- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-172-133-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- T. V.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam T. V. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2d., nuteistas 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 2 d. - 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 63 str. 1d., 4d. bausmes subendrinus dalinai jas sudedant, galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai, 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9d., paskirtoji bausmė, subendrinta su Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinai jas sudedant, t.y. prie paskirtosios bausmės pridėjus dalį - 9 (devynis) mėnesius neatliktos bausmės, galutinė bausmė paskirta 2 (du) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d. už tai, kad jis 2006-03-11 apie 20.00 val., pro praviras parduotuvės „S. S. “, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, pagalbinių patalpų duris įsibrovė į pagalbine patalpas, iš kurių pagrobė nukentėjusiajai G. A. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Sharp GX 30“ 800 litų vertės su „Omnitel“ „Ežys“ SIM kortele bei mobiliojo ryšio telefoną“Samsung E 310“ 500 litų vertės su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele, tokiais savo veiksmais padarydamas G. A. 1300 litų žalą.
Taip pat T. V. nuteistas pagal LR BK 22 str., 178 str. 2 d. už tai, kad 2006 m. spalio 1 d., apie 7.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, sugadindamas automobilio „VW LT 45“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės durelių spyną, pasikėsino pagrobti svetimą, S. J. firmai ( duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automagnetolą „Panasonic“ 200 litų vertės bei saugomojoje teritorijoje buvusias 5 automobilines padangas bendros 250 litų vertės. Tokiu būdu pasikėsino pagrobti turto už 450 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų.
Nuteistasis T. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-08 nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodė, kad mama I gr. invalidė, jis taip pat ligotas ir jam sunku atlikti paskirtąją bausmę.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją ir nuteistąjį prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo T. V. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str. 2 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis T. V. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2d. padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Teismo nustatyta, kad T. V. padarė tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 4d.), už kuriuos įstatyme numatyta arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Antroji nusikalstama veika buvo nebaigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių ( BK 22 str. 1d.) Teismas sunkinančių aplinkybių nenustatė, nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kaltės prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamojo T. V. atžvilgiu taikyti BK 62 str., 54 str. 2d. ar 75 str. nėra pagrindo. Iš bylos duomenų nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ar paskiriant švelnesnę bausmės rūšį. Kaip matyti iš T. V. charakterizuojančių duomenų, jis anksčiau buvo teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei, tačiau tinkamų išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, nusikalto neišnykus teistumams, žala neatlyginta, baustas administracine tvarka, nedirba. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (apysunkiai nusikaltimai), tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o taip pat ir į jo jauną amžių, į jam nustatytus psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant opioidus (Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2004-09-10), pirmos instancijos teismo paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė negu straipsnio sankcijos vidurkis ir nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai taikė ir bausmių bendrinimo taisyklę pagal LR BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Prie 2006-12-08 nuosprendžiu paskirtosios bausmės pridėjo ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 9 mėnesius - ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo. Ši galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegijos nuomone, šio dydžio laisvės atėmimo bausmė atims T. V. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam T. V. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.