- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- 1-186-389/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63044-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Kaltinamasis
- R. T.
išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. 2015 m. lapkričio 15 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia pastūmė L. T. į krūtinę, dėl ko ji krito ant grindų, po to spyrė ne mažiau šešių kartų jai į įvairias kūno vietas bei, sugriebęs rankomis ją už dilbių, suko bei laužė L. T. rankas, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai dešinio žastikaulio lūžį, taip tyčia sužalojo L. T., nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą.
R. T. pranešus apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., bei apklausus jį įtariamuoju, jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas, gailisi, po nusikaltimo atsiprašė savo sutuoktinės, atlygino jai padarytą žalą. Su žmona L. T. kartu negyvena, vyksta skyrybų procesas, artimiausiu metu jie bus išskirti abipusiu susitarimu. Apie 2015 m. lapkričio 15 d., naktį, vykusį įvykį mažai ką pamena, nes buvo neblaivus. 2015-11-14, vakare namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur su žmona kartu gyveno, turėjo svečių, tiek jis, tiek žmona vartojo alkoholį. Išėjus visiems svečiams, nepamena dėl ko, tačiau su žmona virtuvėje ėmė pyktis. Konfliktas buvo buitinis, įžeidinėjo vienas kitą. Žmona iškvietė policiją, bet atvykus pareigūnams, jie susitaikė. Po to žmona išėjo į netoliese gyvenančių savo tėvų namus. Jis su vaiku liko namuose. Netrukus žmona grįžo kartu su savo tėvu A. O., pradėjo reikalauti, kad vaikas būtų pakeltas ir jie išsives jį, sakė, kad savo telefoną paliko namuose. Neleido jai vaiko naktį kelti. Jam vis labiau kilo pyktis dėl jos tokių poelgių. Ji ėmė reikalauti atiduoti jos telefoną. Nepamena, dėl ko labiausiai užpyko, tačiau atsimena, kad neteko kantrybės ir koridoriuje susigrūmė. Atsimena, kad stumdėsi, ją stipriau pastūmė, o ji nukrito ant grindų. Sunkiai pamena įvykius, nes buvo apimtas įsiūčio. Galėjo žmonai spirti, mano, L. neprisigalvojo tokių dalykų. Kad buvo suėmęs ją už rankų ir purtė, tą pamena. Tuomet ji suriko, kad jai skauda ranką, tada ją paleido. Žmona kvietėsi greitąją pagalbą ir buvo išvežta į ligoninę. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 62-63, 92).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusiosios L. T. apklausų protokolų (b.l. 31, 35-36, 47) matyti, kad su vyru R. T. gyveno santuokoje 7 metus, vedė bendrą ūkį. Butas (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiems. 2015-11-14 su vyru apsipyko. Tą vakarą namuose turėjo svečių, vartojo alkoholį. Išėjus svečiams, virtuvėje vyras puolė ją žodžiais. Nepamena tiksliai dėl ko. Abu grūmėsi. R. rėkė, kad išmes ją pro balkoną. Vyrui ją paleidus, paskambino savo tėvams bei policijai. Atvykus policijos pareigūnams, atėjo ir jos tėtis A. O.. Policininkams pasakė apie konfliktą. Sutuoktinis prie policijos pareigūnų elgėsi gražiai, policininkai juo ir patikėjo. Patikrino abiem girtumą, kažką rašė. Policininkams išvykus, vyras liko namuose, o ji išėjo su tėčiu. Apie 00.30 val., su tėčiu nusprendė pasiimti su vyru likusį vaiką, todėl nuėjo atgal. R. rado namuose. Pasakė, kad pasiims vaiką, tačiau jis neleido. Tada prašė atiduoti virtuvėje likusį jos mobiliojo ryšio telefoną. Tuomet koridoriuje sutuoktinis ją sugriebė už rūbų krūtinės srityje ir bloškė ant žemės, spyrė ne mažiau šešių kartų jai į kūną. Baigęs spardyti, sugriebė abiejomis rankomis už jos rankų dilbių, ėmė jas sukioti, laužyti. Vienu momentu pajuto aštrų skausmą dešinio žasto srityje, ranka nusviro, tapo nevaldoma. Pasakė, kad nebevaldo rankos, todėl vyras ją paleido, atidavė mobiliojo ryšio telefoną. Išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Buvo išvežta į ligoninę, kur gydėsi. Dėl padaryto sužalojimo - rankos lūžio sutuoktinis visiškai atlygino jai padarytą turtinę žalą, todėl ieškinio nereiškia, neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu.
Iš liudytojo A. O. apklausos protokolo (b.l. 49-50 ) matyti, kad gyvena kaimynystėje su dukra L. T.. Dukra pasakojo, kad nesutaria su vyru. 2015-11-14 pas dukrą namuose buvo švenčiama, jie vaišinosi alkoholiu, pats tame nedalyvavo. Apie 24.00 val., sulaukė dukros skambučio, ji buvo išsigandusi, maldavo ateiti. Nuskubėjo pas dukrą į namus, o jo žmona iškvietė policijos pareigūnus, kuriuos jau rado dukros namuose, ten nuėjęs. Matė, kad dukra yra susijaudinusi, verkė. Pareigūnai tikrino jų abiejų girtumą. Pats nuėjo į kitą kambarį raminti verkiančio anūko. Ant dukros jokių sužalojimų nepastebėjo. Policija R. niekur neišvežė. Su dukra išėjo į jo namus. Anūkas liko namuose su tėvu. Gal po 15 minučių su dukra nusprendė eiti atgal pasiimti anūką. Nuėjus į L. namus, koridoriuje R. T. sučiupo ją už rūbų krūtinės srityje ir stūmė ją pro lauko duris. R. su L. atsirado prie virtuvės ir kambario durų, koridoriuje, R. T. sugriebė L. už rūbų ir griovė ją ant grindų savo jėga. L. griuvo šonu. Tada jis spyrė jai ne mažiau keturių kartų į nugarą juosmens vietoje. L. smarkiai verkė. Tada R. T. ėmė sukti jai rankas, paėmęs jas už dilbių, žastų. Vienu momentu L. sukliko, kad sulaužė jai ranką. Dešinės rankos ji nebevaldė. Tada jis liovėsi. L., sėdėdama ant grindų, išsikvietė greitąją pagalbą. Daugiau R. L. nelietė. Palydėjo dukrą į greitosios automobilį. Ji buvo išvežta ir gydėsi ligoninėje. Grįžęs į namus, dar kartą iškvietė policiją ir R. T. buvo išvežtas. Pats R. T. sužalotas nebuvo.
Iš 2015-11-30 įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 5-8) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bute, trečiame aukšte. Butas vieno kambario. Pro lauko duris patenkama į koridorių, iš jo į virtuvę.
Iš 2015 m. gruodžio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1577/15(05) (b.l. 22) matyti, kad L. T. nustatytas dešinio žastikaulio lūžis, padarytas kieto buko daikto poveikyje. L. T. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dešinio žastikaulio uždaro lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas, sukant bei laužiant jos ranką. R. T. veiksmai sukėlė L. T. fizinį skausmą.
Iš asmens blaivumo testo Nr. 4017 (b.l. 17), atlikto alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu „Lion Alcolmeter 500", serijos Nr. 18888, matyti, kad 2015-11-14 d., 23:47 val., R. T. nustatytas 1.85 promilių girtumas.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo R. T. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Civilinis ieškinys byloje buvo pareikštas, tačiau atlygintas.
Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis visiškai pripažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis R. T. padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas (b.l. 79), nebaustas administracine tvarka (b.l. 82), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 84); pagal gyvenamąją vietą jo atžvilgiu nusiskundimų dėl jo elgesio negauta (b.l. 86), psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l. 88), pripažino savo kaltę, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b.l. 92).
Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.
Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, jog kaltinamasis visiškai pripažino, padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė, LR BK 64¹ str. pagrindu, sumažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., LR BK 64¹ str., teismas,
nusprendžia:
R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., ir, vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 7 d.,72² str., nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ir toliau dirbti ir laisvės apribojimo laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant ir toliau dirbti ir laisvės apribojimo laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1b p. numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į paskirtą bausmę įskaityti R. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-11-15, 09.10 val., iki 2015-11-16, 15.35 val., viso 2 paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad R. T. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
R. T. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti-iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti R. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.