažiuoja policija. Iš traktorių išlipę vaikinai nurodo, jog tai kombainu kuliančio vyriškio grūdai ir jis paprašė juos vežti. Taip pat matyti, kaip iš kombaino išlipa vyriškis, kuris pagal byloje esančius asmens atvaizdo duomenis, panašus į V. S.. Įraše taip pat užfiksuota aerodrome supilta grūdų krūva bei jų likutis, ant nukultų ražienų supilta grūdų krūva. Matyti, kaip atrodo jau nukultas laukas, kad varpos, kurios buvo žemesnės, nebuvo nukultos, dalis derliaus palikta.

Iš 2012-09-06 kratos protokolo (4 t., 34-35 b.l. ). matyti, jog buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), UAB „N.” priklausančiame bute, kratos metu rasta ir paimta:

1) 2012-07-26 ir 2012-07-31 pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimu pradžią, pasirašyti direktoriaus A. D., 2 lapai;

2) 2012-07-26 pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimu pabaigą, pasirašytas direktoriaus A. D., 1 lapas;

3) 2012-05-11 laikinojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto N. J., kopijos, 2 lapai;

4) Pažymos apie I. J. įtraukimą į gyvenamos vietos neturinčių asmenų apskaitą, kopija, 1 lapas;

5) 2012-07-31 įgaliojimas, kuriuo UAB N. direktorius A. D. įgalioja vadybininkę L. Č., pasirašyti sutartis, atspausdintas ant V. S. paso kopijos, 1 lapas.

6) N. J. pasirašytas 2012-06-05 prašymas Admiral Markets atidaryti sąskaitą USD valiuta, 1 lapas;

7) Įsakymas dėl L. Č. priėmimo į UAB N.A vadybininke, pasirašytas direktoriaus A. D., 1 lapas;

8) Sutarties antras lapas, kurio apačioje yra užrašas „NUOMININKAS UAB N. direktorius D. F. ir parašas“, 1 lapas;

9) Banko DnB 2012-05-24 mokėjimo nurodymas, kuriame pažymėta, kad UAB N. gavėjui REGISTRŲ CENTRAS sumoka 136 Lt, pasirašytas D. F., 1 lapas;

10) UAB M. PVM sąskaita faktūra, išrašyta uždarajai akcinei bendrovei N. 110 Lt sumai, 1 lapas;

11) Septyni elektroninio kasos aparato čekiai, išrašyti uždarajai akcinei bendrovei N. už degalų, tepalų pirkimą;

12) Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos N. J. adresuotas vokas su PIN kodu asmens atpažinimui elektroninėje erdvėje sertifikatui.

Iš 2012-08-29 kratos protokolo (4 t., 4-5 b.l. ) matyti, jog buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini) A. D. bute, kratos metu rasta ir paimta:

1) popieriaus lapas su ant jo atspausdintais UAB N. rekvizitais, ESI prieigos raktu, 1 lapas;

2) LR juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas UAB N. išrašas, 2 lapai;

3) Prašymas dėl ūkio subjekto įtraukimo į registruotų pašarų ūkio subjektų sąrašą, 1 lapas;

4) Vienuolika tuščių A4 formato popieriaus lapų, ant kurių yra originalus parašas(vizualiai įvertinus – N. J.);

5) Neužpildytas darbo sutarties blankas iš dviejų lapų, kurių antrojo apačioje yra A. D. pavardė ir parašas;

6) Darbo sutarties antrojo lapo du neužpildyti egzemplioriai;

7) Vienintelio akcininko 2012-07-26 sprendimas, vienas lapas su originaliu N. J. parašu, ir keturios sprendimo kopijos;

8) Neužpildytas darbo sutarties antrasis lapas su A. D. parašu.

Iš 2012-08-28 kratos protokolo (4 t., 9-10 b.l. ) matyti, jog buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini) L. Č. bute, kratos metu rasta ir paimta:

1) 2012-07-31 įgaliojimas, kuriuo UAB N. direktorius A. D. įgalioja vadybininkę L. Č., pasirašyti sutartis. Ant šio įgaliojimo abiejų pusių yra rankraštiniai užrašai su telefonų numeriais, vardais, įmonių pavadinimais;

2) Įsakymas dėl L. Č. priėmimo į UAB N. vadybininke. Ant šio įsakymo abiejų pusių yra rankraštiniai užrašai su telefonų numeriais, vardais, 1 lapas;

3) PVM sąskaita faktūra Nr. 52731280, kurios antrojoje pusėje yra rankraštiniai užrašai dėl savivarčio, krautuvo nuomos, 1 lapas;

4) Popieriaus lapas su ant jo atspausdintais UAB N. rekvizitais, ESI prieigos raktu, 2 lapai.

5) Paslaugų ataskaita pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 52731280, ant kurios yra rankraštiniai įrašai su įmonių, asmenų pavadinimais, telefono numeriais, 1 lapas;

6) 2012-08-31 darbo sutartis Nr. 4, kuria L. Č. priimama į vadybininkės darbą UAB N., pasirašyta L. Č. ir A. D., 2 egzemplioriai, 4 lapai;

7) Du darbo sutarties neužpildyti blankai, 4 lapai;

8) Du darbo sutarties antrieji lapai, pasirašyti A. D., 2 lapai;

9) Nuplėštas popieriaus lapelis, ant kurio yra rankraštinis užrašas „Gavėjas V. S. „iki pareikalavimo“ Panevėžio 3 pšt. UKMERGĖS g. IKI. Siuntėjas UAB „N.“ 9000 Lt Mok. Pask. Pagal susitarimą“, 1 lapas;

10) DnB banko čekių knygelė, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), knygelėje čekiai sunumeruoti nuo Nr. 0105626 iki Nr. 0105650. Panaudoti du čekiai, jų šaknelėse nurodytos atitinkamai 13 000 Lt ir 32 000 Lt sumos;

11) Lietuvos pašto pranešimai Nr. 162 ir Nr. 243;

12) 2012-07-31 pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, pasirašytas A. D., 1 lapas;

13) 2012-07-31 apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos, pasirašytas A. D., 1 lapas;

14) 2012-08-03 grūdų pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB N. ir UAB E., 3 lapai;

15) 2012-08-01 turto perdavimo-grąžinimo aktas pagal mašinos nuomos sutartį Nr. 201207311, pasirašytas A. D., 1 lapas.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų 2012-08-08 dienai (t.2 b.l. 27-29) matyti, kad UAB „N.“ vadovais (direktoriaus) buvo registruoti:

M. Z. – nuo 2012-04-16 iki 2012-05-11;

D. F. – nuo 2012-05-11 iki 2012-08-01:

A. D. – nuo 2012-08-01.

Kad A. D. buvo UAB „N.“ vadovu nuo 2012-08-01 nurodyta ir Valstybinės Mokesčių inspekcijos rašte (t.2 b.l. 31). Tame pat rašte nurodyta, kad kaip UAB „N.“ apskaitą tvarkantis asmuo (nuo 2012-04-23) užregistruotas M. Z. (a.k(duomenys neskelbtini) Kitame 2012-10-23 Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte (t.2 b.l.32) nurodyta, kad „UAB „N.“ įregistruota į Juridinių asmenų registrą 2012-04-16, buveinės adresas laikotarpiu nuo 2012-04-16 iki 2012-06-25 (duomenys neskelbtini)., laikotarpiu nuo 2012-06-25 buveinės adresas (duomenys neskelbtini), UAB „N.“ į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą nėra įregistruota, vadovu įregistruotas A. D., Mokesčių mokėtojų registrą apskaitą tvarkančiu asmeniu įregistruotas M. Z.. Laikotarpiu nuo 2012-05-04 iki 2012-09-17 buvo įdarbinti samdomi darbuotojai, 2012-05-16 įvykdytas nekilnojamo turto pirkimo sandoris, 2012-08-11 įsigyta transporto priemonė.

Iš 2012-11-30 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-5/111 (3 t., 14-39 b.l. ) matyti, kad joje konstatuota, jog tiriamuoju laikotarpiu nuo 2012-04-16 iki 2012-10-29 bendrovės „N.“ vykdyta veikla nenustatyta, iš viso buvo įdarbinti trys samdomi darbuotojai (F. D. nuo 2012-05-04 iki 2012-07-26, A. D. nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17, L. Č. nuo 2012-07-31 iki 2012-09-17.

Iki 2012-08-21 UAB „N.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, reikalavimų.

1) Nesilaikyta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., kuri nurodo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusius su turto, nuosavo kapitalo dydžio pasikeitimu“, nes:

- tikrintu laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2012-08-21 UAB „N.“ į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl 47 500,80 Lt parduotų kvietrugių pagal pirkėjo UAB „E.“ išrašytą 2012-08-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GR040, gautų pajamų ir pinigų (atsiskaitymo) už juos pagal mokėjimo nurodymus Nr. 12873 (2012-08-09, 15 000 Lt) ir Nr. 12917 (2012-08-21, 32 500,80 Lt);

- tikrintu laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2012-08-05 UAB „N.“ į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl 1 834,63 Lt (2012-08-04 ir 2012-08-05) grynaisiais pinigais sumokėjimo pagal 7 EKA kvitus (Nr. 250221 (2012-08-04), Nr. 250222 (2012-08-04), Nr. 250224 (2012-08-04), Nr. 250374 (2012-08-04), Nr.250220 (2012-08-04), Nr.250423 (2012-08-05) ir Nr. 250615 (2012-08-05)) bendrovei „L. G.“ už įsigytą kurą, tepalus ir šių atsargų (396,39 litrų dyzelino ir 30,40 litrų dujų bei 0,8 kg tepalų) panaudojimo .

- tikrintu laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-10-29 UAB „N.“ į apskaitą neįtraukė iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) A. D. išimtų 45 000 Lt (13 000 Lt, 2012-08-10; 32 000 Lt, 2012-08-22) gavimo ir panaudojimo bei iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) kortele išmokėtų 1 600 Lt (400 Lt, 2012-08-12; 1 200 Lt, 2012-08-16) gavimo ir panaudojimo, iš viso 46 600 Lt (45 000 Lt + 1 600 Lt) grynaisiais pinigais iš banko sąskaitų gavimo ir šių pinigų panaudojimo.

2) Nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, nes:

- UAB „N.“ ūkinių operacijų dėl 1 834,63 Lt grynaisiais pinigais 2012-08-04 ir 2012-08-05 sumokėjimo už įsigytą kurą, tepalą pagal UAB „L. g.“ EKA kvitus ir šių atsargų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais arba avanso apyskaitomis, kuro nurašymo aktais ar kt. dokumentais).

- tikrintu laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-10-29 UAB „N.“ ūkinių operacijų dėl 46 600 Lt grynųjų pinigų iš banko sąskaitų gavimo ir jų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, avanso apyskaitomis ar kt. dokumentais).

3) Nesilaikyta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 str. 1 d., kuri nurodo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes:

- tikrintu laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2012-08-05 pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus (7 EKA kvitus gautus iš bendrovės „L. G.“) UAB „N.“ apskaitos registruose neregistruotos ūkinės operacijos dėl 1 834,63 Lt sumai įsigyto kuro (396,39 litrų dyzelino, 30,40 litrų dujų), tepalų (0,8 kg) ir už šį turtą sumokėtų 1 834,63 Lt grynaisiais pinigais.

- tikrintu laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-08-23 pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus (banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus) UAB „N.“ apskaitos registruose neregistruotos ūkinės operacijos dėl 49 107,60 Lt įplaukų (pajamų) banko sąskaitose gavimo ir dėl 48 817,97 Lt išmokėjimo (panaudojimo) iš banko sąskaitų.

4) UAB „N.“ tikrinto laikotarpio apskaita netvarkyta, nepateikti jokie apskaitos registrai, kasos knyga, tuo nesilaikyta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 str., kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, kadangi bendrovės apskaitoje nepateikta informacija apie turtą, atskaitingų ir kitų asmenų skolas įmonei, pirkėjus, pinigus kasos knygoje, veiklos rezultatus, įsipareigojimus darbuotojams ir kt.

5) Nesilaikyta 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 p., 4 p. ir 16 p., kurie nurodo, kad „pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus ir kasininkas“, „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes tikrinto laikotarpio UAB „N.“ kasos knyga nepateikta ir kasos operacijos neįrašytos į kasos knygą dėl 1 834,63 Lt sumokėtų 2012-08-04 ir 2012-08-05 grynaisiais pinigais bendrovei „L. G.“ už kurą, tepalus pagal 7 EKA kvitus ir kasos išlaidų orderiai nesurašyti. Tikrintu laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-10-29 kasos operacijos neįrašytos į kasos knygą dėl 46 600 Lt gautų grynųjų pinigų iš banko sąskaitų ir kasos pajamų orderiai nesurašyti.

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nurodo, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Už UAB „N.“ apskaitos organizavimą tikrintu laikotarpiu nuo 2012-04-16 iki 2012-05-04 atsakingas direktorius M. Z., laikotarpiu nuo 2012-05-04 iki 2012-07-26 direktorius D. F. ir laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17 direktorius A. D.. Bendrovėje tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2012-04-16 iki 2012-10-29 apskaitos tvarkymui nebuvo priimtas samdomas darbuotojas ir nebuvo sudaryta sutartis su apskaitos paslaugas teikiančia įmone.

6) Nesilaikyta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. 1 d. nurodymo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes UAB „N.“ neišsaugojo apskaitos dokumentų (PVM sąskaitos faktūros Nr. GR040 (2012-08-04) gautos iš UAB „E.“ už parduotus kvietrugius, tikrinto laikotarpio darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautos iš VĮ „Registrų centras“). UAB „N.“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 20 str. 1 d. nurodymo, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, nes UAB „N.“ apskaitos dokumentai (tikrinto laikotarpio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, PVM sąskaita faktūra Nr. GR040 (2012-08-04) gauta iš UAB „E.“ ir sąskaita Nr.3799495-1 gauta iš VĮ „Registrų centras“) jeigu dingo ar buvo sugadinti, tyrimui nepateikti duomenys, kad buvo priimti sprendimai dėl dingusių ar sugadintų apskaitos dokumentų atkūrimo.

2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 2 d. nurodo, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „N.“ tikrintu laikotarpiu nuo 2012-04-11 iki 2012-05-04 direktorius buvo M. Z., tikrintu laikotarpiu nuo 2012-05-04 iki 2012-07-26 direktorius – D. F. ir tikrintu laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17 direktorius – A. D..

Dėl to, kad tikrintu laikotarpiu UAB „N.“ apskaita netvarkyta, nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 16 str. 3 d., 19 str. 1 d. ir 20 str. 1 d. bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 p., 4 p. ir 16 p. reikalavimų, iš bendrovės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, kortele) AB DnB banke išimti grynieji pinigai 46 600 Lt tikrintu laikotarpiu 2012-08-10 iki 2012-10-29 neįtraukti į įmonės apskaitą, neįnešti į kasą ir jų gavimas bei panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, į apskaitą neįtraukta pirkėjo UAB „E.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. GR040 (2012-08-04) dėl 47 500,80 Lt parduotų kvietrugių, gautų pajamų ir pinigų, tyrimui nepateikti kasos apskaitos dokumentai (kasos išlaidų orderiai, kasos knyga, avanso apyskaitos) dėl 1 834,63 Lt (2012-08-04 ir 2012-08-05) grynaisiais pinigais įsigyto kuro, tepalų iš UAB „L. G.“ pagal 7 EKA kvitus ir jų panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais (atsargų nurašymo aktais), neišsaugoti apskaitos dokumentai (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, PVM sąskaita faktūra Nr. GR040 (2012-08-04) ir sąskaita Nr.3799495-1), todėl visiškai negalima nustatyti UAB „N.“ veiklos, jos turto ir negalima iš dalies nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros tikrintu laikotarpiu.

Teisiamajame posėdyje specialistė V. Ž. paaiškino, kad be pirminių dokumentų, išvardintų jos išvadoje, patvirtinančių degalų įgijimą, grūdų pirkimą - pardavimą ir piniginių lėšų už parduotus grūdus išėmimo iš banko sąskaitų UAB „N.“ vardu, kitokia UAB „N.“ ūkinė veikla nustatyta nebuvo.

Iš bankinių pranešimų apie V. S. turėtas sąskaitas bankinėse ir kredito įstaigose ir pinigų judėjimą jose ( t.3 b.l.49-109), matyti, kad V. S. negrąžintų paskolų likutis 25012-08-23 dienai buvo ne mažesnis kaip 1269073,14 lt (vienas milijonas du šimtai šešiasdešimt devyni tūkstančiai septyniasdešimt trys litai 14 centų), kitos sąskaitos arba buvo tuščios arba jose esantys pinigų likučiai buvo užšaldyti.

Iš UAB „E.“ 2012-08-04 grūdų priėmimo akto, PVM sąskaitos faktūros, vietinio mokėjimo nurodymų (t.2 b.l.176-178, 182, 184-185) matyti, kad tą dieną UAB „N.“ į UAB „E.“ atvežė ir pridavė 90520 kg. kvietrugių, už kuriuos UAB „N.“ 2012-08-09 ir 2012-08-21 SEB banko mokėjimo nurodymais buvo pervesta 47500,80 Lt.

Iš aukščiau minėtos specialisto išvados bei UAB „N.“ bankinių dokumentų ( t.5 b.l.90-91) matyti, kad iš UAB „N.“ sąskaitos 2012-08-10 su čekių knygele A. D. gavo 13000 litų, 2012-08-22 tuo pačiu būdu 32000 Lt, o 2012-08-12 ir 2012-08-16 mokėjimo kortelės pagalba iš UAB N. sąskaitos buvo nuimti atitinkamai 400 lt ir 1200 litų, t.y. viso 46 600 litų.

Iš Lietuvos antstolių rūmų pateiktos informacijos (t.5 b.l. 2-5) matyti, kad antstolių žinioje 2012 - 08-13 dienai buvo 28 vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš V. S..

Iš lošimo namų pateiktų informacijų matyti, kad 2009-01-01 - 2012-08-13 laikotarpyje UAB „O.“ ( t.5 b.l.7- 27) priklausančiuose lošimo namuose V. S. buvo išmokėta 4 000 litų azartinių lošimų laimėjimų ir jis (V. S.) per šį laikotarpį pirko lošimo priemonių už 696 260 litų, paskutiniai jo apsilankymai UAB „O.“ lošimo namuose iki 2012-08-13 užfiksuoti 2012 metų liepos 7, 12 ir 23 dienomis, UAB N. (t.5 b.l.28-32) 2012 metų liepos 23,24 ir rugpjūčio 13 dienomis, UAB „V.“ lošimų namuose 2012 metais lankėsi tik rugpjūčio mėnesį kiekvieną dieną nuo rugpjūčio 13 iki 22 d.

Iš teisiamojo posėdžio metu paskelbtos ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, kad:

ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2012-08-07 dėl BK 294 str. 1 dalyje (savavaldžiavimas) numatytos veikos, iš V. S. priimtas paaiškinimas ir jis apklaustas liudytoju 2012-08-05 (t.4 b.l.98,99-100), 2012-08-13 paskelbta jo paieška (t.4 b.l.102), sulaikytas 2012-08-28 (t.4 b.l.105), tą pačią dieną jam pranešta apie 2012-08-13 d. įtarimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jis apklaustas įtariamuoju (t.4 b.l.109-110,111-114). krata UAB „N.“ patalpose atlikta 2012-09-06 , dalyvaujant V. S. (t. 4 b.l. 34).

A. D. 2012-08-17 byloje dėl savavaldžiavimo jis apklaustas liudytoju pagal pavedimą, jis sulaikytas įtariamuoju bei namuose atlikta krata 2012-08-29 (t.5 b.l. 46-47, t.4 b.l. 4-5), apklaustas pagal įtarimą dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos 2012-07-30 (t.5 b.l.58-60), įtarimas dėl kaltinamajame akte nurodytų veikų A. D. pareikštas 2013-01-16 (t.5 b.l. 71-75).

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

Nors V. S. kaltu dėl veikų numatytų BK 203 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje kaltu neprisipažino, šios jo nusikalstamos veikos, padarytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis, visiškai įrodytos. Iš aukščiau išdėstytų nukentėjusiojo, liudytojų, A. D. parodymų, ištirtų dokumentų neabejotinai matyti, kad UAB „N.“ įsteigė būtent V. S., ši įmonė iki kvietrugių iš D. D. vagystės 2012 m. m. rugpjūčio 1-5 dienomis jokios veiklos nevykdė, įmonės veikla pasireiškė tik tuo, kad jos vardu buvo parduoti pagrobti iš ūkininko D. D. grūdai ir per įmonės bankinę sąskaitą buvo išimti už grūdus pervesti pinigai. Taigi įrodyta, kad buvo įsteigta fiktyvi įmonė, ją įsteigė V. S. kitų asmenų vardu. Tai, kad UAB „N.“ vardu buvo parduoti iš D. D. pagrobti grūdai, o vėliau iš jos sąskaitos paimti pinigai už pagrobtus grūdus rodo, kad įmonė buvo įsteigta būtent šiam tikslui- nusikalstamai, taigi, neteisėtai veiklai nuslėpti. V. S. veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti pagal BK 203 straipsnio 2 dalį.

Nors V. S. kaltu neprisipažino ir dėl didelės vertės turto vagystės, jo parodymai, kad apie tai, kad jo pagal panaudos sutartį D. D. perduotuose žemės plotuose augančių kvietrugių priklausomybė konkrečiam savininkui- D. D. nebuvo žinoma, ir grūdus jis pagal nuomos sutartį jam priklausančiuose valstybiniuose žemės plotuose jis nukūlė su tikslu vėliau atlyginti nežinomam grūdų savininkui augusių grūdų vertę, šie jo parodymai visiškai paneigti aukščiau išdėstytais įrodymais. Iš susirašinėjimo tarp V. S. ir D. D. matyti, kad D. D. 2012-05-17 registruotu paštu V. S. pranešė (1t., b.l.100) V. S., jog visi žemės sklypai, kurie jo jam buvo suteikti naudotis pagal 2011-06-01 nuomos ir panaudos sutartis, šiuo metu yra dirbami ir juose yra jam nuosavybės teise priklausantys pasėliai. Kad V. S. žinojo, kam konkrečiai priklauso jo pagal panaudos sutartį D. D. suteiktuose žemės plotuose esantys pasėliai įrodo ir 2012-05 25 D. D. pranešimas V. S. (t.2 b.l. 22), kurį pateikė pats V. S. (t.2 b.l. 1) , kad ilgalaikė žemės sklypo panaudos sutartis yra teisėta ir galiojanti, kol ji nėra nuginčyta teismine tvarka, tvirtina, kad jis teisėtai valdo panaudos sutartimis jam perduotus žemės sklypus, sutartyje nurodyti žemės sklypai naudojami žemės ūkio veiklai, dirbami. Taigi, grūdų nukūlimo dienai (nuo 2012-08-01 iki 2012-08-05) V. S. tikrai buvo žinomas jo nukultuose javų plotuose augančių grūdų savininkas - D. D.. Tai, kad V. S. vedė susirašinėjimą su D. D. dėl panaudos sutarties nutraukimo, nesuteikė jam (V. S.) nei tikros, nei tariamas teisės laikyti save D. D. auginamų kvietrugių savininku.

D. D. 2012-05-15 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje deklaravo 6 žemės sklypų laukus, kurių bendras plotas 93,74 ha, užsėtus žieminiais kvietrugiais. Iš 2012-05-21 V. S. pranešimo D. D. (t.2 b.l. 21) matyti, kad V. S. pranešė D. D., kad tarp jo ir D. D. sudaryta 2011-06-01 ilgalaikė žemės sklypo panaudos sutartis laikoma niekine ir negalioja nuo jos sudarymo dienos tuo motyvu, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyrius nedavė V. S. sutikimo suteikti panaudai kitiems asmenims aukščiau paminėtus sklypus. Tame pačiame pranešime nurodoma, kad D. D. neturi teisės deklaruoti sutartyje nurodytus žemės sklypus, siekdamas gauti tiesiogines išmokas už juos. Tačiau, kaip matyti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktų duomenų (1t., 151 b.l. ), tą pačią -2012-05-15 dieną - kaip ir D. D., UAB „N.“ pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje 5 deklaruoti žemės sklypų laukai (mažesnio ploto) persidengia su D. D. sklypų laukais. UAB „N.“ paraiškoje taip pat nurodyta, kad tuose žemės sklypų laukuose pasodinti žieminiai kvietrugiai. Jokių dokumentų su UAB „N.“ dėl žemės iš kurios buvo pagrobti juose augę javai perdavimo UAB „N.“ kokių nors sutarčių pagrindu byloje nėra, jų nepateikė ir V. S.. Taigi UAB „N.“ deklaravo aukščiau nurodytus žemės sklypus be jokio pagrindo, be to V. S. tikrai žinant, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyrius nedavė jam sutikimo suteikti panaudai kitiems asmenims aukščiau paminėtus sklypus. Teismas daro išvadą, kad net UAB ‚N.“ vadovas V. S. buvo parinktas ir įformintas direktoriumi ne atsitiktinai, o atsižvelgiant į pavardžių „D.“ (nukentėjusiojo) ir „D.“(UAB „N.“ direktorius) panašumą ir tuo siekiant įnešti painiavą, kas yra tikrasis pagal panaudos sutartį V. S. perduotų D. D. pasėlių plotų naudotojas, taigi ir juose esančių pasėlių savininkas. Visa tai rodo, kad V. S. tokiais veiksmais siekė vieno tikslo - svetimo turto vagystę pridengti civiliniais teisiniais santykiais. Iš paties V. S., jo brolio M. S. parodymų, lošimo namų duomenų matyti, kad savo vardu V. S. nebegalėjo vykdyti pajamų gavimo veiklos, nes sąskaitas areštavo kreditoriai, V. S. buvo nuolatinis lošimo namų lankytojas, išleidęs ten labai dideles sumas pinigų, visos jo sąskaitos buvo antstolių užblokuotos, paimtų paskolų dydis viršijo jo gautas lėšas. Lošimų namų duomenys, kad V. S. nuolat lankėsi šiuose namuose iki 2012-07-23 ir vėl tęsė lankymąsi juose nuo 2012-08 13, sutampa su atliktais UAB „E.“ pinigų pervedimais UAB „N.“ už jai pateiktus pagrobtus iš D. D. grūdus ir šių pinigų išėmimu iš UAB „N.“ sąskaitų ir perdavimu jų V. S.. Tai irgi paneigia V. S. tvirtinimą, kad jis turėjo tikslą už nukultus grūdus gautus pinigus perduoti jų teisėtam savininkui.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, nustatyta, kad V. S. pagrobė juos nukuldamas D. D. priklausančius kvietrugius. Kaltinime nurodyta, kad V. S. pagrobė 283,1 toną 256 910 lt vertės žieminių kvietrugių pasėlių derlių, augusių 98, 64 ha plote. Ši kaltinimo formuluotė tikslintina:

Teismui pateiktas įrodymais: įvykio vietų apžiūromis, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, pirkimo pardavimo sutartimis nustatyta, kad D. D. naudotuose žemės plotuose kvietrugių pasėliai rasti nukulti 82,7025 ha plote, UAB „N.“ vardu į UAB „E.“ buvo pristatyta 90, 52 t kvietrugių, dar 38 tonas 840 kg grūdų buvo rasti nukulti ir supilti vietiniame aerodrome, kuriuos vėliau D. D. pristatė į jų saugojimo įmonę. Taigi pateikti įrodymai, kad nukuldamas javus V. S. gavo 129, 36 t kvietrugių. Įrodymų, kad laukuose buvo nukultas ir pagrobtas didesnis kvietrugių kiekis, negu nurodyta aukščiau, teismui nepateikta. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas iš jo pagrobtų grūdų tonos vertę nurodė 750 lt. Taigi, 129,36 tonų pagrobtų grūdų vertė yra 97 020 lt. Už 90,52 t grūdų iš „E.“ į „UAB“ N.“ sąskaitą buvo pervesta 47500,80, iš jų 46600 lt buvo perduoti V. S.. Iš nurodytų duomenų matyti ir tai, kad kvietrugių grobimo metu jie buvo kuliami skubotai, nupjaunant tik javų viršūnes, t.y. dėl tokių javų nuėmimo veiksmų, dalis kvietrugių buvo ne pagrobta, o prarasta, paliekant juos ražienose. Kaip seka iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo paaiškinimų teismui jis tikėjosi gauti po 2,67 t kvietrugių iš ha, t.y. 82,7025 ha ploto jis tikėjosi gauti 221 toną kvietrugių (82,7025 x 2,67 = 221). Taigi teismas konstatuoja, kad V. S. nukuldamas javus 82, 7025 plote, pagrobė D. D. turto- 129, 36 t kvietrugių už 97 020 lt, javų vagyste padarydamas D. D. 138 620 lt žalą, dalį šių grūdų 90, 52 t, realizavo per UAB „N.“- UAB „E.“ pervedus į UAB ‚N.“ pinigus už pristatytus grūdus 47500,8 lt – gavo 46600 lt. V. S. veiksmai aukščiau nurodytų veiksmų apimtyje teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį - jis pagrobė svetimą, didelės vertės (viršijančios 250 MGL) turtą.

Dėl išteisinimo kitoje kaltinimų apimtyje

Kitoje dalyje - V. S. dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenų panaudojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo organizavimo, o A. D. iš abiejų pareikštų kaltinimų dėl padėjimo legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą bei apgaulingo apskaitos tvarkymo išteisintini, nepadarius jiems veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pinigų ar kito turto legalizavimo esmę sąlygoja du pagrindiniai aspektai:1) nusikalstama pinigų ar kito turto prigimtis (gauti iš nusikalstamos veikos);

2) šiais pinigais ar kitu turtu yra disponuojama arba su jais atliekamos finansinės operacijos, sandoriai ar kiti dispozicijoje numatyti veiksmai tam, kad pinigai ar kitas turtas būtų įteisinti, kaip gauti iš legalių šaltinių. Jei asmuo tokių veiksmų neatliko, t. y. pinigų ar kito turto nelegalizavo, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už šią nusikalstamą veiką. Tokie nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar kitas turtas turėtų būti konfiskuojami kaip pirminės nusikalstamos veikos rezultatas.

Iš teismo ištirtų įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad V. S., padedant A. D., atliko pinigų legalizavimą., t.y. įteisino juos kaip gautus iš legalių šaltinių. Teismas nustatė, kad V. S. įsteigė įmonę nusikalstamai veikai nuslėpti, pagrobė svetimą turtą – D. D. priklausančius grūdus, juos UAB „N.“ vardu pardavė UAB „E.“, o pastaroji į UAB „N.“ bankinę sąskaitą už grūdus pervedė 47 500,80 lt, o iš šios sąskaitos per du kartus pagal čekių knygelę ir per du kartus su UAB „N.“ mokėjimo kortele buvo išimti 46 600 litų. Ikiteisminiu ir teisminiu įrodymų tyrimu nustatyta, kad 46 600 litų buvo perduoti V. S. be jokių sutarčių ar kitokių dokumentų, įteisinančių, kad jis šiuos pinigus gauna iš legalių šaltinių. Sutinkamai su specialisto išvada 46 600 litų yra apskaitomi UAB „N.“ kaip gauti įmonės direktoriaus A. D.. Iš kitų ištirtų įrodymų akivaizdu, kad tokiu būdu gaudamas pinigus V. S. siekė ne šių pinigų legalizavimo- jų įteisinimo savo vardu kaip gautų iš legalių šaltinių, o priešingai siekiant išvengti tokių pinigų legalizavimo- jų patekimo į V. S. areštuotas sąskaitas. Taigi, teisme ištirtais įrodymais nenustatyta, kad V. S. atliko, nusikalstamos veiklos rezultato – už pagrobtus grūdus gautų pinigų – legalizavimo veiksmus, o D. D. padėjo jam tokius veiksmus atlikti, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių buvimą jų veiksmuose. V. S. ir A. D. iš šio kaltinimo išteisintini, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, V. S. gauti 46 600 litų konfiskuotini kaip nusikalstamos veiklos rezultatas.

V. S. išteisintinas ir iš kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad pagal dvi čekių knygeles pinigus iš UAB „N.“ banko sąskaitų išėmė ne V. S., o A. D. veiksmų atlikimo dienai turėjęs įgaliojimus tai daryti, o V. S. du kartus UAB „N.“ mokėjimo kortelės pagalba, iš bankomatų išėmė atitinkamai 400 ir 1200 litų, su šios kortelės turėtojo A. D. žinia ir pastarojo leidimu. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad V. D. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai – be leidimo - ją panaudojo. Jis iš kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išteisintini V. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, o A. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ( A. D.) ir jos organizavimo ( V. S. ), nesant V.S. ir A. D. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš kaltinamojo akto seka, kad abu kaltinamieji kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu laikotarpyje nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17, t. y. apie pusantro mėnesio. Iki kaltinime nurodytos datos – 2012-09 17 – A. D. UAB „N.“ direktoriaus pareigose išbuvo irgi pusantro mėnesio (nuo 2012-07-26 d.), šias pareigas ėjo tik formaliai, nėra jokių duomenų, kad jam už šį darbą būtų nors vieną kartą išmokėtas atlyginimas, kaip seka iš A. D. parodymų, kuriais teismui nėra jokio pagrindo netikėti, jis už darbą UAB „N.“ direktoriumi iš V.S. gavo „sidro“ butelį. Iš A. D. charakterizuojančių duomenų matyti, kad tai asmuo piktnaudžiaujantis alkoholiu, neturintis jokio supratimo apie buhalterinę apskaitą ir jos tvarkymą, į pareigas priimtas kaip jau minėta tik formaliai. Apgaulingas apskaitos tvarkymas grindžiamas iš esmės tik dviejų ūkinių operacijų- grūdų pardavimo UAB „E.“ pagal dvi sąskaitas- faktūras ir už šiuos parduotus grūdus gautų pinigų išėmimo (4 operacijų) iš bankinių sąskaitų, bei 7 kuro įgijimo kvitų neįtraukimo (nefiksavimo) UAB „N.“ buhalterinėje apskaitoje. Iš specialisto išvados seka, kad tikrintu laikotarpiu nuo 2012-04-23 formaliai UAB „N.“ apskaitą tvarkančiu asmeniu buvo įregistruotas M. Z.. Iš A. D. parodymų teisiamajame posėdyje seka, kad V. S. kaltinime nurodyti veiksmai- parengimas nusikalstamos veiklos plano – apgaulingai tvarkyti UAB „N.“ buhalterinę apskaitą, neįtraukti į apskaitą apskaitos dokumentų bei jų nesaugoti, UAB „N.“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimas pasireiškė tuo, kad jis (V.S.) pažadėjo A. D. sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pats. Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas faktines veikos aplinkybes, ATPK 173¹ numatytą atsakomybę už apgaulingą apskaitos tvarkymą, teismas sprendžia, kad V. S. ir A. D. pareikšto kaltinimo apimtyje (nefiksuotų apskaitoje ūkinių operacijų apimtį (kiekį), inkriminuotą veikos laikotarpį, kitas aplinkybes) įžiūrimi administracinio teisės pažeidimo požymiai, o ne nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.

Bausmių skyrimo motyvai

Skirdamas V. S. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką ir subendrintą bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., o nustatydamas bausmių rūšį ir parinkdamas jų dydį, atsižvelgia į BK 61 str. 1 ir 2 d. numatytas bausmių nustatymo taisykles, į kaltinamojo asmenybę.

V. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikaltimai yra baigti. Veikos padarytos tiesiogine tyčia. Jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, į priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitą neįrašytas (4t. b.l. 167-177), tačiau nusikalstamas veikas įvykdė itin neigiamai jį apibūdinančiomis aplinkybėmis ir dėl itin žemų paskatų - abi nusikalstamos veikos buvo gerai suplanuotos, joms buvo ruošiamasi iš anksto, fiktyvi įmonė įsteigta tik iš kitos –sunkios nusikalstamos veikos- gautoms piniginėms lėšoms nuslėpti nuo jų nukreipimo į skolų išieškojimą, ir panaudoti šias lėšas azartiniams lošimams, didelės vertės turto vagystę įvykdė iš asmens, su kuriuo jį siejo sutartiniai santykiai, barbariškai sunaikindamas didelius plotus dar nepasiekusių reikiamos brandos pasėlių, į šias veikas apgaule įtraukė kitą teisiamąjį, pasinaudodamas pastarojo socialiniu pažeidžiamumu, užkluptas nusikaltimo vietoje ir vėliau tęsė veiksmus, susijusius su nusikaltimo rezultato- piniginių lėšų užvaldymu, šias lėšas panaudojo azartiniams lošimams. Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 3 dalyje, sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, tokios pat rūšies bausmė jam skirtina, atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes ir už BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis D. D. pareiškė civilinį ieškinį (6 t., 38-42 b.l. ) su vėlesniais patikslinimais (6 t., 99-104 b.l. ), kuriuo iš kaltinamojo V. S. prašo priteisti 158790,00 Lt turtinės žalos atlyginimą už negautą žieminių kvietrugių derliaus dalį, tai yra 211,72 tonas. Skaičiuodamas negauto žieminių kvietrugių derliaus vertę, vadovavosi tarp D. D. ir UAB „A.“ sudaryta žieminių kvietrugių pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje numatyta 750,00 Lt vienos grūdų tonos kaina (1 t., 101 b.l.).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo spręstinas sekančiai: iš įvykio vietos apžiūros protokolų ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų duomenų matyti, kad buvo nukultas 82, 7025 ha kvietrugių plotas D. D. naudojamos žemės plotuose, iš jo deklaruotų 93,74 ha. Sutartis su UAB „A.“ patvirtina, kad D. tikėjosi iš jo deklaruotų plotų gauti 250 tonų grūdų po 750 litų už toną be PVM, t.y. iš ha tikėjosi gauti po 2 tonas 670 kg kvietrugių derliaus (93,74 : 250 = 2,67). Jo tikėjimas buvo realus, pagrįstas 2011 metų duomenimis apie vidutinį šios rūšies javų derlingumą ( t. 1 b.l.47- 49). Taigi, iš nagrinėjamo įvykio metu V. S. nukulto 82,7025 ha ploto jis tikėjosi gauti 221 toną kvietrugių (82,7025 x 2,67 = 221), kurios pardavęs jis tikėjosi gauti 165750 lt pajamų (221x 750=167750). Iš grūdų priėmimo aktų matyti, kad D. D. savo vardu pridavė saugojimui UAB „A.“ 38,84 t grūdų, sandėliuotų aerodrome. Ieškovas įrodymų, kad dėl šio kiekio grūdų pardavimo jis patyrė nuostolių, teismui nepateikė. Teismas ieškinį nagrinėja tiek ir tokioje apimtyje, kiek pateikta įrodymų. UAB „N.“ vardu į UAB „E.“ buvo atvežta ir priduota 90,520 t kvietrugių, už šiuos kvietrugius priskaičiuotus pinigus užvaldė V. S.. Taigi, teismui pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas D. D. dėl V. S. nusikalstamos veikos patyrė 138 620 lt (167750- (38,84x 750)=138620) nuostolių. Ši suma ieškovui priteistina iš V. S., nes ji padaryta nusikalstamais jo veiksmais. Ieškovo pareiškime nurodyti skaičiavimai dėl pagrobtų grūdų kiekio remiantis liudytojų parodymais atmetami, nes akivaizdu, kad šie skaičiavimai tik labai apytiksliai, be to iš šių skaičiavimų matyti, kad į juos įtraukti dvigubi grūdų vežimo kiekiai (iki sandėliavimo vietos aerodrome ir iš sandėliavimo vietos aerodrome). Nėra pagrindo į padarytą žalą įtraukti ir ieškovo nurodomų negautų pajamų iš 11,0375 ha ploto, kuriame kvietrugiai liko nenukulti, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad tai įvyko dėl V. S. kokių nors nusikalstamų veiksmų. Kaip seka iš bylos duomenų, grūdai buvo grobiami dar jiems nepasiekus tinkamos nuėmimui brandos, taigi ieškovas niekas netrukdė likusiame nenukultame plote pasielgti taip kaip jis ir planavo – gauti pajamas iš grūdų. Tai, kad ieškovas to nepadarė jo nurodomais motyvais- kad jam tai neapsimokėjo daryti ir pan. nėra pagrindu laikyti, kad už tai yra atsakingas V. S..

Taip pat D. D. prašo iš V. S. priteisti 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kadangi dėl didelio masto atviros vagystės patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinį skausmą, nes į laukų priežiūrą įdėjo daug pastangų, investicijų, darbo ir laiko. Žinia apie kuliamą ir vagiamą derlių jį šokiravo, jam teko išgyventi emocinį stresą ir nemigą. Jam teko nuolat aiškintis pažįstamiems ir nepažįstamiems dėl vagystės fakto, aplinkybių. Be to, dėl negautų planuotų pajamų bei neįvykdytos žieminių kvietrugių pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „A.“, krito jo kaip ūkininko reputacija, kreditingumo vertinimas, balanse trūko planuotų piniginių lėšų, iškilo nepatogumų siekiant gauti finansavimą iš kredito įstaigų bei derantis dėl tolimesnių sutartinių santykių palankaus vykdymo.

Byloje neginčijamai yra nustatyta, jog D. D. dėl V. S. nusikalstamos veikos patyrė dvasinio pobūdžio neigiamas pasekmes, pasireiškusias ieškovo nurodomais argumentais, todėl ši neturtinio pobūdžio jam turi būti atlyginti. Nustatydamas atlygintinos D. D. atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į V. S. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, V. S. turtinę padėtį, į tarp ieškovo ir V. S. sudarytos panaudos sutarties pobūdį - ji neatitiko teisės normų reikalavimų, teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principus, teismų praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose ir sprendžia, kad 25 000 litų suma yra pakankama ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti, o ieškovo reikalaujama 100 000 litų suma, atsižvelgiant į patirtos turtinės ir reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos santykį, neatitiktų išvardintų teisingo žalos atlyginimo kriterijų ir keltų abejonių dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 302–303 straipsniais,

NUSPRENDĖ:

V. S. pripažinti kaltu ir jį nubausti:

- pagal BK 203 straipsnio 2 dalį –laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 4 metams laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš V. S. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto - nusikalstamos veiklos rezultato - vertę atitinkančią pinigų sumą– 46600 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus litų).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose .

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. S. sulaikymo bei suėmimo laiką 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 14 d.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistus.

V. S. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius jam veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Priteisti iš V. S. 138 620 lt (vieno šimto trisdešimt aštuonių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt litų) dydžio turtinės žalos atlyginimą D. D. naudai.

Priteisti iš V. S. 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius litų neturtinės žalos atlyginimo D. D. naudai.

A. D. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – išteisinti, nepadarius jam veikų turinčiu nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. D. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o V. S. ir A. D. nuo nuosprendžio nuorašų jiems įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.

Teisėjas Ričardas Gilys