Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. T. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

– panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2016-08-11 sprendimą Nr. 6-24-12959 (toliau – VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-08-11 sprendimas) ir VSDFV 2016-09-08 sprendimą Nr. 2016-R95-I-31475 (toliau – VSDFV 2016-09-08 sprendimas);

– įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti motinystės pašalpą, taikant pareiškėjos dienos kompensuojamąjį uždarbį, t. y. 148,90 Eur, ir įpareigoti išmokėti neišmokėtą pašalpos skirtumą – 7 135,92 Eur.

– priteisti pareiškėjos naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos pašalpos skirtumo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-08-11 sprendimo, kuriuo pareiškėjai paskirta motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2016-08-08 iki 2016-12-11 (toliau – Pašalpa), ir VSDFV 2016-09-08 sprendimo, kuriuo VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-08-11 sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš skundo turinio ir pareiškėjos atstovo teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja, teikdama skundą teismui siekė, kad jai paskirta Pašalpa būtų perskaičiuota netaikant Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu antikonstituciniu pripažinto Įstatyme ir Pašalpų nuostatuose įtvirtinto kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ribojimo.

Dėl skundžiamų sprendimų ir įpareigojimo atlikti veiksmus

6. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai Pašalpa buvo skaičiuojama taikant inter alia (lot. be kita ko) Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011-12-15 redakcija), Pašalpų nuostatų 7 punkte (2012-08-21 redakcija), 10 punkto (2011-12-28 redakcija) pirmoje pastraipoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su nėštumo ir gimdymo atostogų metu skiriamų ir mokamų motinystės pašalpų dydžio ribojimu, kurį Konstitucinis Teismas 2016-03-15 nutarimu pripažino prieštaravusiu Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimas oficialiai įsigaliojo 2017-01-02.

7. Seimas 2016-06-28 priėmė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymą (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuris, išskyrus jo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis, įsigaliojo 2017-01-01. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2016-12-20 įstatymo Nr. XIII-138 redakcija, galiojanti nuo 2016-12-30) nustatyta, kad: asmenims, nuo 2016-03-15 iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), motinystės pašalpos (motinystės išmokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą (išmoką) atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017-03-31 perskaičiuojamos taikant šio įstatymo 1 straipsnyje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir iki 2017-06-30 išmokamas susidaręs motinystės pašalpos (motinystės išmokos) skirtumas; šis skirtumas mokamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa (motinystės išmoka), jeigu asmuo, kuriam jis turi būti išmokėtas iki jo išmokėjimo nepateikia prašymo dėl kito išmokėjimo būdo. Įvertinus Įstatymo (2016-06-28 įstatymo Nr. XII-2501 redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) turinį, matyti, kad jame kompensuojamojo uždarbio dydis, kuris taikomas skaičiuojant motinystės pašalpas, nėra ribojamas.

8. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarime išdėstytus išaiškinimus ir vadovaudamasis Pakeitimo įstatymu, VSDFV Vilniaus skyrius 2017-01-04 sprendimu perskaičiavo pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-08-11 sprendimu paskirtą Pašalpą. Kaip matyti iš pareiškėjos atstovo pateiktų paaiškinimų su VSDFV Vilniaus skyriaus 2017-01-04 sprendime atliktais skaičiavimais pareiškėja sutinka ir jų neginčija. Vadinasi, VSDFV Vilniaus skyrius priimdamas 2017-01-04 sprendimą iš esmės visiškai patenkino pareiškėjos skundą. Susiklosčius tokiai teisinei situacijai, pareiškėjos skunde reiškiami reikalavimai (naikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-08-11 sprendimą, VSDFV 2016-09-08 sprendimą, įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti Pašalpą ir priteisti 5 proc. procesines palūkanas) netenkintini, o skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

9. Pareiškėja teismo prašo priteisti 522,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, skundo administraciniam teismui ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo. Kartu su skundu yra pateiktas 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis 2016-10-06 mokėjimo nurodymas Nr. 595. Byloje yra pateikta 2016-09-16 advokato A. Novikovo ir pareiškėjos B. T. 2016-09-16 sudaryta Atstovavimo sutartis Nr. 73A. Pagrįsdamas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas suteiktas Atstovavimo sutarties Nr. 73A pagrindu, pareiškėjos atstovas teismui pateikė 2016-09-16 išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 71, kurioje nurodyta 350 Eur išlaidos už skundo parengimą, 2017-02-13 išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017/08, kurioje nurodytos 150 Eur išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, taip pat 2016-09-19 ir 2017-02-13 mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėja sąskaitose už teisines paslaugas nurodytas sumas yra apmokėjusi.

10. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsniu proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (2 dalis). Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad: pareiškėjo teisei į išlaidų atlyginimą atsakovui geruoju patenkinus jo reikalavimą, neturi reikšmės aplinkybė, jog atsakovas nekeitė ar nenaikino pareiškėjo ginčytų sprendimų, nes pareiškėjo reikalavimų patenkinimu laikytini ir tokie veiksmai, kai anksčiau priimti aktai tiesiogiai nebuvo pakeisti, tačiau buvo priimti nauji aktai, patikslinantys ankstesniųjų taikymą (žr., pvz., 2012-03-23 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-151/2012). Taip pat LVAT yra nurodęs, kad šiuo atžvilgiu esminės reikšmės neturi ir tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą, nes esminė aplinkybė yra ta, kad de facto (lot. faktiškai, iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., 2011-08-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011, LVAT biuletenis Nr. 22, 2012 m., 369-374 p., 2011-12-23 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

11. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis), o šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (3 dalis). Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį detaliau reglamentuoja aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijose taip pat nustatyta, kad rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už ieškinį koeficientas yra 2,5 (8.2 punktas), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas).

12. Remiantis viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metų 3 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 793,3 Eur (žr. Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalą), todėl pagal teisės aktų nuostatas pareiškėjai už skundo teismui surašymą priteistina maksimali suma lygi 1 983,25 Eur (793,3 Eur*2,5), o už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 317,32 Eur (793,3 Eur*0,4). Kaip matyti, pareiškėjos prašomas priteisti atlyginimas už suteiktas teisines paslaugas (500 Eur) yra ženkliai mažesnis už minėtą Rekomendacijų nustatytą maksimalų dydį, taip pat pareiškėja turi teisę į sumokėto 22,50 Eur žyminio mokesčio atlyginimą, todėl jai priteistina visa jos prašoma 522,5 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Kadangi šiuo teismo sprendimu pareiškėjai tiesiogines pasekmes sukėlė VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-08-11 sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš VSDFV Vilniaus skyriaus. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai, susiję su prašymu sumažinti pareiškėjos prašyme nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą, vertintini kritiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos B. T. skundą atmesti.

Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus pareiškėjai B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 522,5 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus, penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.